- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-13
- Bylos Nr.
- 1-385-482/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26912-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Kaltinamasis
- E. G.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorui V. N., gynėjai advokato padėjėjai R. K., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau –BK) 227 straipsnio 2 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis siūlė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo, vykdant įgaliojimus, o būtent 2016 m. birželio 8 d. apie 16.55 val. kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 80 kilometre, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „S. O.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui D. G. ir vyriausiajam patruliui R. K. žodžiu pasiūlė kaip kyšį duoti 2000 eurų, siekdamas šių pareigūnų neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. birželio 8 d. apie 16.48 val., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kitas transporto priemones kirsdamas dvigubą ištisinę liniją bei nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties parodymais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Kaltinamasis E. G. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2016-06-08 apie 16 val. jis važiavo keliu V. B. link Lenkijos. Priekyje jo lėtai važiavo automobilis, todėl jis lenkė automobilį, kirsdamas ištisinę žymėjimo liniją. Važiuodamas pastebėjo priekyje važiuojantį link Marijampolės policijos tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnams pinigus jis siūlė, nes norėjo išvengti administracinės atsakomybės. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.
2016-06-08 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. G. surašė E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 64P-62997605-16, kad E. G. 2016-06-08 apie 16.48 val. kelyje A 5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kitas transport priemones, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8,16 punktus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau-ATPK) 130 str. 1d. ir 124¹ str. 2d. (b.l. 12-13 );
2016-06-08 Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio patrulių D. G. ir R. K. tarnybiniuose panešimuose nurodyta, kad 2016-06-08 apie 16.48 val. jiems patruliuojant tarnybiniu automobiliu Š. O. kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai pastebėjo, kaip pilkos spalvos Audi A6, valstybinio numerio raidės GDE, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdama dvigubą ištisinę liniją, kad aplenkti kitas transporto priemones. Prasilenkiant su šiuo automobiliu pastebėjo, kad jį vairuoja pliktelėjęs vyriškis, dėvintis mėlynos spalvos marškinius bei akinius nuo saulės. Jie apsuko tarnybinį automobilį, įjungė šviesos ir garso signalus ir pradėjo važiuoti paskui šį automobilį. Priartėjus prie persekiojamo automobilio per garsiakalbį pareikalavo sustoti, tačiau šio automobilio vairuotojas dar padidino greitį ir pradėjo tolti nuo policijos automobilio lenkdamas kitas transporto priemones. Apie persekiojamą automobilį pranešė Marijampolės apskrities VPK
budėtojui. Matė, kaip persekiojamas automobilis pasuko link Vidgirių kaimo, o po to link Valavičių. Po to vėl išvažiavo į A5 kelią ir pasuko link Kalvarijos, nuo šio momento jie pametė iš akiračio persekiojamą automobilį. Netrukus sužinojo, kad kitas ekipažas sustabdė persekiojamą automobilį kelio A5 80 kilometre. Atvykę pamatė, kad tai tas pats automobilis ir tas pats vairuotojas, kurį jie buvo įsidėmėję. Pradėjus rašyti ATPK protokolą automobilio vairuotojas pasiūlė 300 eurų, kad nebūtų fiksuotas pažeidimas. Įspėjo dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą. Tada jau pasiūlė 400 eurų, vėliau 1000 eurų, o galiausiai ir 2000 eurų. Dėl mėginimo papirkti pareigūnus pranešė budėtojui ( b.l. 14-15, 16-17 ).
2016-06-09 policijos tarnybiniame automobilyje padaryto garso įrašo stenogramoje užfiksuota, jog E. G., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūno papirkimą, siūlo policijos pareigūnams pinigus už tai, jog jie nefiksuotų pažeidimo (b.l.18-20 ).
Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų, o to paties straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus. Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus, o papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos – tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113/2009).
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamasis, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl galimų Kelių eismo taisyklių pažeidimo, siūlė 2000 eurų kyšį policijos pareigūnams, siekė, kad šie nesurašytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, siekė, jog policijos pareigūnai pasielgtų neteisėtai, t. y. nevykdytų jiems pagal įstatymą priskirtų pareigų. Jis siekė, kad pareigūnai elgtųsi pasyviai, ignoruotų jo padarytus pažeidimus, t. y. nevykdytų įgaliojimų – veiktų neteisėtai. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo normas policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl policijos pareigūnai, kuriems buvo siūlomas kyšis, teisingai įvardinti kaip valstybės tarnautojai BK 227 str. 2 d. prasme.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai. Kadangi kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką, jis yra baustinas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė- kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis ir jo gynėja prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojai B. G..
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą ( BK 11 str.4d.).
BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose, be jau minėtos pirmosios dalies, yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios įstatyme numatytos sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti iki galo įvykdytos, tik tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas ir diskrecija svarstyti nusikaltimą padariusio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.
Kaltinamajam inkriminuota viena nusikalstama veika, anksčiau nėra teistas, nėra pradėtų jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų ( b.l. 26). Vadinasi, kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką –tyčinį apysunkį nusikaltimą.
Teisės požiūriu, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė padaręs teisės pažeidimus ir siūlęs pinigus policijos pareigūnams Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, neigė padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str.1 dalyje, išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kadangi kaltinamasis pripažino faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, išreiškė nuoširdų gailestį dėl jos padarymo, teismas laiko, kad yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.
Civilinis ieškinys nėra pareikštas, žala nepadaryta.
BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog B. G. yra kaltinamojo motina ( b.l. 48,51), charakterizuojama teigiamai ( b.l. 51), nėra teista ( b.l. 50), nebausta administracine tvarka ( b.l. 52, ATPK 36str.).
Laiduotoja paaiškino, kad ji turi teigiamą įtaką savo sūnui-kaltinamajam, kaltinamasis jos klauso, jų santykiai yra tvirti.
Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų BK 40 str., leidžiančių atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant piniginio užstato, perduodant E. G. pagal laidavimą laiduotojai B. G. 1 ( vienerių) metų laikotarpiui, skiriant E. G. baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį 10 MGL, kas atitinka 379,6 eurus, sumokant per 3 mėnesius iki 2016-10-23.
Paskirta kaltinamajam kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina ( b.l. 40-41, (duomenys neskelbtini).).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinis diskas su garso įrašu, esantis byloje, saugotinas byloje ( BPK 96str.1d.4p., 94str.3p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308str. str., 312str., 313str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Perduoti E. G. laiduotojai B. G., gim. (duomenys neskelbtini), pagal laidavimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato.
Paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 str. 2d. 6p. : įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą 376,6 eurų ( 10 MGL), nustatant terminą įmokai sumokėti iki 2016-10-23 ( įmoka iki nustatyto termino turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą).
Kardomąją priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Daiktą, turinį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su garso įrašu, esantį byloje, saugoti byloje ( BPK 96str.1d.4p., 94str.3p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismą.