Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-29 · Byla Nr. N1-158-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
N1-158-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66265-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
R. R., R. S.
Nukentėjusysis
R. V., D. R., V. R.
Advokatai
Rimantas Prėskienis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-158-1057/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66265-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Arvydui Staniuliui, Živilei Kalasauskaitei, Katažynai Grinevič, Kristinai Juodelytei,

dalyvaujant prokurorėms Linai Urbonienei, Rūtai Pečkaitytei,

kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,nukentėjusiesiems R. V., D. R., V. R.,

Žemesnės instancijos teismas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), Lietuva, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, teistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 2 d. 1 p. - 9 metų laisvės atėmimo bausme;

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 140 straipsnio 1 dalyje,

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, gyv. (duomenys neskelbtini) nesimoko, nedirba, šiuo metu gydosi(duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 641 straipsniu, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) toliau tęsti mokslą; 3) uždrausta visą bausmės laiką bendrauti su A. M.; 4) per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą;

2) 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 641 straipsniu, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą, taip pat paskiriant elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą;

3) 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslus, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

4) 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslus, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

5) 2016 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

6) 2017 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

7) 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, areštu 23 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams 17 dienų. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 23 d.; 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmė;

8) 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirti 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu ir 2018 m. vasario 8 d. nutartimi paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies (1 metų 2 mėnesių 23 dienų) pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis, 2017-12-20 apie 11 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokykloje, veikdamas kartu su R. S., ir D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus), tyčia pirmas priėjęs iš nugaros nukentėjusiajam R. V. koridoriuje ranka sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, po ko D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus), stovėdamas iš šono, sudavė ranka vieną kartą į dešinį smilkinį, po ko nukentėjusiajam pasišalinus į klasę, R. S., kuris įvykio metu buvo klasėje ir girdėjo kas vyksta koridoriuje, sudavė ranka ne mažiau dviejų smūgių į veidą, tokiu būdu veikdami kartu, nukentėjusiajam R. V. sukėlė fizinį skausmą bei padarė galvos plaukuotosios dalies poodinę kraujosruvą, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taip pat jis nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis, 2018-03-05 apie 21.00 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiojo V. R., kairės rankos kumščiu sudavė pastarajam vieną smūgį į veidą, nosies sritį tokiu būdu padarydamas nosies kaulų lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, bet jam nebuvo LR BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Taip pat jis nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis, 2018-06-24, apie 00.30 val., kerštaudamas dėl D. R. netinkamo elgesio su jo motina E. R., užėjo į butą esantį, (duomenys neskelbtini), bei rankomis ir kojomis sudavė D. R. nemažiau septynių smūgių į įvairias kūno vietas, taip pat tampė šį per butą, griebęs už galvos, trankė į šalis, taip D. R. padarydamas galvos žaizdą kairio momens apatinėje srityje, dešinio antakio žaizdą, kairės akies vokų poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu ir kraujosruvą kairės akies pojungyje, nosies kaulų lūžius, kairio skruostikaulio lanko lūžį, kairės akiduobės apatinės sienelės/viršutinio žandikaulio sinuso viršutinės sienelės lūžį, viršutinio žandikaulio kairio žandinio sinuso šoninės sienelės lūžį, paviršinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje kairėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimą, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos apatinės dalies kairėje pusėje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, bet jam nebuvo LR BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

R. S. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis, 2017-12-20 apie 11 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokykloje, veikdamas kartu su R. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nebuvo sulaukęs amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus), po to kai R. R. tyčia pirmas priėjęs iš nugaros nukentėjusiajam R. V., koridoriuje ranka sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, po ko D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nebuvo sulaukęs amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus), stovėdamas iš šono, sudavė ranka vieną kartą į dešinį smilkinį, po ko nukentėjusiajam pasišalinus į klasę, jis klasėje sudavė jam ranka ne mažiau dviejų smūgių į veidą, tokiu būdu veikdami kartu, nukentėjusiajam R. V. sukėlė fizinį skaismą bei padarė galvos plaukuotosios dalies poodinę kraujosruvą, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. kaltę pripažino, parodymus duoti atsisakė (4 t. b. l.42)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. R. parodė, kad 2018-03-05, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą, apie 21.00 val., būdamas lauke netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pamatė stovinčius iš matymo pažįstamą V. R., bei dar kelis asmenis, kurių asmeniškai nepažįsta, tačiau yra matęs. Minėtasis V. R. anksčiau yra jį apkalbėjęs ir melagingai įskundęs policijai, dėl ko jis turėjo daug problemų. Jis, nuėjęs prie minėto V. R., savo dešinės rankos kumščiu sudavė šiam vieną smūgį į veidą, nosies sritį. V. R. nukrito ant žemės. Šalia stovėję asmenys pradėjo rėkti, o jis apsisuko ir nuėjo namo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Tai padarė apimtas pykčio. ( 3 t. b.l. 83)

2019-02-22 įtariamasis R. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. R. S. ir D. Š. jis pažįsta nuo vaikystės bei su jais bendravo iki suėmimo. R. V. žino, kadangi mokėsi vienoje mokykloje, tačiau jis pats į mokyklą eidavo retai, todėl su juo nebendraudavo. Dėl smūgių sudavimo R. V. jis prisipažįsta, taip gavosi, kad šis pasiūlė eiti į koridorių išsiaiškinti ir tada šiam sudavė. (3 t. b.l. 91-92)

2018-10-10 įtariamasis R. R. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė aiški, prisipažįsta pilnai. 2018-10-03 jis buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, dėl minėto įvykio, savo parodymų nekeis, jų papildyti nenori. Maždaug iki 2018-06-30 jo mama E.paskambino jam, kad jai trenkė D.. Sužinojęs kur gyvena D., mama su tuo D. anksčiau dažnai pykosi. Buvo vienas. Nuėjęs pas D., adresas(duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, atidarė duris, jos nebuvo užrakintos, užėjo į kambarį ir pamatė D., jis atsistojo nuo sofos. Jis ėjo su tikslu sumušti D., už tai, kad jis skriaudė jo mamą. Taigi, buvo piktas, todėl tik užėjęs į kambarį priėjo prie D.ir sudavė jam keletą smūgių iš kumščių ir kojų į galvos sritį ir į įvairias kūno vietas. Trenkė jį į sieną link virtuvės, virtuvėje griebė jį už galvos ir pastūmė, trenkė į langą. Jį tampydamas ir trankydamas, išvertė vazonus su gėlėmis. Vazonai sudužo, atsirado šukių. Vazonai buvo ar stikliniai, ar keramikiniai, nepamena. Visos grumtynės truko apie 5 minutes, D. nesipriešino. Jį paliko gulintį ant grindų virtuvėje, atrodo, buvo su sąmone dar. Išėjo iš buto. Ką veikė išėjęs iš buto, nepamena. Dar nori pasakyti, kad tik užėjęs pas D. į kambarį, po maždaug 4 smūgių, D. į akis pripurškė dujų. Nori pasakyti, kad tą dieną buvo visiškai blaivus. Kaip buvo apsirengęs, nepamena. Tik buvo su kepure su snapeliu. Jis nežino, ar D. jį atpažino. Jis buvo vienas. Jis anksčiau D. buvo matęs, žinojo, kaip jis atrodo. D. peiliu nežalojo. Grumtynių metu jokio peilio rankose nelaikė. Mano, kad D. virtuvėje krisdamas ant šukių įsidūrė, kaip parašyta jam pareikštame įtarime - krūtinės ląstos speninės dalies kairėje pusėje. Daugiau pasakyti neturi ką. ( 3 t. b.l. 73-75)

2019-04-18 įtariamasis R. R. parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, turinį suprato. Nori parodyti, kad 2018-06-24 kartu buvo A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Jie kartu su ja užėjo į butą kuriame buvo D. R., buto durys buvo atrakintos ir jie užėjo su A.. Įėjus į butą jis pradėjo mušti D. R., sudavė ne mažiau septynių smūgių į galvą. R. telefonu bandė iškviesti greitąją, kai jis nustojo jį mušti. A. S. iš jo atėmė telefoną ir nunešė į vonią užpylė vandeniu, kad jis negalėtų prisiskambinti. A., kai ėmė telefoną iš R., dešinės rankos delnu sudavė jam į galvą, kur pataikė nematė. Nuo jos smūgio jis nebuvo nukritęs. Viskas vyko kambaryje. Po to jis jį nusitempė į virtuvę, A.ėjo iš paskos, ir virtuvėje pradėjo R. mėtyti į šonus, jis atsitrenkė į langą, įskilo stiklas, sudužo vazonai. Jie jį paliko gulintį ant grindų ir su A. išėjo. Nusileido laiptais žemyn ir nuėjo pas A. į namus, ji gyvena(duomenys neskelbtini). Prieš einant pas R., jie gėrė alkoholį, dabar negali pasakyti kokį. Prieš tai jam paskambino mama ir pasakė, kad R. jai trenkė į veidą. J. A. pasakė po pokalbio su mama, kas mamai nutiko. Mama jam skambino 2018-06-23 apie 23 val. A. jam pasiūlė „einam pas jį pasiaiškinsim“. A. pažįsta jo mamą, tačiau R.nepažinojo. Jis sutiko ir kartu su A. nuėjo pas R.. Jis žinojo adresą, nes yra buvęs prie jo namų, nes tai mamos draugas. Gailisi, kad taip atsitiko. Daugiau nieko pasakyti negali. A. viską matė kaip jis mušė R., kaip mėtė po virtuvę. Nori pridurti, kad apačioje laiptinės durys buvo užrakintos, o R. buto - neužrakintos. Įėjo be problemų į butą. ( 3 t. b.l. 100)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. parodė, kad parodymus duos po liudytojų apklausos. Mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje 2-3 mėnesius. Beveik jos nelankė, ne tas galvoje buvo. Kažkada vadino „Š.“. Jau dešimt mėnesių yra blaivas, nevartoja. Įvykio metu gali būti, kad buvo pavartojęs svaigiųjų medžiagų. Tuo metu buvo neadekvatus, savo elgesio nesuprato. Negali nei pripažinti, nei paneigti kaltės dėl įvykio. Šiuo metu gydosi(duomenys neskelbtini). Nori mokslus pabaigti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. S. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė jam aiški, su įtarimu jis nesutinka, kaltės nepripažįsta. Asmens vardu R. V. nepažįsta, taip pat nepažįsta asmens, vardu „D.“, girdi pirmą kartą. Jokiose muštynėse 2017-12-20 nedalyvavo, apie jas jam nieko nežinoma. Jis nemušė asmens, vardu R. V.. Jis mokyklos aplamai beveik nelanko. ( 2 t. b.l. 170)

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. V. parodė, kad viskas įvyko 2017 metais, (duomenys neskelbtini) mokykloje, išėjus iš klasės smūgiavo du asmenys. Viskas įvyko koridoriuje. Klasėje buvo gal dešimt žmonių. R. buvo, R. neatsimena, buvo D.. R. ir D. sudavė tikrai kažkiek smūgių. Klasėje buvo auklėtoja, ji viską prižiūrėjo. Nepamena, ar kitiems klasiokams kliuvo. Teismui, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1d. 2 p., pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, nukentėjusysis juos iš dalies patvirtino, parašą po parodymais patvirtino. Tiksliai nepamena, ar buvo „Š.“. Su kitais liudytojais aptarinėjo aplinkybes. Poveikio šiuo metu jam niekas nedaro. Viskas vyko greitai, klasiokai sakė, kas jam smūgiavo. Mokytojos klasėje nebuvo. Negali atsakyti, ar po konflikto koridoriuje, atėjus į klasę, klasėje kažkas jam sudavė smūgius. Dabar viską blogiau prisimena. Prašo naudotis savo pirminiais parodymais. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad apklausoje perskaitė pirminius parodymus, lyg iš naujo klausinėjo. Nepamena, ar R. S. buvo klasėje. Su kitais klasiokais kalbėjo iš karto po įvykio. Klasėje buvo E. U. ir L.. Asmenys, naudoję smurtą buvo iš vyresnės klasės. Konfliktas kilo dėl tam tikrų žodžių. R. pradėjo konfliktą lygtais. Nepamena, kiek smūgių gavo iš R., juos pajuto išėjęs iš klasės. Smūgiai buvo į galvą, į pakaušį. R. iš karto su juo išbėgo iš klasės, apsisuko ir pamatė R., jį matė ir E. U.. Koridoriuje dar sudavė smūgius. Patvirtino parodymus, kad klasėje smūgius į veidą sudavė „š.“. Skausmą dėl smūgių į pakaušį jautė vėliau. Tikrai smūgius sudavė D.ir R.. Negali patvirtinti, kad „š.“ ir R. tas pats asmuo. Patvirtino savo parodymus, kad klasėje buvo 4-5 asmenys.

2018-02-21 liudytojas R. V. parodė, kad 2017-12-20(duomenys neskelbtini) mokykloje anglų kalbos pamokoje buvo pasisėdėjimas prieš atostogas. Jų anglų kalbos mokytoja leido visiem norintiems atvykti ir dalyvauti pamokoje. Ji vaišino kava, arbata. Tuo momentu atėjo 4-5 moksleiviai, jų vardų pavardžių nežino, bet trys buvo iš jų mokyklos, kiti du ne. Mokytojai išėjus iš klasės, šie išsitraukė alkoholio - alų ir pradėjo gerti klasėje ir taip pat kai gėrė, įžeidinėjo klasiokus necenzūriniais žodžiais. Tuo momentu jie užkliuvo prie jo ir jis, nepasimetęs, atsakė kažką žodžiu. Šiems pasigirdo, kad jis kažką ne to pasakė ir pasiūlė išeiti į lauką pakalbėti. Jis sutiko ir, pasibaigus pamokai, išėjus iš klasės, gavo porą smūgių iš galo į galvą. Smūgiavo jų mokyklos mokinys R., pavardės nežino. Šis pataikė į pakaušį. Jis nenorėjo mokykloje pradėti kažką daryti, bandė išsiaiškinti žodžiais, bet R. tai nerūpėjo ir šis vėl bandė mušti. Bet jo klasiokas E. U. R. nustūmė ir pats gavo porą smūgių. Tada šis atsitraukė ir R. artėjo prie jo, vėl bandė smūgiuoti, bet jis šiam atgal smūgiavo, po šito jo smūgio jis iš karto gavo iš dešinės į smilkinį. Šį smūgį sudavė D., jo pavardės nežino, šis nesimoko jų mokykloje. Ir jie su klasioku E. bandė pasišalinti į klasę ir jis įėjo į klasę. Kiek girdėjo iš klasiokų, E. ir L. M. gavo irgi kažkiek smūgių ir vos neužkabino jų mokytojos, kuri tuo metu buvo išėjusi iš klasės jų raminti, kai išgirdo triukšmą koridoriuje. Kai jis buvo klasėje, tai jų moksleivis, pravarde „Š.“, išgirdęs, kas vyksta koridoriuje, klasėje sudavė porą smūgių jam į veidą, o tuo momentu kitoje rankoje laikė alaus butelį. Tada šis išėjo, o jų mokytoja nuvedė E. ir L. į kasę ir jie klasėje sėdėdami girdėjo, kai šie lauke prie mokyklos rėkavo ir jų laukė. Jie palaukė, kol šie išėjo ir tada atėjo kažkas iš personalo (psichologė arba pavaduotoja) ir paklausė, ar nereikia policijos, ar greitosios. Jis, niekur nenorėdamas veltis, atsakė, kad nereikia. Tada jie išėjo namo. Namuose jis papasakojo kas įvyko ir kartu su tėčiu nuvažiavo į mokyklą tą pačią dieną. Muštinėse dalyvavo 3 asmenys, kurie sudavė smūgius jam ir klasiokams, tai R., D. ir „Š.“, gali būti kad jo vardas R., jų pavardžių jis nežino. Daugiau pasakyti nieko negali. ( 1 t. b.l. 71)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. (V. R.) parodė, kad nelabai atsimena aplinkybes. Prieš du metus buvo lūžusi nosis. Su draugais priėjo prie „R.“ draugų, nežino jo vardo pasisveikino, gavo į nosį. Į nosį sudavė „D.“, „R.“, nežino jo vardo. „D.“ yra salėje (nukentėjusyis parodė į kaltinamąjį R. R.), jo vardo nežino. Teismui, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, nukentėjusysis juos patvirtino. Su „D.“ buvo ir R. S., pravarde „Š.“. Už ką buvo smūgis neprisimena. Policijos komisariate rodė nuotraukas ir klausė kuris iš kaltinamųjų trenkė, žinojo, kad R. S. vadina „Š.“.

2018-05-07 nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2018-03-05 būdamas savavališkai pasišalinęs iš namų jis vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau su D. S. ir O. ėjo į autobusų stotelę „Geroji Viltis“, kuri yra prie PC „Express Market“ ir eidamas į stotelę sutiko mažai pažįstamą vaikiną, pravarde „D.“, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir S., kurio pravardė „Š.“. Vaikinas, pravarde D., be žodžių būnant jiems už parduotuvės, staiga vieną kartą trenkė kairės rankos kumščiu jam į nosį, dėl ko jis prarado sąmonę ir apie kelias minutes gulėjo ant žolės be sąmonės, o kai atsibudo, jau nieko prie jo nebuvo, tačiau jautė, kad iš nosies stipriai bėga kraujas. Tada jis vėl nuėjo į stotelę, kurioje sėdėjo išsigandęs D. S., su kuriuo kartu sėdo į troleibusą pažymėtą Nr. 6 ir nuvažiavo į centrinę universalinę parduotuvę, kur tualete prausė veidą, o kur dingo O., jis nežino. O. gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Kai išsiprausė veidą ir nusiramino, jis su D. vėl nuvažiavo į Savanorių pr., kur D. nuėjo pas save į namus(duomenys neskelbtini), o jis liko nakvoti pas D. laiptinėje. Po to, kai jam buvo suduotas smūgis ir jis atgavo sąmonę, iškart palietęs nosį suprato, kad ši sulaužyta, nes ši buvo stipriai ištinusi, tačiau į medikus kreiptis nenorėjo, nes buvo pasišalinęs iš namų ir nenorėjo, kad jį sugautų. Po kelių dienų jį sulaikė policijos pareigūnai iš Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato, tačiau kokiomis aplinkybėmis, nepamena. Kai iš policijos mama 2018-03-07 jį pasiėmė, jie nuvažiavo į namus, kur jis grįžęs namo mamai nieko neaiškino, o tiesiog nuėjo miegoti, nes buvo pavargęs. 2018-03-08 apie 18.0 val., kai mama grįžo iš darbo, jie nuvyko į Santariškių ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies lūžis ir lengvas galvos sutrenkimas. D. galėtų atpažinti, nes yra matęs jį porą kartų Savanorių pr. Pasakoti, dėl ko jam trenkė vaikinas, pravarde D., atsisako, nes tai atskira istorija. Po nosies lūžio per dešimt dienų dar reikėjo daryti nosies atstatymo operaciją, kuri buvo atlikta, tačiau kurią konkrečiai dieną, jis nurodyti negali, nes nepamena. ( 1 t. b.l. 144)

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. R. parodė, kad datos neprisimena, per Jonines, prieš du metus. Įsiveržė į namus ir sumušė. Trenkė ir jis „atsijungė“. Paskambino, atidarė duris, trenkė ir supjaustė su peiliu. Neprisimena kaip atrodė, kas tai padarė. Bute buvo vienas. Vėliau išvežė į ligoninę. Kad galėjo užpulti, nežino. Paskui jam aiškino, kad kažką moteriai padarė ir čia buvo jos sūnus. Policijoj taip pasakė. Kažkiek tą vakarą buvo išgėręs. Jei nesumuštas būna, atsimena viską pilnai. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino. Kiek suprato, tai buvo E. sūnus. Fizinį skausmą jautė, perpjovė pilvą, trenkė per galvą ir į nugarą, su kojom turbūt spardė. Du asmenys turbūt buvo,vyrai. Merginų neprisimena, nematė. Gydėsi namuose. Liko randas ant pilvo, mėlynės praėjo. Pretenzijų aišku turi.

