Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viskas už vieną eurą“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4561-467/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viskas už vieną eurą“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Žalias stiklas“.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viskas už vieną eurą“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Žalias stiklas“. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad atsakovas ieškovui pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4100-391/2012 yra skolingas 1 794,17 Eur (6 194,9 Lt). Šis vykdomasis raštas buvo perduotas vykdyti antstoliui, tačiau skolininkas turto bei lėšų sąskaitose neturi.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Žalias stiklas“, taip pat atsisakė tenkinti prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teismas iš atsakovo UAB „Žalias stiklas“ balanso, sudaryto pagal 2015 m. balandžio 30 d. duomenis, nustatė, kad atsakovo turtas yra 75 947 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 20 197 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 122 Eur. Atsakovas taip pat turi 33 903 Eur įsipareigojimą, tačiau jo mokėjimo terminas dar nesuėjęs. 2015 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovo grynasis pelnas per 2015 m. sudaro 4 721 Eur. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, darė išvadą, kad atsakovas negali būti laikomas nemokiu, o jo pradelstų įsipareigojimų nevykdymas vertintinas kaip laikinas finansinis nestabilumas, kuris gali būti įvykdytas imantis kitų priemonių nei bankroto bylos iškėlimas.

Teismas pažymėjo, jog ieškovo papildomuose paaiškinimuose pateiktos abejonės, kad atsakovo pateiktų finansinių duomenų informacija galimai yra suklastota, tėra paties ieškovo samprotavimai, nepagrįsti jokiais rašytiniais ar kitais patikimais įrodymais. Teismo teigimu, prie pareiškimo pridėta antstolio informacinė pažyma, kurioje nurodyta, kad įmonė neturi kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų yra išduota 2013 m. birželio 3 d., todėl negali būti pakankamu įrodymu, atspindinčiu dabartinę atsakovo finansinę situaciją.

2015 m. gegužės 20 d. duomenimis įmonėje yra 6 apdrausti asmenys, todėl teismas darė išvadą, kad įmonė vykdo aktyvią veiklą, o tokios įmonės pašalinimas iš rinkos, pasiremiant vien palyginti neženkliais pradelstais įsipareigojimais keliems kreditoriams, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

Teismas nenustatė, kad ieškovas, įgyvendindamas įstatymo nustatytą teisę kreiptis į teismą, buvo nesąžiningas ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl netenkino prašymo skirti baudą.

Pareiškėjas UAB „Viskas už vieną eurą“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pridėti prie bylos naujus įrodymus – 2015 m. birželio 3 d. antstolio raštą „Dėl informacijos pateikimo“ bei išrašą apie atsakovo skolas Sodrai.

Teismas rėmėsi duomenimis, kurie kelia abejonių dėl jų tikrumo, iš balanso duomenų negalima nustatyti tikrosios atsakovo įmonės būklės. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose, lygindamas atsakovo 2014 m. birželio 6 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. balanso duomenis, įrodė, kad atsakovas teismui pateikia neatitinkantį tikrovės įmonės balansą. Faktą, kad atsakovas pateikia neteisingus duomenis, įrodo ir antstolio pateikta pažyma, kurioje nurodyta didesnė pradelstų atsakovo įsipareigojimų kreditoriams suma.Teismas tinkamai neatskleidė įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykio, todėl padarė tik abejotinais įrodymais pagrįstą išvadą dėl atsakovo mokumo. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš atsakovo patikimus, valstybės įmonės Registrų centro patvirtintus įrodymus, tačiau teismas tokį prašymą ignoravo, nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalis suteikia teismui plačią veiksmų laisvę, siekiant nustatyti tikrąją įmonės padėtį. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovo prašymą išreikalauti iš atsakovo detalesnius įmonės balanso duomenis (konkrečiai dėl ilgalaikio turto – mašinų ir įrenginių – už 20 197 Eur), taip pat dėl trumpalaikio turto – atsargų ir pirkėjų įsiskolinimų –už atitinkamai 22 347 Eur ir 33 403 Eur), nors tokie duomenys būtų padėję nustatyti tikrąją įmonės finansinę būklę. Nors atsakovas turi 6 darbuotojus, tačiau tai nereiškia, kad jis vykdo aktyvią veiklą. Darbuotojai įmonėje dirba tik formaliai, tikėtina, yra tikslinėse ar nemokamose atostogose, todėl Sodrai mokamos tokios menkos įmokos (kiekvieną mėnesį skola Sodrai yra tik apie 5 Eur). Antstolio 2015 m. birželio 3 d. pažymoje nurodyti iš esmės tokie patys duomenys apie atsakovo turimą turtą, areštuotas sąskaitas banke kaip ir 2013 m. birželio 3 d. antstolio rašte. Antstolio pažymoje nurodyta, kad atsakovas yra skolingas savo buvusiai darbuotojai I. J. 1 459,68 Eur. Šios skolos priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2014 m. lapkričio 19 d. Atsakovas su kai kuriais kreditoriais vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus, todėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų nevykdymas negali būti vertinamas kaip laikinas finansinis nestabilumas. Nors atsakovas teigia, kad dirba pelningai, tačiau atsakovas nemoka mokesčių valstybei, neatsiskaito su kreditoriais ir darbuotojais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsižvelgiant į atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra ĮBĮ įtvirtintų pagrindų atsakovui iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas).

Iš byloje esančio atsakovo 2015 m. balandžio 30 d. balanso matyti, kad atsakovo turimą turtą sudaro 75 947 Eur (ilgalaikis – 20 197 Eur, trumpalaikis – 55 750 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 39 025 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 5 122 Eur (b. l. 32-33). 2015 m. balandžio 30 d. atsakovo grynasis pelnas sudarė 4 721 Eur (b. l. 34). Iš 2015 m. balandžio 30 d. kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai buvo 5 068,86 Eur (b. l. 31). Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas negali būti laikomas nemokiu.

Vilniaus apygardos teismas jau anksčiau nagrinėjo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir 2014 m. liepos 14 d. nutartyje nurodė, kad 2014 m. birželio 16 d. balanso duomenimis atsakovo turtas įvertintas 102 000 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 574 350 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 20 800 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 553 550 Lt. Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė 17 288,47 Lt (b. l. 54-55). Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo turtą sudarė 74 515 Eur (257 285,39 Lt) (ilgalaikis – 25 197 Eur (87 000,20 Lt), trumpalaikis – 49 318 Eur (170 285,19 Lt)), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 42 314 Eur (146 101,78 Lt), iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 109 Eur (17 640,36 Lt) (b. l. 32-33). Šie duomenys patvirtina, kad nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo turimo turto vertė pagal balanso duomenis padidėjo nuo 29 541,24 Eur iki 74 515 Eur, t. y. 44 973,76 Eur, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma sumažėjo nuo 166 343,26 Eur iki 42 314 Eur, t. y. 124 029,26 Eur. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pastebėjimais, keliančiais abejonių dėl į atsakovo balansą įrašytų duomenų tikrumo, nes atsakovas per 2014 metus patyrė 919 Eur nuostolį, o 2015 m. balandžio 30 d. gavo tik 4 721 Eur pelną.

Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, ar balanse nurodomas turtas yra realus. Kaip matyti, didžiausiąją dalį atsakovo turto sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti, ir pirkėjų įsiskolinimas (iš viso 55 750 Eur), tačiau nėra aišku, ar į šį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas, ar prekės yra likvidžios ir kokios yra skolų iš debitorių išieškojimo perspektyvos. Atsakovo ilgalaikį turtą sudaro tik transporto priemonės.

Be to, iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikiamų naujų įrodymų, kuriuos, atsižvelgdamas į bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina (CPK 314 straipsnis), matyti, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą, nustatė, jog UAB „Žalias stiklas“ neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Areštuotose atsakovo banko sąskaitose lėšų nėra (b. l. 70). Tai dar kartą patvirtina, kad būtina aiškintis atsakovo turimo turto realumą.

Taip pat apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia ir atsakovo pateiktas kreditorių sąrašas. Antstolio informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. birželio 3 d. buvo vykdoma 10 vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš UAB „Žalias stiklas“, išieškomos sumos viršija 30 000 Eur (b. l. 70). Ši antstolio rašte nurodyta suma žymiai viršija 2015 m. balandžio 30 d. kreditorių sąraše nurodytą pradelstų įsiskolinimų sumą (5 068,86 Eur).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą apie atsakovo mokumą, tinkamai neįvertino įmonės pradelstų įsipareigojimų, jų santykio su atsakovo realaus turimo turto verte bei įmonės ūkinės–komercinės veiklos rezultatų, atspindinčių jos galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išsiaiškinti aplinkybes apie realią atsakovo vykdomą veiklą, realiai turimo turto vertę, jo likvidumą, įsipareigojimų kreditoriams faktinį vykdymą, įvertinti pradelstus įsipareigojimus ir jų dydžius, bei išanalizuoti kitas aplinkybes, susijusias su atsakovo (ne)mokumo nustatymu. Tik ištyrus aplinkybių visumą bus galima daryti labiau pagrįstas išvadas dėl to, ar atsakovas yra nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, iš tikrųjų turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti jį išsaugant.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žalias stiklas“ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.