Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. birželio 8 d. 16.48 val. Marijampolėje kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 66 km, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę juostą ir lenkė kitas transporto priemones bei nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8,16 punktų reikalavimus.

3.2.Skunde teigiama, kad 2016-06-08 apie 16.48 val. važiavo Kalvarijos kryptimi į Lenkiją apsipirkti. Priešais važiuojanti transporto priemonė važiavo labai lėtai, o kadangi norėjo spėti į parduotuves Lenkijoje, todėl kirto dvigubą ištisinę liniją, ir ją aplenkė. Matė, kad tuo metu, kai atliko lenkimo manevrą, iš priekio važiavo policijos automobilis, tačiau dėl to, kad niekas nestabdė, nuvažiavo toliau savo maršrutu. Važiuodamas savo automobilio greičio nestebėjo. Važiuodamas pasuko į dešinę, kur yra ženklas į (duomenys neskelbtini) kaimą link namų į (duomenys neskelbtini) kaimą, norėdamas pasiimti draugą iš namų vykti kartu, bet važiuodamas (duomenys neskelbtini) kaime pamatė, kad nėra jo kieme automobilio, todėl pamanė, kad draugo nėra namuose, nuvažiavo tiesiai į A5 kelią, kur sustabdė policijos pareigūnai. Prie šių policijos pareigūnų privažiavo dar vienas policijos ekipažas, o už kelių minučių ir dar vienas. Vėliausiai atvykusio ekipažo pareigūnai kaltino apeliantą dvigubos ištisinės linijos kirtimu ir nesustojimu, t. y. bėgimu nuo policijos. Neneigia, kad kirto dvigubą ištisinę liniją, tačiau kategoriškai nesutinka, kad pažeidė KET 16 p. reikalavimus. Nesutinka dėl to, kad šio pažeidimo nepadarė, nes nematė, kad kas nors būtų stabdęs ir juo labiau vijęsis.

3.3.Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai nestabdė (neįjungė nei garso nei šviesos signalų) iš karto, švyturėlius įjungė tik prasilenkę su apelianto automobiliu ir sunkvežimiu kai apsisuko, tai patvirtina pareigūnų 2016-06-08 tarnybiniai pranešimai ROIK 0116000311267 bei parodymai teismo posėdžio metu. Tačiau nei vienas pareigūnas negalėjo pasakyti kiek jiems laiko reikėjo apsisukti. Įvertinęs pareigūnų parodymus mano, kad policijos pareigūnai nei vienu momentu, nebuvo prie jo automobilio priartėję, kaip jie nurodo 100-150 m ar 50 m atstumu, nes priešingu atveju, būtų matę automobilio numerius. E. G. tvirtina, kad nematė iš paskos važiuojančio policijos automobilio ir negirdėjo jokių garsinių reikalavimų sustoti, priešingu atveju būtų paklusęs policijos pareigūnų reikalavimams. Pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose tvirtina, kad ,,po šviesos ir garso signalų įjungimo ir reikalavimo sustoti išreiškimo, „Audi“ automobilis padidino greitį ir dideliu greičiu pradėjo nuo jų tolti, tačiau šie parodymai nepagrįsti, nes protokole nurodyta, kad pažeidimams išaiškinti nebuvo naudotos jokios sertifikuotos techninės priemonės. Mano, kad policijos pareigūnai D. G. ir R. K. apelianto nesivijo, bet ieškojo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti jo nepaklusus policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

3.4.Viso pokalbio su pareigūnais D. G. ir R. K. metu, buvo kalbama tik apie dvigubos ištisinės linijos kirtimą, ir nėra nei vieno žodžio apie tai, kad prisipažino dėl nesustojimo. Pareigūnų surašyti tarnybiniuose pranešimuose nurodyti faktai, kad E. G. prisipažino bėgęs nuo policijos, yra šališki ir neatitinka tikrovės. Visus pokalbio su pareigūnais metu, pasakytus žodžius policijos pareigūnai traktavo šališkai ir neobjektyviai.

3.5.Teisėja, priimdama skundžiamą nutarimą, visiškai ignoravo nurodytas aplinkybes ir išskirtinai vienašališkai rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, kurie nepagrįsti jokiais kitais duomenimis ar kitokiais įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai, tik pastebėję pažeidimą, iš karto nestabdė ir neišreiškė jokių reikalavimų sustabdyti transporto priemonę, o tai padarė tik po kurio laiko, todėl apelianto pareigos savarankiškai sustoti nebuvo. Jokio motyvo nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, neturėjo, o jų reikalavimų tiesiog nematė ir negirdėjo. Pažymėjo, kad kai buvo stabdomas kitų policijos pareigūnų aiškiai ir suprantamai, pakluso ir sustojo. Todėl akcentavo, kad nevengė atsakomybės už tą pažeidimą ir nusikaltimą, kuriuos padarė, tačiau kategoriškai nesutinka atsakyti už tai ko nepadarė, t. y. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

3.6.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numato pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis pažeidė KET taisykles, bet ir tai, kad iš šios vietos jis pasišalina neteisėtai ir akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. padarymo, byla turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltę padarius šį pažeidimą, o aplinkybės keliančios abejonių dėl veikos, nepašalintos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, prieš pripažįstant padarius pažeidimą, nustatytą ATPK 130 str. 1 d., turėjo būti pašalintos bet kokios abejonės.

3.7.Skundžiamame nutarime nurodyti faktai, kad policijos pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, kad iš karto jie įjungė švyturėlius ir garso signalus bei per garsiakalbį kelis kartus buvo išsakyti reikalavimai sustoti, prieštarauja pačių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei teismo posėdžio metu nurodytiems faktams, kadangi juose nurodoma, kad švyturėliu įjungė tik prasilenkę su apelianto automobiliu ir sunkvežimiu, ir apsisukę. Nutarimas grįstas tik vienašališkais policijos pareigūnų parodymais, nepagrįstais jokiai įrodymais bei nelogiškais teisėjos sakiniais, tokiais kaip „teismas sutinka, kad E. G., vairuodamas automobilį galėjo klausytis muzikos, tačiau tokiu atveju policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu būtų pasiviję ir sustabdę E. G. vairuojamą automobilį“. Teismas nesiėmė priemonių, kad ištirti byloje visus įrodymus bei pašalinti abejones, ir administracinio teisės pažeidimo bylą ištyrė atmestinai, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą

3.8. Skunde taip pat pažymėjo, kad įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Išreiškia abejonę pareigūnų D. G. ir R. K. parodymų teisingumu, nes jų parodymai dėl tariamo padaryto KET pažeidimo, yra prieštaringi, prieštaraujantys tarpusavyje ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl byloje neesant kitų pažeidimą patvirtinančių įrodymų, vien minėtų liudytojų parodymai negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog buvo įjungti švyturėliai ir per garsiakalbį išreikšti reikalavimai sustabdyti transporto priemonę, bei kad policijos pareigūnai vijosi 180km/h greičiu neužfiksuoti jokiais neginčijamais įrodymais, kadangi kaip teismo posėdžio metu nurodė patys policijos pareigūnai automobilinė vaizdo įrašymo įranga policijos automobilyje buvo sugedusi. Nenustatytas ir neapklaustas svarbus asmuo Valavičių k., kurio policijos pareigūnai neva tai klausė ar nematė pravažiuojančio apelianto automobilio, o pareigūnų parodymai prieštaringi, D. G. nurodo, kad liudininkė moteris, R. K. nurodo, kad tai praeivis. Skundžiamas nutarimas pagrįstas tik prielaidomis ir prieštaringais liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. E. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Administracine tvarka nubaustas asmuo – E. G., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

7.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).

8. ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso.

9. Apklausiamas teisme E. G. pateikė versiją, kad 2016-06-08 apie 16.48 val. važiavo Kalvarijos kryptimi į Lenkiją apsipirkti. Priešais važiuojanti transporto priemonė važiavo labai lėtai, o kadangi norėjo spėti į parduotuves Lenkijoje, todėl kirto dvigubą ištisinę liniją, ir ją aplenkė. Matė, kad tuo metu, kai atliko lenkimo manevrą, iš priekio važiavo policijos automobilis, tačiau dėl to, kad niekas nestabdė, nuvažiavo toliau savo maršrutu. Važiuodamas savo automobilio greičio nestebėjo. Važiuodamas pasuko į dešinę, kur yra ženklas į (duomenys neskelbtini) kaimą link namų į (duomenys neskelbtini) kaimą, norėdamas pasiimti draugą iš namų vykti kartu, bet važiuodamas (duomenys neskelbtini) kaime pamatė, kad nėra jo kieme automobilio, todėl pamanė, kad draugo nėra namuose, nuvažiavo tiesiai į A5 kelią, kur sustabdė policijos pareigūnai. Prie šių policijos pareigūnų privažiavo dar vienas policijos ekipažas, o už kelių minučių ir dar vienas. Vėliausiai atvykusio ekipažo pareigūnai kaltino apeliantą dvigubos ištisinės linijos kirtimu ir nesustojimu, t. y. bėgimu nuo policijos. Neneigia, kad kirto dvigubą ištisinę liniją, tačiau kategoriškai nesutinka, kad pažeidė KET 16 p. reikalavimus. Nesutinka dėl to, kad šio pažeidimo nepadarė, nes nematė, kad kas nors būtų stabdęs ir juo labiau vijęsis.

