Kauno apygardos teismo nutartis

2023-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-667-737/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-158-1057/2020Nuosprendis · 2020-10-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-216-1057/2021Nutartis · 2021-02-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-11-20Kauno apygardos teismas
  4. TS-50-1189/2024Nutartis · 2024-04-25Kauno apylinkės teismas
  5. TS-139-753/2024Nutartis · 2024-10-29Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-20
Bylos Nr.
1S-667-737/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66265-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-667-737/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66265-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. gynėjos advokatės R. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. RV-23-7606 netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. R. nuteistas:

1.1. 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 8 punktus, paskirta galutinė bausmė 9 metai laisvės atėmimo.

1.2. 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsniu jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. liepos 1 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos1 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2023 m. rugsėjo 8 d.) – 3 metai 9 mėnesiai 24 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. RV-23-7606 nutarta netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokį sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad pagal „OASys“ metodiką 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuteistajam nustatyta išliekanti didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu stebimas neigiamas elgesys, drausminėmis nuobaudomis nuteistasis baustas 7 kartus. Nuteistasis nedalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, išskiriama daug kriminogeninių veiksnių, apsauginiu veiksnių nenustatyta. Atsižvelgusi į šias aplinkybes Komisija nutarė, kad nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo įstaigoje.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis R. R. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Teismas nutartyje sprendė, kad nuteistasis dar nėra pilnai pasiruošęs sėkmingai integracijai į visuomenę, nes tos aplinkybės, kurias kaip išskirtinai teigiamas nurodė savo skunde kaltinamasis, tokiomis nėra laikytinos dėl aukščiau išvardintų priežasčių, o kitų išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių teismas nenustatė.

Šalies argumentai

5. Nuteistojo R. R. gynėja advokatė R. J. skunde apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.

5.1. Skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad priimdamas nutartį teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę dėl kokių priežasčių nuteistasis neturi darbo, nes įkalinimo įstaiga negali jam jo pasiūlyti. 2023 m. liepos 11 d. nuteistasis kreipėsi į įkalinimo įstaigos darbuotojus prašydamas suteikti jam darbą, tačiau jam buvo nurodoma, kad darbo nėra, yra darbas tik santechnikui, kadangi nuteistasis neturi santechniko kvalifikacijos dirbti tokio darbo jis negali.

5.2. Skunde teigiama, jog nuteistasis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl akivaizdu, kad jau daugiau nei 5 metus narkotinių ir alkoholinių medžiagų nevartoja. Teismas visiškai neatsižvelgė į šią nuteistąjį teigiamai charakterizuojančią aplinkybę, bet priešingai neteisingai nurodė, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio ir šioje srityje.

5.3. Priimdamas Skundžiamą nutartį teismas atsižvelgė išskirtinai tik į tai, kad pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra didelė, nors alternatyvus kriterijus vertinant ar žmogus ateityje nenusikals yra nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam nustatyti net 40 statinių veiksnių taškai, kurie jau nepasikeis, todėl nuteistasis turi ribotas galimybes gauti mažai „OASys“ balų. Nuteistajam pirmas pakartotinio nusikalstamumo vertinimas buvo atliktas tuo metu, kai jis buvo nepilnametis, kadangi „OASys“ yra skirtas suaugusiųjų pakartotinio nusikalstamumo vertinimui atlikti, pirmą kartą gauti duomenys yra vertinami kaip netikslūs, todėl šiuo metu remiantis „OASys“ rezultatais negalima nustatyti tikslią nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką.

5.5. Skundo autorius nurodo, jog teismas vadovavosi iš esmės tik socialinio tyrimo išvada, kurioje specialistas skyrė ypatingą dėmesį nuteistojo elgesiui tuo metu, kai jis buvo laisvėje, o ne šiuo metu. Tačiau nuo to laiko jau yra praėję daugiau nei 5 metai, su tuo metu buvusiais draugais nuteistasis jokių kontaktų nepalaiko, buvusio gyvenimo būdo įkalinimo įstaigoje negyvena. Teisės aktai taip pat nenumato, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinamas jo elgesys buvęs laisvėje, tačiau priešingai sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarbu nustatyti kokią pažangą asmuo padarė ar jo elgesys ir įpročiai teigiamai pasikeitė.

5.6. Skundo autorius teigia, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis savo veiksmais daro pažangą siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, o būtent nevartoja narkotinių medžiagų, alkoholio, pagal galimybes nori įsidarbinti yra vedęs, turi kur gyventi laisvėje. Šioje byloje taip pat yra svarbu tai, kad nuteistasis anksčiau teistas nebuvo, t. y. būdamas laisvėje padarė vieną nusikalstamą veiką, todėl tai irgi įrodo, kad nuteistasis nėra asmuo kurio nusikalstamų veikų darymas yra gyvenimo būdas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo R. R. gynėjos advokatės R. J. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. gynėjos advokatės R. J. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjos skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. R. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo R. R. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų R. R. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra didelė ir kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla, skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių: nuteistasis paleistas lygtinai turėtų gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu mokėsi. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai R. R. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad R. R. rizika pakartotinai nusikalsti vertinta 2 kartus (2021 m. gegužės 18 d. nustatyta didelė rizika, o kito vertinimo metu 2023 m. rugpjūčio 28 d. rizika taip pat išliko didelė). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors ir stebimas nuteistojo rizikos mažėjimas srityse, susijusiose su alkoholio vartojimu, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis bei ryšių srityje, tačiau teismo vertinimu, šie pokyčiai daugiau yra susiję ne su pozityvia nuteistojo nuostatų kaita, o su ribotomis galimybėmis struktūrizuotoje aplinkoje patenkinti susiformavusias priklausomybes. Tokiu būdu, negalima teigti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis elgėsi išimtinai teigiamai ir padarė akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, ir tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo pakankamos. Tuo tarpu neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Analizuojamu atveju, aptartos aplinkybės ir nuteistojo elgesys bei mąstymas bausmės atlikimo metu neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

11. Vertinant ar nuteistasis gali būti paleidžiamas iš pataisos įstaigos ir toliau probuojamas neizoliuotas nuo visuomenės, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas ir drausmine tvarka. Drausminės nuobaudos nuteistajam skirtos 7 kartus, paskutinį kartą 2023 m. balandžio 6 d. už įkalinimo įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, ankstesnės nuobaudos susijusios su įstaigos tvarkos nesilaikymu bei smurto naudojimu prieš kitus asmenis. Visos šios nuobaudos neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir parodo, kad net ir struktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis vis dar negeba tinkamai laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad R. R. nevykdė vienos iš pagrindinių jo, kaip nuteistojo, pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai ir nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje vis dar nėra pakankamas ir nesudaro pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę jis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina R. R. socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti kriminogeniniai veiksniai – statiniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; bausmės ribotas elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; dinaminiai: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, neturi darbo patirties, neturi darbinių įgūdžių, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, smurtinis elgesys susijęs su narkotikų vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Iš nustatytų ypač didelio dinaminių veiksnių kiekio darytina išvada, kad jie turi įtakos nuteistojo kriminogeniniam elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

13. R. R. nuteistas 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu iš viso už 4 nusikalstamų veikų padarymą iš kurių viena ypač sunki – mažamečio asmens nužudymas iš chuliganiškų paskatų, itin žiauriai bei kankinant. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, stebimas nusikalstamų veikų modelis. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejo, šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vis dėlto, ši informacija apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas atitinkamai jį charakterizuoja, rodo buvus jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai leidžia manyti, kad tokio asmens elgesio korekcijos laikotarpis turi būti vertinamas itin atidžiai, ką šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė. Aukštesniojo teismo vertinimu per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

14. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybės susijusios su artimaisiais ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų nesustabdė ir neatgrasė, o tai leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir nuolatinė gyvenamoji vieta analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas leistų daryti išvadą, jog laisvėje R. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, negali ir atkreipia dėmesį į tai, kad R. R. gynėja skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, vertino tiek nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek – neigiamai, ir įvertinęs lygtiniam paleidimui reikšmingų duomenų visetą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam dar negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.

16. Analizuojamu atveju R. R. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra didelė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įvertinus tai, kas paminėta, aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. RV-23-7606 netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. R. gynėjos advokatės R. J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. R. gynėjos advokatės R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Petraškienė