Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje ir nubaustas subendrinta 1 000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. J. M. nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) pr., vairavo transporto priemonę motociklą Suzuki GS550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo stabdomas policijos pareigūno, padidinęs greitį toliau nuvažiavo (duomenys neskelbtini) prospektu, kirto (duomenys neskelbtini) g. sankryžą degant draudžiama raudonam šviesoforo signalui, toliau tęsė judėjimą. (duomenys neskelbtini). – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje iš antros eismo juostos pasuko į dešinę, nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 ,,Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimų, važiuodamas Veiverių gatve pasuko į dešinę, važiavo žalia veja. Vairavo motociklą būdams neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,99 promilės girtumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 8, 73.11, 165 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutarime konstatavo, kad nustatytų įrodymų visuma patvirtina, jog J. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje – vairavo transporto priemonę – motociklą, būdamas neblaivus, pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – stabdomas policijos pareigūnų nesustojo, pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje – važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje – nesilaikė kelio ženklų, todėl baustinas. Skiriant administracines nuobaudas atsižvelgė į reikšmingas šiam klausimui aplinkybes, į tai, kad J. M. baustas administracine tvarka, lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė bei sprendė, jog taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.Apeliaciniu skundu J. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir dėl 124¹ straipsnio 1 dalies panaikinti ir bylą nutraukti, nesant šių pažeidimų sudėties.Skunde nurodo, jog ginčas keliamas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 124¹ straipsnio 1 dalies, kadangi šie pažeidimai inkriminuoti nesant jokių įrodymų. Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nurodė, jog inkriminuojant pažeidėjo kaltę būtina nustatyti, kad buvo galimybė asmeniui suvokti, kad būtent jis yra stabdomas pareigūnų. Apeliantas tvirtina, jog jis nesuprato, kad būtent jį stabdo ir šią aplinkybę patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Apeliantas suprato, jog buvo stabdomas prieš jį važiuojantis automobilis VW Passat, o vėlesni policijos pareigūno veiksmai, mosikavimas lazdele ir artėjimas link pravažiuojančio motociklo, negali būti laikomi kaip tinkamas ir aiškus transporto priemonės stabdymas, kadangi jie buvo atlikti pavėluotai, motociklas jau buvo nuvažiuojantis. Kauno apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė J. M. parodymus ir besąlygiškai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais bei vaizdo įrašu, kuris priešingai, nei nurodo teismas, patvirtina ne padaryto pažeidimo faktą, bet būtent J. M. nurodytas aplinkybes apie jo nesuvokimą, kad yra stabdomas. Pažymėtina, jog byloje be policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu, kurie yra tik jų subjektyvi nuomonė, nėra jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas galėjo suvokti ir suvokė jo vairuojamo motociklo stabdymą. Skunde kritikuojamas teismo motyvas, kuris nereikšmingas kaltinimų atžvilgiu dėl galimybės pasprukti nuo policijos pareigūnų. Apeliantas tvirtina, jog tai reikšminga aplinkybių analizė vertinant kaltininko tyčią siekiant pabėgti nuo policijos pareigūnų. Aplinkybė, jog apeliantas važiavo per žalią veją, pasak apelianto, nepatvirtina siekio pabėgti nuo policijos pareigūnų ir taip padaryti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, kadangi ja važiavo, nes ji jau ir taip buvo išvažinėta kitų transporto priemonių, siekiant sutrumpinti kelią bei apvažiuoti kelią, kuris yra duobėtas. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad policijos pareigūnai eismo dalyvių stabdymui pasirinko vietą įkalnėje, su keliais posūkiais kur vyksta intensyvus eismas. Pažymi, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, kai pareigūnai, stabdydami eismo dalyvius, aiškiai ir nedviprasmiškai to neišreiškė, aukštesnės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-664-557/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-765-530/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-870-498/2016) priėmė tokiems asmenims palankius teismo sprendimus bylose. Be to, pažymi, kad pareigūnų nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, o reiškia, kad pareigūnai suinteresuoti dėl asmens patraukimo atsakomybėn.Dėl inkriminuoto ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, apeliantas skunde nurodė, kad jis nuosekliai teigė, jog važiavo degant žaliam šviesoforo signalui ir tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Kauno apylinkės teismas, esant prieštaringiems policijos pareigūnų ir J. M. parodymams dėl aptariamo pažeidimo, turėjo būti aktyvus