- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-27
- Bylos Nr.
- eB2-4561-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00781-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Viskas už vieną eurą“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Žalias stiklas“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Viskas už vieną eurą“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žalias stiklas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Viskas už vieną eurą“ 2015 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Žalias stiklas“. Nurodo, kad atsakovas skolingas ieškovui 1 794,17 EUR (6 194,9 Lt). Įsiskolinimo pagrindas – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-4100-391/2012. Šis vykdomasis raštas buvo perduotas vykdyti antstoliui, tačiau, jo teigimu, skolininkas nekilnojamojo ar kilnojamojo turto bei lėšų sąskaitose neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Žalias stiklas“ 2015 m. gegužės 14 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas negali būti laikomas nemokiu, kadangi jo finansinė situacija neatitinka įstatyme įtvirtintos nemokumo sąvokos. Laikotarpiu, kuomet susidarė skola ieškovui, atsakovas tik laikinai neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais, nes jam neteisėtai buvo atimta licencija verstis savo pagrindine veikla. Tačiau po to, kai licencija sugrąžinta, atsakovas gali vėl sėkmingai vystyti ir plėtoti verslą bei po truputį atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas pripažįsta, jog turi kreditorių, kurių pradelstų įsipareigojimų bendra suma yra 5 122 EUR, tuo tarpu nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydis sudaro 75 947 EUR. Dėl šių priežasčių bankroto byla neturi būti keliama. Prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes jis kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, nežinodamas tikslios atsakovo finansinės būklės.
Šalies argumentai
Ieškovas 2015 m. gegužės 18 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo realiai situacijai. Skirti atsakovo prašomą baudą ieškovui nėra pagrindo, nes ieškovas tik naudojasi savo teisėmis.
Bankroto bylą iškelti atsisakytina.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo ir CPK nuostatos. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu konstatuojama bent viena šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
Įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai, taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Taigi bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, ištyrus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas nustatomas įvertinus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte atspindi įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nustatyti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609/2010).
Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi atsižvelgti į tokius kriterijus: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su kreditoriais priežastis ir terminą, įmonės skolos kreditoriams dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. Nagrinėjamoje byloje iš atsakovo UAB „Žalias stiklas“ pateikto balanso, sudaryto 2015 m. balandžio 30 d. duomenimis, nustatyta, kad atsakovo turtas sudaro 75 947 EUR (iš jo ilgalaikis turtas – 20 197 EUR), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 122 EUR (b.l. 32-33). Atsakovas taip pat turi įsipareigojimą 33 903 EUR sumoje, tačiau jo mokėjimo terminas dar nesuėjęs. 2015 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovo grynasis pelnas per 2015 m. sudaro 4 721 EUR (b.l. 34). Iš šių duomenų darytina išvada, jog atsakovas UAB „Žalias stiklas“ negali būti laikomas nemokiu, o jo pradelstų įsipareigojimų nevykdymas vertintinas kaip laikinas finansinis nestabilumas, kuris gali būti įvykdytas imantis kitų priemonių, nei bankroto bylos iškėlimas.
Pažymėtina, jog ieškovo papildomuose paaiškinimuose pateiktos abejonės, kad atsakovo pateiktų finansinių duomenų informacija galimai yra suklastota, tėra paties ieškovo samprotavimai, nepagrįsti jokiais rašytiniais ar kitais patikimais įrodymais. Prie pareiškimo pridėta antstolio informacinė pažyma, kurioje nurodyta, jog įmonė neturi kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų yra išduota 2013 m. birželio 3 d., todėl negali būti pakankamu įrodymu, atspindinčiu dabartinę atsakovo finansinę situaciją.
2015 m. gegužės 20 d. duomenimis įmonėje yra 6 apdrausti asmenys, todėl galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė vykdo aktyvią veiklą, o tokios įmonės pašalinimas iš rinkos, pasiremiant vien palyginti neženkliais pradelstais įsipareigojimais keletui kreditorių, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašo paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes nustato CPK 95 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir/ar išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, taip pat gali paskirti asmeniui iki 5 792 EUR baudą (CPK 95 str. 2 d.). Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu (CPK 95 str.) pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį, išnagrinėjus teisme, galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos dvi sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą.
Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovas UAB „Viskas už vieną eurą“, įgyvendindamas įstatymo nustatytą teisę kreipti į teismą, buvo nesąžiningas ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas 2015 m. balandžio 15 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui įstatymų nuostatas atitinkantį motyvuotą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame buvo nurodytos ieškovui žinomos aplinkybės, susijusios su atsakovo mokumu, įsiskolinimais ir pan. (b.l. 1-7). Vien ta aplinkybė, jog, įvertinus abiejų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir rašytinius dokumentus, atsakovui bankroto bylą atsisakyta iškelti, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo nesąžiningumą bei skirti jam baudą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žalias stiklas“.
Atsisakyti tenkinti prašymą skirti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Viskas už vieną eurą“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.