Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. atstovės advokato padėjėjos L. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. RV-23-2387 netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 8 punktus, paskirta galutinė bausmė 9 metai laisvės atėmimo. 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsniu, 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė devynių metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. liepos 1 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 1 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-2387 netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis neįvykdė visų jam skirtų Komisijos rekomendacijų, tai yra nuteistasis per numatytą laikotarpį padarė drausmės pažeidimą. Bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas nebuvo, drausmine tvarka baustas 8 kartus, darbine veikla neužsiima, nėra gauta jokios oficialios informacijos, patvirtinančios įsidarbinimo galimybes galimo lygtinio paleidimo metu. Komisija pažymėjo, jog nuteistojo elgesyje vis dar išlieka pakankamai kriminogeninių veiksnių, į kuriuos atsižvelgus darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. atstovės advokato padėjėjos L. T. skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam R. R., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta, jog nuteistojo R. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip didelė, kas vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, jau iš esmės nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, tačiau šiuo atveju reikia vertinti nuteistojo pastangas tokią riziką mažinant. Šiuo atveju atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra nepakitusi nuo pirminio jos vertinimo, kuris buvo atliktas 2021 m. gegužės 18 d., ir išlieka didelė, nors ir buvo nustatyta pažanga keliose srityse. Nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja itin daug, tai yra net 29, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi darbo patirties; neturi darbinių įgūdžių; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie daro tiesioginę įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, ir kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą esant struktūruotoje aplinkoje. Ir nors bylos duomenimis yra nustatyti apsauginiai veiksniai (gyvenimo sąlygos; ryšiai), tačiau šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, dėl ko nėra vertinami kaip išskirtiniai.

Bylos duomenys atskleidžia ir tai, jog nuteistasis neturi profesinės kvalifikacijos, yra išklausęs 12 klasių kursą, tačiau egzaminų nelaikė, kadangi egzaminų metu pas jį atvykdavo sutuoktinė, kas atskleidžia, jog nuteistojo prioritetai nėra nukreipti į išsilavinimą, kas padėtų įsitvirtinti darbo rinkoje.

Tuo tarpu siekdamas sėkmingos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, nuteistasis privalo savo teigiamą elgesį kreipti išimtinai teigiamo pokyčio link siekiant teigiamos korekcijos ne tik palaikant ir saugant šeiminį ryšį, tačiau ir siekiant profesinio augimo, be to byloje nėra duomenų ir apie patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo metu, todėl šios aplinkybės pagrįstai kelia abejonių dėl nuteistojo sėkmingos reintegracijos į visuomenę ir būsimo finansinio stabilumo, kadangi neturint nei profesinės kvalifikacijos, nei darbinės patirties, išsilaikyti ir konkuruoti darbinėje rinkoje gali būti ypatingai sudėtinga, ir tai gali nuteistąjį paskatinti grįžti prie senų gyvenimo įpročių, kas ir lėmė nusikalstamų veikų padarymą, todėl Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, jog jiems egzistuojant nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Taigi šioje vietoje, pritartina Komisijos nutarime nurodytam argumentui, jog nuteistojo elgesio pokyčio dar negalima vertinti, kaip sudarančio pagrindą spręsti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, o būtent tai, kad 2024 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažymos duomenimis, nuteistasis R. R. net 8 kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, o minėtos pažymos duomenimis 2019 m. lapkričio 5 d. nuteistajam buvo pareikštas papeikimas, dėl fizinio smurto naudojimo prieš kitus asmenis, ir, nors paskutinis pažeidimas, kaip nurodo ir nuteistojo atstovė advokato padėjėja L. T., yra apskųstas, nes nuteistasis nepripažįstą padaręs pažeidimo, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog likusieji 7 pažeidimai padaryti nuteistajam jau būnant gerai susipažinus su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimo reikalavimais, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m.. Tuo tarpu atkreiptinas dėmesys, kad per visą bausmės atlikimo laiką, nuteistasis nebuvo nė karto skatintas. Šios aplinkybės parodo nuteistojo ypatingai neigiamą ir nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus bei tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų ir taisyklių net esant struktūruotoje aplinkoje, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo tarpu nuteistojo atstovės advokato padėjėjos L. T. skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, o būtent tai, kad nuteistasis lanko pozityvaus užimtumo priemones, vykdo įpareigojimus numatytus individualiame resocializacijos plane, yra sukūręs šeimą bei galimo lygtinio paleidimo atveju turės patvirtintą gyvenamąją vietą, įvertinus jas prieš tai nurodytų aplinkybių kontekste, niekaip išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, kadangi nuteistasis siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos turi dėti maksimalias pastangas koreguodamas savo priešingą teisei elgesį ir siekdamas teigiamos dinamikos. Skunde nurodoma ir tai, kad nuteistasis nevartoja psichoaktyvių medžiagų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tokių medžiagų vartojimas įkalinimo įstaigoje yra griežtai draudžiamas, o tuo tarpu narkotinių medžiagų vartojimas, įstatymų požiūriu apskritai yra neleistinas, todėl šis skundo argumentas niekaip teigiamai nuteistojo necharakterizuoja. Šiuo atveju aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su taikomų ribojimų nepaisymu, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė dar nepasiekė savo tikslų, o nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma, teismui neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti vykdomas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, dėl ko nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Komisijos nutarimą.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad R. R. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Ir nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, vis dar yra ženkli – 3 metai 3 mėnesiai 17 dienų, todėl nuteistasis dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo R. R. atstovės advokato padėjėjos L. T. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. RV-23-2387 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. R. atstovės advokato padėjėjos L. T. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.