ir išsiaiškinti šviesoforo, esančio Europos pr. ir Vilties g. sankryžoje veikimo ciklą. Kadangi tai padaryta nebuvo, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliantas savo iniciatyva tai atliko pasitelkęs antstolį ir pastarajam užfiksavus faktines aplinkybes apie šviesoforo veikimo ciklą. Pasak apelianto, jo padaryto situacijos vertinimo kontekste visuma išdėstytų aplinkybių paneigia Kauno apylinkės teismo išvadą, kad J. M. važiavo per (duomenys neskelbtini) g. sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, tuo padarydamas ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nustačius, kad apeliantas kirto sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, teigia, kad iš tiesų yra paneigiamas administracinis kaltinimas ir dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, nes yra paneigiamos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog siekdiant pabėgti nuo policijos pareigūnų J. M. net kirto sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui.Lietuvos kelių policijos tarnybos atsiliepime siūloma Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, esant švelnesnei administracinei atsakomybei pažeidėjo atžvilgiu. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju J. M. nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje. ATPK 126 straipsnio 1 dalį lyginant su ANK 422 straipsnio 5 dalimi, ATPK 130 straipsnio 1 dalį su ANK 426 straipsnio 5 dalimi, 124¹ straipsnio 1 ir 2 dalis su ANK 417 straipsnio 1 ir 4 dalimis, padarytos tiek ATPK, tiek ANK nurodytų normų analizės kontekste aukštesnysis teismas konstatuoja, kad J. M. kilusią administracinę atsakomybę sunkintų ANK normos, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, kuomet ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos. Konstatavus aukščiau minėtą išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusias ATPK normas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl J. M. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ATPK 302¹¹ straipsnis).

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1 158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. vairavo transporto priemonę motociklą Suzuki GS550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stabdomas policijos pareigūno nesustojo bei padidinęs greitį toliau nuvažiavo. Tokie apelianto veiksmai skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.Analizuojant ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir teisėtumą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso. Sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 16 punktu, tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, atitinkamai pagal komentuojamų taisyklių 78 punktą, vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.Apeliantas, apklaustas pirmosios instancijos teisme, kaltę dėl šio pažeidimo neigė ir nurodė, kad matė pareigūnus vykdančius reidą, privažiavęs arčiau matė kaip policijos pareigūnas stabdė prieš jį važiuojantį tamsios spalvos VW Passsat automobilį, kuris rikiavosi, o apeliantas nuvažiavo toliau, nes nematė, kad jį stabdė. Tik pravažiavęs veją išgirdo policijos automobilio sireną ir atvažiuojantį policijos automobilį, tačiau anksčiau to negirdėjo, nes turėjo ausinukus. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. S. teismui paaiškino, kad buvo policijos priemonė dėl vairuotojų neblaivumo, stabdė motociklą, kurį vairavo apeliantas, jį stabdė su šviesą atspindinčiu skrituliu, tačiau vairuotojas akivaizdžiai nestojo, padidino greitį ir šalinosi. Tarnybiniu automobiliu jį persekiojo 160 km/h greičiu ir jei apeliantas būtų važiavęs 90 km/h greičiu, tai jį būtų pasiviję. Įvykio metu buvo šviesus paros metas, pirma juosta užstatyta ženklais ir tarnybiniais automobiliais, o J. M. buvo stabdomas skritulio mostu palei pat vairuotojo veidą. Liudytojas A. R. patvirtino teismui, jog buvo stabdomas apelianto motociklas ir jis nestojo, po to pasivijo ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Matė, kad motociklas buvo stabdomas akivaizdžiai išreikštu policijos pareigūno rankos gestu lazdele. Nestojusį vairuotoją nusivijo S. S. su P. Š.. Pastarasis teisme paaiškino, kad jis matė ir stebėjo kaip S. S. stabdė motociklą, bet jis nestojo, padidino greitį ir nuvažiavo. Kartu su S. S. vijosi tarnybiniu automobiliu motociklą, matė daromus pažeidėjo pažeidimus ir visą laiką matė motociklininką. Administracinio teisės pažeidimo požymius patvirtina ne tik teisme apklausti ir betarpiškai ištirti J. M. bei nurodytų liudytojų parodymai, bet ir byloje esantis vaizdo įrašas bei surinkta ir ištirta rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgiant į aptartų parodymų visumą, abejonių tuo, kad analizuojamu atveju motociklo vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini), apie 19.30 val. ir matydamas tarnybinius automobilius bei pats neneigdamas, kad matė vykdomą policijos pareigūnų reidą, suprato, jog yra stabdomas (be viso ko, tinkamu policijos pareigūnų veiksmu – rankos mostu su šviesą atspindinčiu skrituliu), tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso, aukštesniajam teismui nekyla. Netikėti šią aplinkybę betarpiškai patvirtinančiais policijos pareigūnų parodymais, vaizdo medžiaga teisinio pagrindo nėra. Tai, kad apeliantas buvo stabdomas tinkamai pagal įstatymu nustatytą tvarką patvirtina ne tik liudytojo S. S. parodymai, kuriuos iš esmės patvirtina ir liudytojai P. Š. bei A. R., bet ir vaizdo medžiaga. J. M., turėdamas galimai motyvą nuslėpti alkoholio vartojimą, siekdamas išvengti patikros, susidariusią situaciją vertina subjektyviai, teisina savo poelgį pateikdamas savą versiją. Toks vertinimas aukštesniajam teismui nesuponuoja išvados, kuri būti palanki jo atžvilgiu. Taip pat skunde nurodyta teisminė praktika aukštesnės instancijos teismuose nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kadangi teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis(argumentavimo galia); teismams sprendžiant bylos precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-98-303/2016). Aukščiau nurodyto aiškinimo aspektu pažymima, kad J. M. skundo grindimas aukštesnės instancijos teismų priimtais procesiniais sprendimais, kuriuose tas pats ginčijamas netinkamas ar nepamatytas stabdymo faktas, o Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-765-530/2016 kaltės klausimas neišspręstas iš esmės, nes byla grąžinta iš naujo nagrinėti, analizuota praktika nėra tapati arba itin panašios bylos aplinkybės, kadangi šioje nagrinėjamoje byloje pareigūnų parodymus patvirtina ne tik rašytinė bylos medžiaga, bet ir objektyvus įrodymas – vaizdo medžiaga, kurios patikimumas nenuneigtas, todėl skunde nurodyta praktika nesivadovautina ir ji nelaikytina precedentu šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas, neturint pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių analizavimu ir vertinimu, konstatuoja, kad įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos, padaryti teisės pažeidimai teisingai kvalifikuoti, o skundo argumentai dėl pareigūnų suinteresuotumo nepagrįsti, kadangi jų duoti parodymai neprieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, jie nuoseklūs, išdėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės sutapo tarpusavyje bei atitiko rašytinę nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, pareigūnų suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi nenustatytas, kurio neįžvelgia ir aukštesnysis teismas. Pažymėtina, jog apelianto kaltei pagrįsti pakanka teismo nurodytų įrodymų, betarpiškumo principas įgyvendintas tinkamai, todėl tenkinti skundą jo motyvais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju J. M. veika buvo teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis.

Dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies.

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalis atsako tas, kas važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės. Už tokio pobūdžio pažeidimą numatyta administracinė nuobauda vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.Apeliantas skunde nesutinka su minėtos normos inkriminavimu, tvirtina, kad jis šio pažeidimo nepadarė, važiavo motociklu degant žaliam šviesoforo signalui, o ne draudžiančiam – raudonam. Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotos, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. M. 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) pr., vairavo transporto priemonę motociklą Suzuki GS550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto (duomenys neskelbtini) g. sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tuo padarydamas ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.Nors ir skunde apeliantas neigia važiavęs degant draudžiančiam šviesoforui, pateikia teismui ir papildomus duomenis, kuriais grindžia savo situacijos vertinimą, tačiau šis pažeidimas įrodytas objektyviais bylos įrodymais, t. y. liudytojų parodymais. Liudytojas S. S. patvirtino, jog J. M. kirto Veiverių g. sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Tarnybinio automobilio keleivio pusėje sėdintis policijos pareigūnas P. Š. taip pat teismui patvirtino, jog matė visą laiką motociklininką kai jis darė pažeidimus, kai važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Be liudytojų parodymų, kurie betarpiškai teismo ištirti ir nekeliantys abejonių, apelianto kaltę šiuo aspektu patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas ir kita bylos rašytinė medžiaga. Aukštesnysis teismas vertina, kad byloje pakankamai objektyvių įrodymų, kuriais teismas motyvavo savo gautinį procesinį sprendimą ir procesinių pažeidimų, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad J. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Apibendrinant visa kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo administracinius teisės pažeidimus, tinkamai vadovavosi bendromis nuobaudos skyrimo taisyklėmis ir paskyrė proporcingas bei adekvačias padarytiems teisės pažeidimams nuobaudas, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

J. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.