2018-06-27 liudytojas D. R. parodė, kad jis gyvena(duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena jo mama D. R. gim. (duomenys neskelbtini) m., 2018-06-29 jis buvo vienas namuose ir žiūrėjo futbolo varžybas. Vienos varžybos prasidėjo 17.45 val., kitos 20.45 val. Žiūrėdamas varžybas jis gėrė alų. Alkoholio vartojimo metu jam sutrinka atmintis. Apie 23.00 val. pasibaigė rungtynės ir galimai tada jis nuėjo miegoti. Kaip jis prabudo ir nepažįstamiems asmenims atidarė duris, jis neatsimena. Atsimena, tik du asmenis, kurių veido bruožų jis neįsidėmėjo, nemano, kad galėtų juos atpažinti, daužė virtuvėje esančius indus, po ko vienas iš tų asmenų trenkė jam į akį ir jis neteko sąmonės. Kas vyko vėliau jis nurodyti negali. Taip pat jis neatsimena dūrio peiliu. Kas tie asmenys, jis nežino. Jokių priešų jis neturi ir neturėjo, su niekuo nekonfliktavo. Pinigų niekam neskolino ir pats nesiskolino. Kas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, nežino. Jį užpuolę asmenys galimai buvo 16-20 metų amžiaus. Po užpuolimo jis buvo nuvežtas į RVUL, kur jam buvo nustatyti daugybiniai kūno sumušimai. Po ko jis buvo pristatytas į Žalgirio kliniką dėl žandikaulio lūžio.( 2 t. b.l. 16)

2018-08-13 papildomai liudytojas D. R. parodė, kad bendrauja tik viena moterimi, E., tiksliai jos pavardės nežino, pamena tik pirma raidė R. P., šių metų birželio mėn. vidury, savaitė iki šių metų Joninių šventės, tarp jo ir jos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis ją pastūmė abiem rankom, nuo savęs. Ji supyko, apsižodžiavo, vienas kitą pasiuntė kuo toliau ir išsiskirstė. Po kelių dienų, ar jis jai paskambino, atsiprašė dėl pastūmimo ir susitaikė. Po to dar kartą susiskambino, susitiko, pasėdėjo lauke ant suoliuko. Jis žino, kad E. turi sūnų, jauną, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vieną kartą yra jį matęs, bet tai buvo senai. Pamena, jo vardas retas, tačiau tiksliai koks, neprisimena. Taip pat apie įvykį prisimena tik tiek, kad į butą užėjo du jaunuoliai, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus ir jam sudavė smūgį į veidą, nuo kurio atsijungė ir nieko neprisimena. Tik prisimena, kad buvo skambutis į duris, kurias pats ir atidarė. Tų jaunuolių neįsidėmėjo. Dėl kokių priežasčių E.po įvykio jam parašė trumpąją SMS žinutę iš numerio (duomenys neskelbtini) „ar prisiminei ką nors????????“, jis nežino. Jo santykiai su E. tik draugiški santykiai jau apie metus laiko, tačiau vieną kartą yra pabučiavęs ją į lupas, bet tai buvo tik „pakštelėjimas“, ne prancūziškas bučinys. Jis jai pakštelėjo kaip padėką, tik nepamena už ką. Jis iki šiol su E. bendrauja, tarp jų yra normalūs santykiai, nesipyksta. Telefonu su E. bendrauja dažnai, kas antrą dieną. Kartais būna kad dvi dienas nebendrauja. J. E. daug pasakoja, bet ne viską. Jis jai pasakojo apie šį įvykį, tą pačią dieną. Dar kai buvo ligoninėje. Pasakojo, kad sumušė. Ji klausė jo „kas sumušė?“, jis pasakė, kad nežino, ir papasakojo, kokie sužalojimai buvo padaryti jam. ( 2 t. b.l. 18-19)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. D. parodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) mokyklos anglų kalbos mokytoja. Įvykis buvo prieš 2-3 metus, prieš Kalėdines atostogas. Kaip tik buvo pirmokų pamoka, ruošėsi atsisėsti prie bendro stalo. Tada atėjo 2 ar 3 mokiniai iš vadinamųjų antrokų. Jie ne į savo pamoką atėjo, bet dažnai būdavo, kad priimdavo mokinius ne jų pamokų laiku, kad jie atsiskaitytų skolas. R.ir R. užėjo į pamoką, negali pasakyti ar kartu ar atskirai. Pasakė, kad šiuo metu jų priimti negali skolai išsitaisyti, bet jie buvo pakviesti pasėdėti kartu prie bendro stalo. Jie su džiaugsmu priėmė žinią, atsisėdo kartu. Nuėjo į paruošiamąją atnešti vandens. Su jais dar lyg ir buvo trečias asmuo P.. Lyg ir jautėsi alkoholio kvapas, davė pastabą, kad mokiniai neturėtų būti su tokiu kvapu mokykloje Tada mokiniai išsiskirstė ir besitvarkydama klasėje triukšmą išgirdo, lyg ir lauke. Parbėgo keli mokiniai pasakyti, kas vyksta. Išėjo į koridorių, atsimena vaizdą, stovi vidury, už jos R. V. ir priešais R. R. piktas, mosavo kumščiais. Tiksliai nematė, kad būtų R. suduota, tik girdėjo iš vaikų, kad pirmame aukšte ar lauke buvo muštynės. Bestovėdama kaip ir vidury šaukė R. R. ką jis daro, tada jis apsisuko ir išėjo. Grįžo į klasę, ten buvo L. M. ir dar berniukas kitas. R. matė veido zonoje buvo paraudę ir ranka kraujavo, klausė ar nereikia medicininės pagalbos. Jis atsisakė. Dar pasėdėjo, nes vaikai bijojo, išėjo į lauką, tų mokinių jau nebebuvo. R. išvažiavo namo, pabaigiau tvarkytis. Grįžo namo ir iš administracijos paskambino, kad R. grįžo namo, papasakojo tėčiui viską, iškvietė į mokyklą, atvažiavo R. tėtis, buvo iškviesta policija. Pirminiuose parodymuose buvo parašyta viskas kaip buvo. Paties smūgio suduoto nematė, parodymuose rašė tai, ką girdėjo iš vaikų. Bet kad R. R. mosikavo kumščiais, tai tikrai buvo. Įvykius prisiminė geriau, kai davė juos tyrėjai. Teismui, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus liudytojos parodymus, liudytoja juos patvirtino. Parodė, kad L. buvo, matė, kaip jam trenkė. Paties įvykio nematė, bet vėliau tarp buvusiųjų trečiame aukšte prie klasės matė ir R. ir R..

2017-12-20 liudytoja A. D. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) mokyklos anglų kalbos mokytoja. Mokykla yra adresu (duomenys neskelbtini) Mokykloje dirba apie tris metus. 2017-12-20 apie 10.20 val. prasidėjo jos pamoka, kurioje dalyvavo apie 15 mokinių. Pamoka vyko pirmo kurso grupei Nr. 417. Pamokos metu į klasę užėjo antro kurso mokinys R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (tel. (duomenys neskelbtini)), kuris manė, kad nori atsiskaityti savo skolas, tačiau pamoka vyko laisvu stiliumi, t. y. jie su pirmo kurso mokiniais ruošėsi valgyti šventinį pyragą, todėl ji pasakė, kad jis atsiskaityti negalės ir pasiūlė R. S. prisijungti prie jų. Po kurio laiko į klasę užėjo ir kiti antro kurso mokiniai, t. y. R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi nuo D. P. sklido alkoholio kvapas, ji šiam davė pastabą, kad išgėrę mokiniai negali būti mokykloje, tačiau šis atsakė, kad čia nuo vakarykščių išgertuvių ir abu mokiniai užėjo į jos klasę, bei atsisėdo į bendrą mokinių ratą. Visi minėti asmenys turėjo dalyvauti antroje pamokoje, tačiau šie joje nepasirodė ir mano, kad dėl to atėjo į antrą pamoką, kuri vyko pirmo kurso grupei. Pamokos metu visi mokiniai elgėsi ramiai, viskas buvo tvarkinga ir jokių konfliktinių situacijų nepastebėjo. Pamokos metu ji buvo išėjusi iš klasės atsinešti vandens ir galimai tuo metu tarp klasės mokinių kilo kažkoks konfliktas, tačiau jai grįžus į klasę, visi mokiniai elgėsi gerai. Pasibaigus pamokai, ji su keliais mokiniais liko klasėje ir jai būnant klasėje, išgirdo, kaip koridoriuje kažkas konfliktuoja, ji nusprendė pažiūrėti, kas ten vyksta ir kai priėjo prie klasės durų, į klasės vidų įbėgo R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. U., o ji su L. M. išėjo į koridorių, kuriame stovėjo R. R., kuris be jokios priežasties trenkė vieną kartą kumščiu į veido sritį L. (ar sudavė dar daugiau smūgių nepastebėjo). Tuomet ji greitai atsistojo tarp jų, o R. R. nusirengė striukę ir pradėjo eiti link jų mojuodamas rankomis. Tuo metu L. stovėjo už jos, o ji pradėjo šaukti ant R. R., kad šis baigtų elgtis neadekvačiai ir atstotų nuo mokinių. R. R. akivaizdžiai matėsi, jog yra labai agresyvus, tačiau po jos žodžių šis nusiramino ir išėjo iš mokyklos. Po to ji grįžo į klasę ir pastebėjo, kad iš klasės išeina R. S., o klasėje liko R. V., E. U. ir L. M.. Jiems būnant klasėje, ji pastebėjo, kad R. V. yra sumuštas veidas, o E. U. tekėjo kraujas iš rankos. Mokiniams pasakė, kad dėl šio įvykio kreipsis į policiją ir mokyklos administraciją, tačiau mokiniai pasakė, kad niekam nebūtina apie tai sakyti. Jiems būnant klasėje ji matė, kaip lauke, prie mokyklos, stovi R. R. su dar keliais bendraklasiais. Nukentėję mokiniai galvojo, kad tai jų laukia R. R., todėl jie buvo klasėje, kol R. R. išėjo iš mokyklos kiemo. Po to, ji palydėjo mokinius iki mokyklos kiemo pabaigos ir kai pamatė, kad jų niekas nelaukia, nukentėję mokiniai išėjo namo. Įvykio, kuomet buvo sumušti R. V. ir E. U., ji nematė, tačiau mokiniai jai apie įvykį papasakojo, kuomet jie buvo klasėje. Mokyklos patalpose vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Anksčiau tokio mokinių elgesio jai neteko matyti. Daugiau apie šį įvykį nieko negali pasakyti. ( 1 t. b.l. 78-79)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. V. parodė, kad apklaustas nebuvo. Žino, jog po pietų mokykloje kažkas nutiko ir iškvietė direktorius. Kur sūnus mokėsi, nepamena. Sūnus dalyvavo apklausose, jis sėdėjo šalia. Jis pats papasakojo, kas atsitiko, įvardinti asmenų nebijojo. Jam jokia įtaka nedaroma. Gyvena atskirai, bendrauja beveik kiekvieną dieną. Teismui, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas patvirtino, kad juos pasirašė, tačiau ką pasakė, neatsimena. Prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos patvirtino.

2017-12-20 liudytojas Ž. V. parodė, kad 2017-12-20 apie 13.00 val., į namus, adresu (duomenys neskelbtini) grįžo jo nepilnametis sūnus R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris akivaizdžiai matėsi, jog yra sumuštas (matėsi gumbai ant veido ir galvos). Jis paklausė sūnaus, kas nutiko, tačiau šis iš pradžių nieko nepasakojo. Kelis kartus paklausus, kas nutiko, sūnus pradėjo pasakoti, kad jam būnant mokykloje ((duomenys neskelbtini) mokykla), adresu (duomenys neskelbtini) pamokos metu prie jo pradėjo kabinėtis antro kurso mokiniai R. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., o pasibaigus pamokai ir išėjus į koridorių, jam iš galo į galvos sritį pradėjo kumščiu mušti R. R.. Sūnus pasakojo, kad bandė išvengti konflikto ir ramino R. R., tačiau šis neklausė ir sudavė apie 10-15 smūgių į galvos sritį. Taip pat sūnus pasakojo, kad jį bandė apginti klasės draugas E. U., kurį taip pat pradėjo mušti kiti du vaikinai, t. y. R. S. ir D. P.. Visas konfliktas truko apie 5 min. ir iš klasės išėjusi mokytoja A. pradėjo minėtus asmenis raminti. Taip pat sūnus pasakojo, kad po to kai mokytoja nuramino mušeikas, jis grįžo į klasę, kurioje buvo R. S. ir šis, rankose laikydamas alaus butelius, pradėjo vėl jį (jo sūnų) mušti, nors sūnus bandė išsiaiškinti, dėl ko prie jo kabinėjasi. Po šio įvykio visi trys minėti vaikinai, sumušę jo sūnų ir jo klasės draugą, išėjo į lauką ir laukė jo sūnaus, kol jis eis namo, tačiau sūnus laukė mokykloje apie 30 min., kol užpuolikai išėjo iš mokyklos teritorijos ir tik tuomet jis išėjo namo. Kai sūnus visa tai papasakojo, jis nedelsiant nuvyko į mokyklą ir iškvietė policiją. Dėl šio įvykio į medikus dar nesikreipė, tačiau būtinai nuvyks, kad jo sūnų apžiūrėtų. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. ( 1 t. b.l. 61-62)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. M. parodė, kad išėjęs iš kabineto, pamatė, neatsimena jau kuris, buvo susimušęs su klasioku R., pavardės neatsimena. Juos išskyrė. M. R.. Teismui, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas juos patvirtino.

2018-06-18 liudytojas L. M. parodė, kad 2017-12-20 apie 12 val. pamokos metu jie 4-17 grupės moksleiviai anglų kalbos kabinete gėrė arbatą ir kavą, mokytoja vaišino pyragu „tinginiu“, į klasę užėjo 3 ar 4 vaikinai, t. y. D., R. pavardžių nežino, R. pravarde „š.“ ir galimai dar vienas vaikinas. Jie tuo metu mokėsi jų mokykloje, šie buvo išgėrę ir dar turėjo su savimi alaus butelį. Šie pradėjo žodžiais kabinėtis prie R. V., pravardžiavo jį „ferari“. Pamokai pasibaigus, visi mokiniai išėjo iš kabineto, jis pasiliko ir kalbėjo su anglų kalbos mokytoja. Jis bandė išeiti pro duris į koridorių, tačiau negalėjo, nes besigrumdami vaikinai, tiksliai kas pasakyti negali, atsitrenkė į duris. Atidaręs duris, po dešinę pamatė, kaip koridoriuje muša R., kas konkrečiai mušė, neprisimena. Jis tą vaikiną atitraukė nuo R., padėjo ranką ant krūtinės ir pastūmė. Tas vaikinas staigiai atsisuko ir du kartus smogė, vienas smūgis buvo į žandikaulį, kitas į kaklą. Jis pradėjo nuiminėti striukę ir ruošėsi pulti jį. Šis grasino jį sumušti. Atėjo anglų mokytoja ir sustabdė konfliktą. Jis su anglų kalbos mokytoja nuėjo į kabinetą, kur jau buvo R. V. ir grupiokas E., pavardės neatsimenu. R. veidas buvo visas raudonas ir patinęs. Jie visi girdėjo šių vaikinų balsus kieme, ar šie laukė, kol jie išeis, nežino. Jie dar palaukė kabinete ir visi tris išėjo namo. Jis pretenzijų neturi, pareiškimo policijai nerašė, tėvai apie šį įvykį žinojo. Daugiau nieko pasakyti negali( 1 t. b.l. 91)

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. K. parodė, kad nežino dėl ko iškviesta. Sūnus dar buvo nepilnametis, buvo mažai namuose tuo metu, nežino kaip jis elgėsi. Žino, kad sūnui buvo lūžusi nosis, važiavo su juo į ligoninę. Nežino kokiom aplinkybėm tai įvyko. Su kuo draugavo nežino.

2018-03-12 liudytoja A. K. parodė, kad ji yra V. R. motina. Jos sūnus V. labai sunkaus charakterio ir nuolat bėga iš namų, bendrauja su asocialiais vaikais, kurie šį įtraukia į savo kompaniją, su kuria V. pradėjo vartoti alkoholi, rūkyti ir daryti nusikalstamas veikas. 2018-03-05 V. buvo savavališkai pasišalinęs iš namų, dėl ko jie kreipėsi į policiją, kuri paskelbė V. paiešką. 2018-03-08 05.00 val., sulaukė pirmojo policijos komisariato budinčio pareigūno skambučio, kuris jai paaiškino, kad jos sūnus yra sulaikytas, kadangi buvo paieškomas ir miegojo laiptinėje, dėl ko namo gyventojai pranešė policijai. Galimybės pasiimti sūnaus iš komisariato ji neturėjo, todėl jai V. atvežė Vilniaus vaiko teisių apsaugos specialistas. Kai jos sūnus buvo atvežtas į namus ji pastebėjo, kad sumušta šio dešinė akis, kadangi ant viršutinio voko matėsi didelė kraujosruva ir kreiva, patinusi nosis. Kadangi 2018-03-08 atsiprašyti iš darbo negalėjo, tai į ligoninę važiavo tik vakare, kur V. nustatė nosies kaulų lūžį. Pakeliui į ligoninę bendravo su V. ir klausė, kas jam nutiko, bet jis visai nebuvo linkęs kalbėtis, todėl jai nieko konkretaus nepapasakojo tik pasakė, kad jam trenkė pažįstamo draugas, kuris jam nėra žinomas. K. V., ar jis gali jai pasakyti, kas tai per pažįstamas ir paprašė, kad ji į jo reikalus nesikištų ir šis išsiaškins viską pats. Su kokiais draugais V. buvo savavališko pasišalinimo metu ji nežino ir kada konkrečiai jis buvo sumuštas, ji nežino, bet jo geriausias draugas yra D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiuo metu jo V. yra sulaikytas pirmame policijos komisariate dėl alkoholio vartojimo, tačiau jį atsiimti ji atsisako, todėl šis bus išvežtas į laikinuosius globos namus. Daugiau nieko papasakoti negali. ( 1 t. b.l. 134)

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. D. parodė, kad kodėl iškviesta nežino. Teismui, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus liudytojos parodymus, liudytoja juos patvirtino. Liudytoja parodė, kad yra buvęs toks dalykas, jog paskambino mama, informavo apie tokią situaciją. Matyt ir padarė, persiuntė elektroniniu paštu visą informaciją specialistei, kuri prižiūrėjo rizikos šeimas. Tuo metu, iki pertvarkos, buvo darbuotojai kurie savivaldybėje buvo atsakingi už rizikos šeimas, kurie turėdavo tų šeimų bylas ir jas vesdavo, o jie buvo teritorijos specialistai, kurie eidavo pas šeimas ir su jomis bendraudavo, vėliau visą tą informaciją pateikdavo darbuotojoms, kurios buvo kabinetuose, o jos jau bendradarbiaudavo su socialiniais darbuotojais. Gali būti kad jie buvo kviečiami į pokalbį, į skyrių. Šią veiklą vykdė R., bet ar ji tą darė nepasakys.

2018-06-12 liudytoja A. D. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir prižiūri Naujamiesčio, Vilkpėdės ir Grigiškių seniūnijas. 2018-03-06 ji susisiekė su nepilnamečio D. S. motina K. S., kuri jai pranešė, kad jos sūnus buvo kartu su nepilnamečiu V. R., kuris jos teigimu slapstosi, yra pabėgęs iš namų ir jo nosis yra sulaužyta. K. S. informavo, kad apie tai pranešė policijai. Apie gautą informacija elektroniniu paštu ji pranešė R. R., kuri apie tai raštu informavo policiją ir galimai toliau bendravo su šeima. Daugiau apie minėtą įvykį nieko nežino, kadangi pati su nepilnamečio V. R. šeima nedirbo. Daugiau nieko papasakoti negali.( 1 t. b.l. 151)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. M. parodė, kad daug ko papasakoti negali, nes nematė to įvykio, tiesiog girdėjo kas vyko. Atrodo, kad 2018 metais. Buvo tą naktį su R. ir dar dviem draugėmis ir jis sumušė vyrą. Kadangi ėjo paskutinė, tai daug ko nematė. Trumpai pabuvo tame bute ir išėjo, toliau laiptinėje sėdėjo. Girdėjo visokius riksmus ir tiek. Kartu buvo R. R., A. S. ir I. M.. R. R. paskambino mama su ašaromis, sakydama, kad ją sumušė jos sugyventinis ir jis ten nuėjo, kad sutvarkytų reikalus. Jis turbūt norėjo atkeršyti. R. A. ar kam pasakė šias aplinkybes, ji išgirdo iš kitų. Nedelsiant ėjo į tą butą. Buvo keturiese, užėjo į laiptinę, butą. Jie trise buvo bute. R. R. , I. M. ir A. S. buvo bute, užėjo į butą tik porai sekundžių, matė tą vyrą, bet vėliau išėjo į laiptinę. Matė porą smūgių kaip R. R. sudavė vyrui į nugarą. Butas buvo lyg ir atidarytas. Vyras bute buvo vienas. R. R. tam vyrui sudavė smūgius. Buvo riksmai, A. S. ir I. M. ramino R. R., kad jis nustotų, kad liautųsi mušęs ir išeitų greičiau. Girdėjo purškiamąsias dujas ir dūžtančius indus, stalo įrankius. Tai truko dešimt minučių. Antrą kartą į butą lyg ir nėjo. Matė, kaip R. R. sudavė vyrui smūgį į nugarą, sužeidimų nematė. R. R. raminti nebandė. Iš buto jie visi trys kartu išėjo. Šoko būsenoje bėgo iš buto. Ar R. R. kai išėjo iš buto, buvo kartu nepamena. Pasakojo apie įvykė I. M. ir A. S.. Atsimena, kad sakė, jog buvo suduota peiliu, atrodo, į pilvo sritį. R. R. tam vyrui sudavė. Peilio nematė. Draugės sakė, kad kažkuri iš jų vyro telefoną numetė į vonią.

2019-04-26 E. M. parodė, kad R. R. pažįsta nuo 2017 m. A. S. pažįsta nuo 2011 m., jos klasiokė. Taip pat pažįsta I. M. nuo 2017 m. D. R. nepažįsta. 2018 m. vasarą, tiksliai datos neprisimena laiką leido su A. S. ir I. M., jos buvo kažkur centre. Vartojo alkoholį. dėl to ne viską ir pamena. Vakare ji, A. ir I. susitiko su R., negali pasakyti ar dienos metu jį matė, ar leido kartu laiką. Su R. susitiko „Vingio“ stotelėje. R. buvo išgėręs, jis joms paaiškino, kad paskambino jo mama ir graudžiu balsu pasakė, kad jai sudavė ar tai nuskriaudė jos draugas D.. R. mamos ji asmeniškai nepažįsta. R. paėmė už rankos A. ir pradėjo ją tempti, jos su I. ėjo iš paskos. Jie visi keturi nuėjo iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo, numerio namo negali pasakyti, prie parduotuvės „IKI“. Kaip pateko į laiptinę negali pasakyti, bet D.butas buvo atrakintas. Butas antrame arba trečiame aukšte. R. atidarė duris, įbėgo į butą, pamatė D., bet kur buvo tuo metu D. negali pasakyti, nes įėjo paskutinė. R. pradėjo garsiai rėkti, tuo metu D. kambaryje gulėjo lovoje. Ir tada R. vieną kartą rankos kumščiu trenkė D. į nugarą. Ji asmeniškai kraujo nematė. Ji apsisuko ir išėjo į laiptinę, kur visą laiką ir buvo prie buto durų. Buto durys buvo privertos. Kas vyko kambaryje nematė, tik girdėjo R.šauksmus „ko mano motiną lieti“, R. šitą sakinį kartojo daug kartų. G. A. balsą „baik, nustok“. Purškiamųjų dujų garsus, bet kvapo nejaučiau. Girdėjo krentančių virtuvinių įrankių garsus, dūžtančių indų garsus. Visi garsai susimaišė, jų buvo ir daugiau. Į butą daugiau nebuvo užėjusi. Po to viskas nutilo ir jie išbėgo iš buto. Jie visi išbėgo iš laiptinės link Savanorių pr. žiedo. Ji nepamena, bet A. jai sakė, kad jie visi pas ją nakvojo. Po to jai pasakojo.(2 t. b.l. 28-29)

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. M. parodė, kad žino, jog iškviesta dėl 2018 metų įvykio. Gėrė, vėliau įvyko įvykis tarp R. ir nukentėjusiojo, kas jis nežino. Nieko neprisimena, nes buvo labai girta. Buvo ji, R. R., A. S. ir E. M., gėrė. Išgėrė daug, gėrė dieną, įvykis buvo naktį. Buvo prie laiptinės, įvykyje nebuvo. Nepamena ar buvo bute. Teismui, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus liudytojos parodymus, liudytoja juos patvirtino.

2019-06-06 liudytoja I. M. parodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Su A. S. yra draugės. Per 2018 m. Jonines susitiko prie prekybos centro „Europoje“. Susirašė ar tai susiskambino ir susitarė susitikti. Susitiko apie 18.30 - 19 val. S. A., R. R. ir E. M.. Susirado bomžą jis nupirko jiems pagerti 1 litrą degtinės, šampano muskatinio ir alaus porą buteliukų. Susirado vietą pagerti, miškelyje, kažkur ėjo ir susirado. Kur buvo nežino. Gėrė apie 2 valandas. Ėjo link stotelės visi. Stotelės neprisimena kokioje. Ji važiavo namo, bet tiksliai pasakyti negali, kas buvo vėliau. Vėliau su draugais apie tai nekalbėjo. Jai atrodo, kad ji važiavo namo. Ji girdėjo, kad buvo konfliktas, girdėjo, kad buvo sumuštas žmogus. Kas papasakojo pasakyti negali, kas ką sumušė taip pat nežino. Tuo metu jos santykiai R. buvo geri, jie buvo tik draugai, dabar ji su jo nebendrauja, nes jis sėdi. Su E. bendrauja. Ji neprisimena kur jie buvo tą dieną, ar buvo svetimam bute neprisimena. Ji nėra mačiusi, kad A. būtų mušusi kokį žmogų. Tą dieną R. buvo ir linksmas, ir piktas. Buvo permainingas. Kitos merginos buvo išgėrusios vienodai. Ji buvo girta ir linksma. Dėl girtumo ji tos dienos neprisimena, buvo labai išgėrusi. Išgėrė apie 10 taurelių degtinės (įpilta buvo apie 1,5 piršto) ir dvi stiklines po puse šampano ir alaus 2 buteliukus. Daugiau nieko neprisimena ir pasakyti negali.(2 t. b.l. 34)

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. S. parodė, kad nežino kodėl yra iškviesta. Žino, kad V. R. buvo sumuštas. Matyt, sūnus buvo apklaustas liudytoju, bet pasakyti negali nieko ir pati nematė nieko. Teismui, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus liudytojos parodymus, liudytoja juos patvirtino. Pokalbį su sūnumi prisimena. Jie nesakė, kas sumušė. Klausė kur jie yra, bet nepasakė. Tik pokalbio metu išgirdo, kad mergina šaukė, jog tualetas yra užrakintas. Tik sakė, kad kažkas padarė iš savų, tačiau tai viskas, kas buvo pasakyta. V. R. nematė, tik buvo pasakyta, kad sulaužyta nosis, daug kraujo ir nosis pakrypo į šoną.

2018-03-13 liudytoja K. S. parodė, kad yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina ir nori papasakoti apie V. R. sumušimą. Jos sūnus D. yra geriausias V. R. draugas ir jie dažnai būna savavališkai pasišalinę iš namų ir kartu daro nusikalstamas veikas. 2018-03-05 apie 21.45 val., sulaukė savo sūnaus skambučio iš jai nežinomo numerio (duomenys neskelbtini), kurio metu šis jai pasakė, kad jo draugas V. yra sumuštas ir greičiausiai jam yra sulaužyta nosis, kadangi ji stipriai pakrypusi į šoną ir dar paminėjo, kad V. kraujuoja ir todėl jis negali palikti savo draugo ir nori ateiti į namus tik maisto ir švarių drabužių. Pokalbio su sūnumi metu išgirdo mergaitišką balsą, kuris sakė eiti į tualetą į penktą aukštą, nes tualetas pirmame aukšte užrakintas. Jos sūnus D. ir V. labai dažnai būna Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, todėl mano, kad V. buvo sumuštas prie PC „CUP“. Išgirdusi sūnaus pasakojimą jam iškart nurodė, kad grįžtų namo, bet šis jos neklausė, nes nenorėjo palikti draugo ir tada perdavė telefono ragelį V.. V. jai nurodė, kad jį primušė saviškiai ir į ligoninę jis nesikreips, kadangi yra paieškomas ir nenori būti sugautas, nes dar jam norisi pabūti su draugais ir pasidžiaugti laisve. Apie 22.40 val., D. grįžo į namus neblaivus ir, pavalgęs, iškart nuėjo miegoti. Kitą dieną dar bandė pas D. sužinoti, kas sumušė V., bet D.kategoriškai atsisakė pasakoti. Daugiau nieko papasakoti negali.( 1 t. b.l. 137)

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. N. parodė, kad gyvena(duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Išgirdo triukšmą antrame aukšte. Girdėjo, kad greitai bėgo iš laiptinės, daugiau nieko nematė. Triukšmas lyg kas būtų trankoma į sieną. Anksčiau triukšmas tame bute ir būdavo, kartą ar du per mėnesį. Galvojo, kad nieko tokio, nes anksčiau ir garsai tokie būdavo. Įtarimo nekilo. Antrame aukšte gyvena kaimynas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Atsistojo prie lango, bet nieko nematė. Bėgo trys ar keturi žmonės. Atvažiavo policija ir greitoji. Kas ten vyko nežino, niekas nepasakojo. Teismui, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas juos patvirtino. Jis parodė, kad girdėjo garsus, kad kažką daužė į sieną. Kalbų negirdėjo. Kai bėgo laiptine, nieko nesakė.

2018-08-03 D. N. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) Gyvena kartu su tėvais, dviejų kambarių bute. Virš jų buto gyvena kaimynai, bute Nr. 49. Vardų jų nežino, žino tik kad tame bute gyvena moteris su sūnumi, kuris apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pamena šių metų Joninių šventės metu, laiptinėje matė moterį, kuri dažnai vaikščiodavo pas tą kaimą. Moteris žemo ūgio, stambi, juodais plaukais, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ją dažnai matydavo einančią pas tą kaimyną iš buto Nr. 49. Žino, kad eidavo pas jį, nes yra matęs juos kartu (savo kaimyną iš tą moterį) laiptinėje jų namo ir „IKI“ parduotuvėje, kuri yra šalia jų namų, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Iki šių metų Joninių šventės ši moteris pas jo tą kaimyną eidavo dažnai, į savaitę 3-4 kartus, o po minėtos Joninių šventės nebematė jos nei einančios pas jį, nei su juo būnančios. Atpažinti ją galėtų. Jis dažnai būna namuose, dėl to matydavo ją ir dienos metu kaip eidavo pas jo kaimyną ir vakarais. Šių metų Joninių šventės metu, išvakarėse, apie 18 val. matė kaip ji atėjo prie laiptinės, nes pats gyvena pirmame aukšte, jo buto langai į kiemo pusę, į laiptinę, dėl to matė, kaip ji stovėjo prie laiptinės ir išėjo jo kaimynas, ir jie kartu kažkur nuėjo, galimai į tą pačią parduotuvę „IKI“. Jo kaimynas lieknas, žemo ūgio, už tą moterį žemesnis, tamsių trumpų plaukų, turėjo ūsus tuo metu. Jis su juo tik sveikinasi kai sutinka, taip tai jo vardo nežino, tik žino, kad gyvena antrame aukšte, virš jo buto. Taigi, šių metų Joninių šventės metu buvo namuose. Apie 1 val. nakties, tėvams jau miegant, jis buvo savo lovoje, žaidė telefonu, kai išgirdo garsus. Garsai sklido iš viršaus. Tikrai garsūs smūgiai buvo, suskaičiavau penkis smūgius. Girdėjo, kaip dūžta indai. Tada porą minučių buvo tyluma ir po kokių dar trijų - penkių minučių greitą bėgimą laiptinėje, lyg bėgtų peršokdami laiptus. Jis priėjo prie lango, matė kaip išbėgo mažiausiai du, bet galėjo būti ir trys asmenys. Jie tai greit išbėgo, kad nespėjo įsidėmėti jų. Ir jie išbėgę iš laiptinės iš karto pasuko į dešine pusę, o jis stovėjo iš laiptinės kairės pusės, dėl to net nematė ar jauni jie buvo ar vyresnio amžiaus. Tačiau kiek čia gyvena, o gyvena nuo vaikystės, pas tą jo kaimyną yra matęs tik šią moterį, kurią minėjo ir su jo mama. Jo nėra matęs nei su kitais vyrais, nei kitomis moterimis. Taigi tiems asmenims išbėgus iš laiptinės po kokių 5-8 min atvyko policija, o dar po kurio laiko atvyko ir greitoji pagalba. Kas atsitiko tą vakarą jis iki šiol nežino, tik pamena, kad policija ir greitoji buvo labai ilgai pas jo tą kaimyną. Savo šį kaimyną pirmą kartą pamatė po šio įvykio praėjus savaitei. Tai matė jo veide mėlynę, po akimi. Daugiau neįsidėmėjo. Gali pasakyti, tik kad tikrai ne vienas išbėgo iš laiptinės įvykio metu. Mažiausiai du asmenys, bet kaip sakė, jie taip greit nubėgo, kad neįsidėmėjo jų. ( 2 t. b.l. 25-26)

