Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinį atsakovams R. L., A. B., trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) „Raseinių socialinių paslaugų centras“, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu atsakovė A. B. nurodė, jog dukrą aplanko, ją prižiūri. Dukra gyvena pas anytą jau 4 metus. Dukrą aplanko į mėnesį, kartais vieną kartą, kartais du kartus. Priklausomybės alkoholiui neturi, pati gali sustoti jį vartoti. Pati vos save išsilaiko, todėl dukrai išlaikymo neteikia ir uošvienė neprašo pinigų skirti dukrai išlaikyti. R. L. dukros išlaikymui duodavo tai 40,00 Eur, taip 50,00 Eur. Ne visada atsakovas smurtauja prieš ją, smurtauja tik tada, kuomet abu būna neblaivūs. Dukros sveikatos problemų nežino. Pas ją dukros nėra, nes nesugeba jos auginti, neturi įgūdžių. Mano, kad R. L. sugebėtų dukrą auginti. R. L. su dukra ligoninėje nėra gulėjęs. R. L., šiuo metu nedirba, bet yra dirbęs neoficialiai. Kai turi darbą, jis dirbti eina kiekvieną dieną ir dirba visą dieną. Žiemą atsakovas darbų neturėjo, todėl ir nedirbo. Pati dukros ugdymo įstaigoje vykusiuose susirinkimuose dalyvaudavo. Su dukra paskutinį kartą matėsi vakar. Pati dukrai išlaikymo negali duoti, nes neturi pinigų. R. L. pinigų neduoda, nes jų neturi, o kai turės pinigų, tada dukrai ir duos. Norėtų, kad teismas skirtų laikiną motinos valdžios apribojimą. Žada keisti esamą padėtį, t. y. supranta, kad reikia įgyti socialinių įgūdžių. Sutinka, kad iš jos vaikui išlaikymui būtų priteista 90,00 Eur suma, o su susidariusiu įsiskolinimu, nesutinka. Praeitame teismo posėdyje nedalyvavo, nes neturėjo pinigų kelionei, o socialinė darbuotoja jos į teismą neatvežė.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas R. L. nurodė, jog tai ką sakė ieškovės atstovė, pusę šių nurodytų aplinkybių yra netiesa. Dėl važiavimo gydytis, anksčiau nevyko, tik dėl to, jog nebuvo paskiepytas dvejomis skiepų dozėmis. Jis anksčiau yra dirbęs viešuosius darbus, tačiau gautų pinigų jis negaudavo, o visus pinigus paimdavo socialinė darbuotoja ir nuveždavo juos jo tėvams, t. y. vaiko seneliams. Jis dirba, tačiau nelegaliai. Nelegaliai dirba apie pusę metų. Per savaitę uždirba 200,00-300,00 Eur. Dėl mergaitės nelankymo, taip pat yra netiesa. Pats mergaitę lanko nuolat, kartais į dieną nueina net po keletą kartų. Ir vakar su mergaite ėjo į kapines, grybauti ir pan.. Bute jau pradėjo daryti remontus. O dėl išgėrinėjimų, tai buvo Šv. Valentino diena, balandžio mėnesį, buvo gimtadienis. Kuomet jie vartojo alkoholį, mergaitės su jais kartu nebūdavo. Dukra šiuo metu gyvena pas močiutę, tačiau ten yra būtent jo kambarys, t. y. dukra gyvena jo namuose ir negalima sakyti, kad mergaitė gyvena ne su juo. Atskirai nuo dukros gyvena apie 2 metus. Dukra šiuo metu jau yra didelė ir pati ateina pas juos į namus. Mano, kad nėra gera situacija, kad dukra nuolatos gyvena su seneliais. Dėl vaiko išlaikymo, nurodė, jog jos išlaikymui ir jis pinigų duoda. Ar turi priklausomybę alkoholiui, pasakyti negali, tik nurodė, kad tai palieka spręsti teismui ir teigė, jog alkoholį pavartoja 3-4 kartus per metus. Praeituose teismo posėdžiuose nedalyvavo, nes turėjo problemų ir buvo išvažiavęs į Kauno klinikose. Sveikatos problemų turi, t. y. serga bronchine astma. Vaikui pas močiutę augti ir būti yra smagiau, nes ten yra televizorius, kompiuteris. Mergaitė gyveno kartu su jais, nuomojamame bute. Dukra turi sveikatos problemų: jai diagnozuota bronchinė astma, taip pat mergaitei yra operuota galva. Kokie specialieji poreikiai dukrai nustatyti, pasakyti negali. Kokius vaistus vartoja dukra, pasakyti taip pat negali, tik žino, kad jai reikalingas inhaliatorius. Mokėti dukrai po 190,00 Eur nesutinka, nes ir taip jai išlaikymą teikia. Striukei nupirkti davė 50,00 Eur, batus reikėjo pirkti, todėl taip pat davė 40,00 Eur. Išlaikymą sutiktų mokėti tik tiek pinigų, kiek paprašys vaiko močiutė. Su išlaikymo įsiskolinamu taip pat nesutinka, nes išlaikymą vaikui teikė ir teikia nuolat, todėl toks išlaikymas negalėjo susidaryti.

