Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-05-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1274-450/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2016-05-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-24
Bylos Nr.
2A-1274-450/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01347-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Ieškovas
UAB „Specagra“
Kategorijos
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1274-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01347-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.8.9.; 2.5.10.2.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, kuriuo dalis bylos nutraukta, o likusioje dalyje ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Specagra“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Specagra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 3 690,11 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį grindė tuo, kad šalys 2013 m. vasario 1 d. sudarė sausumos transporto priemonių draudimo grupinę sutartį, kuria buvo apdrausta ieškovei priklausanti 2004 m. Škoda Superb Confort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo apsauga galiojo nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2014 m. sausio 31 d. 2013 m. lapkričio 15 d. Pakruojo m. įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonę vairavęs ieškovės darbuotojas V. G. atsitrenkė į šalikelėje stovėjusią transporto priemonę Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Apie įvykį buvo pranešta atsakovui pagal taisyklių reikalavimus, atsakovas užvedė žalos bylą, tačiau 2014 m. sausio 6 d. pranešimu pranešė apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką. Mano, kad įvykęs įvykis yra draudiminis, o atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti draudimo išmoką. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 12.1.3 ir 12.1.4 p. įvirtinti reikalavimai iš esmės nebuvo pažeisti, nes apie įvykį buvo pranešta policijai, o V. G. sugrįžo į įvykio vietą iki policijos atvykimo. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimu buvo panaikinta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimo dalis dėl V. G. pripažinimo kaltu dėl administracinio pažeidimo, t. y. pateikti duomenys, paneigiantys vairuotojo pasišalinimą iš įvykio vietos. Transporto priemonė po įvykio buvo sunaikinta, tad atsakovas turi išmokėti 3 690,11 Eur draudimo išmoką (4 894,58 Eur (transporto priemonės rinkos vertė) - 1118 Eur (likutinė vertė) - 86,89 Eur (išskaita).

Šalies argumentai

Atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad standartinės sutarties sąlygos, tarp jų ir draudėjui tenkančios pareigos ir pasekmės dėl jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, draudėjui buvo tinkamai atskleistos. Tai, kad ieškovės darbuotojas V. G. pasišalino iš įvykio vietos, patvirtino D. J. ir policijos pareigūnai. Draudimo išmoką buvo atsisakyta mokėti, nes eismo įvykį sukėlęs Škoda Superb vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, nedelsiant nepranešęs apie įvykį policijai ir nesulaukęs pareigūnų atvykimo; apie įvykį pranešė ne kaltininkas, o pats nukentėjusysis, apie įvykį sužinojęs iš kaimyno, o policijos pareigūnams po valandos nuo pranešimo apie įvykį atvykus į vietą, kaltininko įvykio vietoje nebuvo. Transporto priemonę vairavęs asmuo neįvykdė draudimo sutartyje jam numatytų pareigų: nei nedelsiant po įvykio, nei vėliau neinformavo apie jį policijos pareigūnų, paliko eismo įvykio vietą iki atvykstant policijos pareigūnams. Pasišalinimas iš įvykio vietos, nepranešus apie įvykį policijai, kai toks pranešimas yra būtinas, laikytinas vienu svarbiausių draudimo taisyklių pažeidimu – tokiu būdu draudikui yra užkertamas kelias objektyviai nustatyti tikrąjį transporto priemonę būtent įvykio metu vairavusį asmenį bei tuo pačiu tai, ar šis asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę įvykio metu (ar buvo blaivus, ar turėjo teisę vairuoti priemonę ir pan.) ir atitinkamai nustatyti, ar transporto priemonės sugadinimo aplinkybės laikytinos draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu draudimo sutarties prasme. Atsakovas nedalyvavo administracinėje byloje, todėl priimtas sprendimas, kad V. G. nebuvo baustas už pasišalinimą iš įvykio vietos, negali turėti įtakos sprendžiant draudimo išmokos mokėjimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Specagra“ ieškinio reikalavimo dėl 2 580,18 Eur draudimo išmokos priteisimo atsisakymą ir toje dalyje bylą nutraukė; likusioje dalyje ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 1 107,03 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines procesines palūkanos už priteistą 1 107,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 231,04 Eur bylinėjimosi išlaidas bei grąžino ieškovei 76,41 Eur žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad tarp UAB „Specagra“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2013 m. vasario 1 d. sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė dėl draudiminės apsaugos (Kasko) transporto priemonei Škoda Superb Confort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpis nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Draudimo liudijime nurodoma, kad draudimo sutartį sudaro draudimo liudijimas ir transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030 (Ergo Lietuva, TPDT-2011), bei kad pasirašydamas draudimo liudijimą draudėjas savo parašu patvirtina, jog yra susipažinęs su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030 ir gavo jų kopiją. Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad 2013 m. lapkričio 15 d. Pakruojo m., Saulėtekio g. įvyko eismo įvykis, kurio metu apdraustą transporto priemonę Škoda Superb Confort vairavęs V. G. atsitrenkė į transporto priemonę Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Pranešimas apie įvykį patvirtina, kad V. G. 2013 m. lapkričio 15 d. pranešė Ergo Insurance SE Lietuvos filialui apie įvykį. 2014 m. sausio 6 d. pranešimu atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, remdamasi Taisyklių 12.1.3, 12.1.4, 17.3.1 p. 2014 m. vasario 24 d. pranešimu atsakovas patvirtino sprendimą nemokėti draudimo išmokos.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (Ergo Lietuva, TPDT -2011, galiojančių nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.) 12 p. reglamentuoja draudėjo pareigas draudžiamojo įvykio atveju. Pagal Taisyklių 12.1.3 p. nuostatą, atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti policijai, jei eismo įvykio metu buvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir šių asmenų eismo įvykio vietoje nėra. Pagal Taisyklių 12.1.4 p., atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas įsipareigoja nepalikti eismo įvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus LR teisės aktuose. Taisyklių 17.1.3 p. numatyta, kad draudikas turi teisę atisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė 12.1.2-12.1.13 p., 12.2-12.4 p., 141.6 p. numatytų pareigų ar tvarkos; ginčai dėl draudimo išmokos mokėjimo arba jos sumažinimo sprendžiami teismine tvarka.

Teismas konstatavo, kad eismo įvykis įvyko 2013 m. lapkričio 15 d., V. G. su Škoda Superb Confort atsitrenkus į transporto priemonę Chrysler Grand Voyager, kuomet trečiųjų asmenų (Chrysler savininko/valdytojo) eismo įvykio vietoje nebuvo. Apklaustas V. G. neneigė, kad policijai apie įvykį nepranešė, nors įvertinus eismo įvykio aplinkybes, t. y. jog Chrysler savininko/valdytojo eismo įvykio vietoje nebuvo, pagal Taisyklių 12.1.3 p. (tokią pareigą numato ir Kelių eismo taisyklės), jis nedelsiant turėjo apie įvykį pranešti policijai, ko jis nepadarė nei iškart po įvykio, nei vėliau, iki sugrįžimo į įvykio vietą. V. G. su savimi turėjo telefoną, tad turėjo visas galimybes pranešti apie įvykį policijai. Vien tai, kad apie eismo įvykį pranešė Chrysler savininkas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent V. G. įvykdė pareigą pranešti policijai apie įvykį. Byloje taip pat nenustatyta, kad po eismo įvykio V. G. būtų pranešęs nukentėjusiajam apie žalą, priešingai, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ieškovo teigimu, jis grįžo į eismo įvykio vietą, todėl jis nėra pažeidęs taisyklių nuostatų (12.1.4 p.), tačiau Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK atsiliepime Šiaulių apygardos teismui dėl V. G. skundo nurodoma, kad apie įvykį pranešė pats nukentėjusysis D. J. 2013 m. lapkričio 15 d. 21.30 val., kad budėjęs ekipažas į eismo įvykio vietą atvyko 2013 m. lapkričio 15 d. 22.26 val., eismo įvykio kaltininko įvykio vietoje nebuvo. Apklaustas D. J. patvirtino, kad po to, kai atvažiavo policija, atvažiavo ir V. G.. Jis taip pat nurodė, kad ką tik buvo atvažiavusi policija ir atvažiavo V. G., teismo prašymu liudytojas sąvoką „ką tik“ įvardino 5 min., t. y. atvažiavus policijai, po 5 min. atvažiavo kaltininkas. V. G. neneigė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, kad sugrįžo po daugiau nei valandos po eismo įvykio, tačiau negalėjo aiškiai ir tiksliai nurodyti, kas pirmesnis atvyko į įvykio vietą, jis ar policininkai. V. G. laikėsi pozicijos, kad jam atrodė, kad jis pirmas atvyko į įvykio vietą, kad matė kaip judėjo policijos automobilis, atrodė, kad vienu metu atvyko, tačiau visi kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. į įvykio vietą grįžo po policijos atvykimo. Nors ieškovės atstovas R. P. nurodė, kad, prieš atvykstant ekipažui, vairuotojas buvo įvykio vietoje, tačiau įvertinus, kad jis yra ieškovės vadovas, t. y. suinteresuotas asmuo, kad jo paaiškinimų nepatvirtina kiti duomenys, teismas neturėjo pagrindo jais remtis.

Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kada V. G. grįžo į įvykio vietą, Taisyklių 12.1.4 p. kalbama ne apie grįžimą į įvykio vietą, o apie tai, kad draudėjas įsipareigoja nepalikti eismo įvykio vietos iki policijos <...> atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus LR teisės aktuose, todėl V. G. veiksmais, pasišalinant iš įvykio vietos, nors ir grįžus į ją (iš esmės po daugiau nei 1 val.) buvo pažeista Taisyklių 12.1.4 p. įtvirtina pareiga. Nors V. G. teigia, kad iš įvykio vietos išvažiavo, nes patyrė šoką, tačiau nei byloje esančiais duomenimis, nei šalių ar liudytojų paaiškinimais, išskyrus paties V. G. teiginius, tai nėra patvirtina. Natūralu, jog įvykusi avarija sukelia susijaudinimą, tačiau tai nepateisina elgesio, kai apžiūrėjus įvykio vietą iš jos pasišalinama, aiškinant šoko būsena. Teismas, įvertinęs, kad V. G. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, jog jis buvo išlipęs, apžiūrėjo, ar nėra nukentėjusiųjų, t. y. suvokė galimas kilti pasekmes iškart po įvykio, jo paaiškinimu jis tęsė (iš anksto suplanuotą) kelionę prie gyv. namo, t. y. apskritai vairavo (!) ir dar apgadinta mašina, kad susisiekė su įmonės vadovu, kuris į Pakruojį atvažiavo iš Panevėžio (apie 30 km, kelionė apie 20-30 min.), abejoja V. G. nurodyta aplinkybe dėl šoko būsenos, kuri taip pat nėra patvirtina jokiais kitais duomenimis, todėl nurodyta būsena negali būti pateisinamas pareigų pagal sutartį, Taisykles nevykdymas.

Teismas pažymėjo, kad byloje ieškovė nekėlė klausimo dėl jos supažindinimo su draudimo sutartimi, draudimo taisyklėmis, t. y. visos sąlygos buvo žinomos ir priimtinos, visi sutarties dokumentai jai buvo perduoti. Nors teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir Taisyklėse nustatytų įpareigojimų pažeidimą, sutiko su atsakovo pozicija dėl pareigų pažeidimo, tačiau laikė, kad ieškovė turi teisę į draudimo išmokos dalies priteisimą. Nors V. G. ir nevykdė pareigos iškviesti policiją, tačiau ji buvo iškviesta nukentėjusio asmens, nors V. G. pasišalino iš įvykio vietos, tačiau vis tiek į ją grįžo (nesvarbu dėl kokių priežasčių), prisiėmė atsakomybę ir padėjo nustatyti eismo įvykio aplinkybes, nors dėl tokio elgesio atsakovui kilo abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, nesant jokių įrodymų ar pagrįstų įtarimų apie kitokį eismo įvykio scenarijų (CPK 12, 178 str.), teismas negali pateisinti atsisakymo mokėti draudimo išmokos. Teismas laikė, kad dėl ieškovės Taisyklėse nustatytų pareigų netinkamo nevykdymo jai priteistina draudimo išmoka mažintina 70 proc. ir priteistina 30 proc. draudimo išmokos dydžio, skaičiuojant nuo automobilio likutinės vertės, padarius išskaitą, t. y. 1 107,03 Eur. Teismo nuomone, tokia draudimo išmoka yra adekvati padarytam pažeidimui, yra teisinga ir sąžininga, byloje nekilo ginčo dėl paskaičiuotos draudimo išmokos dydžio pagal automobilio likutinę vertę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 2 580,18 Eur draudimo išmokos priteisimo ir jai yra žinomos atsisakymo pasekmės, atsisakymą priėmė ir bylą dalyje dėl 2 580,18 Eur priteisimo nutraukė.

Teismas, remdamasis LR CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas, o vadovaudamasis CPK 87 str., 92 str., 93 str., ieškovei grąžino 83,25 Eur žyminio mokesčio, iš jo išskaitant 6,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir priteistų iš ieškovės į valstybės biudžetą; patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 31,42 Eur žyminio mokesčio ir 199,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ta dalimi, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas bei šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovės reikalavimus atmetant bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos kaip Draudimo sutarties pažeidimo reikšmingumo. Draudikas teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką pasinaudojo tinkamai atsižvelgęs į Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. numatytus kriterijus: draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą: įvykdytas vienas grubiausių Draudimo sutartyje numatytų pareigų pažeidimų, dėl kurio nebėra galimybės objektyviai nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, pašalinti abejonių dėl įvykio aplinkybių; taip pat draudėjo kaltę: transporto priemonę valdęs asmuo, už kurio atliktus Draudimo sutarties pažeidimus atsako ir Draudėjas, pasišalino iš įvykio vietos tyčia, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Todėl teismas, spręsdamas dėl draudiko teisės nemokėti draudimo išmokos ar ją sumažinti, esant Draudimo sutarties pažeidimams, netinkamai įvertino Draudimo sutarties sąlygų pažeidimo aplinkybes, reikšmingumą, dėl pažeidimo kilusias pasekmes (galimybės įsitikinti neabejotinomis ir tikrosiomis eismo įvykio aplinkybėmis netekimą), dėl ko be pagrindo nusprendė, kad draudikas dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos teturėjo teisę sumažinti draudimo išmoką, tačiau ne apskritai jos nemokėti. Draudikas, tam, kad turėtų teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, turėjo įrodyti Draudimo sutartyje numatytos pareigos pažeidimo svarbą ir neigiamas pasekmes, ką ir padarė, o ne paneigti ieškovės teigiamo, tačiau be suinteresuoto trečiojo asmens V. G. paaiškinimu daugiau niekuo objektyviai nepagristo, eismo įvykio scenarijaus.

2) Dėl nesivadovavimo prejudicinę galią turinčiu sprendimu. Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-591-227/2015 pagal ieškovės ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui UAB „Specagra“, trečiajam asmeniui V. G.. Panevėžio apygardos teismui 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi c. b. Nr. 2A-591-227/2015 pripažinus draudiko teisę taikyti teisės aktuose numatytas sankcijas dėl transporto priemonės Skoda Superb vairuotojo pasišalinimo iš 2013 m. lapkričio 15 d. eismo įvykio maksimalia apimtimi, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl sankcijų už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos apimties pagal transporto priemonės Skoda Superb savanoriškojo draudimo sutartį, neabejotinai privalėjo vadovautis prejudicinę galią turinčiu Panevėžio apygardos teismo sprendimu ir pripažinti draudiko teisę, vadovaujantis Draudimo sutarties 17.3.1 p., atsisakyti mokėti išmoką dėl transporto priemonės Skoda Superb sugadinimo.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Specagra“ bei trečiasis asmuo V. G. atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudiko atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, eismo įvykio kaltininkui nepranešus apie įvykį policijai ir pasišalinus iš eismo įvykio vietos. Draudikas (apeliantas) atsisakė mokėti draudimo išmoką, remdamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (Ergo Lietuva, TPDT -2011, galiojančių nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.) 12.1.3 p., pagal kurį atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti policijai, jei eismo įvykio metu buvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir šių asmenų eismo įvykio vietoje nėra bei 12.1.4 p., pagal kurį atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas įsipareigoja nepalikti eismo įvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus LR teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas nustatytus pažeidimus įvertino kaip draudimo taisyklių pažeidimą, kuris, anot teismo, turėtų būti vertinamas ne kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (pvz., pranešimai apie draudimo rizikos padidėjimą ir kita informacija apie draudimo sąlygų vykdymą; kt.). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą spendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 98 str. 8 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013). Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantas atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindė būtent draudimo sutarties sąlygų pažeidimu, byloje spręstinas draudimo sutarties pažeidimo (draudimo sutartimi prisiimtų pareigų nevykdymo) pasekmių teisinio kvalifikavimo klausimas.

Apelianto teigimu pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino Draudimo sutarties sąlygų pažeidimo aplinkybes, reikšmingumą, dėl pažeidimo kilusias pasekmes, dėl ko be pagrindo nusprendė, kad draudikas dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos bei nepranešimo apie įvykį teturėjo teisę sumažinti draudimo išmoką, tačiau ne apskritai jos nemokėti. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pagal Taisyklių 12.1.3 p. (tokią pareigą numato ir Kelių eismo taisyklės) trečiasis asmuo V. G. turėjo pareigą nedelsiant apie įvykį pranešti policijai, ko jis nepadarė nei iškart po įvykio, nei vėliau, iki sugrįžimo į įvykio vietą, nors su savimi turėjo telefoną ir turėjo visas galimybes pranešti apie įvykį policijai, o vien tai, kad apie eismo įvykį pranešė transporto priemonės Chrysler savininkas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent V. G. įvykdė pareigą pranešti policijai apie įvykį. Pirmos instancijos teismas taip pat konstatavo, kad V. G. savo veiksmais, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, nors ir grįžęs į ją (iš esmės daugiau nei po 1 val.), pažeidė ir Taisyklių 12.1.4. p. įtvirtintą pareigą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, viena vertus, sutiktina su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad V. G. pažeidė Draudimo Taisyklių 12.1.3 p. bei 12.1.4. p., tačiau kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti pažeidimai turėtų būti vertinami kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, o ne kaip pagrindas sumažinti jos dydį. Teismų praktikoje visiškai suformuota nuostata, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Draudimo sutartį, kaip ir bet kurią kitą sutartį, jos šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Kaip jau minėta, pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, kurios kartu su draudimo liudijimu sudaro draudimo sutartį, 12.1.3 p., atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti policijai, jei eismo įvykio metu buvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir šių asmenų eismo įvykio vietoje nėra, bei pagal 12.1.4 p., atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas įsipareigoja nepalikti eismo įvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus LR teisės aktuose. Taisyklių 17.1.3 p. numatyta, kad draudikas turi teisę atisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė 12.1.2-12.1.13 p., 12.2-12.4 p., 141.6 p. numatytų pareigų ar tvarkos. Pažymėtina, kad Draudimo Taisyklių 12.1.3 p. ir 12.1.4 p. įtvirtintų įpareigojimų pranešti policijai apie eismo įvykį bei nepalikti eismo įvykio vietos iki policijos atvykimo tikslas – kvalifikuotai užfiksuoti draudžiamojo įvykio faktą ir aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, kad transporto priemonės valdytojui pasišalinus iš įvykio vietos nepranešant apie įvykio sukėlimą policijai ir nesulaukiant jų atvykimo į įvykio vietą, toks pažeidimas pripažintinas itin grubiu ir vienu svarbiausių Draudimo taisyklių pažeidimu, nes dėl tokių transporto priemonės valdytojo veiksmų draudikui buvo užkirstos galimybės objektyviai ir neabejotinai įsitikinti tikrosiomis įvykio aplinkybėmis, nustatyti tikrąjį transporto priemonę įvykio metu vairavusį asmenį bei tuo pačiu tai, ar šis asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę įvykio metu (ar buvo blaivus, ar turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir pan.) ir atitinkamai nustatyti, ar transporto priemonės sugadinimo aplinkybės laikytinos draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu draudimo sutarties prasme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad viena iš pagrindinių vairuotojo pareigų yra ta, jog, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pranešti policijai, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 p.), nes šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

Be to, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, kad nors V. G. teigė, kad jis iš įvykio vietos išvažiavo dėl šoko, tačiau tokia būsena negali pateisinti pareigų pagal sutartį, Taisykles nevykdymo. Vien tai, jog trečiasis asmuo buvo išlipęs, apžiūrėjo, ar nėra nukentėjusiųjų (t. y. suvokė galimas kilti pasekmes iškart po įvykio), toliau tęsė (iš anksto suplanuotą) kelionę prie gyvenamojo namo (t. y. apskritai vairavo ir dar apgadinta mašina), kad susisiekė su įmonės vadovu, kuris į Pakruojį atvažiavo iš Panevėžio (apie 30 km, kelionė apie 20-30 min.), leidžia abejoti V. G. nurodyta aplinkybe dėl šoko būsenos, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie įvykį nepranešė policijai dėl pateisinamų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo atveju, jei ir nebuvo tyčinių transporto priemonės valdytojo veiksmų, tai jie neatitiko bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų.

LR CPK 182 str. 2 p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012). Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl prejudicijos taikymo bei į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismas, įsiteisėjusioje 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-519-227/2015 pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovei UAB „Specagra“, trečiajam asmeniui V. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo, analizavo ir vertino 2013 m. lapkričio 15 d. eismo įvykio aplinkybes, trečiojo asmens elgesį po eismo įvykio bei teisės aktuose numatytų sankcijų apimtį dėl tokio elgesio pagal transporto priemonės Skoda Superb valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, laikytina, kad Panevėžio apygardos teismo nutartis turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. 2 p.). Minėtoje nutartyje teismas, įvertinęs pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad esant vienai iš pagrindinių pareigų eismo dalyviui įvykus eismo įvykiui pranešti policijai, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, V. G. šios pareigos neįvykdė, todėl toks apdraustojo (jo darbuotojo) elgesys suteikė ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise pilna apimtimi (Taisyklių 59.4 p., TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės darbuotojo V. G. padaryti sutarties pažeidimai atsakovo buvo pagrįstai įvertinti kaip esminiai, nes draudiko teisė nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį buvo pažeista iš esmės, todėl esant esminiams draudimo sąlygų pažeidimams, atsakovas pagrįstai vienašališkai atsisakė mokėti draudimo išmoką pagal Taisyklių 12.1.3, 12.1.4, 17.3.1 p. nuostatas.

Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl draudimo išmokos priteisimo naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškinį atmetant (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl draudimo išmokos priteisimo, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas dalyje dėl draudimo išmokos priteisimo pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pirmos instancijos teismui duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 25 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.), todėl apeliantui iš ieškovės priteistina 25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dalyje dėl reikalavimo priteisti draudimo išmoką panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Specagra“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. G., dėl draudimo išmokos priteisimo, atmesti.

Priteisti apelianto (atsakovo) ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288), naudai iš ieškovės UAB „Specagra“ (į. k. 148334968) 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Asta Radzevičienė