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R. parodė, kad įvykis buvo Joninių naktį, nebuvo namie. Grįžo namo po Joninių, apie 9-10 val. ryte, užėjusi į namus pamatė sienas išteptas krauju, užėjo į kambarį sūnaus, ten pilna buvo kraujo, atidariusi vonią pradėjo šaukti. Pradėjo jam skambinti. Vakare jis man tarp 9-10 val. skambino, klausė kaip man sekasi, balsas buvo žvalus. Grįžus bandė jam skambinti, pirma mintis buvo ar jis gyvas. Jis pas draugą rado pakrovėją, kadangi namo patekti negalėjo, nes raktą paėmė policininkai. Kai tik pajungė pakrovėją, jam paskambino. Virtuvė buvo visa suniokota. Ką galima buvo sudaužyti – buvo sudaužyta. Visas kompotas buvo ant lubų, keramikinės vazos, vazonai, viskas sukulta. Neužilgo atėjo D., vaizdas buvo kraupus. Kambaryje durys buvo išlaužytos, bet nieko nesukulta. Paguldė jį į savo kambarį, paskambino dukterėčiai, ji greit su vyru atvažiavo. Norėjo kviesti policiją, tačiau sūnus maldavo to nedaryti, todėl ir nerašė pareiškimo. Teko slaugyti jį. Sakė, nepamena, kas jį sužalojo. Jam galva sudaužyta, pilvas supjaustytas, kojos supjaustytos. Jį tiesiog kankino. Kraujo buvo tiek, kad patalynę teko išmesti. Jis pasakė, kad jį sumušė namie. Jam papurškė dujomis (tardytojas sakė, kad dujų kvapą policija suuodė) ir iškart dėjo į galvą. E. dirbo su jo buvusia žmona. Taip jos susipažino ir tapo draugėmis. Ji nepalikdavo sūnaus ramybėje, jis pykdavosi su žmona ir jie išsiskyrė. Žmona buvo O.. E. – pažįstama, dirbo su sūnaus žmona. Sūnus nedirba ir neturi lėšų, jis greitai tą butą prarastų. Jo sveikata jau kariuomenėje pradėjo šlubuoti. Dabar jo atmintis labai šlubuoja. Jis dažnai nedirbdavo – nueina, padirba, ateina. Sėdi jie abu namie, išgėrinėja. Jis apie 10 metų jau nedirba. Buvo kartą Airijoje, bet nepasisekė. Įvykius jis geriau atsimena senesnius negu dabar. Jam tenka kartoti kelis kartus. Vaikšto blogai dėl kojų raumenų, nustatė jam, kad tai nuo to, kad gėrė per daug alaus. Vaistus duoda pati, niekas nieko neišrašė. Po sumušimo niekas jo negydė. Jam buvo smegenų sutrenkimas. Jis neatvyko į posėdį, nes nieko nepamena. Jis turi (duomenys neskelbtini) grupės. Prašymus rašė ji, patvirtino, kad tai jos rašysena. Jis bijo, jeigu jie taip elgiasi be priežasties. Kas tie „jie“ nežino.

2018-08-02 liudytoja D. R. parodė, kad ji yra D. R. mama. Gyvena dviejų kambarių bute (pagal nuosavybės teisę jis priklauso jos dukterėčiai) kartu su sūnumi, adresu(duomenys neskelbtini). Dviese gyvena pusantrų metų. Prieš tai su jais kartu gyveno D. žmona O.. Po O. išėjimo kartais ateidavo sūnaus draugas J., tačiau pats D. neišeidavo iš buto, net iki parduotuvės nenueidavo. Prieš metus jai grįžus iš sodo į Vilnių ir užėjus į butą, bute buvo kažkokia moteris. Moteris stambi, tamsių iki pečių plaukų. D. pristatė jai ją kaip E., buvusią klasiokę. Ji nustebo, nes kiek pamena jo klasės draugus, tokios neprisiminė. Jie sėdėjo abu pas D. kambaryje ir vartojo alkoholį. Ji nuėjo į savo kambarį ir po kurio laiko išėjo E.. Tai buvo pirmas kartas, kai pamatė ją. Po to ji E. nematė savo bute, galimai dėl to, kad būdavo sode. Prieš 4 mėnesius E. vis dažniau rasdavo savo bute, grįžusi iš sodo. E.jai nepatiko, ji išvijo E.. Kiek žino, E. turi paauglį sūnų, tačiau kiek jam metų ji nežino, ji niekada nėra jo mačiusi. Apie tai sužinojo iš D.. D. yra matęs E. sūnų kartu su ja vieną kartą lauke. T. D. turi problemų su atmintimi apie pusę metų. Kokie yra jo ir E. santykiai, ji nesupranta. Ji stambi moteris, D. yra žemas ir lieknas. Ji su juo labai daug bendraudavo telefonu, daug skambinėdavo ir rašydavo, tačiau po įvykio, kuomet D. buvo sužalotas per šių metų Joninių šventę, E. jam daug mažiau rašinėja ir skambinėja. 2018-06-24 grįžusi iš dukterėčios 9 val. ryto ir pamatė namuose betvarkę. Virtuvė buvo suniokota, visur buvo pilna raudonų dėmių. D. nebuvo namuose, dėl to paskambino jam, nes buvo išsigandusi. Jis pakėlė ragelį, pasakė, kad ieško jos, neturi raktų nuo namų. Ji pasakė, kad yra namie ir jis pasakė, kad atvyksta namo. Į laiptinės durų domofoną paskambino kažkas, ji pamanė, kad D. ir paspaudė įleidimo mygtuką. Ji buto duris atidarė, nes tikrai tikėjosi, kad ateis D., tačiau išėjo į laiptinę ir pamatė E.. Paklausė jos „ką čia pridarėte?“, E. užėjo į butą, apsižvalgė ir iš karto pasakė „O siaubas. K. D.?“. Ji pasakė, kad nežino. Ir ji iš karto išėjo. Netrukus, po kokių 10 min. D. užėjo namo ir ji išsigando jį pamačius. Jo veidas buvo visas sutinęs, sumuštas, mėlynas. D. buvo apsirengęs kelnėmis. Ji padėjo jam nusirengti, pamatė, kad jis su ligoninės drabužiais. Pilvas buvo sutvarstytas, o kojos supjaustytos. Jis visas drebėjo, ji nenorėjo klausinėt jo, tik paliko ilsėtis. Nuėjo į kambarį ir paskambino dukterėčiai, pasakė apie D.. Visą dieną buvo namuose, tvarkėsi. Jai padėjo dukterėčia. Jos kambario durys visada rakinamos, dėl to jos buvo sugadintos, rėmas truko, bet nelūžo iki galo. O buto durų spyna buvo nesugadinta. Vakare nuėjo pas kaimyną iš buto Nr. 46, kuris gyvena aukštu žemiau jų, pasiteirauti, ar girdėjo ką nors apie įvykį. Kaimynas jaunas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo vardo neprisimena. Ji jo paklausė, gal girdėjo ką nors šią naktį ir ar jis iškvietė policiją. Kaimynas pasakė, kad vakare matė kaip laiptinėje ėjo stambi moteris, kuri vaikšto pas D.. Paskui girdėjo vakare, vėlai, tikslaus laiko nenurodė, triukšmą, stiklo dužimą ir riksmus iš jos buto, ir iš karto išgirdo lauke policijos sirenas. Girdėjo, kad ne vienas asmuo, o keli bėgo laiptine iš jos buto. Iš jo žodžių suprato, kad tai buvo jauni, nes bėgdami laiptais šokinėjo per laiptus. Ji nežino, ar jis juos matė, ar pažįsta. Taip pat pasakė, kad atvykus policijai dar atvyko kitas ekipažas ir greitoji pagalba. Grįžo namo. Su D. apie tai nekalbėjo, ne jam buvo sunku kalbėti, jam buvo lūžęs žandikaulis. D. po to pasakė, kad kažkas skambino į duris, jis atidarė iš iš karto gavo smūgį į veidą ir po to prarado sąmonę. D. D. neprisiminė. Ji galvojo, kad tai arba E. darbas arba kaimyno paauglio, iš 52 buto. Nes 2018-06-04 D. kvietė policiją dėl to kaimyno, dėl triukšmo. Dar pamiršo pasakyti, kad D. jai minėjo, kad E. dažnai D. sakydavo, kad ji prižiūrės jį po jos mirties, dėl to, 2017 m. vyko pas notarą perregistruoti butą dukterėčiai, ir reikėjo D. parašo. D. labai nenorėjo vykti, nes vis galvojo, kad dukterėčia išvys jį iš buto, kad nebus kam jo prižiūrėti. D. buvo įsitikinęs, kad jis liks šiame bute ir E. jį prižiūrės. Tačiau jai pavyko įkalbėti jį nuvykit pas notarą, kur jam buvo paaiškinta, kad tai daroma jo labui, ir kad jis liks šiame bute, niekas jo nevys lauk. Jis tuo metu buvo labai piktas, bet pasirašė. O apie tai ar jis sakė E. ar nesakė, nežino. Mano, jog E. viską žino apie jų gyvenimą. J. E. niekada nepatiko, jau net pirmą kartą, kai ją pamatė.( 2 t. b.l. 21-23)

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) lankėsi, ten nesimokė. 2017 m. gruodžio mėnesio įvykio neprisimena. Ten dažnai būdavo. Muštynes atsimena. Sumušė tris ar du asmenis, jau nepamena kas ir dėl ko, senas epizodas. Pamena, kad buvo užsipuolęs, sumušė. Sudavė kelis smūgius kažkokiems mokiniams, girtas buvo. Teismui, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas juos patvirtino. Liudytojas parodė, kad nepamena pas ką atėjo į mokyklą. Ne pas R. su R. atėjo. Gali būti, kad buvo smarkiai girtas.

2018-10-10 liudytojas D. Š. parodė, kad 2017-12-20 prieš pietus, gali būti 10-11 val., atėjo į svečius pas pažįstamus į (duomenys neskelbtini) mokyklą Vilniuje. Vardų pažįstamų neprisimena, tik iš matymo pažįstami. Buvo išgėręs. (duomenys neskelbtini) mokykloje jis nesimokė. Jis užėjo į klasę, kur buvo apie 7 mokinius, kurių nepažįsta. Kilo konfliktas tarp jo ir dar dviejų vaikinų, kurių nepažįsta, ne šie ne taip pažiūrėjo į jį. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas. Jis pirmas užsipuolė klasėje buvusį berniuką, vardo nežino. Sudavė porą smūgių į veido sritį klasėje. kitas berniukas išbėgo iš klasės į koridorių, jis išbėgo iš paskos ir sudavė pora smūgiu kumščiu į veido sritį, nes norėjo pasiskųsti mokytojai. Jis išėjo į lauką mokyklos kieme parūkyti. Iš paskos atėjo mokytoja, kuri buvo klasėje, kai vyko konfliktas klasėje ir pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. Jis ramiai parūkė cigaretę ir išėjo vienas. Berniukų, kurie nukentėjo vardų jis nežino. Dėl savo poelgio gailisi.( 1 t. b.l. 100)

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. U. parodė, kad nieko neatsimena. Teismui, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas juos patvirtino. S. pravardė „Š.“.

2018-06-04 liudytojas E. U. parodė, kad 2017-12-20 ketvirtoje pamokoje į klasę atėjo S. ir visi kiti: „M.“, D., R. ir E.. Jie bendravo normaliai su jais, o po to pradėjo kabinėtis prie R. R.. Pasibaigus pamokai jie išėjo į koridorių, ten R.pradėjo mušti R., kiek smūgių nepamena, apie 10, į galvą. Mušė ranka. R. jis nustūmė nuo R. ir šis pradėjo eiti link jo. Iš klasės išbėgo „M.“ ir šoko su R. ant R.. Jis šiuos nustūmė ir R. įbėgo į klasę. Jis, bandęs nueiti į klasę, gavo iš durų į ranką, o atėjęs į klasę S. vėl mušė R.. Po to šis atsisuko į jį, jis iškėlė rankas ir šis jam pasakė, nusivalyk kraują. Viskas. „M.“ jo pravardė, pavardės nežino, jų mokykloje nesimokė. D. mokėsi mokykloje, pavardės nepamena. R. mokėsi mokykloje, jo pavardė R.. E. nesimoko jų mokykloje, pavardės nežino. Dėl ko kilo konfliktas tarp R. V. ir keturių vaikinukų dabar tiksliai nepamena. Ar „M.“ sudavė smūgius R., nematė. K. S. sudavė apie 3 smūgius R.. Jis pretenzijų neturi, pareiškimo policijai nerašė, nenukentėjo ir bandė tik apginti R. V.. Daugiau pasakyti nieko negali. ( 1 t.b.l. 87)

Teismas nusprendė neapklausti liudytojo D. P., kadangi jis nurodė, kad gyvena užsienyje. Teismas išnaudojo visas galimybes surasti ir apklausti liudytoją. Teismas pagarsino jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

2018-09-27 liudytojas D. P. parodė, kad 2018 m. jis mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2017 m. žiemą, prieš Kalėdas mokyklos klasėje buvo sustatyti stalai, buvo sausainių, saldainių ir kavos. Anglų arba vokiečių kalbos mokytoja vaišino mokinius klasėje prieš šventes.Pamokoje kartu su juo buvo R. S., R. R. ir D. Š.. R. ir R. mokėsi jų mokykloje, ką veikė pamokoje D. jis nežino. Kitų asmenų, kurie buvo klasėje, jis jau neprisimena, jų išvardyti negali, klasėje buvo ramu, konfliktų tarp mokinių nebuvo. Po pamokos jis pats pirmas išėjo iš klasės, nuėjo į lauką parūkyti, kartu iš paskos atėjo jo draugai R., R. ir D., jie kartu rūkė. Po to išėjo namo, kur nuėjo jo draugai, nežino. Lauke buvo ramu, niekas nesimušė. Kas dar kartu rūkė, nepamena. Jis nematė jokių muštynių ir apie muštynes nieko negirdėjo. R., R. ir D. jam nieko nepasakojo. Daugiau nieko pasakyti negali.(1 t. b.l. 95)

Teismas nusprendė neapklausti liudytojos A. S., kadangi kaltinamasis šį epizodą pripažįsta. Liudytoja gyvena užsienyje. Teismas išnaudojo visas galimybes surasti ir apklausti liudytoją. Teismas pagarsino jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja A. S. parodė, kad R. R. jos buvęs draugas. R. pažįsta nuo 2017 m. vasaros. 2018 m. pradėjom draugauti, draugystė tęsėsi iki 2018 m. liepos mėn. 2018-06-23 vakare aš, R. R., I. M. ir E. M. susitiko Gerosios Vilties transporto stotelėje. Kartu važiavo prie PC „Europa“ susitikti su kitais draugais ir išgerti. Visi vartojo alkoholį, išgėrė pakankamai daug, gėrė degtinę, šampaną, alų. Alkoholį pirko nepažįstamas žmogus, jo paprašė prie parduotuvė. Gėrė už prekybos centro, miškelyje. Visi išsiskirstė. Aš, R., E. ir I. ėjom į stotelę „Kražių“. Ji, I. ir E. turėjo važiuoti pas ją į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Butas buvo tuščias, o R. turėjo važiuoti pas draugą D. P., Žirmūnuose. R. vienas nuėjo link Žirmūnų, o jos įlipo į autobusą ir važiavo iki Čiurlionio sustojimo. Toliau pėstute ėjo link Savanorių pr. Kai buvo Vingio stotelėje paskambino R. ir paprašė jo palaukti. Jis atbėgo ir pasakė ‘bėgam“. Paklausė kur, o jis tiesiog atsakė „reikia, bėgam, jis su mano mama taip nesielgs“. A. G. (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena. R. paskambino į domofoną kaimynams ir kažkas tiesiog įleido. Visi buvo girti, girčiausios buvo E. ir I.. Man atrodo užlipo į antrą aukštą, tikrai buvo ne pirmas aukštas. R. atidarė buto duris, numerio buto negali pasakyti. Prie durų stovėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo D. R.. Anksčiau aš šito vyro nematė, jo nepažinojo. R. šitam vyrui iškarto sudavė vieną smūgį į veidą, negali pasakyti ar vyras buvo nugriuvęs. Tada visas veiksmas persikėlė į kambarį. Į kambarį užėjo ji, R.ir I., E. pasiliko laiptinėje. D. R. kambaryje sėdėjo ant lovos krašto, jis buvo visiškai girtas, buvo toks įspūdis, kad jis nesupranta kas vyksta. Jis tylėjo, buvo neadekvatus, nesipriešino, tik ramiai sėdėjo. R. pradėjo ant jo rėkti, kad jis jos mamos nelies, kam tai padarė ir panašiai. Tos žodžius jis kartojo nuolat ir mušė D.. R. mušė rankom ir kojom. N. R. pirmo smūgio jis atsilošė ant sofos ir tiesiog gulėjo ir žiūrėjo. Pirmas smūgis buvo jam į veidą, o po to pasipylė kiti smūgiai į įvairias kūno vietas. D. pradėjo bėgti kraujas iš veido. Ji su I. pradėjo rėkti „nereikia, einam iš čia“. T. R. nubėgo į virtuvę, o D. liko sėdėti ant sofos. Virtuvėje buvo labai daug gėlių. R. nusiaubė visą virtuvę, išvertė gėles, sudaužė ir išmėtė indus. Buvo didelis triukšmas. Aš su I. buvau buto koridoriuje. E. visą laiką buvo laiptinėje. R.vėl grįžo į kambarį pribėgo prie D.ir tada aš pamatė, kad D. iš šono pasipylė kraujas. Kas ir kaip atsitiko nematė. V. R. rankoje pamatė peilį. D. buvo be marškinėlių ir pamatė jo šone pjautinę žaizdą. Dabar jau negali pasakyti iš dešinės ar kairės pusės. Jai ir I. prasidėjo isterika, pradėjo rėkti, kad jis apsiramintų. R. dar pripurškė D. dujų į akis. Ji su I. pradėjo dūsti ir išbėgo į laiptinę. Iš paskos atbėgo ir R.. Visi nubėgo laiptais žemyn. Kai išbėgo pamatė, kad atvažiuoja pareigūnų automobilis. Mano, kad iškvietė kaimynai, nes bute buvo didelis triukšmas: garsiai rėkė, dužo indai, buvo didelis triukšmas. Visi 4 pėstute ėjo link Lazdynų. Visi kartu nakvojo jos bute. Kitą rytą tyliai išsiskirstė po namus, visi buvom šoke. V. R. paaiškino, kad D.nuskriaudė jo mamą, todėl jis taip jam ir padarė. Aš pažįstu R.mamą E., D. asmeniškai nepažįstu, matė tik vieną kartą tą vakarą. R. labai myli savo mamą ir kai ją kas nors nuskriaudžia jis pasiunta. D. mušė tik R.. Mušė kojom ir rankom. Kiek buvo smūgių pasakyti negali, jų buvo daug pagrinde į veidą ir šonus. R. su savim peilio neturėjo, peilį pasiėmė virtuvėje, po to peilį paliko kriauklėje. R. kai išgeria būna labai agresyvus, neprognozuojamas. R. dažnai vartojo alkoholį. R. D. mušė kambaryje, jis visą laiką sėdėjo ant lovos ir iš kambario niekur išėjęs nebuvo. Jis buvo labai girtas, net nesipriešino, nešaukė, ramiai sėdėjo, į smūgius reagavo vangiai. Daugiau nieko pasakyti negali. (2 t. b.l. 37)

Teisiamojo posėdžio metu, teismui kilus abejonėms dėl kaltinamojo R. S. psichinės būklės buvo nuspręsta teisme apklausti ekspertą – psichiatrą. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas - psichiatras M. J. paaiškino, kad susipažinus su R. S. mediciniais duomenimis, juose nėra fiksuota tokio lygio psicho-patologija, dėl ko galima suabejoti asmens gebėjimais suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Panikos atakos nėra tokio lygio psichikos patologija, kuri reikšmingai trikdytų asmens gebėjimus suprasti savo veiksmus. Tai trumpalaikė reakcija, juolab kad ji nebuvo įtariamos veikos metu, tai ji neturi jokios reikšmės. Jeigu posėdžio metu sutrinka žmogaus būklė, reikia teikti pagalbą. Šiuo atveju nemato tokios patologijos, dėl ko pats asmuo negalėtų duoti parodymų ir save atstovauti. Nemato jokios diagnozės, tokių sutrikimų, požymių, dėl ko būtų tikslinga skirti ekspertizę. Gali būti ir atminties sutrikimai, bet šiuo metu nėra jokių duomenų, kad buvo sutrikimai.

Įvykio vietos, esančios adresu(duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas ( 2 t. b.l. 2-10)

Specialisto išvada Nr.G2882/2018(01), kurioje nurodyta, kad D. R. kliniškai nustatyta : galvos žaizda kairio momens apatinėje srityje, dešinio antakio žaizda, kairės akies vokų poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių partinimu ir kraujosruva kairės akies pojungyje, nosies kaulų lūžiai, kairio skruostikaulio lanko lūžis, kairės akiduobės apatinės sienelės/ viršutinio žandikaulio žandinio sinuso viršutinės sienelės lūžis, viršutinio žandikaulio kairio žandinio sinuso šoninės sienelės lūžis, paviršinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje kairėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimas, durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos apatinės dalies kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata sutrinka ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. ( 2 t. b.l. 90)

Specialisto išvada Nr.G4196/2017(01), kurioje nurodyta, kad R. V. nustatyta galvos plaukuotosios dalies poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės nubrozdijimas. Sužalojimai vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu. (1 t. b.l. 131-132)

Apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. R. nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui.( 1 t. b.l. 170)

D. R. R. atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad R. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nusikalstamą veiką visiškai pripažįsta, tačiau parodymus duoti atsisakė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad dėl smūgių nukentėjusiajam R. V. kaltę pripažįsta (3 t. b. l. 83). Kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnbio 1 dalyje patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai.

N. R. V. teisme patvirtino, jog R. tikrai sudavė keletą smūgių. Negali prisiminti, kiek smūgių gavo iš R., bet smūgiai buvo į galvą, į pakaušį. R. kartu su juo išbėgo iš klasės, jis apsisuko ir jį pamatė. Dėl smūgių skausmą jautė vėliau (4 t. b. l. 42-43). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis patvirtino, kad „išėjus iš klasės, gavo pora smūgių iš galo į galvą. Smūgiavo jų mokyklos mokinys R.“(1 t. b. l. 71). Liudytojas E. U. teisiamojo posėdžio metu įvykio aplinkybių neprisiminė, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis patvirtino, kad „pasibaigus pamokai, jie išėjo į koridorių, ten R. pradėjo mušti R., apie 10 smūgių, į galvą“ (1 t. b. l. 87). Specialisto išvadoje Nr.G4196/2017(01) nurodyta, kad R. V. nustatyta galvos plaukuotosios dalies poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės nubrozdijimas. Sužalojimai vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu.(1 t. b.l. 131-132).

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad R. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. trenkė nukentėjusiajam į galvą ir dėl to šis jautė fizinį skausmą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

D. R. R. atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (V. R. sveikatos sutrikdymas)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo R. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, jis būdamas lauke prie parduotuvės „Express market“, pamatė V. R., priėjęs prie nukentėjusiojo, dešinės rankos kumščiu sudavė šiam vieną smūgį į veidą, į nosies sritį. V. R. nukrito (3 t. b. l. 91-92). Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su draugų kompanija priėjo prie „R.“, „D.“ draugų kompanijos ir „D.“ jam sudavė į nosį. „D.“ tikrojo vardo nežino, tačiau nukentėjusysis teisme kaip asmenį „D.“ nurodė kaltinamąjį R. R. (4 t. b. l. 100-101). Liudytoja A. K., patvirtino, kad sūnui buvo sulūžusi nosis, važiavo su juo į ligoninę (4 t. b. l. 105).

Apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. R. nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui.( 1 t. b.l. 170)

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad R. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Byloje visiškai įrodyta, kad R. R. nesunkiai sutrikdė V. R. sveikatą, t. y. kaltinimą nurodytą dieną, priėjęs prie nukentėjusiojo V. R., kairės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, nosies sritį, tokiu būdu padarė nosies kaulų lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

D. R. R. atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (D. R. sveikatos sutrikdymas)

Teismas, įvertinęs kaltinamojo prisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kitus rašytinius bylos duomenis, konstatuoja, kad kaltinamojo R. R. kaltė, padarius ham inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje pilnai įrodyta.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad kaltinime nurodytą dieną, apimtas pykčio, turėdamas tikslą sumušti D. R., dėl to, kad galimai nukentėjusysis trenkė jo mamai, nuėjo pas jį į namus, priėjęs prie nukentėjusiojo sudavė jam keletą smūgių iš kumščių ir kojų į galvos sritį ir į įvairias kūno vietas. Trenkė jį į sieną link virtuvės, virtuvėje griebė jį už galvos ir pastūmė, trenkė į langą. Tik užėjęs pas D.į kambarį, po maždaug 4 smūgių, D. į akis pripurškė dujų. Palikę nukentėjusįjį gulintį, išėjo iš buto. Kaltinamasis nepripažino, kad rankose turėjo peilį ir juo dūrė nukentėjusiajam (3 t. b. l. 73-75, 100).

Nukentėjusysis D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kažkas įsiveržė į namus ir sumušė. Jam trenkė ir jis „atsijungė“, sužalojo peiliu. Neprisimena kaip tas žmogus atrodė, kas tai padarė (5 t. b. l. 19-25 ). Liudytoja D. R. teisme patvirtino, kad po įvykio grįžus namo pamatė, jog jos visi namai buvo suniokoti. Grįžus nukentėjusiajam ji pamatė, jog jam buvo galva sudaužyta, pilvas, kojos supjaustytos. Namuose kraujo buvo tiek, kad patalynę teko išmesti (4 t. b. l. 125-129). Liudytoja E. M. teisme patvirtino, kad nematė to įvykio, tiesiog girdėjo kas vyko. Matė porą smūgių kaip R. R. sudavė vyrui į nugarą, vėliau išėjo į laiptinę. Girdėjo purškiamąsias dujas ir dūžtančius indus, stalo įrankius. Atsimena, kad jos draugės buvusios bute sakė, jog buvo suduota peiliu, atrodo, į pilvo sritį (4 t. b. l. 106-108). Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad R. šitam vyrui iš karto sudavė vieną smūgį į veidą, po to pasipylė kiti smūgiai, tada pamatė, kad D. iš šono pasipylė kraujas, vėliau R. rankose pamatė peilį, tada pas nukentėjusįjį pamatė jo šone pjautinę žaizdą, R. su savimi peilio neturėjo, peilį pasiėmė virtuvėje, po to jį paliko kriauklėje. Apklaustas liudytojas D. N. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, išgirdo triukšmą antrame aukšte, garsas buvo lyg kas būtų trankoma į sieną. Girdėjo kaip labai greitai laiptais bėgo trys ar keturi žmonės (4 t. b. l. 124-125).

Specialisto išvadoje Nr.G2882/2018(01) nurodyta, kad D. R. kliniškai nustatyta: galvos žaizda kairio momens apatinėje srityje, dešinio antakio žaizda, kairės akies vokų poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių partinimu ir kraujosruva kairės akies pojungyje, nosies kaulų lūžiai, kairio skruostikaulio lanko lūžis, kairės akiduobės apatinės sienelės/ viršutinio žandikaulio žandinio sinuso viršutinės sienelės lūžis, viršutinio žandikaulio kairio žandinio sinuso šoninės sienelės lūžis, paviršinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje kairėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimas, durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos apatinės dalies kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata sutrinka ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ( 2 t. b.l. 90).

Nors kaltinamasis teisme kaltę pripažino, ikiteisminio tyrimo metu kaltę taip pat pripažino, tačiau nepripažino, kad turėjo peilį ir nukentėjusiajam su juo dūrė, tačiau, tai, kad peiliu buvo durta nukentėjusiajam patvirtina liudytojų A. S. parodymai, D. R. parodymai, specialisto išvada.

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad R. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. R. sveikatą. Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

D. R. S. atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad R. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu buvo neadekvatus, savo elgesio nesuprato. Negali nei pripažinti, nei paneigti kaltės dėl įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės visiškai nepripažino (2 t. b. l. 170).

Nukentėjusysis R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, prašė vadovautis jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino (4 t. b. l. 42-43). Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad kai jis buvo klasėje, tai jų moksleivis, pravarde „Š.“, išgirdęs, kas vyksta koridoriuje, klasėje sudavė pora smūgių jam į veidą (1 t. b. l. 71). Apklaustas liudytojas E. U. nurodė, kad nieko neatsimena, savo parodymus patvirtino. Nurodė, kad „Š.“ tai R. S.. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad atėjęs į klasę S. vėl mušė R., klasėje S.sudavė apie 3 smūgius R. (1 t. b. l. 87). Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tuo metu į klasę užėjo 3-4 vaikinai, tarp kurių buvo ir R., pravarde „Š.“ (1 t. b. l. 91). Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad jo pravardė buvo „Š.“.

Specialisto išvadoje Nr.G4196/2017(01), kurioje nurodyta, kad R. V. nustatyta galvos plaukuotosios dalies poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės nubrozdijimas. Sužalojimai vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu. (1 t. b.l. 131-132)

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad R. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. trenkė nukentėjusiajam į veidą ir dėl to šis jautė fizinį skausmą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės R. R. skyrimo

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. R. R. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia. Prieš šių nusikalstamų veikų padarymą jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, po šių nusikalstamų veikų padarymo teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą(3 t., b. l. 41-42), administracine tvarka baustas (3 t. b. l. 30-33). Nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK XI skyriuje yra įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. BK 91 straipsnyje numatyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Minėta, kad kaltinamasis iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė. Tačiau, atsižvelgiant į tolimesnį kaltinamojo elgesį, teismas daro išvadą, jog R. R. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, jis linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, todėl teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2019-02-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės R. S. skyrimo

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Anksčiau teistas (2 t. b. l. 141-154), administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 117-127). Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu gydosi(duomenys neskelbtini). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kaip minėta, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis.

Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. šiuo metu gydosi priklausomybės ligas, stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių, elgtis socialiai atsakingai, proceso metu buvo matomas akivaizdus kaltinamojo teigiamas pasikeitimas. Reabilitacijos centro yra charakterizuojamas teigiamai: neturi drausminių nuobaudų, yra įsitraukęs į bendruomenės veiklą, dalyvauja visuose terapiniuose užsiėmimuose, palaiko kasdienę švarą.

Todėl įvertinus kaltinamojo elgesio pokyčius po nusikaltimo padarymo ir jo pastangas daugiau nenusikalsti, teismas konstatuoja pagrindą atidėti R. S. bausmės vykdymą, paskiriant elgesio apribojimus (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nes teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad būtent bausmės vykdymo atidėjimas su elgesio apribojimais teigiamai labiau paveiks kaltinamąjį ir leis jam toliau daryti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį 435,01 eurų turtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 42-45). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (3 t. b. l. 218). Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (2 t. b. l. 44-45), ši žala patirta dėl nukentėjusiųjų V. R. ir D. R. gydymo, kuris buvo reikalingas dėl R. R. padarytų sveikatos sužalojimų. Todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir yra tenkinamas.

Nukentėjusieji civilinių ieškinių nereiškė.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems šioje byloje nebuvo paskirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (V. R. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (D. R. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2019-02-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2019-02-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymą R. S. atidėti 1 metams ir paskirti elgesio apribojimus: 1) 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje); 2) pradėti mokytis ar dirbti, tęsti mokslą ar darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę atlikti pataisos namuose.

R. S. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš R. R. priteisti 435,01 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: