Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., jo atstovei advokato padėjėjai M. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124 ¹ straipsnio 1 dalį, 124 ¹ straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 19.30 val. Kaune, Europos pr., vairavo transporto priemonę motociklą Suzuki GS550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo stabdomas policijos pareigūno, padidinęs greitį toliau nuvažiavo Europos prospektu, kirto Europos pr. – Vilties g. sankryžą degant draudžiama raudonam šviesoforo signalui, toliau tęsė judėjimą. Europos pr. – Veiverių g. sankryžoje iš antros eismo juostos pasuko į dešinę, nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 ,,Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimų, važiuodamas Veiverių gatve pasuko į dešinę, važiavo žalia veja. Vairavo motociklą būdams neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,99 promilės girtumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 8, 73.11, 165 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124 ¹ straipsnio 1 dalyje, 124 ¹ straipsnio 2 dalyje.

J. M. kaltu prisipažino iš dalies. Pripažįsta, kad važiavo per žolės veją ir suko į dešinę degant raudonam signalui iš antros juostos bei aplinkybę, kad vairavo neblaivus. Tačiau nepripažįsta kad dar kartą važiavo per raudoną šviesoforo signalą bei stabdomas policijos pareigūnų, nesustojo. Matė pareigūnus, vykdančius reidą. Privažiavęs arčiau, pamatė, kaip pareigūnas įeina į važiuojamąją dalį ir stabdo prieš jį važiuojantį tamsios spalvos VW Passat automobilį. Automobilis persirikiavo į dešinę juostą, o jis nuvažiavo toliau, nes nematė, kad jį stabdo. Galimai viršijo greitį, bet įsitikinęs, kad sankryžą pravažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Tik pravažiavęs veją, išgirdo policijos sireną ir atvažiuojantį policijos automobilį. Jis turėjo ausinukus ausyse, todėl negirdėjo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja M. B. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes J. M. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Nuo pat pradžių jis nurodė, kad nesuprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, tik vėliau prisivijus policijos pareigūnų automobiliui jis sustojo. Įvykio vieta jam gerai žinoma, todėl norėdamas pabėgti nuo policijos pareigūnų, jis tai galėjo padaryti, nes žinojo visus kelius. J. M. parodymus, kad jis važiavo būtent tuo keliu, kadangi buvo susitaręs su giminaičiu M. K. susitikti, o ne siekdamas pabėgti nuo policijos pareigūnų patvirtina į bylą pareikta telefono išklotinė, iš kurios matyti, kad būtent prieš įvykį su giminaičiu bendravo, vėliau į įvykio vietą atvyko ir M. K., kuris ir perėmė motociklą. Be to, J. M. važiavo būdamas su ausinukais, klausė muzikos, kas matosi iš vaizdo įrašo, nes priėjus policijos pareigūnams išsiima ausinuką. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad J. M. važiavo per raudoną šviesoforą, todėl pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ straipsnio 1 dalį inkriminuotas nepagrįstai, todėl šioje dalyje prašo bylą nutraukti. J. M. savo kaltės, kad vairavo būdamas neblaivus neneigia, įvykio metu nesijautė neblaivus, negali patikėti, kad jam nustatytas toks girtumas. Skiriant nuobaudą prašo įvertinti aplinkybes apie jo šeimyninę padėtį, teigiamą charakteristiką ir nustatyti specialiosios teisės atėmimo terminą žymiai trumpesnį, nei numatyta sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124 ¹ straipsnio 1 dalyje, 124 ¹ straipsnio 2 dalyje.

Liudytojas S. S. paaiškino, kad dieną dirbo Kaune, Europos pr. vyko policijos priemonė, tikrino visų vairuotojų blaivumą. Sustabdė važiuojantį motociklą Suzuki, vairavo šis pilietis. Buvo dar šviesus paros metas, nebuvo tamsu. Stabdė su šviesą atspindinčiu skrituliu. Jis akivaizdžiai nestojo, padidino greitį ir šalinosi. Tarnybiniu automobiliu ir pasivijo prie kažkokių garažų. Buvo nustatytas 0,99 promilių girtumas ir surašytas protokolas. Veiverių g. sankryžoje kirto sankryžą degant raudonam signalui, jis važiavo žalia veja, įraše yra fiksuojamas greitis, tai persekiojimo buvo 160 km/h. Jeigu pilietis būtų važiavęs 90, tai būtų jį paviję. Pasakyti ar jis girdėjo ir matė, važiuojant tokiu greičiu su tikslu pabėgti, tai turbūt žinojo, kad kažkas iš paskos važiuoja, nes kitos mašinos liko stovėti prie šviesoforo, o motociklo jau nebuvo. Buvo šviesus paros metas, pirma eismo juosta yra uždaryta tarnybiniais automobiliais ir kūgiais, antra ir trečia eismo juosta skirta važiuoti transporto priemonėms, konkrečiai buvo mostas skrituliu palei pat motociklo vairuotojo veidą. Vaizdo įraše matosi kaip vairuotojas sankryžoje apvažiuoja transporto priemones ir suka į dešinę, šioje sankryžoje buvo kelio ženklo nesilaikymas, po to matosi kaip peršoka per bėgius, važiuoja per žolę. Paprastai vairuotojas, matydamas išreikštą policijos pareigūno gestą, sulėtina greitį ir mato kuris yra stabdomas, automobilio vairuotojas teisingai pasielgė, matė, kad stovi policija, užtverta kelio juosta ir jis rikiavosi į pirmą juostą, jis rodė manevro signalą, jis nesustojo, jis nuvažiavo toliau, o motociklo vairuotojas nesustojo.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad dirbo Kaune, vykdė Europos pr. policijos priemonę. Buvo stabdomas motociklas, jis nestojo. Po to nusivijo ir surašė protokolą. Kai motociklas jau buvo sustabdytas, privažiavo į pagalbą. Matė, kai motociklistas buvo stabdomas akivaizdžiai išreikštu rankos gestu lazdele, motociklistas nestojo, S. su Š. nusivijo motociklistą. Su vairuotoju bendravo, tikrai buvo stiprus alkoholio kvapas nuo vairuotojo, neatsimena, ar vairuotojas neigė, kad vartojo alkoholį.

Liudytojas P. Š. paaiškino, kad matė, stebėjo, pats vijosi šalia sėdėdamas. Buvo policijos priemonė. Atkreipėme didelį dėmesį į motociklus. Kaip tik tuo momentu važiavo motociklas. Kolega S. stabdė, bet motociklas nesustojo, padidino greitį ir nuvažiavo toliau. Kartu atsisėdo į tarnybinį automobilį ir pradėjo vytis motociklą. Matė pažeidimus daromus tuo momentu, kai vijosi : važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, ne iš tos juostos buvo pasukimas, paskui buvo važiavimas per žalią veją ir paskui sustojo. Su motociklistu jis bendravo, davė papūsti į alkoholio matuoklį, jis sakė, kad dienos metu gėrė, negalvojo, kad tiek įpūs, ar jis išsiėmė iš ausų ausinukus, negali atsakyti, neatkreipė į tai dėmesio.

J. M. kaltė ir pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124 ¹ straipsnio 1 dalyje, 124 ¹ straipsnio 2 dalyje faktas įrodytas ir asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad J. M. 2016-09-17, 19.38 val., nustatytas 0,99 promilės girtumas (b. l. 1), administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims (b. l. 4-5), tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 19), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 21), vaizdo įrašo duomenimis (b.l.17).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje – vairavo transporto priemonę – motociklas, būdamas neblaivus, pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje – stabdomas policijos pareigūnų nesustojo, pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ straipsnio 1 dalyje - važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ straipsnio 2 dalyje - nesilaikė kelio ženklų, todėl yra baustinas.

Teismas J. M. argumentus apie tai, kad nesuprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų ir dėl to, kad pirmąjį šviesoforą pervažiavo sankryžoje degant leidžiamam signalui vertina kaip gynybinę versiją, kuri nepagrįsta kitų objektyvių įrodymų visuma. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų parodymais, Šie parodymai akivaizdžiai pagrįsti ir vaizdo įrašo duomenimis. J. M. versija yra nelogiška ir neįtikinama. Jis, būdamas eismo dalyviu, kelyje privalo suvokti situaciją kelyje, matyti (girdėti) policijos pareigūnų veiksmus. Pažymėtina, kad J. M. yra pakankamai jauno amžiaus, vairavo motociklą, didino greitį, šiurkščiai pažeidinėjo kitas kelių eismo taisykles, buvo neblaivus. Šios aplinkybės ir įrodo jo tyčios turinį, būtent nepaklusti stabdantiems policijos pareigūnų reikalavimams. Kitos nurodytos aplinkybės, t.y. galėjo pabėgti nuo jį persekiojusių policijos pareigūnų, nes žinojo kelius, vyko į tą vietą, nes buvo susitaręs susitikti su giminaičiu nėra teisiškai reikšmingos kaltinimų atžvilgiu, todėl jos nevertinamos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. J. M. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis) pažeidėjas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą baustinas baudomis su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, 124 ¹ straipsnio 1 dalyje 124 ¹ straipsnio 1 dalyje baustinas baudomis, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnis). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinęs bylos medžiagą (b.l.36-71), teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog J. M. padaryti pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriami prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonės neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas pažeidimus, J. M. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaiviame stovyje automobilio nevairuoti ir nedaryti kitų pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 ¹ straipsnis J. M. atžvilgiu netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ² straipsniu, 33 straipsniu, 286, 287 straipsniais, teismas

nutarė:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir skirti 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ straipsnio 2 dalyje ir skirti 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 16061620114.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.