10. Siekiant paneigti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pateiktą versiją buvo apklausti du policijos pareigūnai: D. G. ir R. K. kurie teisme patvirtino, jog būtent jų vairuojamas automobilis vijosi E. G. vairuojamą automobilį, įjungė šviesos ir garso signalus, išsakė per garsiakalbį reikalavimą sustoti, tačiau vairuotojas nepakluso ir pasukęs į žvyrkelį nutolo nuo jų automobilio. Jie apie tai pranešė policijos budėtojui ir vėliau E. G. vairuojamą automobilį pagal pranešimą sustabdė kitas ekipažas (b.l.20-22.). Byloje yra D. G. ir R. K. tarnybiniai pranešimai dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus ir KET pažeidimo, E. G. charakterizuojanti medžiaga, bei administracinės teisės pažeidimo protokolas. Pirmos instancijos teismas sprendė jog šie duomenys yra pakankami išvadai, jog E. G. padarė ATPK 130 str.1d. numatytą pažeidimą ir skyrė sankcijoje nustatytas nuobaudas. Aukštesnysis teismas su tokia išvada nesutinka ir mano, jog teismas neatliko pareigos patikrinti E. G. pateiktą versiją, nors tai padaryti privalėjo. ATPK 256 straipsnio 3 dalis pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato pareigą rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

11. Todėl siekiant nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, iš naujo nagrinėjant bylą būtina gauti duomenis iš policijos komisariato pajėgų valdymo maršruto istoriją. Gauti duomenis apie įvykio metu naudotą transporto priemonę, joje buvusią įrangą, fiksuotą greitį ir kelio atkarpą, naudotas priemones siekiant sustabdyti pažeidėją, laiką nuo pareikalavimo sustoti iki faktinio sustabdymo. Net ir esant informacijai, kad įranga yra sugedusi ar neveikianti, teismas privalėjo tai patikrinti užklausdamas policijos komisariatą. Taip pat byloje yra duomenys, kad apie nepaklūstantį sustoti pažeidėją policijos pareigūnai informavo budėtoją ir ši informacija teismo vertinimu privalėjo būti išreikalauta iš policijos komisariato, kad sutikrinti pranešimo laiką ir laiką kuomet E. G. buvo sustabdytas kito policijos pareigūnų ekipažo. Siekiant patikrinti E. G. pateiktos versijos pagrįstumą svarbi ir kelio atkarpa kurią nuvažiavo policijos pareigūnai besivydami E. G. vairuotą automobilį (žemėlapis su pažymėtais keliais, kuriais važiavo policijos pareigūnai). Byloje nebuvo apklausti pareigūnai kurie sustabdė E. G. vairuojamą automobilį, akcentuojant tai, kas jiems pateikė užduotį sustabdyti konkretų automobilį ir sustabdžius po kiek laiko prie jų privažiavo pareigūnai D. G. ir R. K..

12. Atkreiptinas pirmos instancijos teismo dėmesys į tai, kad pažeidimo pobūdis iš policijos pareigūnų reikalauja taip pat tam tikro elgesio, jis turi būti teisėtas, stabdant ar persekiojant pažeidėją jis turi atitikti tam tikras taisykles. Todėl tokiu atveju priimant procesinį sprendimą byloje ir skiriant nuobaudą už administracinės teisės pažeidimą, kuri iš esmės yra labai griežta, svarbu patikrinti ir įvertinti visas aplinkybes ir tik įsitikinus jog policijos pareigūnai veikė laikydamiesi įstatymo reikalavimų, o asmuo siekė išvengti uniformuotų policijos pareigūnų sulaikymo, ir tai darė tyčia, galima ir administracinė atsakomybė. Dėl šių priežasčių skundžiamo nutarimo dalis, kuria E. G. nubaustas už ATPK 130 str.1d. naikintina ir byla šioje dalyje grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutarimo dalis, negali būti laikoma teisėta.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimo dalis dėl nubaudimo pagal ATPK 130 str.,1d. yra naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimo dalį kurią E. G. pripažintas padarius teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str.1d., ir paskirta 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 metų laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. administracines nuobaudas subendrinus, paskirta E. G. galutinė nuobauda 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 metų laikotarpiui ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.