- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1619-433/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- H. L.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Grinda“
- Advokatai
- Greta Paskačimienė
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo H. L. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valandą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje (koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) automobiliui Acura TL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į balą, buvusią kelio važiuojamojoje dalyje, buvo apgadintas automobilis. Ieškovas kelių eismo taisyklių nepažeidė, o Atsakovas netinkamai vykdė kelių priežiūrą, kelyje buvo susikaupęs didelis vandens kiekis, kuris sukėlė žąlą Ieškovui – automobilis buvo netaisomai sugadintas. Tai patvirtina kartu su pradiniu ieškiniu pateikta 2020-08-28 Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr.N200802. Ieškovo patirtą žąlą sudaro: 3830 Eur nuostolių, patirtų dėl automobilio nuvertėjimo (skirtumas tarp automobilio rinkos vertės prieš įvykį ir jo likutinės vertės po įvykio), taip pat 24,20 Eur išlaidų automobilio transportavimo paslaugoms apmokėti bei 181,50 Eur išlaidų, patirtų už automobilio apžiūrą. 2020 m. birželio 12 d. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo (kreipimosi Reg. Nr.A9719207/20(3.3.2.13KAD24), tačiau gautas atsakymas, jog reikia kreiptis į teismą. Teisinis pagrindas Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). LR Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. kaip vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų įtvirtina savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal minėto sąrašo 12.1 p., kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Taigi, vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. numatyta, jog šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, o jai tinkamai įgyvendinti būtina savivaldybei priklausanti naudojimui tinkama nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Nuotekų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 10 str. nustato savivaldybės funkcijas paviršinių nuotekų tvarkymo srityje. Taigi, tiek vietinės reikšmės keliai ir gatvės, tiek paviršinių nuotekų (lietaus kanalizacijos) inžineriniai tinklai priklauso Atsakovui - Vilniaus miesto savivaldybei, kuris privalo nuolat rūpintis šių objektų būklę ir užtikrinti saugų eismą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama registruoto savininko ar valdytojo atsakomybės prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs. Įrodinėjimo pareiga nuginčyti šią prezumpciją tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui – jie gali įrodinėti, kad konkretus kitas asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-7-365/2005). Viešame registre nurodyto asmens buvimo statinio savininku (valdytoju) prezumpcija nustatyta dėl teisinio tikrumo, taip pat nukentėjusiojo teisių apsaugos interesais, tam, kad žalą patyręs asmuo galėtų iš viešo registro duomenų žinoti, kuris subjektas yra atsakingas už jo patirtą žalą. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 3K-7-57/2014). Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl kelyje susikaupusio didelio kiekio vandens palijus, kas priskirtina prie kelio ir/ar paviršinių nuotekių (lietaus kanalizacijos) statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio, įrenginio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105- 687/2016 išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-186-701/2015). Prašo priteisti solidariai iš atsakovų 4035,70 Eur žalos atlyginimą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad Ieškovas prašydamas priteisti iš Atsakovės žalą remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad „pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas)“. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis – kiti viešai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Tuo tarpu 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 6 punkte numatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Taigi, sistemiškai vertinant šias teisės normas, darytina išvada, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o būtent atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Iš šios įstatymo nuostatos galima daryti išvadą, kad jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jei viešame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalą iš tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiškai valdo daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai), savininko atsakomybės prezumpcija gali būti paneigta. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Vadovaujantis minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, galima konstatuoti, jog tam, kad konkretus subjektas būtų laikomas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu šiems objektams atlikti bent vieną iš minėtų veiksmų (t. y. arba eksploatuoti, arba prižiūrėti, arba tvarkyti). Remiantis šiomis teisės aktų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. su UAB „YIT Infra Lietuva“ (šiuo metu UAB „YIT Lietuva“) sudarė sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) (toliau – Sutartis). Teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybė Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) g., ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą yra perdavusi UAB „YIT Infra Lietuva“ (šiuo metu UAB „YIT Lietuva“). Šia sutartimi bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (Sutarties 16.11. punktas), tačiau buvo perduotas ir Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) g., valdymas. Tai yra aiškiai įtvirtinta sutarties 16.11. punkte, nurodant, kad bendrovė nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Darbų atlikimo Sutartis su UAB „YIT Lietuva“ buvo sudaryta vykdant Vilniaus miesto savivaldybei, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Taigi Sutartimi gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesti atlikti UAB „YIT Lietuva“. Sutarties 16.11 punkte reglamentuota, kad: Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Vadovaujantis sutarties priedo Nr. 1 Techninės specifikacijos nuostatomis, kurios yra neatsiejama sudarytos sutarties dalis, UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo atlikti visą eilę specifikacijos 4 punkte numatytų darbų, kurie turėjo būti tinkamai vykdomi ir šioje byloje nagrinėto eismo įvykio kilusios žalos atveju. Į sutarties 1 priedo 18 punktą, kuriame aiškiai išskirta, jog Rangovas privalo užtikrinti gerą gatvių ir kiemų dangos būklę. Dangos defektų nustatymui nuo sausio 1 d. iki balandžio 1 d. Rangovas privalo nuolat vykdyti gatvių dangų apžiūrą (defektavimą). Tuo tarpu nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. vykdomas asfaltobetoninio dangos remontas pagal defektinius aktus, o tai dar kartą įrodoma, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra perleidusi kelių valdytojo (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) pagrindu teises ir pareigas būtent UAB ,,YIT Lietuva“, veikiant savarankiškai, nepriklausomai nuo atsakovo raštiškų užsakymų. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Vilniaus miesto savivaldybei, siekiant išvengti civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, pakanka įrodyti, jog gatvės valdymas eksploatavimo, priežiūros ar tvarkymo prasme yra pavestas kitam asmeniui. Nustatant valdytoją pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, svarbiausia yra tai, kuris subjektas turėjo pareigą ir geresnes galimybes prižiūrėti statinio būklę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausia yra nustatyti, kas buvo statinio valdytojas ir privalėjo rūpintis tinkama jo priežiūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, konstatuodamas statinio valdymą, teismas turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Pažymėtina, jog minėtų nuostatų analizė leidžia teigti, jog atsakovė, sudarydama minėtą sutartį su UAB „YIT Infra Lietuva“ (UAB „YIT Lietuva“) turėjo tikslą perduoti sutartyje numatytų Vilniaus miesto gatvių valdymą savo srities profesionalams UAB „YIT Infra Lietuva“, įgalinant juos turėti savo žinioje minėtų miesto dalių gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms. Tai, kad eismo įvykio dalies valdymą buvo perduotas būtent aiškiai UAB „YIT Infra Lietuva“ yra išreikšta minėtos sutarties 16.11 punkte ir sutarties 1 priedo 7.1.5 punkte. Vilniaus miesto savivaldybei sudarius sutartį su UAB „YIT Infra Lietuva” (UAB „YIT Lietuva“), pagrindinis tikslas ir buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad būtent UAB „YIT Infra Lietuva“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Rangovas (UAB „YIT Infra Lietuva“) prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t. t. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, jog kelio priežiūra tai nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių naudojimo laiką. Pagal to paties straipsnio 14 punktą, kelio taisymas yra suprantamas kaip statybos rūšis - darbai, kurių tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Iš to matyti, jog kelio taisymas ir priežiūra savo esme yra dvi skirtingos paslaugų kategorijos. Taisymo darbai iš esmės yra siejami su konkrečiu (atitinkamu, vienkartiniu) gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiūra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą (eksploataciją). Ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, kad Atsakovei kyla civilinė atsakomybė kaip subjektui, kuris privalo įgyvendinti šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą. Nurodo, kad paviršinių nuotekų (lietaus kanalizacijos) inžineriniai tinklai priklauso Atsakovui - Vilniaus miesto savivaldybei, kuris privalo nuolat rūpintis šių objektų būklę ir užtikrinti saugų eismą. Pažymi, jau minėtoje sutartyje Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) įtvirtinta, jog Rangovas atlieka senų lietaus šulinėlių stačiakampių grotelių su monolitine perdanga išmontavimas ir naujo 1 m. skersmens perdenginio montavimas; Naujas lietaus šulių įrengimas naudojant plaukiančio tipo liukus (pagal Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų kiekių žiniaraštį, pridedamas kartu su sutartimi). Atkreipia dėmesį į tai, kad teismuose nagrinėjamose analogiškose bylose teismai, vertindami kiekvieną konkrečią situaciją formuoja praktiką, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakinga už žalą, padarytą tretiesiems asmenims (valdytojo kontekste). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis). Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Esant aiškiai išreikštai sutarties šalių valiai UAB „YIT Lietuva“ laikytina gatvių valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį, bei vadovaujantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principais, darytina išvada, kad šalių valia negali būti paneigta ir turi būti vykdoma, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Sistemiškai vertinant Sutarties, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina pagrįsta išvada, jog UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą pagal Sutarties bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent UAB „YIT Lietuva“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymime, jog esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, būtent UAB „YIT Lietuva“ turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo teigti esant Atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą įvažiavus į balą (duomenys neskelbtini) g.., Vilniuje, tad Ieškovo keliami reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsniu, transporto priemonė yra priskiriama prie didesnio pavojaus šaltinių. Asmuo, valdantis transporto priemonę, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, prisiima žalos atsiradimo riziką. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkte nurodyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punkte įtvirtina nuostatą, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Papildomai pažymėtina, kad Ieškovo pateiktoje Hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymoje yra konstatuoja, jog stebėtas liūtinis lietus, tad Ieškovas turėjo laikytis tiek KET reikalavimų, tiek atidžiai ir atsargiai valdyti transporto priemonę bei stengtis kuo labiau išvengti įvykių kelyje. Nurodo, kad šioje civilinėje byloje atsakovu turi būti traukiamas UAB „YIT Lietuva“. Šalių Sutarties pagrindu UAB „YIT Lietuva“ ginčo įvykio metu, atliko Šiaurinės Vilniaus dalies priežiūrą, veikė kaip šios gatvės valdytoja. Sudaryta Sutartis įrodo, kad buvo tinkamai rūpintasi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perduota jas valdyti šios srities profesionalams. Nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo teigti esant Atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje balą. Ieškovas apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė Atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Ieškovas neįrodė, jog Atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, Atsakovės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, taigi nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Ieškovas niekaip neįrodo, jog eismo įvykis nutiko dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas. Ieškovas tik abstrakčiai nurodo, jog įvažiavo į balą, tačiau jokių objektyvių įrodymų bei duomenų byloje nepateikė. Atsakovė be kita ko, nesutinka su prašomu žalos dydžiu visa apimtimi, t. y. ginčija, jog ji atsirado būtent dėl eismo įvykimo. Ieškovas į nagrinėjamą civilinę bylą nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kurie vienareikšmiškai pagrįstų, jog būtent po šio įvykio transporto priemonė buvo apgadinta. Pažymi, jog jokių fotonuotraukų iš įvykio vietos, įvykio schemų, kurios leistų objektyviai vertinti patį įvykį, jo aplinkybes nėra pateikta. Ieškovas ieškinyje nurodė tik įvykio koordinates, tačiau objektyvių įrodymų/duomenų dėl šių koordinačių pagrįstumo Ieškovas nepateikė, t. y. Ieškovas apskritai neįrodė, jog būtent (duomenys neskelbtini) g. (kaip nurodo Ieškovas) įvyko eismo įvykis, dėl ko buvo apgadinta jo transporto priemonė. Ieškovas nebuvo iškvietęs policijos, kuri turėjo užregistruoti eismo įvykį, nustatyti vairuotojo blaivumą bei užfiksuoti visas reikšmingas eismo įvykio aplinkybes. Kadangi Ieškovas nebuvo iškvietęs (arba nėra pateikęs duomenų, kad policija buvo iškviesta) policijos, konstatuotina, kad Ieškovas neįrodė jog buvo įvykęs eismo įvykis. Kadangi šie duomenys yra ne tik neišsamūs bei prieštaringi, tačiau ir apskritai abejotini, todėl tokie Ieškovo pateikti duomenys, neturi reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje ir apskritai neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be to, transporto priemonės vertinimo ataskaita buvo atlikta praėjus beveik 3 mėnesiams nuo minimo eismo įvykio (eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), o vertinimo ataskaita parengta tik (duomenys neskelbtini).). Be to, byloje nėra aišku kokiu greičiu įvykio metu važiavo Automobilis ir ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Ieškovas apskritai jokių įrodymų dėl to, kad jis nepažeidė KET nepateikė. Byloje nepateikta jokių policijos nutarimų/raštų ir apskritai nėra byloje įrodymų, jog policija buvo iškviesta į įvykio vietą. Esant prastoms eismo sąlygoms ar nesant geram matomumui vairuotojas turėjo itin atidžiai stebėti eismo sąlygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl darytina išvada, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Automobilio sugadinimu patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl vairuotojos kaltės, todėl atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. pažyma (kurią pateikė Ieškovas šioje civilinėje byloje), nurodomo įvykio dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) Vilniuje fiksuotas liūtinis lietus, kritulių kiekis 14,6 mm. Įvykio dieną Ieškovas įvažiavo į balą, kuri susiformavo dėl stipraus lietaus, todėl Atsakovė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė Atsakovės atžvilgiu netaikytina. Jeigu teismas ieškinį pripažintų pagrįstų, atsakovės manymu, byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo. Prašo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas UAB „Grinda“ pateiktais atsiliepimais į ieškinį nurodo, kad ieškinio neprižįsta ir su jo nesutinka. Nurodo, kad iš bylos medžiagos, negalima nustatyti, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar UAB „Grinda“ kaltės, nes į įvykio vietą nebuvo kviesta policija. Administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė (šiuo atveju kaltės už atsiradusią žalą dalis, tenkanti pačiam vairuotojui). Pabrėžtina, kad esant prastoms eismo sąlygoms ar nesant geram matomumui vairuotojas turėjo itin atidžiai stebėti eismo sąlygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 16 d. pažyma, nurodomo įvykio dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) Vilniuje fiksuotas liūtinis lietus, (duomenys neskelbtini) min. iki (duomenys neskelbtini) min. iškrito kritulių kiekis 10,8 mm ir vanduo nespėjo subėgti į surinkimo šulinį. Bendrovės eksploatuojami iki lietaus ir esant liūčiai nuotekynės tinklai ieškovo nurodyta data veikė tinkamai, jokių avarijų tinkluose užfiksuota nebuvo. Byloje nėra identifikuotas objektas, kuris galimai turėjo trūkumus arba dėl jo atsirado ieškovo Automobiliui kilusi žala yra atmestinas. Nei pačiame Sutarties objektą apibrėžiančiame punkte, nei jokiuose kituose Sutarties punktuose nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įskaitant joje esančius paviršinių nuotekų šulinius, yra perduodami savarankiškam rangovo valdymui. Paslaugų teikimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad rangovas atlieka darbus ir teikia privalomąsias paslaugas, tame tarpe paviršinių nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, paklusdamas sutartyje nustatytai tvarkai. Sisteminis Paslaugų teikimo sutarties 1 punkto, 9.4 punkto, 10.2 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad, išskyrus Paslaugų sutarties 9.4 punkte nurodytus atvejus, privalomosios paslaugos yra teikiamos ir kiti darbai atliekami ne rangovo iniciatyva ir nuožiūra, o pagal užsakovo raštišką užsakymą, kuriame nurodomi konkreti vieta, darbų apimtis, terminai ir kt. informacija. Toks rangovo savarankiškumo neturėjimas teikiant privalomąsias paslaugas ir atliekant darbus leidžia teigti, kad rangovo pagal Paslaugų teikimo sutartį aptarnaujami objektai negali būti laikomi perduotais savarankiškam rangovo valdymui. Net ir Paslaugų teikimo sutarties 9.4 punkte esančio rangovo įsipareigojimo nedelsiant ir be atskiro užsakymo pašalinti (taisyti) pastebėtus jam perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, nėra pagrindo aiškinti kaip reiškianti savarankiško rangovui perduotų eksploatuoti gatvių valdymo teises turėjimą. Paslaugų teikimo sutarties 9.4 punkte nurodytu būdu pradėtiems ir atliktiems darbams galioja bendra darbų priėmimo-perdavimo bei atsiskaitymo už juos tvarka, o rangovo teisė savo iniciatyva pradėti sutartyje numatytus darbus didesne nei jo pastebėtų gatvės dangos defektų, keliančiai grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, šalinimo apimtimi ar savarankiškai spręsti, pvz., dėl visos gatvės dangos, konstrukcinių elementų, inžinerinių tinklų atnaujinimo ir pan., nėra numatyta. Todėl Paslaugų teikimo sutarties 9.4 punktu šalys siekė tik nusistatyti rangovui perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektų, keliančių grėsme eismo dalyvių transporto priemonių saugumui, šalinimo darbų atlikimo tvarką, kad rangovas kuo operatyviau galėtų juos pradėti ir atlikti. Apibendrinant teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios turtinės žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalą atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „Grinda“ nei sutartimi, nei kitais pagrindais, nebuvo perduotas statinio - kelio (gatvės) valdymas. Ieškovas nurodo, jog Automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje esančią balą (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje. Šį teiginį ieškovas iš esmės grindžia nuotraukomis ir vertinimo ataskaita, tačiau byloje nepateikta jokių kitų įrodymų, kad tai įvyko dėl šios situacijos. Nėra pateikta policijos pažyma, ir (ar) kiti įrodymai pvz., apskritai nėra byloje įrodymų, jog policija buvo iškviesta į įvykio vietą. Ieškovas, nepagrindė dėl kokio objekto konkrečiai atsirado turtinė žala, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad Automobilio vairuotojas, kas jau minėta aukščiau, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti apsemto kelio, todėl darytina išvada, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti ieškovo nuostolius, o ieškovas tokių veiksmų ieškinyje taip pat ir nenurodo bei neįrodinėja, konstatuotina, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtų nuostolių, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga, neegzistuoja. Be kita ko, šiuo atveju būtent ieškovo pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovas tokių aplinkybių visiškai neįrodinėja ir net nenurodo ieškinyje, nepateikia ir jas patvirtinančių įrodymų, dėl ko ieškinys atmestinas. Ieškovo apskaičiuotas žalos dydis galbūt patvirtina tik galimą Automobilio remontą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad šis remontas yra ne eilinis remontas, o ieškovo nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio būtent nurodytą Automobilio variklį reikia remontuoti, ir dėl ko žalos dydis šioje byloje yra neįrodytas. Nurodo, kad automobilio vairuotojas neatsargiai, nesilaikydamas padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, įvažiavo į balą, todėl tenkinant ieškovo ieškinį, reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, t. y. per pusę, kadangi iš dalies.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais.
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Grinda“ atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vakare nuo (duomenys neskelbtini) min. iki (duomenys neskelbtini) min. ir nuo (duomenys neskelbtini) min. iki (duomenys neskelbtini) min. stebėtas liūtinis lietus, kritulių iš viso iškrito 14,6 mm (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. pažyma Nr. (5.58-10)-B8-1969). Ieškovas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valandą (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, (koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) jo vairuojama transporto priemonė Acura TL, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į balą, buvusią kelio važiuojamojoje dalyje, dėl ko pastaroji buvo apgadinta. Byloje duomenų, kad ieškovas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje pateikta VŠĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų“ parengta 2020 m. rugpjūčio 28 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. N200802, iš kurios turinio matyti, jog transporto priemonės Acura TL, (duomenys neskelbtini) gamybos metų, rinkos kaina 4840,00 Eur, o jos likutinė vertė 1010 Eur, t. y. ieškovo transporto priemonė po įvykio nuvertėjo 3830 Eur. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus 2021 m. balandžio 16 d. pažymoje Nr. (5.58-10)-B8-1210 nurodyta, kad Vilniaus aviacinės meteorologijos stoties duomenimis (duomenys neskelbtini) vakare lijo nuo (duomenys neskelbtini) min. iki (duomenys neskelbtini) min., kritulių iškrito 10,8 mm. Vėliau lijo nuo (duomenys neskelbtini) min. iki (duomenys neskelbtini) min., kritulių iškrito 3,8 mm.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovų civilinės atsakomybės taikymo dėl ieškovo nurodyto įvykio bei atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Šiuo metu formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020).
CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.
Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) valandą (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, (koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) jo vairuojama transporto priemonė Acura TL, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į balą, buvusią kelio važiuojamojoje dalyje, dėl ko pastaroji buvo apgadinta. Šią aplinkybę ieškovas grindžia pateiktomis vaizdo nuotraukomis. Teismas pažymi, jog iš ieškovo pateiktų vaizdo nuotraukų nėra galimybės identifikuoti nei pačios transporto priemonės (nėra valstybinių numerių), nei nustatyti kada vaizdo nuotrauka buvo padaryta (data). Jokių kitų leistinų objektyvių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, t. y. neįrodė paties įvykio buvimo. Ieškovas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kurie vienareikšmiškai neabejotinai pagrįstų, jog būtent po šio įvykio transporto priemonė buvo apgadinta. Kaip teisingai teigia atsakovas UAB „Grinda“ vieninteliai įrodymai byloje yra ieškovo paaiškinimai. Iš 2020 m. birželio 11 d. transportavimo paslaugų PVM sąskaitos faktūros nėra aišku (neužfiksuota) kada ir iš kurios vietos transporto priemonė buvo išvežta. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas, aiškindamas įvykio aplinkybes, painiojo eismo juostas, kuriomis jis galimai važiavo, kas teismui taipogi kėlė abejones.
Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.
Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė paties įvykio bei, jog transporto priemonė buvo sugadinta būtent po šio įvykio, todėl ieškovo ieškinys laikytinas neįrodytas ir atmestinas kaip visiškai nepagristas.
Ieškinį atmestus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidas jam iš atsakovų nepriteisiamos.
Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 EUR, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.