- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- 2YT-19068-808/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14366-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Pareiškėjas
- R. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Vytautas Mitkus, P. J., K. J., A. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. B. pateikė skundus dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų. Skunduose prašė atlikti negyvenamųjų patalpų – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perkainojimą (toliau – Turtas), atitinkantį aktualias rinkos kainas bei priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis Turto pardavimo kainą varžytinėse nustatė vadovaudamasis 2020 m. UAB „Negrita“ ekspertizės aktu, kuriuo buvo nustatyta, jog minimo garažo vertė yra 106 000 Eur, o buto – 155 000 Eur, tačiau šiai dienai Turto rinkos vertė yra išaugusi. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina internetinėje nekilnojamojo turto pardavimo svetainėje esančių (duomenys neskelbtini) parduodamų nekilnojamojo turto objektų kaina, kuri yra reikšmingai didesnė už ekspertizės aktu nustatytą Turto vertę. Be to, UAB „Archkubas“ pateikta konsultacija patvirtina, jog buto vertė dabar galėtų siekti apie 230 000 Eur. Taigi, nuo 2020 m. (kai buvo atlikta Turto vertinimo ekspertizė) rinkos kainoms ženkliai pakilus, būtina skirti pakartotinę ekspertizę ir įvertinti turtą aktualiomis rinkos kainomis.
3. Antstolis Vytautas Mitkus 2022 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S22-8626 pareiškėjo skundų netenkino ir perdavė juos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad jis vykdo išieškojimą pagal Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko P. J. išieškotojai A. J., o taip pat pagal Kauno m. 27-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko P. J. išieškotojui R. B. 2020 m. liepos 7 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. patvarkymais buvo areštuotas skolininkui priklausantis Turtas, kuriam 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo paskirta ekspertizė rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti UAB „Negrita“ turto vertintojui, teismo ekspertui K. K. Ekspertizės metu nustatyta, kad buto vertė yra 155 000 Eur, o garažo – 106 000 Eur. Pranešimas dėl turto vertės nustatymo buvo įteiktas pareiškėjui ir jis jokių prieštaravimų nepateikė. 2021 m. kovo 2 d. teismas priėmė skolininko prašymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl išieškojimas buvo sustabdytas ir atnaujintas tik teismui atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą skolininkui. Dar 2022 m. vasario 9 d. pareiškėjas prašė antstolio skelbti Turto pardavimą iš varžytynių, kadangi manė, jog Turtas yra tinkamai įvertintas. 2022 m. gegužės 27 d. skolininko pasiūlytas pirkėjas sumokėjo 106 000 Eur už garažą. Ši suma pakankama hipotekos reikalavimo (išieškotojos A. J.) patenkinimui. Taigi, pareiškėjas apskundė antstolio veiksmus tada, kai reikia surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nors iki tol jokie vykdymo veiksmai nebuvo skundžiami. Pareiškėjo argumentai apie ekspertizės metu nustatytą Turto vertę yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl pareiškimas turėtų būti netenkinamas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmetami.
5. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1949-656/2019). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
6. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510–512 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. B. teikia skundus dėl antstolio veiksmų, prašydamas atlikti Turto perkainojimą, atitinkantį aktualias rinkos kainas bei priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Iš vykdomosios bylos Nr. 0240/20/01204 medžiagos nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo išieškojimą pagal Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko P. J. išieškotojai A. J. bei pagal Kauno m. 27-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko P. J. išieškotojui R. B. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu Nr. S2-107704 skyrė Turto ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto vertintojui K. K. 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymu Nr. S2-108182 antstolis informavo vykdymo proceso šalis apie nustatytą Turto vertę. 2022 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S22-1654 antstolis paskelbė pirmąsias Turto varžytines, kurios 2022 m. balandžio 19 d. patvarkymais Nr. S-22-240-3522 ir Nr. S-22-240-3518 buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes laimėję asmenys nesumokėjo visos sumos už Turtą, kuris buvo parduodamas už 80 proc. nuo ekspertizės akte nustatytos jo vertės. 2022 m. balandžio 29 d. gautas skolininko prašymas leisti pirkėjui S. Š. įsigyti minimą garažą už 106 000 Eur, kartu pridėtas minimo asmens sutikimas dėl turto įsigijimo, o 2022 m. gegužės 3 d. skolininkas pateikė siūlymą leisti UAB „Rta Grupė“ įsigyti minėtą butą už 155 000 Eur, kartu pateikdamas įmonės sutikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-18011-845/2022) buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti minėto Turto pardavimo veiksmus. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr.e2S-1976-852/2022) žemesnės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
8. Konkrečiu atveju pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus iš esmės nesutikdamas tik Ekspertizės akte atliktu Turto įkainojimu.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytinių proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
10. Areštuoto turto įkainojimo tvarka reglamentuota CPK 681 straipsnyje. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ekspertizės akte nustatyta Turto vertė būtų neteisinga. Teismui nepateikti nei skaičiavimai, nei vertinimai, nei kriterijai, kurie paneigtų atliktą Turto įvertinimą. Pareiškėjas savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte iš esmės grindžia remdamasis tik nekilnojamojo turto skelbimais ir konsultacija. Aktualu pažymėti, kad internetiniuose portaluose nurodytos nekilnojamojo turto (netoliese esančių butų) kainos, savaime nesudaro pagrindo pripažinti ekspertizės išvadų neteisingomis. Juolab, kad viešuose skelbimuose išreikštas trečiųjų asmenų siekis parduoti turtą už konkrečią kainą – nėra faktiškai įvykdytas sandoris. Tuo pačiu pažymėtina, kad pateikta konsultacija yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo nustatyti naują Turto vertę. Juolab, kad ekspertizės akte yra nurodytas Turto vertės nustatymo pagrindimas. Taigi, vertindamas vykdomosios bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju nėra jokių objektyvių duomenų ir pareiškėjas jų nepateikė, kad antstolio nustatyta Turto vertė neatitinka rinkos kainos ar, kad rinkos kaina nustatyta netinkamai.
12. Be to, aktualu pažymėti, kad įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nagrinėjamu atveju Turto vertė nustatyta turto vertintojo, pagrįsta ekspertizės akto išvadomis, todėl nėra teisinio pagrindo ja abejoti.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytinių atveju reali turto vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, bet šią kainą nustato ir varžytinių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Todėl nėra pagrindo teigti, jog antstolio nustatyta turto kaina yra kaina, už kurią Turtas besąlygiškai bus parduotas. Vien faktas, kad yra vykdomos Turto varžytinės, savaime nereiškia, jog Turtas ir bus parduotas už pradinę varžytinių kainą (turtas varžytinėse gali būti parduotas ir už didesnę kainą, nei yra įkainotas), kad varžytinėms pasibaigus, apskritai, bus paskelbtas jų laimėtojas ar, kad varžytinėms pasibaigus ir esant jų laimėtojui, bus sumokėta turto įsigijimo kaina ir atsiras pagrindas surašyti Turto pardavimo iš varžytinių aktą. Konkrečiu atveju, kaip minėta aukščiau, paskelbtose varžytinėse Turtas buvo parduodamas už mažesnę kainą nei nustatyta ekspertizės akte, tačiau pardavimas nepavyko.
14. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ekspertizės akte nustatyta Turto vertė yra nebeaktuali, nes ji paremta 2020 m. duomenimis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
15. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ar kiti vykdymo proceso dalyviai būtų teikę prieštaravimus dėl ekspertizės akto ar, kad pačiam antstoliui būtų kilę abejonių dėl nustatytos Turto vertės. Teismo vertinimu, šioje vykdymo stadijoje – t. y. likus tik surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, netikslinga vilkinti išieškojimo proceso ir skirti naują Turto vertinimo ekspertizę. Todėl pareiškėjo skundai netenkinami.
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės galutiniam teismo sprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo R. B. skundus dėl antstolio veiksmų.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.