Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aleksandro Baranausko užkardos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinių teisės pažeidimų teisena I. R. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas I. R. buvo surašytas už tai, kad jis 2016-02-28 10:40 val. vairuodamas automobilį Skoda Octavia Combi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), pasienio ruože) sąmoningai ir piktybiškai nepakluso uniformuotų VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnų: vyr. specialisto A. A. ir jaun. specialisto V. S. vykdančių tarnybą su specialiais VSAT skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti. I. R. vairuojamo automobilio Skoda Octavia Combi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymas VSAT pareigūnų buvo atliekamas įjungus tarnybiniame automobilyje mėlynos spalvos švyturėlius, garsinį signalą, bei duodant VSAT pareigūnui A. A. nurodymus sustabdyti transporto priemonę Skoda Octavia Combi, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) per garsiakalbį. Pilietis I. R. aiškiai suprato, kad yra stabdomas Valstybės sienos apsaugos pareigūnų, nes pastebėjęs VSAT pareigūnų tarnybinį automobilį (su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu) padidino greitį ir nusukęs į (duomenys neskelbtini) miško keliuką stengėsi didinant greitį atsiplėšti nuo jį stabdančių VSAT pareigūnų, kurie jį persekiodami su tarnybiniu automobiliu (bei įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, garsiniu signalu) per garsiakalbį reikalavo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Automobilis buvo pareigūnų sustabdytas tęsiant persekiojimą apie 1,5 km. šiam sustojus, dėl blogo kelio pravažumo, t. y. buvo priverstas sustoti (visą laiką minėtas automobilis Skoda Octavia Combi, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo persekiojamas VSAT pareigūnų su tarnybiniu automobiliu, įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, garsiniu signalu bei duodant nurodymą per garsiakalbį sustabdyti vairuojamą transporto priemonę). Prie sulaikyto I. R. automobilio pribėgus ir prisistačius VSAT pareigūnui Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam specialistui A. A., bei pareikalavus išlipti I. R. iš automobilio, patvirtinantį dokumentą ir transporto priemonės dokumentus, vairuotojas (I. R.) buvo užsirakinęs automobilyje iš vidaus, nevykdė reikalavimo išlipti iš automobilio (atsisakė vykdyti), neatidarė durelių, nepateikė reikalaujamų dokumentų. Pareigūno teisėti reikalavimai buvo pakartoti aiškiai kelis kartus, tačiau vairuotojas I. R. nepakluso aiškiai duotiems teisėtiems pareigūno nurodymams. Šiais veiksmais I. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punktą, 84 punktą, Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punktą, 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043 Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio l punktą, 13 straipsnio 5 punktą, 7 punktą, už kuriuos numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 205 straipsnio l dalyje. Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną prieš I. R. nutraukė, nesant šio pažeidimo sudėties.Varėnos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad byloje lieka nepaneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimas, jog jis iš karto sustojo, kai tik pamatė už jo važiuojančią transporto priemonę su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Tokiu būdu nepasitvirtino surašytas protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 4 dalyje. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta jokių tiesioginių, neginčijamų ir neabejotinų I. R. kaltės įrodymų, kad jis nepakluso aiškiai išreikštam Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nepakluso aiškiai duotiems teisėtiems pareigūnų nurodymams bei pažeidė Pasienio teisinio režimo taisykles. Nutraukdamas administracinių teisės pažeidimų teiseną I. R. atžvilgiu apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumui, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Apeliaciniame skunde Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos Rinktinės Aleksandro Barausko užkardos (toliau ir VSAT, Institucija) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Varėnos rajono apylinkės teisme.Apeliaciniame skunde VSAT nurodo, kad I. R. vairuojamo automobilio Skoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymas VSAT pareigūnu buvo atliekamas įjungus tarnybiniame automobilyje mėlynos spalvos švyturėlius, garsini signalą, bei duodant VSAT pareigūnui A. A. nurodymus sustabdyti transporto priemone Skoda Octavia Combi. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per garsiakalbi. Pilietis I. R. aiškiai suprato, kad yra stabdomas Valstybės sienos apsaugos pareigūnų, nes pastebėjęs VSAT pareigūnų tarnybinį automobilį (su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu) padidino greitį ir nusukęs į (duomenys neskelbtini) miško keliuką stengėsi didinant greitį atsiplėšti nuo jį stabdančių VSAT pareigūnu, kurie jį persekiodami su tarnybiniu automobiliu (bei įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, garsiniu signalu) per garsiakalbį reikalavo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Institucijos teigimu, automobilis sustojo tik jam užklimpus. VSAT skunde nurodo, kad I. R. nepaklusdamas aiškiai išreikštam VSAT pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 17, 84 punktus, Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punktą, 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043 Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 punktą, 13 straipsnio 5 punktą, 7 punktą ir padarė veiką numatytą ATPK 130 straipsnio 4 dalyje.Prie sulaikyto I. R. automobilio pribėgus ir prisistačius VSAT pareigūnui Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam specialistui A. A., bei pareikalavus išlipti I. R. iš automobilio, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir transporto priemonės dokumentus, vairuotojas (I. R.) buvo užsirakinęs automobilyje iš vidaus, nevykdė reikalavimo išlipti iš automobilio (atsisakė vykdyti), neatidarė durelių, nepateikė reikalaujamų dokumentų. Pareigūno teisėti reikalavimai buvo pakartoti aiškiai kelis kartus, tačiau vairuotojas I. R. nepakluso aiškiai duotiems teisėtiems pareigūno nurodymams. Šiais veiksmais I. R. pažeidė Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 p., Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 punktą, 13 straipsnio 5 punktą, 7 punktą bei padarė veiką numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 205 straipsnio l dalyje.VSAT skunde atkreipia dėmesį, kad Tarnyba turi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas policijos bendrąsias teises ir pareigas.Institucija skunde nurodo, kad iš ATPK 130 straipsnio 4 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybė kyla kai yra nustatoma, jog asmuo nepakluso aiškiai išreikštam Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Institucija skunde pastebi, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbi liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba mintinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP.Institucija skunde rašo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal 130 straipsnio 4 dalį yra būtina išsiaiškinti ar buvo laikomasi nustatytų reikalavimų atliekant transporto priemonės stabdymą, kas pagrindžia kaip buvo vykdytas transporto priemonės stabdymas, ar yra užfiksuoti duomenys apie neįvykdytą vairuotojo reikalavimą sustoti. Nagrinėjant bylą Varėnos rajono apylinkės teisme, buvo detaliai apklausti liudytojai VSAT pareigūnai A. A. ir V. S., kurių parodymai patvirtino, kad I. R. vairuojamo automobilio Skoda Octavia Combi, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) stabdymas VSAT pareigūnų buvo atliekamas įjungus tarnybiniame automobilyje mėlynos spalvos švyturėlius, garsinį signalą bei duodant VSAT pareigūnui A. A. nurodymus sustabdyti transporto priemonę per garsiakalbi važiuojant automobiliui iš paskos. Ir 2016-06-03 surašytame I. R. administracinio teisės pažeidimo protokole ir VSAT pareigūnų A. A. ir V. S. pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose, buvo nurodytas būtent toks I. R. vairuoto automobilio Skoda Octavia Combi, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) stabdymas, šie parodymai taip pat pasitvirtino nagrinėjant bylą teisme. VSAT Aleksandro Barausko užkardos vado pavaduotojo skunde dėstoma nuomone, teismas rėmėsi niekuo nepagrįsta ir abejotina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. R. versija, kad jis nematė ir negirdėjo iš paskos važiuojančio VSAT tarnybinio automobilio su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu apie 1,5-2 km., o kai pastebėjo tada ir sustojo. Institucija skunde pastebi, kad apie reikalavimą sustoti nevykdžiusį automobilį nedelsiant buvo pranešta Varėnos rinktinės budėtojui ir tai patvirtina įrašas Varėnos rinktinės budėtojo darbo registre, kurio kopija taip pat buvo pateikta teismui. Akivaizdu, kad 1,5-2 km. kelio atkarpa, kol buvo sustabdytas automobilis, yra nepagrįstai ilga ir nėra įtikima, kad asmuo (I. R.) galėjo nepastebėti iš paskos važiuojančio automobilio su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu tokią kelio atkarpą. Institucija nurodo, kad teismas taip pat vertino I. R. pateiktą vaizdo įrašą, kuris pasak I. R. buvo padarytas sekančią dieną (nors vaizdo įraše nurodyta klaidinga data ir nėra patvirtinimo, kad įrašas buvo padarytas būtent sekančią dieną) filmuojant būtent tą kelią, kuriame buvo atliktas jo vairuoto automobilio stabdymas. I. R. norėjo įrodyti, kad kelias, kuriuo jis vyko buvo geras ir jis nebuvo užklimpęs. Tačiau pateikiant šį įrašą nebuvo patvirtinta būtent kurioje vietoje buvo I. R. sustabdytas ir kokios kelio sąlygos buvo 2016-02-28. Šis įrašas taip pat patvirtino VSAT pareigūnų parodymus, kad kelias, kuriuo vyko nestojusio automobilio persekiojimas, nėra tankiame miške su staigiais posūkiais kas sąlygotų jog asmuo galėjo nepastebėti iš paskos važiuojančio tarnybinio automobilio su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu.Institucija nurodo, kad iš ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybė kyla už dviejų alternatyvių veikų padarymą - pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Taigi pagal minėtas įstatymo normas administracinė atsakomybė asmeniui kyla ir už vieną iš nurodytų veikų. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.Institucijos vado pavaduotojo nuomone, I. R. veiksmai, būtent tyčinis VSAT pareigūno A. A. išsakytų teisėtų reikalavimų nevykdymas: išlipti I. R. iš automobilio, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir transporto priemonės dokumentus, atidaryti dureles turi būti vertinami kaip padarytas pažeidimas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį ir 205 straipsnio l dalį. VSAT pažymi, kad VSAT pareigūnų: A. A. ir V. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas pagrįstai jais gali vadovautis. Byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad minėti pareigūnai, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl jie laikytini patikimais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, kad jokių konfliktų anksčiau su minėtais pareigūnais nėra turėjęs, jų nepažįsta. Tačiau teismas nesirėmė VSAT pareigūnų parodymais, o konstatavo įrodymų trūkumą, įrodinėjant I. R. pažeidimo padarymą. Taip pat Institucija pastebi, kad teismo nutarime analizuojant pareigūnų pateikiamus įrodymus teismas vadovavosi pažodžiui perrašydamas advokato V. P. baigiamojoje kalboje išsakytais samprotavimais ir tai Institucijai kelia abejonių, kad teismas tinkamai įvertino surinktus byloje rašytinius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. I. R. atsiliepime į apeliacinį prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardos skundą atmesti.I. R. atsiliepime į skundą atkreipia dėmesį, kad apeliantas savo skunde deklaratyviai nurodo, kad VSAT pareigūnų A. A. ir V. S. parodymai šioje kaltinimo apimtyje yra nuoseklūs ir patvirtinantys jo kaltę dėl šio pažeidimo, tačiau sąmoningai nutyli byloje neginčijamai nustatytus minėtų VSAT pareigūnų esminius tarpusavio parodymų prieštaravimus. Taip pat pažymi, kad liudytojai - VSAT pareigūnai, turėdami teisinį išsilavinimą ir darbo praktinę patirtį VSAT sistemoje grubiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principus. Minėtų liudytojų teiginiai teisminio nagrinėjimo metu, kad I. R. nuo jų bėgo, kadangi užsiima kontrabanda, tik patvirtina, kad minėti liudytojai ir institucija, surašiusi ATP protokolą, yra suinteresuoti jo nubaudimu, taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl jų nešališkumo. Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokios vaizdo ar kitokios medžiagos, kuri neginčijamai patvirtintų jo kaltę dėl šio inkriminuojamo pažeidimo.Dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalies I. R. nurodo, kad pagal nustatytas aplinkybes jis jokio pavojaus ar grėsmės VSAT pareigūnų gyvybei ir sveikatai nesukėlė. I. R. taip pat atsiliepime nurodo, kad nors administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Todėl apylinkės teismas pagrįstai administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardos vado pavaduotojo apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog išnagrinėjus bylą nėra surinkti neginčijami ir objektyvūs įrodymai, jog I. R. padarė teisės pažeidimus numatytus ATPK 130 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje, todėl nesant administracinio teises pažeidimo įvykio ir sudėties administracinę teiseną nutraukė.Institucija nesutinka su skundžiamu teismo nutarimu nutraukta I. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą. I. R. surašytame protokole jis buvo kaltinamas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jis sąmoningai ir piktybiškai nepakluso uniformuotų VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti ir aiškiai suprato, kad yra stabdomas Valstybės sienos apsaugos pareigūnų, nes pastebėjęs VSAT pareigūnų tarnybinį automobilį (su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu) padidino greitį ir nusukęs į (duomenys neskelbtini) miško keliuką stengėsi didinant greiti atsiplėšti nuo jį stabdančių VSAT pareigūnų. Automobilis buvo pareigūnų sustabdytas tęsiant persekiojimą apie 1,5 km. šiam sustojus, dėl blogo kelio pravažumo, t. y. buvo priverstas sustoti. Apygardos teismas patikrinęs surinktus įrodymus, sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog I. R. suprato, kad yra stabdomas pasienio pareigūnų ir tai supratęs tyčia nestojo. Byloje esantys VSAT pareigūnų V. S. ir A. A. parodymai yra iš esmės prieštaraujantys tarpusavyje, be kita ko, jie prieštarauja ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad I. R. pastebėjęs pareigūnų automobilį ir supratęs reikalavimą sustoti, automobilį sustabdė. Apeliacinės instancijos teismas byloje nerado jokių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų liudytojų V. S. ir A. A. parodymus, jog I. R. vairuojamas automobilis sustojo, nes užklimpo. Be to byloje nustatyta, kad I. R. buvo blaivus, pateikė pareigūnams visus reikiamus dokumentus, kurie buvo tvarkingi, automobilyje jokių draudžiamų daiktų neturėjo. ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Sistemiškai aiškinant šią teisės normą darytina išvada, jog sprendžiant patraukimo už šį pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-31112/2010). Pažymėtina, kad atsakomybė už šį pažeidimą kylą esant asmens tyčiniams veiksmams. Iš nustatytų byloje duomenų matyti, kad I. R. matė pasieniečių automobilį, tačiau jokių stabdymo ženklų nebuvo. Liudytojo A. A. parodymai, kad garsinis signalas ir švyturėliai buvo įjungti tik „sėdus ant uodegos“, t.y. jau važiuojant miško keliuku (b.l. 44), patvirtina aplinkybę, kad reikalavimą sustoti I. R. suprato tik važiuodamas miško keliuku. Taigi darytina išvada, kad VSAT pareigūnai, prieš automobiliui pasukant į miško keliuką, aiškaus reikalavimo sustabdyti transporto priemonę niekaip nebuvo išreiškę. Įsukus į miško keliuką I. R. pamatęs įjungtus švyturėlius, pritildė muziką ir išgirdęs garsinį signalą savo automobilį sustabdė. Tai reiškia kad I. R. tik suvokęs, kad jį stabdo VSAT pareigūnai, iš karto pakluso jų reikalavimui sustoti. Taigi esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad I. R. vykdė pareigūnų reikalavimą sustabdyti automobilį, vos tik supratus kad jį stabdo, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 4 dalyje sudėties.Suformuotoje administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (ATPK 250 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013). Taigi nesant pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 4 dalyje sudėties teismas neturi pagrindo I. R. taikyti administracinės atsakomybės.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal 130 straipsnio 4 dalį yra būtina išsiaiškinti ar buvo laikomasi nustatytų reikalavimų atliekant transporto priemonės stabdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo ar pareigūnai laikėsi teisės aktų reikalavimų stabdant automobilį, todėl byloje nustatinėti minėtas aplinkybes nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad I. R. padarė pažeidimus numatytus ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje. ATPK 187 straipsnio 2 dalis užtraukia atsakomybę pagal už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. ATPK 205 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimą. Institucijos nuomone, I. R. veiksmai, būtent tyčinis VSAT pareigūno A. A. išsakytų teisėtų reikalavimų nevykdymas: išlipti I. R. iš automobilio, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir transporto priemonės dokumentus, atidaryti dureles (buvo ir liko užsirakinęs automobilyje iš vidaus) turi būti vertinami kaip padarytas pažeidimas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs įrodymus dėl minėtų pažeidimų, konstatuoja, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įrodymų vertinimų taisyklių nustatytų ATPK 257 straipsnyje nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra surinkta jokių tiesioginių, neginčijamų ir neabejotinų I. R. kaltės įrodymų, kad jis nepakluso aiškiai išreikštam VSAT pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nepakluso aiškiai duotiems teisėtiems pareigūnų nurodymams bei pažeidė Pasienio teisinio režimo taisykles, t.y. nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl I. R. kaltės padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio pažeidimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių, o šiuo atveju tokių abejonių yra. Iš bylos duomenų matyti, kad I. R. sustabdžius automobilį išjungė variklį, pateikė visus reikalaujamus dokumentus. Liudytojai V. S. ir A. A. parodė, kad I. R. nebuvo agresyvus, nesipriešino, dokumentus pateikė išlaipintas iš automobilio, tačiau tuo pačiu liudytojai prieštaringai nurodė, kad vairuotojas elgėsi neprognozuojamai. Liudytojas A. A. parodė, kad vairuotojas elgėsi neadekvačiai, iš galvos kratymo, rankų gestų suprato, kad I. R. nevykdys reikalavimo pateikti dokumentus. Taigi, pažymėtina, kad tarp suformuluoto kaltinimo ir liudytojų parodymų yra prieštaravimų, tarpusavyje prieštarauja ir liudytojų parodymai. Be to pareigūnų A. A. ir V. S. manymas, kad vairuotojas nevykdys reikalavimo pateikti dokumentus, negali būti traktuojamas kaip pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, o iš I. R. ir pareigūnų tolimesnių veiksmų (dokumentai buvo pateikti, nieko uždrausto automobilyje nerasta, netrukus pareigūnai nuėmė antrankius, I. R. pakluso pareigūno nurodymui kartu su juo vykti į užkardą, automobilį I. R. vairavo pats) matyti, kad I. R. įvykdė visus pareigūnų reikalavimus. Pabrėžtina, kad įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją, turi pateikti institucija, inicijavusi bylą (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Kaip rodo bylos medžiaga, visos galimybės šioje byloje siekiant nustatyti faktą, kad I. R. nepakluso aiškiai išreikštam VSAT pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nepakluso aiškiai duotiems teisėtiems pareigūnų nurodymams bei pažeidė Pasienio teisinio režimo taisykles, buvo išnaudotos. Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išvedamu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015) ir remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinių argumentų nepritarti pirmos instancijos teismo išvadai, kad I. R. veiksmuose nėra administracinių pažeidimų numatytų ATPK 130 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Todėl tokiu atveju nėra jokio pagrindo tenkinti Institucijos skundą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Varėnos rajono apylinkės teisme. Skunde nurodoma aplinkybė, kad pirmos instancijos teismo nutarimo motyvai sutampa su advokato baigiamąją kalba, negali būti pagrindas konstatuoti, kad teismas netinkamai ištyrė įrodomus, nes nustatyta, kad nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aleksandro Baranausko užkardos vado pavaduotojo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.