Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. gynėjos advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. RV-23-7612, netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 8 punktus - galutinė bausmė 9 metai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsnį – paskirta bausmė 1 metai 9 mėnesiai 1aisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme - galutinė bausmė 9 metai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2018 m. liepos 1 d., pabaiga – 2027 m. liepos 1 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-7612 netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo metu asmuo pradėjo užsiimti darbine veikla, mokosi suvirintojo kvalifikacijos, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau Komisijos nuomone, nors nuteistasis šiuo metu atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnyje, tačiau nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes elgesio teigiami pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Atliktos bausmės dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 8 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors paskirtos drausminės nuobauda nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia komisijai vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. gynėjos advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad R. R. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo R. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, 2024 m. rugsėjo 9 d. nustatyta didelė rizika nusikalstamo elgesio rizika. Teismas atkreipia dėmesį, kad ši rizika nesikeičia ir lieka didelė eilėje ankstesnių vertinimų (2021 m. gegužės 18 d., 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. rugpjūčio 28 d., 2024 m. kovo 5 d.) tai rodo, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje deda nepakankamai pastangų savo elgesį, mąstymą koreguoti teigiama linkme. Per visą bausmės laiką nuteistasis baustas 7 kartus, padarė 8 pažeidimus (įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas, fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas). Paskutinė nuobauda (2023 m. lapkričio 29 d.) už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą yra apskųsta ir šiuo metu dar nėra sprendimo dėl nuobaudos skyrimo. Tačiau nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo laikotarpiu negali vertinti kaip nepriekaištingo. Pažymėtina, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nėra skatintas. Be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su narkotikų vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos vaikystėje; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos praradimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatytas vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys – patvirtinta gyvenamoji vieta. Gautas ir nuteistojo sutuoktinės sutikimas, kad nuteistasis po bausmės atlikimo neterminuotą laiką galės gyventi jai nuosavybės teise priklausiančiame būste. Pažymėtina, kad šis veiksnys egzistavo ir prieš nuteistajam įvykdant nusikaltimus – iš socialinio tyrimo matyti, kad nuteistasis iki nusikaltimo padarymo gyveno sėsliai nuo gimimo iki dabar deklaruotas vienu ir tuo pačiu adresu, kur gyveno su mama ir močiute - tačiau pastovios gyvenamosios vietos turėjimas nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų (viena iš jų – labai sunkus nusikaltimas – nužudymas, kurio metu įvyko neatitaisomos pasekmės – žmogaus mirtis) darymo todėl šis, apsauginis veiksnys nelaikytinas itin išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo. Be to, tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip didelė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Teismas sutinka su skundo argumentais, kad R. R. turi deklaruotą gyvenamąją vietą ir yra žmonos sutikimas, kad nuteistasis galės gyventi jai priklausančiame būste, įkalinimo įstaigoje yra išklausęs 12 klasių kursą, bet nelaikęs egzaminų, pradėjo mokytis suvirintojo kvalifikacijos, turi palaikančius santykius su žmona, nuteistais išreiškia teigiamas nuostatas darbinei veiklai, mokymuisi, užsiima individualia veikla, kuri prilyginta darbinei veiklai. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Analizuojant kriminalinę nuteistojo istoriją, matoma, kad nuteistasis pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas 13 metų amžiaus. Ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta auklėjimo poveikio priemonė - atidavimas į specialią įstaigą 1 metų laikotarpiui, nepradėta vykdyti, nes padarė naują, labai sunkų nusikaltimą - nužudymą. 16 metų amžiaus nuteistas pirmą kartą. Kaltę teisminių nagrinėjimų metu pripažinęs, tačiau stebimas minimizavimas bei racionalizavimas, linkęs priežastimi įvardinti narkotinį, alkoholinį apsvaigimą, stokoja kaltinimo sau. R. R. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl keturių, kitų asmenų atžvilgiu įvykdytų smurtinių veikų. Vertinimo metu nustatytas smurtinio nusikalstamo elgesio modelis. Smurtinė elgsena būdinga ne tik narkotinio ar alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Nuteistasis iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė. Tačiau, atsižvelgiant į tolimesnį R. R. elgesį, darytina išvada, jog nuteistasis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi solidariai priteistus civilinius ieškinius apie 55 tūkst. Eur, tačiau duomenų apie savanorišką ieškinių dengimą, ar išskaičiavimą iš nuteistojo gaunamų pajamų nėra. Nuteistasis vieną iš nusikalstamų veikų atliko apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų poveikyje. R. R. iki suėmimo piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, neįžvelgė poreikio pradėti reabilitaciją, atsisakė tęstinės specialistų siūlomos pagalbos. Bausmės atlikimo metu nėra užfiksuotų atvejų, jog R. R. vartotų draudžiamas medžiagas. Šiuo metu nenurodo, jog jaučia poreikį spręsti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas, yra įsitikinęs, jog nėra nuo jų priklausomas, mano, jog ateityje šios problemos nepasikartos. Nuteistasis interviu pradžioje kategoriškai neigė alkoholio vartojimą, nors paklaustas apie laisvalaikio praleidimo būdus laisvėje, teigia: „gerdavau su draugeliais“. Pokalbio metu nurodo jokios priklausomybės nuo alkoholio neturintis. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje nebuvo pastebėtas ar sulaikytas būdamas apsvaigęs nuo narkotikų ar alkoholio, visgi, atsižvelgiant į turimus duomenis manytina, jog nuteistajam būtų tikslinga įsitraukti į tikslines programas siekiant narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimo prevencijos. Darytina išvada, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje rodo tam tikras pastangas valdyti su gyvenimo stiliaus ypatumais susijusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, dėl ydingų laisvalaikio praleidimo būdų, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis R. R. dar yra neatlikęs 2 metų 9 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės (paskirta bausmė - 9 metai), o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo R. R. gynėjos advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. RV-23-7612 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. R. gynėjos advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 16 d. priimto nutarimo Nr. RV-23-7612 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.