8. Trečiojo asmens BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas tinkamai, 2021 m. rugpjūčio 26 d. gautas prašymas bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėti BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

9. Iš byloje esančių įrodymų bei proceso šalių paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad G. L., gimusios (duomenys neskelbtini) motina yra A. B., tėvas R. L.. Atsakovų dukrai nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2021 m. birželio 20 d. vidutinis neįgalumo lygis. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A1-328, nuo 2018 m. balandžio 12 d. G. L., skirta vaiko laikinoji globa, vaiko globėja skirta V. L.. Minėtas įsakymas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A1-334, pripažintas netekusiu galios ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 4VG-114 „Dėl vaiko grąžinimo tėvams“ ir G. L. buvo grąžinta tėvams. 2020 m. gegužės 15 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 4IGP-1814, užfiksuota, jog tarnyboje 2020 m. gegužės 12 d. gautas pranešimas apie tai, kad mažametė G. L. (metus laiko) po laikinosios globos pabaigos realiai gyvena su savo seneliais (buvusiais mergaitės globėjais), o ne tėvais jų namuose. Vaiko tėvai nesirūpina dukterimi. 2020 m. gegužės 14 d. Tarnyboje gautas mažametės G. L. senelės pranešimas apie tai, kad vakar pas ją į namus atėjo neblaivi mažametės G. motina A. B. ir savo neadekvačių elgesiu išgąsdino mergaitę. 2020 m. gegužės 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 4VSV-849, nurodyta, jog bendraujant su vaiku, vaikas nurodė, jog jai patinka būti pas močiutę ir senelį. Tėtis ir mama buvo atėję prie močiutės buto lango ir pradėjo muštis, nes mama norėjo paimti alaus butelį iš tėčio, o tėtis jai nedavė. Ji truputį buvo išsigandusi. Nustatyti rizikos bei atitinkamai apsaugos veiksniai: vaiko atstovai pagal įstatymą galimai turi priklausomybės nuo alkoholio požymiu, žalingo alkoholio vartojimo požymiu ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galinti sukelti (kelianti) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. 2020 m. liepos 20 d. Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 4IGP-2665, užfiksuota, jog tarnyboje 2020 m. liepos 16 d. gautas pranešimas, jog mažametės G. L. tėvas R. L. yra neblaivus, vartoja alkoholį namuose. Vaiko močiutė baiminasi, kad po mėnesio atiduos anūkę tėvui, kuris būdamas neblaivus, būna agresyvus. 2020 m. liepos 10 d. policijos pareigūnai A. B. buvo nustatę 1,47 prom. girtumą. R. L. taip pat buvo neblaivus, tačiau policijos pareigūnams girtumą tikrintis atsisakė. 2020 m. liepos 16 d. policijos pareigūnai nuvykę į mergaitės namus, tėvui R. L. nustatė 2,36 prom. girtumą.

9.6. Policijos registrų įvykių registre, taip pat buvo užfiksuotas įvykis, jog 2020 m. gruodžio 1 d. nuvykus pas atsakovus, buto duris atidarė akivaizdžiai neblaivi A. B., kuriai buvo nustatytas 2,50 prom. girtumas. Taip pat namuose buvo akivaizdžiai neblaivus R. L., kuris girtumą nusistatyti kategoriškai atsisakė, tačiau jis neneigė, kad yra vartojęs alkoholio. Taip pat buvo užfiksuota, jog 2021 m. vasario 17 d. socialinė darbuotoja informavo, kad buvo nuėjusi į socialinės rizikos šeimą ir rado galimai neblaivius tėvus: R. L. ir A. B. iš kurių laikinai globai yra paimtas vaikas. Nuvykus policijos pareigūnams buvo rasti nurodyti R. L. ir A. B.. A. B. buvo nustatytas 1,30 prom. girtumas, R. L. - 2,15 prom. girtumas. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnijos 2021 m. gegužės 3 d. pateiktoje atsakovų charakteristikoje pažymėta, jog atsakovai yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą Raseinių r. sav.. A. B. pajamos-gaunamos neįgalumo išmoka, socialinė pašalpa ir atsitiktiniai darbai, o R. L. yra nedirbantis. Gyventojų teigimu, A. ir R. draugiški, nekonfliktiški, tačiau pastaruoju metu pasitaiko dažnų atvejų, kai R. L. kartu su A. B. piktnaudžiauja alkoholiu. Raseinių r. (duomenys neskelbtini) 2021m. balandžio 30 d. pateiktoje informacijoje apie G. L., nurodyta, jog mergaitė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lanko gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupę „B.“. Jos tėvai A. B. ir R. L. mergaitės ugdymu, elgesiu, poreikiais ir savijauta mokykloje nesidomi. Grupės tėvų susirinkimuose nedalyvauja, nebendrauja nei su grupės auklėtoja, nei su kitais pedagogais. Į mokyklą atveža ir pasiima mergaitę seneliai. Apie savo biologinius tėvus mergaitė nekalba, daug pasakoja apie senelius: ką veikė, kur buvo, ką nupirko. Raseinių pagalbos šeimai namų Globos centras 2021 m. balandžio 29 d. rašte, nurodyta, kad A. B. ir R. L. nebendradarbiauja su globos centru, nėra kreipęsi dėl pagalbos į globos centro koordinatorius. Nuolatinis ryšys palaikomas su G. L. globėja V. L., kurios teigimu, motina ir tėvas su dukra bendrauja mažai, nesidomi mergaitės poreikiais, sveikatos būkle, ugdymo pasiekimais. Finansinio išlaikymo neteikia. BĮ Raseinių socialinių paslaugų centras 2021 m. gegužės 10 d. rašte, nurodyta, jog A. B. ir R. L. buvo suteikta galimybė vykti gydytis, dėl priklausomybės nuo alkoholio, socialinė darbuotoja suteikė visą informaciją, tarpininkavo užregistruojant, derino transporto paslaugas, dėl nuvyko, bet šeima atsisakė, nes nemano turintys priklausomybę nuo alkoholio. Bedarbystės problemos nesprendė, nors buvo pasiūlytos konkrečios galimybės įsidabinti ir suteikta informaciją. Dukrai finansinio išlaikymo neteikė, mažai bendravo, nesidomėjo jos sveikata ir poreikiais, nors gyvena gretimuose namuose. Gyvenimo ir buities sąlygų negerino, nors turėjo tam galimybes, gaunamas išmokas paskirstant pagal paskirtį (ne alkoholiniams gėrimas įsigyjant) būtų pakakę padaryti minimalų remontą. Tėvai neturi noro ir motyvacijos keisti savo gyvenimo būdo, nepriėmė siūlytos pagalbos, nerodė jokios iniciatyvos, todėl teiktos socialinės paslaugos buvo neefektyvios.

9.7. 2021 m. balandžio 29 d. vaiko globos peržiūros akte užfiksuota, jog laikinosios globos nustatymo priežastys neišnyko. Tėvai nekeičia savo gyvenimo būdo, nesiekia susigrąžinti dukters į šeimą. Taip pat pažymėta, jog globotinė neužsimena apie tėvus, nereiškia noro su jais susitikti, teigia, jog nenorėtų gyventi su biologine šeima. Apibendrinus pažymėta, jog tikslinga tęsti laikinąją globą. Raseinių pagalbos šeimai namų darbuotoja ieškovę 2021 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu paštu informavo, kad A. B. ir R. L. šeimos namuose, teikiant socialines paslaugas buvo apsilankyta 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 14 val., kur namuose R. L. sėdėjo virtuvėje prie atidaryto lango, rūkė, šalia stovėjo plastikinė tara nuo alaus šiek tiek nugerta matėsi. Vyras atrodė neadekvatus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, vartojo necenzūrinius žodžius A. B. atžvilgiu. Socialinė darbuotoja pasidomėjo, kodėl jis nevyko į teismą, vyras išdidžiai pareiškė, kad už jį atstovauja advokatė šiuo klausimu. 2021 m. rugpjūčio 23 d. ryte socialinei darbuotojai paskambino V. L. susidomėjusi ar kartais A. B. neskambino vakar arba šiandien, nes skambinant niekas neatsiliepia nei R. L. nei A. B.. Moteris norėjo sužinoti ar sugyventiniai važiavo į teismą, pasakius, kad niekas neskambino tada V. L. papasakojo, kad sekmadienį jie buvo abu galimai girti kalbėjo, kad važiuos į teismą, bet nuvežti neprašė.

10. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

11. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams R. L., A. B.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovai R. L. ir A. B. vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas auklėti vaiką, nesirūpina dukros priežiūra, ugdymu, sveikata ir išlaikymu. Be to, tėvų ir vaiko tarpusavio santykiai yra itin minimalūs. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vos tik gimus atsakovų dukrai, šeimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir buvo teikiamos socialinės paslaugos. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, jog atsakovai nededa pakankamai pastangų keisti savo gyvenimo būdo ir nesistengia/nesiekia dukrą susigrąžinti į šeimą. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad dar po 2019 m. balandžio 9 d., kuomet atsakovų dukra buvo grąžinta gyventi į šeimą, atsakovų dukra G. L. ir toliau su atsakovais negyveno, o liko gyventi su buvusia laikinąja globėja, atsakovo motina V. L.. Iš specialistų dokumentuose užfiksuotų pastebėjimų matyti, jog atsakovams yra patogu, jog mergaitė gyvena pas senelius. Pastebėtina ir tai, jog atsakovai nekeičia savo gyvenimo būdo, net ir esant priimtai Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarčiai, kuria buvo išduotas leidimas paimti G. L. iš tėvų A. B. ir R. L., jie dukra nesidomėjo ir toliau vedė netinkamą gyvenimo būdą: vartojo alkoholį, atsakovas naudojo smurtą prie atsakovę ir t. t. Teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo paslaugos, kurių tikslas, kad vaikai galėtų grįžti augti ir vystytis pas savo biologinius tėvus, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų nevykdo, t. y. nesigydo nuo priklausomybės, legalaus darbo atsakovas nesusirado, savo gyvenimo sąlygų nepasigerino (nepasidarė ilgai trunkančių remontų) ir t. t. Nors tiek atsakovas R. L., tiek atsakovė A. B. teismo posėdžio metu teigė, jog domisi savo dukra ir ją lanko, tačiau iš byloje esančių įrodymu akivaizdu, jog atsakovai tai daro epizodiškai, tėvų susitikimai su vaiku būna itin trumpalaikiai, į juos jie ateina neblaivūs. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai nepripažįsta esantys priklausomi nuo alkoholio, ir atsakovas R. L. teismo posėdyje teigė, jog jis palieka teismui spręsti ar jis turi priklausomybę alkoholiui, tik nurodė, jog alkoholį pavartoja 3-4 kartus per metus. Atsakovė A. B. teisme posėdžio metu taip pat teigė, jog priklausomybės alkoholiui neturi, pati gali sustoti jį vartoti. Priešingai nei, teigė atsakovai, byloje esantys įrodymai, patvirtina, jog atsakovų šeimoje vyksta barniai, kurių metu atvykus policijos pareigūnams abiem atsakovams būdavo nustatytas neblaivumas. Be to, trečiojo asmens BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ atsiliepime į ieškovės ieškinį pažymėta, jog atsakovų šeimoje situacija kasdien vis blogėja, abu sugyventiniai gana dažnai pastebimi galimai neblaivūs. O tai paneigia atsakovų išreikštą savo poziciją, jog jie neturi priklausomybės alkoholiui.

12. Nors atsakovas R. L. ir atsakovė A. B. teismo posėdžio metu prašė skirti laikiną tėvų valdžios ribojimą, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodė bei nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog dabar susidariusi situacija atsakovų šeimoje ateityje gali pasikeisti. Atsakovas R. L. deklaratyviai nurodė, jog jis dirba, tačiau nelegaliai, mergaitę lanko nuolat, vaiką išlaikymo bei jos poreikiams patenkinti skiria pinigų, tačiau nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų šias jo nurodytas aplinkybes (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė A. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad ji nesugeba auginti dukros, nes neturi socialinių įgūdžių, todėl ji ir auga pas senelius. Teismas taip pat pabrėžia, kad ir bylos nagrinėjimo metu tarp atsakovas smurtavo prieš atsakovę (Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27445-21 buvo nutrauktas atsakovui pripažinus kaltę ir susitaikius A. B.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovai nevykdo savo pareigos auginti dukrą, ja nesirūpina, nededa pakankamai pastangų ir nesiekia jos susigrąžinti į šeimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tėvai savanoriškai nuo rūpinimosi vaiku nusišalino, nesiekia kuo daugiau laiko praleisti su dukra, su ja bendrauti ir palaikyti vaiko interesus atitinkantį artimą ryšį, atsakovai nesirūpina/nepakankamai rūpinasi tiek fiziniais, tiek emociniais vaiko poreikiais, dukros ugdymu, dukros sveikata (pastebėtina, jog abu atsakovai teismo posėdyje negalėjo įvardinti kokių sveikatos problemų turi jų dukra, kokius vaistus jų dukra vartoja) ir nėra tikimybės, jog atsakovai pakeis savo elgesį ir vaikui bus galima grįžti į šeimą. Taip pat pastebėtina, jog prasidėjus teisminiam procesui atsakovai nebuvo aktyvūs, nerodė didesnių pastangų siekiant tinkamai įgyvendinti savo teises, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo (iš turimų duomenų nustatyta, jog tą dieną atsakovas R. L. namuose buvo rastas galimai neblaivus), teisminio proceso metu atsakovai patys atstovų nepasirinko, neteikė atsiliepimų, o atsakovo R. L. atsiliepimas teismui pateiktas tik valstybei atsakovui parinkus atstovę advokatę. Be to, atsakovo R. L. deklaratyvūs teiginiai, kad ateityje atliks vienokius ar kitokius veiksmus (jau gali važiuoti gydytis nuo priklausomybės, jau susirado ir greitai pradės dirbti legalų darbą ir pan.), nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas iš tiesų pakeis savo elgesį. Teismas sprendžia, jog atsakovams buvo duotas pakankamas laiko tarpas, kurio metu atsakovai turėjo galimybę įrodyti, jog jie keičia savo gyvenimo būdą, deda pakankamai pastangų siekdami susigrąžinti savo dukrą ir pan.

14. Pažymėtina ir tai, jog vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, o nagrinėjamu atveju G. L. turi sveikatos problemų, todėl jai būtina ir nuolatinė medicininė priežiūra, o to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, atsakovai užtikrinti negali, todėl remiantis tai kas paminėta, ieškovės prašymas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams A. B. ir R. L. dukros G. L. atžvilgiu tenkintinas visiškai. Teismo vertinimu, būtent toks sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus, kurie šiuo atveju yra prioritetiniai, o ieškinio tenkinimas iš dalies neužtikrintų maksimalios ir būtinos bei tinkamos vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

15. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis). Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvo/motinos valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

16. Sutinkamai su CK 3.195 straipsniu atsakovams pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus kai vaikas įvaikinamas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės A. B. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. L. po 90,00 Eur, o iš atsakovo R. L. po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gegužės 19 d.).

18. Nors atsakovė A. B., posėdžio metu nurodė, kad sutinka teikti dukrai prašomą 90,00 Eur dydžio išlaikymą, tačiau nurodė, jog pati vos save išsilaiko, todėl pinigų vaikui neskiria, pati dukrai išlaikymo negali duoti, nes neturi pinigų. Atsakovas R. L. posėdžio metu nurodė, kad dukrai mokėti po 190,00 Eur nesutinka, nes ir taip jai išlaikymą teikia, o sutiktų mokėti tik tiek pinigų, kiek paprašys vaiko močiutė.

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. L. niekur nedirba (teismo posėdžio metu nurodė, jog jis dirba neoficialiai), byloje nėra duomenų, apie kitus atsakovo R. L. turimus nepilnamečius vaikus, kuriems reiktų teikti išlaikymą, taip pat nėra duomenų, apie turimas sveikatos problemas/sutrikimus. Tuo tarpu, atsakovei A. B. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, pati yra remiama valstybės, t. y. gauna šalpos neįgalumo pensiją.

20. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovai yra nedirbantys, neatleidžia jų nuo pareigos išlaikyti nepilnametį, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl atsakovų netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas, nustatytas neįgalumas byloje nėra; į tai, jog atsakovei nors ir nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, tačiau įvertinus ligos pobūdį, teismas sprendžia, jog ji turi galimybės gauti nedidelių papildomų pajamų, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, iš atsakovės A. B. dukros G. L. išlaikymui priteistina po 90,00 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gegužės 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir iš atsakovo R. L. G. L. išlaikymui priteistina po 190,00 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gegužės 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant tiek į realias šalių galimybes, tiek pirmiausiai į geriausius atsakovų dukros interesus.

21. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

22. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Ieškovė prašo iš atsakovės A. B. priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą G. L. po 90,00 Eur kas mėnesį nuo vaiko laikinosios globos nustatymo, t. y. nuo 2020 m. liepos 31 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, bendra suma 864,00 Eur bei iš atsakovo R. L. priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą G. L. po 190,00 Eur kas mėnesį nuo vaiko laikinosios globos nustatymo, t. y. 2020 m. liepos 31 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. gegužės 19 d.), bendra suma 1 824,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog iš tiesų atsakovai, nors dalį pinigų dukrai teikė, o priešingai atsakovai dukros išlaikymui pinigų neteikė, bei į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas už trejus metus iš atsakovų A. B. ir R. L. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas G. L. už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2021 m. gegužės 19 d., t. y. iš atsakovės A. B. priteisiant 864,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, o iš atsakovo R. L. priteisiant suma 1 824,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą.

23. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. liepos 31 d. G. L. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta V. L., globos vieta nustatyta kartu su globėja V. L. jos gyvenamojoje vietoje, kuri tinkamai vykdo globėjos pareigas ir užtikrina nepilnamečio vaiko G. L. fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, G. L. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jai nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina kartu su globėja V. L. jos gyvenamojoje vietoje, globėją paskiriant ir vaiko išlaikymui priteistų bei kitų gautinų piniginių lėšų administratore iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

24. Teismas taip pat pažymi, kad pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, o pagal šio straipsnio 3 dalį, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Nurodytos įstatymo nuostatos sudaro galimybę atsakovams imtis realių veiksmų keisti savo elgesį, siekti tėvų valdžios apribojimo panaikino, t. y. ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko priežiūros, auklėjimo ir ugdymo procese.

25. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio. Atsakovams 2021 m. liepos 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais suteikta antrinė teisinė pagalba, atstovai paskirti teismo iniciatyva, todėl bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 402 straipsniu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. L. po 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 19 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 19 d.).

Priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. L. po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 19 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 19 d.).

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą G. L. po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo vaiko laikinosios globos nustatymo (2020 m. liepos 31 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. gegužės 19 d.) bendra suma 864,00 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt keturi eurai).

Priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą G. L. po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo vaiko laikinosios globos nustatymo (2020 m. liepos 31 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. gegužės 19 d.) bendra suma 1 824,00 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt keturi eurai).

Patenkinus ieškinį G. L. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti laikinosios globotojos V. L. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją ieškovei.