Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, vykusiame žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys A. B., Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaras Mindaugas Ladas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja E. S. prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo V. B. (gim. 1962 m.), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. Pareiškėja nurodo, kad po tėvo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes su broliu A. B. buvo susitarę, jog jis notarui pristatys visus reikalingus dokumentus palikimui priimti ir praneš pareiškėjai, kada bus galima atvykti pas notarą priimti palikimą. A. B. pradėjo ignoruoti pareiškėjos skambučius, tada ji pati nuvyko į Kauno r. l-ajį notarų biurą, tačiau notaras ją informavo, kad yra pradėjo paveldėjimo byla ir mirusio tėvo palikimą yra priėmęs pareiškėjos brolis A. B.. Pareiškėja aklai pasitikėdama broliu praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir prašo jį atnaujinti.

Pareiškėja teismo posėdyje patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad kitu būdu negali įgyvendinti savo teisių į palikimą. Teismo posėdyje nurodė naujas aplinkybes, kad praėjus maždaug mėnesiui po tėvo mirties prasidėjo karantinas. Ji perskaitė informaciją notarų rūmų svetainėje, kad notarai asmenų nepriima, į juos reikia kreiptis internetu. Tada susisiekė su broliu ir paklausė jo, ar būtina pas notarą vykti abiems, pakanka dokumentus tvarkyti vienam jų. Brolis ją patikino, kad viską sutvarkys, tik reikia surinkti papildomus dokumentus. Baigiantis trijų mėnesių terminui ji vėl skambino broliui, tačiau šis pasakė, kad reikia laukti kol šalyje pasibaigs karantinas, tada jie kartu vyks pas notarą ir baigs tvarkytis paveldėjimo dokumentus.

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad tarp jo ir pareiškėjos niekada nebuvo jokio susitarimo dėl dokumentų notarų biurui pateikimo pareiškėjos vardu. Pareiškėja E. S. ne tik niekada nėra prašiusi už ją atlikti kokius nors teisinius su paveldėjimu susijusius veiksmus, tačiau ne kartą yra sakiusi, jog nenori jokio tėvo turto. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis niekada nevengė bendrauti su seserimi, tą patvirtina jo pateiktos telefono skambučių išklotinės. Jis bendravo telefonu su seserimi net ir likus dienai iki palikimo priėmimo termino pabaigos, 2020 m. gegužės 28 d., tačiau jokių panašių pretenzijų ji jam neišsakė. Pareiškėjos elgesį dėl termino palikimui priimti praleidimo jis vertina kaip nerūpestingumą, neatsakingumą, aplaidumą, o dėl kreipimosi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo būtent tokiais motyvais – vertina kaip piktavališką savanaudiškumą ir nesąžiningumą. Pareiškėja ne kartą jam (broliui) ir jų mamai A. B. yra sakiusi, jog jai tėvo turto nereikia. Ji prie tėvo turto priežiūros niekada neprisidėjo, nesirūpino turto priežiūra ir po tėvo mirties. Suinteresuotam asmeniui paraginus prisidėti prie turto priežiūros, pareiškėja atsisakė imtis bet kokių veiksmų, kad padėtų broliui rūpintis turtu. Be to, pareiškėjai buvo žinoma, kad jų tėvas turėjo ne tik turto, bet ir skolų, tačiau ji neišreiškė valios padėti suinteresuotam asmeniui atsiskaityti su tėvo kreditoriais. Tik po to, kai suinteresuotas asmuo sumokėjo visas tėvo skolas, pareiškėja nusprendė, kad ir ji nori paveldėti tėvo turtą. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad tėvas jam perdavė jam žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdyti ir naudotis dar 2004 m. Suinteresuotas asmuo atrestauravo ir pritaikė tinkamu gyventi visiškai sugriuvusį dvarą, esantį šiame žemės sklype, sutvarkė aplinką, nutiesė asfaltuotą kelią privažiavimui iki žemės sklypo. Pareiškėjai yra puikiai žinoma, jog šiame žemės sklype atrestauruotame name gyvena A. B., ir šiuo turtu dar nuo 2004 m. rūpinasi tik jis. Pareiškėjai buvo puikiai žinoma tėvo V. B. valia šiuo turtu leisti naudotis ir jį valdyti suinteresuotam asmeniui, nes jis šį turtą nuo pagrindų sutvarkė ir padarė jį tinkamu gyventi.

Pareiškimas netenkinamas.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Tumo pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Šis balansas nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. B., pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas. Po jo mirties liko paveldimas turtas: dalis žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini), ; (duomenys neskelbtini), dvi transporto priemonės. Palikėjas nebuvo sudaręs testamento, tą patvirtina Testamentų registro išrašas. Iš paveldėjimo bylos Nr. 187/2020 matyti, kad suinteresuotas asmuo A. B. 2020 m. gegužės 7 d. padavė pareiškimą Kauno rajono 1-ajam notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Šiame pareiškime nurodė kitą įpėdinį – jo seserį E. S.. Remiantis šiuo pareiškimu VĮ Registrų centre įregistruotas pranešimas apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre ir išduotas liudijimas. Įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą suėjo 2020 m. gegužės 30 d.

Pagrindinėmis įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti praleidimo priežastimis pareiškėja nurodo aplinkybes, kad ji besąlygiškai pasitikėjo savo broliu, kad jis paduos pareiškimus notarui jų abiejų vardu, ir kad šalyje įvedus karantiną, notarų biurai nedirbo, todėl ji laukė karantino pabaigos.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo, svarbu įvertinti būtent pareiškėjos nurodytas aplinkybes (priežastis) trijų mėnesių laikotarpiu po palikėjo mirties, kurios sutrukdė įgyvendinti pareiškėjai teisę į palikimą. Pareiškėja nurodė, kad internete rado informaciją, jog dėl įvesto karantino Lietuvoje notarų biurai nepriima interesantų. Šie pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėja turėjo galimybes dėl tikslesnės informacijos kreiptis į notarą telefonu, elektroniniu paštu, ir su palikimo priėmimu susijusius dokumentus atsiųsti notarui registruotu paštu. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad atliko kokius nors veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, kad jie siekė priimti palikimą per trijų mėnesių terminą, tačiau jai sukliudė tuos veiksmus atlikti paskelbtas karantino režimas. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo tomis pačiomis sąlygomis atliko visus būtinus veiksmus savo teisės į palikimo priėmimą įgyvendinimui. Pareiškėja teisme patvirtino, kad ji žinojo, jog palikimą priimti ji privalo per 3 mėnesius nuo tėvo mirties. Pareiškėja yra jaunas, išsilavinęs žmogus, todėl turėjo įvertinti galimas kilsiančias neigiamas jos pasyvaus elgesio pasekmes. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jas pripažinti svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo išreiškusi valią po tėvo mirties priimti palikimą. Teismo posėdyje ir suinteresuotas asmuo A. B., ir liudyta A. B. (šalių mama) paaiškino, kad pareiškėja niekada, net raginama, neprisidėjo prie turto išlaikymo nei fiziškai, nei finansiškai, neprisidėjo ir prie palikėjo turėtų skolų atlyginimo. Suinteresuotas asmuo, dar tėvui gyvam esant, prižiūrėjo jam priklausantį turtą, atnaujino statinius, juos remontavo, prižiūrėjo aplinką, pjovė žolę ir pan., rūpinosi turtu ir po tėvo mirties, atsiskaitė su mirusio tėvo kreditoriais.

Pagal kasacinio teismo praktiką situacija, kai pareiškėjas prašo atnaujinti palikimo priėmimo terminą, nors kiti įpėdiniai šias teises yra įgyvendinę, sudaro atskirą pagrindą prašymą atmesti (2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-191/2012). Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji dėl pasitikėjimo broliu bei šalyje įvesto karantino praleido 3 mėnesių nustatytą terminą, nėra pakankamas pagrindas atnaujinti šį praleistą terminą, nes būtų pažeisti suinteresuoto asmens, kuris įstatymų nustatytais terminais įgyvendino savo teises, interesai. Suinteresuotas asmuo palikimą priėmė, rūpinosi turtu, jį išlaikė, nors ir neturėjo tai patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo, o pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, tai termino atnaujinimas pareiškėjai, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, prieštarautų civilinių santykių stabilumo principui.

Teismas pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ginčo šalims buvo pasiūlyta aptarti galimus taikius ginčo sprendimo būdus, tačiau šalys nedėjo pastangų šia teise pasinaudoti.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog po palikėjo (tėvo) mirties trijų mėnesių terminą palikimui priimti ji praleido dėl objektyvių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad teisės į palikimą pareiškėja laiku neįgyvendino dėl subjektyvių priežasčių – savo pačios neveikimo, nerūpestingumo ir neatsakingumo (CPK 185 straipsnis). Termino atnaujinimas neatitiktų kasacinio teismo suformuotos praktikos, pažeistų suinteresuoto asmens turtinius interesus, neatitiktų pareiškėjos veiksmų ir palikimą priėmusio asmens teisėtų interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo A. B. prašo priteisti iš pareiškėjos 1 137,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose paskirstomos esant skirtingam proceso dalyvių suinteresuotumui bylos baigtimi. Šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas: suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, dėl teisinės pagalbos kreipėsi į advokatų profesinę bendriją Černiauskas ir partneriai, 2020 m. liepos 20 d. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią parengtas atsiliepimas, atstovas dalyvavo teismo posėdyje. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio ir yra pagrįstos sumokėjimą patvirtinančiais įrodymais. Šias išlaidas sąlygojo pareiškėjos inicijuotas teisminis procesas, todėl pareiškimo netenkinus, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 137,40 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus