- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2-1487-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00962-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Žalias stiklas“ (toliau – ir ieškovė arba bendrovė), atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“ įgalioto asmens Irmanto Lengvino ieškinį atsakovui D. A. (toliau – atsakovas) dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Patikslintais ieškinio reikalavimais ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 49 730, 64 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2019 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1736-560/2019 UAB „Žalias stiklas“ iškelta bankroto byla. Šia nutartimi bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pažymi, kad joks bankrutuojančios bendrovės turtas ir dokumentai bankroto administratoriui iki šiol nėra perduoti.
3. Teigia, kad atsakovas nevykdė pareigos Juridinių asmenų registrui teikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus. Nurodo, kad finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog jau nuo 2011 m. ar net ankstesnio laikotarpio ieškovė buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovas, eidamas vadovo pareigas, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo faktiškai nemokiai bendrovei.
4. Pažymi, jog 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismas BUAB „Žalias stiklas“ taikė supaprastinto bankroto procedūrą ir patvirtino kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 72 020,79 Eur sumai, kurie yra laikytini ieškovės žala, kurią bendrovė patyrė dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.
5. Ieškovė savo ieškinį grindžia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsniu.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo ir bylos nagrinėjimo šalims nedalyvaujant
6. Ieškovė prašė bylą nagrinėti paskirto nemokumo administratoriaus įgaliotam atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
7. Atsakovui ieškinys su priedais išsiųstas ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu, taip pat UAB „Tartanas“, UAB „Euro Trade Co“, UAB „Septintas pojūtis“ buveinės adresais kaip darbuotojui, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, asmeniškai atsakovui, kaip UAB „Septintas pojūtis“ darbuotojui.
Šalies argumentai
8. Teismui 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi, paskyrus žodinį teismo posėdį 2019 m. lapkričio 26 d., 11.30 val., atsakovas teisme gautu 2019 m. lapkričio 15 d. prašymu, pateiktu elektroniniu paštu, prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nurodydamas, kad yra išvykęs ir negalės dalyvauti teismo posėdyje, bei susirasti atstovo. Teismas prašymą tenkino.
Atsiliepimas
9. Atsakovo prašymu, procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo nurodytu elektroniniu paštu, apie dokumentų gavimo atsakovas patvirtino 2019 m. gruodžio 2 d.
10. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, dėl atstovo byloje ir/ar atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje jokios informacijos nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi, netenkintas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo byloje, ir vadovaujantis CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktu, nusprendė nagrinėti bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) išplėstinio išrašo duomenis (I t., b. l. 8-11) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žalias stiklas“ buvo įregistruota 2005 m. gruodžio 22 d.
13. JAR duomenimis, atsakovas D. A. nuo įmonės įsteigimo buvo registruotas vieninteliu akcininku, laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d.; laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. sausio 15 d. įmonės akcininkais registruota ir P. C., (duomenys neskelbtini) Nuo 2016 m. sausio 15 d. akcininke registruota tik P. C..
14. Atsakovas įmonės vadovu, JAR duomenis, buvo registruotas laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. kovo 2 d., nurodant įgaliojimų pabaigos datą – 2016 m. sausio 15 d. Vėliau, iki bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadove buvo registruota P. C..
Dėl bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų susiformavimo ir ieškiniu prašomų priteisti sumų
15. Bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai sumai 72 020,79 Eur. Nemokumo administratorius prašo priteisti 49 730,64 EUR žalą, kurią sudaro būtent, kaip jis teigia, atsakovo vadovavimo laikotarpiu susidarę kreditoriniai reikalavimai. Byloje nustatytos sekančios aplinkybės dėl kreditorinių reikalavimų susiformavimo, bei ieškiniu prašomų priteisti sumų.
Žemesnės instancijos teismas
- Ieškiniu prašoma priteisti VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo 1,98 EUR sumą. Teismo patvirtintas bendras reikalavimas - 73,96 Eur, iš jo skola - 44,37 Eur, netesybos - 29,59 Eur. Kreditorius nurodė (t. 1, b. l. 26, 56-84), kad 73,96 Eur reikalavimą sudaro 42,39 Eur VSD įmokų už darbuotojus, apskaičiuotų už 2016 metų vasario - 2017 metų kovo mėnesius bei 1,98 Eur (6,84 Lt) VSD įmokų už naujus rinkos dalyvius, apskaičiuotų už 2012 metų birželio mėnesį, ir 29,59 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas VSD įmokas už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2017 m. spalio 16 d.
- Ieškiniu prašoma priteisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM finansinio reikalavimo 23 885,70 EUR sumą. Teismo patvirtintas bendras reikalavimas - 33 357,31 Eur, iš jo skola – 15 821,77 Eur, netesybos - 17 535,54 Eur. Kreditorius nurodė (t. 1, b. l. 27-28, 85), kad 15 821,77 EUR mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. spalio 25 d., bei papildomai apskaičiuota 8 063, 93 Eur bauda ir 9 471,61 Eur delspinigiai (pastarosios delspinigių sumos, kaip žalos, ieškovas patikslintais ieškinio reikalavimais atsisakė ir teismas atsisakymą priėmė).
- Ieškiniu prašoma priteisti SEB banko 567,34 Eur kreditorinio reikalavimo sumą. Teismo patvirtintas bendras reikalavimas – 567,34 Eur, iš jo skola – 525,74 Eur, netesybos – 41,60 Eur. Kreditorius nurodė (t. 1, b. l. 29-37), kad finansinio lizingo sutartis buvo nutraukta vienašališkai, 2012 m. birželio 13 d., lizinguotas turtas realizuotas, tačiau kreditorius patyrė nuostolių kuriuos sudaro: 183,99 EUR neapmokėtas nuostolis iš turto pardavimo, 41,60 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 341,75 EUR patirtų papildomų išlaidų, susijusių su turto atsiėmimu ir realizavimu.
- Ieškiniu prašoma priteisti UAB „Šiaulių tara“ finansinio reikalavimo 653,98 EUR sumą. Teismo patvirtintas bendras reikalavimas – 653,98 Eur, iš jo skola – 645,78 Eur, netesybos – 8,20 Eur. Kreditoriaus reikalavimas pagrįstas (t. 1, b. l. 38-43) 2012 m. rugpjūčio 8 d. vykdomuoju raštu, bei antstolio patvarkymais, pagal kuriuos jokia suma iš vykdyto 653,98 Eur pinginio išieškojimo nebuvo išieškota.
- Ieškiniu prašoma priteisti AB „Energijos skirstymo operatorius“ finansinio reikalavimo 26,28 EUR sumą. Teismo patvirtintas bendras reikalavimas – 26,28 Eur, iš jo skola – 26,28 Eur, netesybos – 0 Eur. Kreditorius nurodė (t. 1, b. l. 44-46), kad skola susidarė 2012-2013 metų laikotarpiu.
- Ieškiniu prašoma priteisti UAB „Jurbarko vandenys“ finansinio reikalavimo 98,38 EUR sumą. Teismo patvirtintas bendras reikalavimas – 98,38 Eur, iš jo skola – 98,38 Eur, netesybos – 0 Eur. Kreditoriaus reikalavimas pagrįstas (t. 1, b. l. 49-51) teismo 2013 m. gegužės 24 d. vykdomuoju raštu, bei antstolio patvarkymais, pagal kuriuos jokia suma iš vykdyto 98,38 Eur pinginio išieškojimo nebuvo išieškota.
- Ieškiniu prašoma priteisti Luminor Bank AS finansinio reikalavimo 24 496,98 EUR sumą. Teismo patvirtintas bendras reikalavimas – 37 243,54 Eur, iš jo skola – 24 424,81 Eur, netesybos – 12 818,73 Eur. Kreditoriaus reikalavimas pagrįstas (t. 1, b. l. 52-55) teismo 2014 m. kovo 31 d. vykdomuoju raštu, bei antstolio patvarkymais, pagal kuriuos buvo vykdomas išieškojimas dėl 1 255,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, 21,47 Eur delspinigių (skola), 50,70 Eur palūkanos (skola), 23 169,60 Eur skolos ir 12 746,56 Eur palūkanų (pastarosios palūkanų sumos, kaip žalos, ieškovas patikslintais ieškinio reikalavimais atsisakė ir teismas atsisakymą priėmė.
Dėl įmonės nemokumo momento
16. Nemokumo administratorius ieškinyje teigia, kad pagal bankrutavusios įmonės finansinius atskaitomybės dokumentus matyti, kad įmonė buvo faktiškai nemoki jau nuo 2011 metų ar net ankstesnio laikotarpio, tačiau atsakovas nevykdė pareigos faktiškai nemokiai įmonei inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Jau po 2011 metų bei atsakovo vadovavimo laikotarpiu 71 948,81 EUR sumoje susidarė kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių faktiškai nemoki įmonė nebepajėgė padengti. Todėl atsakovas yra atsakingas už jo valdymo laikotarpiu susidariusią kreditorių finansinių reikalavimų sumą.
17. Nemokumo administratoriui nei įmonės turtas nei dokumentai nebuvo perduoti. BUAB „Žalias stiklas“ bankroto bylos duomenimis, bei teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnis), nustatytos sekančios faktinės aplinkybės, susijusios su įmonės finansine padėtimi.
Žemesnės instancijos teismas
18. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-5422-340/2012, buvo atsisakyta kelti bankroto bylą, įmonei atsiskaičius su pareiškėju (kreditoriumi). Nutartis nebuvo apskųsta.
19. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartimi (Civilinė byla Nr. B2-4481-881/2014), atsisakyta kelti bankroto bylą, pagal buvusio darbuotojo pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 24 d. Teismas nustatė, kad atsakovo 2014 m. birželio 16 d. balanso duomenimis, atsakovo turtas įvertintas 102 000 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 574 350 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 20 800 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 553 550 Lt). Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą, pradelsti įmonės įsipareigojimai yra 17 288,47 Lt. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, taigi ir konstatuoti, kad įmonė yra nemoki.
20. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi (Civilinė byla Nr. eB2-4561-467/2015), taip pat atsisakyta kelti bankroto bylą, pagal kreditoriaus pareiškimą. Teismas nustatė, kad iš atsakovo UAB „Žalias stiklas“ pateikto balanso, sudaryto 2015 m. balandžio 30 d. duomenimis, nustatyta, kad atsakovo turtas sudaro 75 947 EUR (iš jo ilgalaikis turtas – 20 197 EUR), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 122 EUR. Atsakovas taip pat turi įsipareigojimą 33 903 EUR sumoje, tačiau jo mokėjimo terminas dar nesuėjęs. 2015 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovo grynasis pelnas per 2015 m. sudaro 4 721 EUR. Iš šių duomenų darytina išvada, jog atsakovas UAB „Žalias stiklas“ negali būti laikomas nemokiu, o jo pradelstų įsipareigojimų nevykdymas vertintinas kaip laikinas finansinis nestabilumas, kuris gali būti įvykdytas imantis kitų priemonių, nei bankroto bylos iškėlimas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas jau anksčiau nagrinėjo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir 2014 m. liepos 14 d. nutartyje nurodė, kad 2014 m. birželio 16 d. balanso duomenimis atsakovo turtas įvertintas 102 000 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 574 350 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 20 800 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 553 550 Lt. Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė 17 288,47 Lt. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo turtą sudarė 74 515 Eur (257 285,39 Lt) (ilgalaikis – 25 197 Eur (87 000,20 Lt), trumpalaikis – 49 318 Eur (170 285,19 Lt)), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 42 314 Eur (146 101,78 Lt), iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 109 Eur (17 640,36 Lt) (b. l. 32-33). Šie duomenys patvirtina, kad nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo turimo turto vertė pagal balanso duomenis padidėjo nuo 29 541,24 Eur iki 74 515 Eur, t. y. 44 973,76 Eur, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma sumažėjo nuo 166 343,26 Eur iki 42 314 Eur, t. y. 124 029,26 Eur. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutiko su apelianto pastebėjimais, keliančiais abejonių dėl į atsakovo balansą įrašytų duomenų tikrumo, nes atsakovas per 2014 metus patyrė 919 Eur nuostolį, o 2015 m. balandžio 30 d. gavo tik 4 721 Eur pelną.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismas nesiaiškino ir netyrė, ar balanse nurodomas turtas yra realus. Kaip matyti, didžiausiąją dalį atsakovo turto sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti, ir pirkėjų įsiskolinimas (iš viso 55 750 Eur), tačiau nėra aišku, ar į šį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas, ar prekės yra likvidžios ir kokios yra skolų iš debitorių išieškojimo perspektyvos. Atsakovo ilgalaikį turtą sudaro tik transporto priemonės. Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą, nustatė, jog UAB „Žalias stiklas“ neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Areštuotose atsakovo banko sąskaitose lėšų nėra.
23. Taip pat, apeliacinės instancijos teismui abejonių sukėlė ir atsakovo pateiktas kreditorių sąrašas. Antstolio informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. birželio 3 d. buvo vykdoma 10 vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš UAB „Žalias stiklas“, išieškomos sumos viršija 30 000 Eur (b. l. 70). Ši antstolio rašte nurodyta suma žymiai viršija 2015 m. balandžio 30 d. kreditorių sąraše nurodytą pradelstų įsiskolinimų sumą (5 068,86 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
24. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Žalias stiklas“ (civilinė byla Nr. eB2-5586-794/2015). Teismas nurodė, kad aktualių metinės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsakovas nepateikė, paskutiniai dokumentai pateikti už 2012 metus, pagal kuriuos atsakovas turi turto už 116 348 Lt (33 696,70 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 145 186 Lt (42 048,77 Eur). Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti antstolio duomenys apie išieškojimo negalimumą, nes atsakovas neturi turto. Atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarė 78,54 Eur. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra įregistruota. Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovas pateikė 2015 m. balandžio 30 d. balansą, kuriame nurodytas turtas viršija įsipareigojimus, tačiau didžiąją šio turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, t. y. gautinos sumos iš kitų įmonių, trumpalaikių skolų apmokėjimo terminai dar nesuėję. Be to, nuo pareiškimo priėmimo teisme dienos įsipareigojimų suma vis didėja (šiuo metu sudaro 30 485,21 Eur), todėl teismas sprendė, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršija visą į jo balansą įrašyto turto vertę.
25. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi, panaikino pirmosios instancijos nutartį, kuria iškelta bankroto byla ir klausimą grąžino nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą veikti aktyviau ir imtis veiksmų nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį.
26. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš atsakovo pateikto 2015 m. rugpjūčio 31 d. balanso matyti, kad atsakovas turi turto už 94 950 Eur, iš kurio ilgalaikį turtą sudaro mašinos ir įrengimai (stiklo smulkintuvai) už 5 300 Eur, o trumpalaikį turtą sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti, t. y. stiklo pakuotės ir plastikinės pakuotės antrinės žaliavos (3170 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (84 580 Eur) ir pinigai 1900 Eur. Taigi 2015 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis apelianto turtą iš esmės sudaro trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos (84 580 Eur). Vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Iš atsakovo pateikto debitorių sąrašo matyti, kad trumpalaikį turtą sudaro 84 580 Eur suma, gautina iš 5 juridinių asmenų, iš kurių trys yra užsienio kompanijos. Apeliantas nurodė, kad šios įmonės yra aktyvios ir mokios, o mokėjimo terminai dar nesuėję ir baigsis 2015 m. spalio – gruodžio mėnesiais, todėl tikėtina greitai gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais.
27. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo kreditorius UAB „Viskas už vieną eurą“ pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus tame tarpe antstolio pranešimą, kuriame pateikiami duomenys apie vykdomus išieškojimus nuo 2012 metų. Pažymima, kad 2015 m. lapkričio 14 d. išieškoma suma viršija 30 000 Eur. Antstoliui nepateikiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai. Disponavimas įmonės sąskaitomis apribotas nuo 2012 m. liepos 25 d., tačiau jokio lėšų judėjimo nėra. Nors skolininkas nurodė, kad turi 7 vnt. stiklo smulkintuvus, kurių vertė 5 300 Eur, tačiau antstoliui nepateikti jokie duomenys apie turto buvimo vietą bei realią jo vertę. Nurodoma, kad ūkinė veikla (stiklo perdirbimas) nėra vykdoma.
28. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. sudaryto balanso duomenimis, bendra įmonės turto vertė – 89 475 Eur, iš jos stiklo smulkintuvai – 5 300 Eur, antrinės žaliavos – 3 170 Eur, debitoriniai įsiskolinimai – 81 005 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudaro – 30 458, 21 Eur.
29. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-946-866/2016) byla nutraukta, įmonei atsiskaičius su kreditoriumi UAB „Viskas už vieną eurą“ ir šiam atsisakius nuo ieškinio.
30. Kaip nurodyta aukščiau, 2016 m. kovo 2 d., JAR registruotas valdymo organų pasikeitimas, nurodant atsakovo įgaliojimų pabaigos datą – 2016 m. sausio 15 d. Prašymą dėl duomenų pakeitimo 2016 m. sausio 8 d. užpildė atsakovas. Prašymą JAR pagal įgaliojimą pateikė trečiasis asmuo A. A.. Byloje nėra jokių duomenų, kad naujai paskirtas vadovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus įmonės vardu. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad atsakovas perdavė naujai paskirtam vadovui įmonės dokumentus ir turtą. Naujojo vadovo paskyrimas, nagrinėjamu atveju laikytinas fiktyviu.
31. Naujas pareiškimas, VMI prie LR FM, buvo teismui pateiktas 2018 m. gruodžio 13 d. Bankroto byla iškelta 2019 m. sausio 16 d. (civilinė byla Nr. eB2-2185-560/2020) nutartimi. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 29 d. Nemokumo administratoriui joks įmonės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti, taikytas supaprastintas bankroto procesas.
32. Minėta, kad paskutinis balansas JAR buvo teiktas tik už 2012 metus, pagal kurį bendra įmonės turto vertė nuo 2011 metų sumažėjo nuo 127 464 Eur iki 33 696 Eur, tame tarpe materialus turtas nuo 79 743 Eur iki 12 988 Eur. Kaip nurodyta aukščiau atsakovas teikdamas duomenis vėliau apie materialių turtą, nurodė, kad įmonė turi tik stiklo smulkintuvus, kurių bendra vertė sudaro 5 300 Eur sudaro. Taigi, akivaizdu, kad vėlesniu laikotarpiu, po pateikto balanso už 2012 metus, materialaus turto sumažėjo. Šio turto buvimo vietos, kaip minėta atsakovas antstoliui nenurodė, realus jo įvertinimas neatliktas.
33. Kita turto dedamoji dalis nurodytos atsargos (antrinės žaliavos), balanse už 2012 metus – 4 344 Eur, 2015 m. rugpjūčio 31 d. balanse – 3 170 Eur, 2015 m. lapkričio 30 d. balanse - 3 170 Eur. Žaliavų buvimo vieta, reali jų vertė nei vienoje iš aukščiau nurodytų bylų, nei antstoliui nebuvo pateikta.
34. Didžioji turto vertė buvo grindžiama gautinomis sumomis, balanse už 2012 metus – 12 308 Eur, 2015 m. rugpjūčio 31 d. balanse - 84 580 Eur, 2015 m. lapkričio 30 d. balanse - 81 005 Eur. Tačiau nei viename iš aukščiau nurodytų teisminių procesų atsakovas nebuvo pateikęs jokių objektyvių duomenų dėl debitorinių įsiskolinimų pagrįstumo. Be to, kaip minėta nuo 2012 metų, antstoliui taikant apribojimus įmonės sąskaitoms jokios sumos iš esmės nebuvo išieškotos, taigi jokio lėšų judėjimo sąskaitose nebuvo, kasos knygų išrašai taip pat nepateikti nei antstoliui nei teismui. Kita vertus, objektyvus gautinų sumų padidėjimas 2012-2015 metų reikšminga suma, mažai tikėtinas, atsižvelgiant jau vien į tai, kad kaip teigė atsakovas įmonės veiklos iš esmės nevykdė, panaikinus leidimus tvarkyti antrines žaliavas, dėl ko 2011-2013 metais vyko teisminiai procesai. Kaip teigė atsakovas, aukščiau nurodytuose teisminiuose procesuose, įmonė tik pasibaigus teisminiams procesams po truputį pradėjo vykdyti veiklą ir tikėjosi atsigauti, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų patvirtinančių ir šias aplinkybes.
35. Be to, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą iš naujo, atsakovas buvo pateikęs duomenis 2016 m. sausio 6 d. apie tai, kad debitoriai yra skolingi viso 86 866, 48 Eur sumą, pagal 2015 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais išrašytas sąskaitas, jau nenurodant jokių debitorinių įsiskolinimų, kurie, kaip kad buvo deklaruojama atsakovo susiformavo ankstesniais laikotarpiais, be kita ko, nepateikiant ir sąskaitas lydinčių dokumentų, kurie leistų daryti objektyvias išvadas dėl duomenų tikrumo.
36. Pagal pateiktas pelno (nuostolių) ataskaitas įmonės 2011 metais patyrė 58 878 Eur nuostolio, 2012 metais – 119 789 Eur nuostolio, 2014 metais – 919 Eur nuostolio, o 2015 m. lapkričio 30 d. deklaruotas 22 496 Eur pelnas. Iš kokios veiklos (sandorių) ir/ar debitorių buvo gautos gana didelės pajamos, kurių pakako ne tik nuostoliams padengti bet ir pelnui gauti, jokie duomenys nepateikti.
37. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nepateikti jokie pirminės apskaitos dokumentai, teismas sprendžia, kad atsakovo pateikiamuose finansinės atskaitomybės dokumentuose atspindėta įmonės finansinė padėtis, neatitiko realios situacijos. Įmonės realus turtas 2012 m. gruodžio 31 d., balanso duomenimis, teismo vertinimu, galėjo sudaryti ne daugiau nei jį sudarė antrinės žaliavos 4 344 Eur ir materialus turtas 12 988 Eur, bei deklaruotos piniginės lėšos 4 054 Eur, viso – 21 386 Eur. Vertinant atsakovo duomenis teiktus 2015 metais, objektyvi turto vertė negali būti laikoma didesnė nei ją sudaro antrinės žaliavos – 3 170 Eur, materialus turtas – 5 300 Eur, viso – 8 470 Eur. Minėta, kad gautinos sumos nebuvo pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali būti pripažintos realiu įmonės turtu.
38. Minėta, kad kreditoriui VMI prie LR FM, 15 821,77 EUR mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. spalio 25 d.; VSDFV 1,98 Eur (6,84 Lt) įmokų įsiskolinimas už naujus rinkos dalyvius, apskaičiuotų už 2012 metų birželio mėnesį; kreditoriui UAB „Šiaulių tara“ 653,98 EUR suma, pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. vykdomąjį raštą; kreditoriui AB „Energijos skirstymo operatorius“ 26,28 EUR įsiskolinimas susiformavo 2012-2013 metų laikotarpiu. Taigi, per 2012 metus įmonės įsiskolinimas (16 504 Eur), vien tik pagal bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus, akivaizdžiai viršijo pusę įmonės balanse deklaruoto realaus turto vertės, kas reiškia įmonės nemokumo būseną 2012 m. gruodžio 31 d.
39. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su nemokumo administratoriaus argumentais, kad įmonės nemokumo būsena konstatuotina nuo 2011 metų, nes šioms aplinkybėms pagrįsti byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, o vien tik įmonės patirtas nuostolis ar formalus balanse nurodytų duomenų vertinimas, negali būti laikoma objektyviu pagrindu įmonės nemokumui konstatuoti.
Dėl nemokios bendrovės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis) ir žalos dydžio
40. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje) kaip įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
41. Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusioje ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vėlesnė šio straipsnio 4 dalies redakcija nurodo, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.
42. Kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
43. Neįvykdžius pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atlyginimo, kasacinis teismas konstatavo vadovo veiksmų neteisėtumą, kadangi vadovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
44. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
45. Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, kad pagal faktinę situaciją įmonės nemokumas konstatuotinas jau 2012 m. gruodžio 31 d., juolab atsakovas už 2012 metus, ruošdamas ir teikdamas įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą akivaizdu žinojo įmonės faktinę padėtį (minėta, kad jau 2012 metais buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas ir bankroto bylą atsisakyta iškelti tik dėl to, kad įmonė atsiskaitė su pareiškėju), tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Atvirkščiai, kaip nurodyta aukščiau nurodytuose teisminiuose procesuose, kreditoriams pateikus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas teikė selektyvius duomenis taip siekdamas nuslėpti tikrąją įmonės padėtį, tame tarpe vykstant teisminiam procesui pateikė JAR duomenis dėl naujojo vadovo įregistravimo, kas tikėtina buvo padaryta siekiant neprisiimti atsakomybės dėl įmonėje susiklosčiusios padėties. Todėl, konstatuotina, kad atsakovas pažeidė imperatyvias pareigas, kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo esant įmonei nemokiai.
46. Už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Civilinei atsakomybei šiuo atveju atsirasti reikalingą kaltės formą lemia tai, jog pažeista įstatyme įtvirtinta pareiga, todėl įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda esant paprasto neatsargumo jo kaltės formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
47. Nustačius, jog valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines ir (ar) įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).
48. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
49. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
50. Pažymėtina, kad teismas vertindamas prašomos priteisti žalos dydį be kita ko atsižvelgia į ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, tame tarpe įvertinat, kad nors teismų praktikoje ir pripažįstamas teismo aktyvus vaidmuo bylose susijusiose su bankroto teisiniais santykiai, tačiau nenustatyta teismo diskrecijos teisė peržengti ieškinio reikalavimų ribų.
51. Minėta, kad teismas įmonės nemokumo momentą konstatavo 2012 m. gruodžio 31 d. Atsakovas būdamas įmonės vadovu ir akcininku jokių veiksmų nesiėmė. Delsimas vykdyti imperatyvias ĮBĮ nustatytas pareigas, lėmė naujų kreditorinių reikalavimų susidarymą ir esamų reikalavimų padidėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, bei šioje byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo veiksmais padaryta žala gali būti laikoma tik kreditorinių reikalavimų padidėjimas arba naujų kreditorinių reikalavimų susiformavimas dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. po 2012 m. gruodžio 31 d. reikalavimų padidėjimas, netesybos ir nauji reikalavimai, atsižvelgiant į ieškovo patikslintus reikalavimus dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriuos teismas priėmė.
52. Ieškovas žalos dydį grindžia, VSDFV 1,98 EUR reikalavimo suma, tačiau kreditoriaus pateiktais duomenimis ši skola susidarė už naujus rinkos dalyvius, apskaičiuotų už 2012 metų birželio mėnesį, taigi nesusijusi su atsakovo delsimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
53. Prašomą priteisti Valstybinės mokesčių inspekcijos 23 885,70 EUR reikalavimo sumą, sudaro 15 821,77 EUR mokestinė nepriemoka nuo 2012 m. spalio 25 d., bei papildomai apskaičiuota 8 063, 93 Eur bauda. Šioje dalyje pagrįstu laikytinas tik reikalavimo dydis dėl 8 063, 93 Eur baudos, atsakovui neįvykdžius mokestinių prievolių už 2012 metus.
54. Ieškiniu prašoma priteisti SEB bankas 567,34 Eur kreditorinio reikalavimo sumą negali būti laikoma susijusi su priežastiniu ryšiu su atsakovo neveikimu, atsižvelgiant į nemokumo nustatymo momentą, lizingo sutartis buvo nutraukta 2012 m. birželio 13 d., turtas realizuotas 2012 metų rugsėjo mėnesį, taigi ir atitinkami kreditoriaus nuostoliai susiformavo 2012 metais. Atsakovo veiksmais padaryta žala gali būti laikoma tik apskaičiuotos netesybos – 41,60 Eur.
55. Ieškiniu prašoma priteisti UAB „Šiaulių tara“ finansinio reikalavimo 653,98 EUR suma, minėta buvo grindžiama 2012 m. rugpjūčio 8 d. vykdomuoju raštu, bei antstolio patvarkymais, pagal kuriuos jokia suma iš vykdyto 653,98 Eur pinginio išieškojimo nebuvo išieškota. Taigi, ši suma nelaikytina atsakovo veiksmais padaryta žala, nes susiformavo dar iki teismo nustatyto faktinio įmonės nemokumo momento.
56. Ieškiniu prašoma priteisti AB „Energijos skirstymo operatorius“ finansinio reikalavimo 26,28 EUR suma, susiformavusi 2012-2013 metų laikotarpiu, UAB „Jurbarko vandenys“ finansinio reikalavimo 98,38 EUR sumą, pagrįsta 2013 m. gegužės 24 d. vykdomuoju raštu, bei Luminor Bank AS finansinio reikalavimo 24 496,98 EUR suma, pagrįsta 2014 m. kovo 31 d. vykdomuoju raštu, laikytina dėl atsakovo veiksmų įmonės patirta žala, nes būtent dėl atsakovui delsiant inicijuoti bankroto procesą, formavosi nauji reikalavimai ir didėjo esami.
57. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pagrįsta žala, nagrinėjamu atveju laikytina 32 727, 17 Eur suma. Todėl, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ne ieškiniu reikalaujamą 49 730, 64 Eur sumą, bet 32 727, 17 Eur žalos atlyginimo sumą.
58. Minėta, kad ieškovė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė ir netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, CK 2.87 straipsnio nuostatų pažeidimą, tačiau nedetalizavo netinkamos finansinės atskaitomybės tvarkymo priežastinio ryšio su prašomos priteisti žalos pagrindu ir dydžiu.
59. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).
60. Šiuo atveju, ieškinio faktinis pagrindas buvo grindžiamas vadovo nesikreipimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai, bei būtent dėl to atsiradusia žala – kreditorių reikalavimais. Teismas konstatavo, kad finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo rengiami, netvarkoma buhalterinė apskaita, taip pažeidžiant vadovo pareigas nustatytas CK 2.87 straipsnio 1 dalyje, specialiose Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų normose, tačiau šie pažeidimai ieškinyje nebuvo grindžiami priežastiniu ryšiu su reikalaujama priteisti žala, todėl teismas detaliau dėl šių aplinkybių nepasisako.
61. Vadovaujantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 32 727, 17 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Žalias stiklas“, į. k. 300517520, naudai iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 32 727, 17 Eur žalos atlyginimo, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 32 727, 17 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.