- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- e2A-1596-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00120-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- G. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Simonos Dementavičienės ir Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-41-839/2025, pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovui G. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. B. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą G. K. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieškovo ir atsakovo bei trečiojo asmens žemės sklypus skiriančią ribą (kranto liniją) (žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini)) į prieš tai buvusią padėtį, kokia ji yra atvaizduota 2021 m. rugsėjo 23 d. matininko Š. Š. sudarytame plane. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovo lėšomis ir išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis) arba priteisti ieškovui O. B. iš atsakovo G. K. 9 910 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad ieškovo motina G. B. (mirusi (duomenys neskelbtini) d.) nuo 2005 metų nuosavybės teise valdė vandens telkinį, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame užsiėmė akvakultūra. Vėliau, praradusi sveikatą, tęsti visus darbus pagal įgaliojimą pavedė ieškovui (šiuo metu paveldėtojui). Nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 19 d. atsakovas G. K. ir jo sutuoktinė V. K., pasitelkę samdomą techniką, vykdė žemės tvarkymo darbus savo sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovas, neturėdamas gretimo sklypo savininkės G. B. sutikimo ar leidimo, sutvarkė vandens telkinio pakrantę pažeisdamas G. B. žemės sklypo reljefą, iškreipdamas vandens tvenkinio kranto liniją, sunaikindamas pakrantės medelyną, vandens gyvūnų, kurių veisimu užsiėmė ieškovo motina ir ieškovas, nerštavietes ir vandens augalus, privežė smėlio ir suformavo paplūdimius, be to, buvo sunaikintas hidrotechninis statinys, skirtas vandens lygiui kontroliuoti. Aplinkos apsaugos tarnyba nubaudė atsakovą administracine tvarka bauda už tai, kad jis išnaikino 33 arus nendrių. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00021-22 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini)), tačiau 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimu tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, numatyta BK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. 2023 m. birželio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2331-2023 atsakovui paskirta nuobauda. Šiame nutarime konstatuota, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų gretimo žemės sklypo savininkei G. B. buvo padaryta 9 910 Eur turtinė žala, kuri iki šios dienos nėra atlyginta. Ieškovo nuomone, pirmiausia reikėtų įvertinti galimybę įpareigoti atsakovą atstatyti ginčo žemės sklypus skiriančią pakrantę į prieš tai buvusią padėtį, kokia ji yra atvaizduota 2021 m. rugsėjo 23 d. matininko Š. Š. sudarytame plane. Nesant galimybės patenkinti šį reikalavimą, ieškovas prašo tenkinti jo alternatyvų reikalavimą ir priteisti iš atsakovo žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. K. ir trečiasis asmuo V. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia išgalvotomis aplinkybėmis. Atsakovas nėra atlikęs jokių žemės kasimo darbų nei ieškovui priklausančiame žemės sklype, nei tvenkinyje. Žemės lyginimo, kasimo ir krūmų šalinimo darbai buvo atlikti atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Atsakovas nežinojo, kad negali susitvarkyti sau nuosavybės teise priklausančio neprižiūrėtos sklypo dalies be atskiro leidimo, atliko darbus ir už tai buvo nubaustas, tačiau savo veiksmais nepažeidė ieškovo interesų, nes ieškovo sutikimo atlikti darbus savo sklype atsakovui nereikia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovo 2117,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų; valstybei iš ieškovo priteisė 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 19 d. atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype buvo atliekami žemės kasimo darbai, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka žalos padarymui konstatuoti, nes turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – privalo įrodyti ieškovas. Skolininko kaltė preziumuojama, jeigu atsakovas neįrodo priešingai. Dėl žemiau nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad pateikti į bylą duomenys nėra pakankami konstatuoti visas atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.
6. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-2-00021-22 ir 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2023 m. birželio 15 d. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2331-2023, 2021 m. gruodžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_P-4872-2021 duomenų, atsakovo, ieškovo ir jo motinos G. B. paaiškinimų teismas sprendė, kad atsakovas organizavo bei atliko žemės kasimo ir kitus darbus (duomenys neskelbtini) tvenkinio paviršiaus vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje pažeisdamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Tai reiškia, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo. Teismas sutiko su ieškovo aiškinimu, kad atliekant žemės kasimo ir kitus žemės darbus arti žemės sklypų ribos gali būti įsiterpta į gretimą žemės sklypą, tačiau nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas darbus atliko neteisėtai, ši aplinkybė neleidžia konstatuoti fakto, jog dėl to buvo padaryta žala gretimam žemės sklypui.
7. Be to, teismo nuomone, ieškovo pateikti įrodymai yra nepakankami konstatuoti, kad atsakovo neteisėti darbai buvo atlikti ieškovui (jo motinai) priklausančiame žemės sklype. Iš 2021 m. gruodžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_P-4872-2021 teismas nustatė, kad atsakovas vykdė žemės kasimo darbus savo sklype ((duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini)). Nukasdamas žolinę augmeniją (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės apsaugos juostoje, atsakovas padarė žalą pakrantės apsaugos juostos žolinei augmenijai. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakyme nurodyta, kad Utenos aplinkos apsaugos inspekcija nėra nustačiusi, jog buvo pažeista (pakeista) tvenkinio kranto linija ir nėra pradėjusi tyrimo dėl pažeistos (pakeistos) tvenkinio kranto linijos nustatymo (ikiteisminio tyrimo bylos 1 t., 193 b. l., nutarimo nutraukti IT motyvai). Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. sausio 24 d. atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta darbų atlikimo G. B. žemės sklype faktas (ikiteisminio tyrimo bylos II t. 5-9 b. l.). Jokių kitų įrodymų (schemų) dėl tariamai pažeistos žemės sklypo ribos, kranto linijos, išnaikintos augmenijos, išskyrus 2021 m. gruodžio 21 d. matininko A. M. parengtas schemas, į bylą nebuvo pateikta.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovo matininko A. M. schemos ir jose užfiksuoti duomenys nepaneigia kitų bylos duomenų, be to, matininko A. M. parengtose schemose nėra fiksuoti žemės sklypų ribų posūkių taškai ir nenurodytos jų koordinatės. Apklaustas šioje byloje liudytoju A. M. nurodė, jog taškų koordinačių nežymėjo, kad „neapkrauti“ plano informacija, o jo (liudytojo) išvados apie pakeistą kranto liniją daromos jo paties nuožiūra, nes matėsi žemės kasimo darbų atlikimo žymės. Tačiau, kaip nurodė teismas, matavimų taškų koordinačių duomenų schemose nebuvimas neleidžia daryti išvados, jog pateiktos schemos atitinka žemės sklypų ribų taškus, užfiksuotus žemės sklypo matavimų metu, o matininko vertinimai, jog pati kranto linija pasikeisti negalėjo, remiasi tik subjektyviu paties liudytojo vertinimu. Anot teismo, į bylą nebuvo patekta jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl vandens lygio pasikeitimo vizualiai kranto linija skirtingais metais negalėjo pasikeisti, t. y. nusekus vandeniui negalėjo atsirasti papildomi ar platesni sausumos plotai, juolab, kad 2021 m. vykdant kasimo darbus atsakovas savo sklype praplatino melioracijos griovį, kas neabejotinai turėjo įtakos tvenkinio vandens lygiui vandeniui nutekėjus į iškastą vietą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos vyresn. inspektorius V. J. (ikiteisminio tyrimo bylos 1 t. 73-74 b. l., nutarimo nutraukti IT motyvai) nurodė, kad žiemą tikslių matavimų nebuvo galima atlikti, todėl, ar buvo pakeista tvenkinio kranto linija, nustatyti nebuvo galimybės. Iš esmės analogišką vertinimą 2022 m. kovo 4 d. pateikė ir NŽT specialistai, nurodydami, kad gamtinės sąlygos (stora sniego danga) buvo kliūtis tiksliai įvertinti ir nustatyti galimo pažeidimo ribas, plotą (ikiteisminio tyrimo bylos II t,. 10-11 b. l.). Vertindamas šalių į bylą pateiktus ortofoto ir žemėlapių duomenis su įbraižytomis sklypų ribomis su matininko A. M. schemose fiksuotais duomenis, teismas padarė išvadą, kad jų turinys ženkliai skiriasi – ortofoto duomenyse nematyti jokių grunto užpylimo į tvenkinį žymių ir dėl to pasikeitusių kranto linijų, kurios patektų į ieškovo žemės sklypo (vandens teritoriją), tačiau matomas paskleistas gruntas, kuris yra tik atsakovo žemės sklype. Pagal ieškovo pateiktą vandens augmenijos išnaikinimo schemą išnaikintas nendrynas nurodomas palei visą abiejų žemės sklypų ribą, tačiau iš aktualių ortofoto 2024-2026 m. duomenų matyti, jog vizualiai yra pasikeitusios ir nėra vientisos tik kelios vandens augmenijos vietos. Dėl to, teismo nuomone, galima būtų daryti prielaidą, kad šiose vietose galėjo būti atliekami kasimo ar valymo darbai, tačiau šiuos duomenis lyginant su ortofoto 2021-2023 m., 2018-2020 m., 2009-2010 m. duomenimis matyti, jog šiais laikotarpiais vandens augmenija taip pat neužėmė visos kranto linijos kaip vientisa ir neišretėjusi vieta.
9. Iš pateiktų ortofoto duomenų teismas sprendė, kad juose galimai matomi medelynai (didesnių krūmų ar sumedėjusių krūmų šešėliai) yra atsakovo žemės sklypo ribose, todėl atsakovas turėjo teisę juos pašalinti. Teismas pažymėjo, kad vandens telkinio kranto linija dėl tam tikrų gamtinių sąlygų (kritulių ir pan.) nėra pastovi gali kisti, todėl kranto linija ir žemės sklypo riba ne visada gali sutapti. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas atstatyti žemės sklypus skiriančią pakrantę į 2021 m. buvusią padėtį yra nepagrįstas, nes 2021 m. rugsėjo 23 d. sudarytame atsakovo žemės sklypo plane nėra duomenų apie buvusią pakrantės liniją. Teismas nurodė, kad pakrantės nustatymas pagal plane nurodomą paviršiaus vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą gali būti tik apytikslis, tačiau iš matininko A. M. schemų matyti, jog smėlis paskleistas atsakovo žemės sklypo ribose. Iš pateiktų į bylą fotonuotraukų galima matyti darbų atlikimo faktą, tačiau iš jų vaizdų negalima nustatyti ir konstatuoti, jog žemės darbai buvo atlikti ieškovo žemės sklypo ribose.
10. Pasisakydamas dėl ieškovo hidrotechninio statinio (įrenginio) sugadinimo (sunaikinimo), teismas nurodė, kad pagal ikiteisminio tyrimo byloje esantį Hidrotechnikos statinių išdėstymo planą (duomenys neskelbtini) tvenkiniuose (II t. 69 b. l.) ieškovo nurodytoje vietoje (prie atsakovo žemės sklype esančio melioracijos griovio pradžios) joks hidrotechninis statinys nepažymėtas. Iš pateiktų į bylą įrodymų (ortofoto, žemių melioracijos, statinių ir kt. duomenų) (šaltinis https://www.geoportal.lt/map/) teismas nustatė, kad vakarinėje (duomenys neskelbtini) tvenkinio pusėje pagal atsakovo sklype esantį melioracijos griovį jokių kitų vandens surinkimo ar nuleidimo tvenkinių nėra. Be to, ieškovas nepateikė į bylą projektinių tvenkinio įrengimo sprendinių, todėl nėra pagrindo manyti, jog tvenkinys buvo skirtas laukų drėkinimui, bet ne sausinimui. Iš 2022 m. liepos mėnesio Utenos rajono savivaldybės administracijos pateikto atsakymo ikiteisminio tyrimo byloje (ikiteisminio tyrimo bylos 1 t., 196 b. l.) teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinyje esantis vandens lygio reguliatorius (hidrotechnikos įrenginys) nėra įtrauktas į savivaldybės melioracijos statinių apskaitą, o pagal schemą vienintelis pažymėtas hidrotechnikos įrenginys (duomenys neskelbtini) tvenkinyje yra rytinėje tvenkinio pusėje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. J. dėl hidrotechnikos įrenginių galimo sunaikinimo nurodė, kad vakarinėje tvenkinio dalyje jų negalėjo būti, nes nuleidimas turėtų vykti rytinėje tvenkinio dalyje, kur G. K. (atsakovas) darbų neatlikinėjo (ikiteisminio tyrimo bylos 1 t., 73-74 b. l., nutarimo nutraukti IT motyvai). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad galimai išardyti hidrotechniniai įrenginiai buvo ieškovo žemės sklypo ribose. Priešingai, iš pateiktų ortofoto duomenų, schemų matyti, kad taip įvardijamas hidrotechninis įrenginys „vienuolis“ buvo atsakovo žemės sklypo ribose. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo argumentus, kad atsakovas galimai sunaikino (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandens lygio reguliavimo įrenginį.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad apie kokių nors melioracijos įrenginių priklausymą G. B. ar ieškovui. Priešingai, iš 2022 m. gegužės mėn. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo G. B. teismas nustatė, drenažo įrenginiai (75 mm rinktuvai ir 50 mm sausintuvai) yra įrengti atsakovo žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), jie priklauso žemės sklypo savininkui, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ar hidrotechninių statinių žemės sklype nėra. Patikrinimo metu melioracijos įrenginių gadinimo ar naikinimo faktų nenustatyta. Aplinkos apsaugos tarnyba ir NŽT nėra nustačiusios, jog darbai buvo atliekami ieškovo žemės sklypo ribose. Kokiu pagrindu 2023-06-15 Nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2331-2023 yra nurodoma, jog G. B. priklausė melioracijos drenažo įrenginiai ir darbai buvo atliekami jai priklausančioje žemės sklypo dalyje, duomenų nėra pateikta. Taigi, vien tik šis nutarimas nėra pakankamas įrodymas konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nes nutarimo turinys neatitinka kitų bylos įrodymų, kuriuos pateikė oficialios institucijos.
12. Vertindamas ieškovo argumentus, kad jis paskutinį kartą įžuvino tvenkinį prieš tris ar daugiau metų, teismas nurodė, kad šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų išvis byloje nėra. Remiantis ieškovo paaiškinimais, pajamos iš parduotos produkcijos siekė apie 1500/2000 Eur per metus, 2023 metais ieškovas gavo apie 2000 Eur pajamų. Todėl teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovo pajamos ir tvenkinio produktyvumas dėl galimai sunaikintų nerštaviečių nesumažėjo. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad galimos nerštavietės buvo būtent tik ieškovo žemės sklypo ribose ir nepateko į atsakovo žemės sklypo ribas, nes tvenkinio vandens lygis yra kintantis, dėl to, atitinkamai, vandeniu apsemta augmenija neabejotinai galėjo patekti ir į atsakovo žemės sklypo ribas, kur taip pat galėjo neršti žuvys. Vertindamas ieškovo nurodytus pajamų dydžius, teismas padarė išvadą, kad atsakovui savo žemės sklype iškasus žolinę augmeniją tvenkinio produktyvumas dėl to nesumažėjo, todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio.
13. Teismas pažymėjo, kad E. N. firmos „Edmeta“ atlikti nuostolių skaičiavimai yra grindžiami vandens augmenijos išnaikinimo schema, kranto pakeitimo schema, žemės darbų telkinio apsaugos juostoje schema, tai yra tais matavimais, kuriuos atliko matininkas A. M.. Byloje konstatavus, kad matininko A. M. sudarytų schemų nėra pagrindo laikyti objektyviai įrodančiomis darbų atlikimo ieškovo žemės sklype faktą, plotą ir mastą, firmos „Edmeta“ atlikti skaičiavimai taip pat negali būti laikomi objektyviais ir pagrįstais.
14. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nes nebuvo pateikta į bylą objektyvių įrodymų, patvirtinančių žalos padarymą, taip pat atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo savo žemės sklype faktą sieti su ieškovo įrodinėjama galima žalos atsiradimo priežastimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas O. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik prielaidomis, nenuosekliais ir prieštaringais nesusijusių su byla asmenų, atsakovo ir trečiojo asmens parodymais dėl šalių žemės sklypus skiriančios ribos–kranto linijos pakeitimo atliekant atsakovui žemės darbus, kaip ji yra atvaizduota matininko Š. Š. 2021 m. rugsėjo 23 d. sudarytame plane, įrodymus vertino selektyviai, o ne kaip visumą (visetą), nevertindamas ir/ar atsisakydamas vertinti ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus.
15.2. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovui priklausančio viso žemės sklypo žemės naudmena yra vanduo. Atsakovo ir trečiojo asmens viso žemės sklypo žemės naudmenas sudaro: žemės ūkio naudmenos – pievos, užstatyta teritorija ir kita žemė-želdiniai. Žemės naudmenų - vandenų, nėra.
15.3. Ieškovo matininko A. M. parengtose schemose nėra užfiksuoti žemės sklypų ribų posūkių taškai ir nenurodytos jų koordinatės dėl to, kad nėra prasmės dubliuoti atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo ribų posūkių taškų ir jų koordinačių, esančių atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančios žemės sklypo plane. Matininko A. M. parengtose schemose aiškiai pažymėta Lietuvos koordinačių sistema 1994, pažymėti koordinačių tinklo susikirtimo taškai su nurodytomis koordinatėmis. Schemose aiškiai pažymėta atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo riba ir pakitusi kranto linija. Schemose aiškiai pažymėti kranto linijos pakitimo ekstremumai su grunto iškasomis atsakovo žemės sklype ir grunto sanpilomis ieškovo sklype. Schemose aiškiai pažymėtas maksimalus kranto linijos pokytis metrais statmenai įregistruotai sklypų ribai. Iškasų ir sanpilų plotai apskaičiuoti iš geodeziniais prietaisai atliktų matavimų.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. K. ir trečiasis asmuo V. K. prašo jį atmesti, Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
Šalies argumentai
16.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas klaidingai vertino ginčo sklypus skiriančios ribos-kranto linijos pakeitimą atsakovui atlikus statybos darbus. Teismas šias aplinkybes nustatė teisingai. Ieškovas supranta, kad jo išgalvotos aplinkybės nesutampa su faktinėmis bylos aplinkybėmis, nes atsakovas ir trečiasis asmuo jokių darbų vandens telkinyje neatliko, darbai atlikti tik pakrantėje, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovui.
16.2. Atsakovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio plotas 2,440 ha. Minėtame žemės sklype yra 0,04 ha vandens telkinio. Pagal viešai skelbiamus duomenis šis vandens plotas yra tvenkinyje, kurio dalis priklauso ir ieškovui. Tai reiškia, kad ieškovo žemės sklypas, kuris yra 8,08 ha ploto ir kuriame vandens telkinys sudaro taip pat 8,08 ha plotą, su atsakovo žemės sklypu ribojasi ne ties kranto linija, o vandenyje, dalis vandens telkinio priklauso atsakovui, o ieškovas neturi nuosavybės teisės į pakrantės žemės sklypą.
16.3. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomi matininkų atlikti planai ar schemos nėra ieškinio dalykas. Pagal civiliniame procese vyraujantį rungimosi principą apeliantas turėjo pareigą įrodyti neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimą. Šalys neprivalo ginčyti byloje esančių įrodymų, o pateikia tik įrodymų vertinimo versijas. A. M. parengtos schemos nepatvirtina faktinių aplinkybių, kad atsakovas darbus atliko ieškovo sklype. Byloje yra pateiktos tvenkinio ir atsakovo sklypo skirtingų laikotarpių ortofoto nuotraukos, kuriose užfiksuota tiek skirtingas vandens telkinio vandens lygis, tiek nuolat besikeičianti kranto linija, tiek vandens telkinio augmenija prie kranto. A. M. nenurodė, koks vandens lygis buvo sudarant schemą ir kokią tai įtaką turėjo jo nurodomai kranto linijai, tačiau palyginus jo schemą su ortofoto nuotraukomis akivaizdu, kad žemės sklypo ir tvenkinio susikirtimo linijos forma nėra pasikeitusi.
Šalies argumentai
16.4. Atsakovas G. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už veiksmų atlikimą savo žemės sklype. Ieškovas šioje byloje įrodinėjo jam padarytą žalą, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, t. y. įrodymų, kad žala buvo padaryta ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas O. B. yra 8,0800 ha ploto žemės sklypo (vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) vandens telkinys)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovo sklypas), savininkas, kurį įgijo 2023 m. kovo 14 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 944 pagrindu po savo motinos G. B. mirties (duomenys neskelbtini) d. (1 t., b. l. 25-56, 2 t., b. l. 34).
19. Atsakovas G. K. ir jo sutuoktinė trečiasis asmuo V. K. yra gretimo (besiribojančio su ieškovo sklypu) 2,4696 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (toliau – atsakovo sklypas), savininkai, kurį įgijo 2021 m. birželio 14 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3003 pagrindu (2 t., b. l. 26-27).
20. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, remiantis G. B. pareiškimu, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 19 d. neteisėtais veiksmais, be G. B. sutikimo ir leidimo, samdoma technika vykdė darbus statybos darbus savo ir tuo pačiu neteisėtai pareiškėjos žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje savo neteisėtais veiksmais užgrobė dalį pareiškėjos sklypo, iškreipė pareiškėjos žemės sklypo kranto liniją, sunaikino pakrantės medelyną, sunaikino vandens gyvūnų nerštavietes ir vandens augalus, privežė smėlio ir įrengė 4 „paplūdimius“ bei sunaikino hidrotechninius statinius, dėl ko padarė didelės 28 839 Eur vertės turinės žalos. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuroro 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas (tyrimo Nr. 06-2-00021-22) buvo nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK (Baudžiamasis kodeksas) (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini)), ir pavesta Utenos apskrities VPK VS inicijuoti atsakovo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK (Administracinių nusižengimų kodeksas) (duomenys neskelbtini) straipsnį ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 9-20).
21. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistas 2021 m. gruodžio 29 d. surašė atsakovui administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-4872-2021 už tai, kad 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovas savo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas žemės kasimo darbus, nukasė žolinę augmeniją (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės apsaugos juostoje, tuo pažeisdamas LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Žala padaryta 330,8 m x 10 m (3308 kv. m) pakrantės apsaugos juostos plote. Žala aplinkai, padaryta pakrantės apsaugos juostoje žolinei augmenijai, atlyginta 2021 m. gruodžio 27 d. Vadovaujantis ANK (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 d. atsakovui pasiūlyta sumokėti 75 Eur baudą (2 t., b. l. 47-49). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakyme nurodyta, jog Utenos aplinkos apsaugos inspekcija nėra nustačiusi, kad buvo pažeista (pakeista) tvenkinio kranto linija ir nėra pradėjusi tyrimo dėl pažeistos (pakeistos) tvenkinio kranto linijos nustatymo (ikiteisminio tyrimo bylos 1 t., b. l. 193).
22. Utenos apskrities VPK 2023 m. birželio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovas nubaustas pagal ANK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda už tai, kad nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 19 d. atlikdamas žemės lyginimo, krūmų valymo ir žemės, žolinės augmenijos kasybos darbus savo žemės sklypo dalyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pasitelkdamas samdomą įmonę MB "Kasybos idėjos“ ir jos techniką, šiuos darbus vykdant sklypo paviršiaus vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje, be gretimo sklypo savininko sutikimo ir leidimo, analogiškus neteisėtus darbus atlikęs gretimo, jam svetimo, sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio G. B., dalyje, pakeičiant pakrantės juostą ir pakrantės liniją, pažeidžiant įrengto mažo diametro (75 mm rinktuvai ir 50 mm sausintuvai) melioracijos drenažo įrenginį, kuris nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkei G. B., taip jai padarydamas 9 910 Eur turtinės žalos, savavališkai vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija G. B., nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir nepadarydamas esminės žalos jos teisėms ar teisėtiems interesams (1 t., b. l. 22-24).
23. Ieškovas 2024 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė įpareigoti atsakovą G. K. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieškovo ir atsakovo bei trečiojo asmens žemės sklypus skiriančią ribą (kranto liniją) (žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) į prieš tai buvusią padėtį, kokia ji yra atvaizduota 2021 m. rugsėjo 23 d. matininko Š. Š. sudarytame plane; atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovo lėšomis ir išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas arba priteisti ieškovui iš atsakovo 9 910 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
24. Bylą išnagrinėjęs Utenos apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo ieškinio neįrodė.
25. Apeliacinius skundu atsakovas prašo panaikinti 2025 m. kovo 27 d. teismo sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik prielaidomis, nenuosekliais ir prieštaringais nesusijusių su byla asmenų, atsakovo ir trečiojo asmens parodymais dėl šalių žemės sklypus skiriančios ribos–kranto linijos pakeitimo atliekant atsakovui žemės darbus, įrodymus vertino selektyviai, nevertino arba atsisakė vertinti ieškovo pateiktus į bylą rašytinius įrodymus.
26. Sutikti su apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Dėl taikytinos teisės
27. Kaip minėta šios nutarties 23 punkte, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas apginti jo teises dviem alternatyviais teisės gynimo būdais, t. y. atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį arba išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (CK 1.138 straipsnio 2, 6 punktai). Šiuos teisės gynimo būdus reguliuoja atitinkamos CK teisės normos, reglamentuojančios savininko teisių apsauga bei gynimą (CK V skyriaus penktasis skirsnis) ir asmens civilinę (deliktinę) atsakomybę (CK XXII skyrius pirmasis ir trečiasis skirsniai).
28. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas pažeistas teises gali ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Tai reiškia, kad bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023). Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atkurti ieškovo ir atsakovo žemės sklypus skiriančią ribą (kranto liniją) į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, kokia ji yra atvaizduota matininko Š. Š. 2021 m. rugsėjo 23 d. sudarytame plane.
30. Bylą išnagrinėję pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad priklausomai nuo gamtinių sąlygų (kritulių ir pan. sąlygų), vandens telkinio (ieškovo sklypo) kranto linija paprastai nuolat kinta, ši linija ir ieškovo sklypo riba ne visada gali sutapti, todėl ieškovo reikalavimas atstatyti žemės sklypus skiriančią pakrantę į 2021 m. buvusią padėtį nepagrįstas, nes 2021 m. rugsėjo 23d. sudarytame atsakovo žemės sklypo plane nėra duomenų apie buvusią pakrantės liniją. Pakrantės nustatymas pagal plane nurodomą paviršiaus vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą gali būti tik apytikslis, tačiau iš matininko A. M. schemų matyti, jog smėlis paskleistas atsakovo žemės sklypo ribose. Pateiktose fotonuotraukose matyti darbų atlikimo faktas, tačiau iš jų vaizdų negalima nustatyti ir konstatuoti, jog darbai atlikti ieškovo žemės sklypo ribose.
31. Pritardama šioms teismo išvadoms teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šis ieškovo ieškinio reikalavimas suformuluotas ydingai ir neaiškiai. Visų pirma, ieškovas prašo atkurti sklypus skiriančią ribą (kranto liniją) taip, kaip tai yra pavaizduota matininko Š. Š. 2021 m. rugsėjo 23 d. sudarytame plane (1 t., b. l. 118-119). Atkreiptinas dėmesys, kad paminėtame 2021m. rugsėjo 23 d. plane yra pavaizduotas ne ieškovo sklypas, kaip galimas pažeidimo objektas, bet atsakovo sklypas, kuriame, be kita ko, yra pažymėta ir paviršinių vandens telkinių apsaugos juosta (vieta, kurioje buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas). Todėl iš minėto plano nėra aišku, kaip turėtų būti atkurtos ieškovo sklypo ribos, jeigu jos buvo pažeistos. Antra, prašydamas atkurti sklypus skiriančią ribą ieškovas nenurodė kaip ir pagal kokius duomenis (koordinates) turėtų būti atkurta tariamai pažeista jo sklypo riba, ar dėl atsakovo padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo apribota galimybė naudotis daiktu pagal jo paskirtį, ar šią teisę jis prarado visiškai ar iš dalies. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo sklypas suformuotas pagal preliminarius sklypo matavimus, o atsakovo sklypas – atlikus kadastrinius (geodezinius) matavimus, sklypus skirianti kranto linija nėra pastovi ir gali kisti nuo žmonių valios nepriklausančių gamtinių sąlygų (šią aplinkybę pripažino ir ieškovas), todėl kranto linijos pažeidimas negali būti tapatinamas su ieškovo teisių pažeidimu CK 4.98 straipsnio prasme. Trečia, administracinio nusižengimo bylose priimtais sprendimais (nutarties 21-22 punktai) nustatyta, kad teisės pažeidimas (žemės kasimo darbai draudžiamoje vietoje) buvo padarytas atsakovo sklype. Nors Utenos apskrities VPK 2023 m. birželio 15 d. nutarime nurodyta, kad analogiškus neteisėtus darbus atsakovas atliko jam svetimame ieškovo sklype, pakeisdamas pakrantės juostą ir pakrantės liniją, pažeisdamas mažo diametro (75 mm rinktuvai ir 50 mm sausintuvai) melioracijos drenažo įrenginį, tačiau akivaizdu, kad analogiškas teisės pažeidimas dviejuose skirtinguose sklypuose yra mažai tikėtinas, atsakovo administracinis teisės pažeidimas sietinas ne su ieškovo žemės sklypo ribų pažeidimu, bet su atsakovo žemės sklypu ir pakrantės apsaugos juostos pažeidimu, o melioracijos drenažo įrenginio pažeidimo faktą paneigia pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės ir sprendime nurodyti įrodymai. Todėl teismas turėjo pagrįstą pagrindą nesivadovauti minėto Utenos apskrities VPK nutarimo dalimi, kuria konstatuotas ieškovo (jo motinos) teisių pažeidimas. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad ieškovo ieškinys ir atitinkamai ieškovo teisių pažeidimas iš esmės buvo grindžiamas Utenos apskrities VPK 2023m. birželio 15 d. nutarimu ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuroro 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą bei juose nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtų institucijų procesiniai sprendimai nepatenka į CPK 182 straipsnio reguliavimo apimtį, todėl nagrinėjant bylą civiline tvarka minėtos aplinkybės turi būti vertinamos bendrai su kitais bylos įrodymais. Penkta, pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų apimtyje išsamiai ir argumentuotai aptarė ieškovo liudytojo A. M. paaiškinimus ir jo parengtas schemas (t. 1, b. l. 113-114), nurodė, kodėl šio asmens paaiškinimais ir parengtomis schemomis nesivadovauja, apeliantui šių argumentų nepaneigus ir savo apeliaciniame skunde atkartojus apylinkės teisme išdėstytą poziciją, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, nurodytoms skundžiamo sprendimo 12-14 punktuose, ir jų papildomai nekartoja.
32. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ginti ieškovo teises patikslintame ieškinyje nurodytu pirmuoju pažeistos teisės gynimo būdu.
33. Kaip minėta, ieškovas prašė jo teises ginti ir alternatyviu (antruoju) teisės gynimo būdu – priteisti iš atsakovo turtinę žalą.
34. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.
35. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, vykdydamas žemės kasimo (tvarkymo) darbus savo sklype, pažeidė įstatymų reikalavimus (LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą), tačiau ieškovas neįrodė, kad buvo pažeistos nuosavybės teisės į jo žemės sklypą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti šių dviejų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą.
36. Kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žala asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas šios civilinės atsakomybės sąlygos neįrodė (sprendimo 16-20, 22 punktai). Apeliaciniame skunde teismo išvados dėl žalos fakto ir jos dydžio neginčijamos, todėl teisėjų kolegija dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
37. Paskutinė civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios civilinės atsakomybės sąlygos ieškovas neįrodė (sprendimo 23 punktas). Apeliaciniame skunde minėta teismo išvada neginčijama, todėl teisėjų kolegija dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
38. Minėta, kad nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovo civilinė atsakomybė negalima (nutarties 34 punktas).
Dėl apeliacinio skundo turinio
39. CPK 306 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio skundo turinį, 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta aplinkybės, kurios patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas ), <...>.
40. Minėta, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik prielaidomis, nenuosekliais ir prieštaringais nesusijusių su byla asmenų, atsakovo ir trečiojo asmens parodymais dėl šalių žemės sklypus skiriančios ribos–kranto linijos pakeitimo atliekant atsakovui žemės darbus, įrodymus vertino selektyviai, nevertino arba atsisakė vertinti ieškovo pateiktus į bylą rašytinius įrodymus.
41. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).
42. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, jų nepažeidė, tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir tai nulėmė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrindo. Pastebėtina, kad apeliantas, apsiribodamas formaliais teiginiais, kad teismas vadovavosi tik prielaidomis, nenuosekliais ir prieštaringais nesusijusių su byla asmenų, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, nenurodė, kuo gi pasireiškė teismo prielaidos (pažymėtina, kad kai kuriais atvejais prielaidų darymas yra neišvengiamas), kurie įrodymai buvo įvertinti netinkamai ar iš viso neįvertinti, kuo pasireiškė kitų asmenų paaiškinimų prieštaringumas, įrodymų vertinimo selektyvumas ir pan. Kitaip tariant, apeliantas savo deklaratyvių teiginių nepagrindė nei konkrečiais faktais, nei teisiniais argumentais. Apelianto argumentai, kuriais siekiama iš naujo ir kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, atmestini, kadangi juos vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
43. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad panaikinti ar pakeisti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Atsakovas prašo priteisti iš apelianto 726 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.