- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- 2-7670-937/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01347-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- UAB „Specagra“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
- Kategorijos
- 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Specagra“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Specagra“ kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, prašo teismo priteisti iš atsakovo 3 690,11 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad UAB „Specagra“ ir ERGO Insurance SE filialas 2013-02-01 sudarė sausumos transporto priemonių draudimo grupinę sutartį, ką patvirtina draudimo liudijimas Nr. 710-850-1301973, kuria buvo apdrausta ieškovui priklausanti 2004 m. Škoda S. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo apsauga galiojo nuo 2013-02-11 iki 2014-01-31. Teigia, kad 2013-11-15 Pakruojo m. įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonę vairavęs ieškovo darbuotojas V. G. atsitrenkė į šalikelėje stovėjusią transporto priemonę C. G. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sugadintos abi transporto priemonės. Nurodo, kad vairuotojas apie įvykį atsakovui pranešė pagal taisyklių reikalavimus, atsakovas užvedė žalos bylą, tačiau 2014-01-06 pranešimu pranešė apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-02-06 nutarimu buvo panaikinta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-11-27 nutarimo dalis dėl V. G. pripažinimo kaltu dėl admin. pažeidimo, t.y. pateikti duomenys, paneigiantys vairuotojo pasišalinimą iš įvykio vietos. Pasak ieškovo, įvykęs įvykis yra draudiminis, o atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti draudimo išmoką. Teigia, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 12.1.3 ir 12.1.4 punktuose įvirtinti reikalavimai iš esmės nebuvo pažeisti, nes apie įvykį buvo pranešta policijai, o V. G. sugrįžo į įvykio vietą iki policijos atvykimo. Nurodo, kad transporto priemonė po įvykio laikytina sunaikinta, tad atsakovas turi ieškovui išmokėti 3 690,11 Eur draudimo išmoką (4 894,58 Eur (transporto priemonės rinkos vertė) - 1118 Eur (likutinė vertė) - 86,89 Eur (išskaita). Kadangi pradinio ieškinio suma buvo 6 270,29 Eur, 2015-05-26 raštu ieškovas prašo teismo priimti ieškinio atsisakymą dalyje dėl 2 580,18 Eur draudimo išmokos ir bylą šioje dalyje nutraukti, grąžinti žyminį mokestį. Nurodo, kad žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 str. 1 d., 294 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad standartinės sutarties sąlygos, tarp jų ir draudėjui tenkančios pareigos ir pasekmės dėl jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, draudėjui buvo tinkamai atskleistos. Tai, kad ieškovo darbuotojas V. G. pasišalino iš įvykio vietos, patvirtino D. J. (policijai duoti paaiškinimai) ir policijos pareigūnai (atsiliepimas admin. byloje).
Pasak atsakovo, draudimo išmoką atsisakyta mokėti, nes eismo įvykį sukėlęs Š. S. vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, nedelsiant nepranešęs apie įvykį policijai ir nesulaukęs pareigūnų atvykimo (Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 17.3.1, 12.1.3, 12.1.4, 20.3 p.). Nurodo, kad apie įvykį pranešė ne kaltininkas, o pats nukentėjusysis, apie įvykį sužinojęs iš kaimyno, o policijos pareigūnams po valandos nuo pranešimo apie įvykį atvykus į vietą, kaltininko įvykio vietoje nebuvo (Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atsiliepimas dėl V. G. skundo, D. J. paaiškinimas admin. b.). Pasak atsakovo, transporto priemonę vairavęs asmuo neįvykdė draudimo sutartyje jam numatytų pareigų: nei nedelsiant po įvykio, nei vėliau neinformavo apie jį policijos pareigūnų, paliko eismo įvykio vietą iki atvykstant policijos pareigūnams. Teigia, kad pasišalinimas iš įvykio vietos, nepranešus apie įvykį policijai, kai toks pranešimas yra būtinas, laikytinas vienu svarbiausių draudimo taisyklių pažeidimu – tokiu būdu draudikui yra užkertamas kelias objektyviai nustatyti tikrąjį transporto priemonę būtent įvykio metu vairavusį asmenį bei tuo pačiu tai, ar šis asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę įvykio metu (ar buvo blaivus, ar turėjo teisę vairuoti priemonę ir pan.) ir atitinkamai nustatyti, ar transporto priemonės sugadinimo aplinkybės laikytinos draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu draudimo sutarties prasme. Nurodo, kad atsakovas nedalyvavo administracinėje byloje, tad priimtas sprendimas, kad V. G. nebuvo baustas už pasišalinimą iš įvykio vietos, negali turėti įtakos sprendžiant draudimo išmokos mokėjimo klausimą.
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atstovo atstovė prašė atmesti ieškinį iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutrauktina, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp UAB „Specagra“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2013-02-01 sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. 710-850-1301973), kurios priedas Nr. 2 patvirtina, kad šalys susitarė dėl draudiminės apsaugos (Kasko) transporto priemonei Škoda S. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (27 b.l.), draudimo laikotarpis nuo 2013-02-01 iki 2014-01-31 (24, 25 b.l.). Draudimo liudijime nurodoma, kad draudimo sutartį sudaro draudimo liudijimas ir, be kita ko, transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030 (Ergo Lietuva, TPDT-2011), kad pasirašydamas draudimo liudijimą draudėjas savo parašu taip pat patvirtina, kad yra susipažinęs su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030 ir gavo jų kopiją.
Eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad 2013-11-15 Pakruojo m., Saulėtekio g. įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonę vairavęs V. G., vairavęs apdraustą Škoda S. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į transporto priemonę C. G. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ko buvo sugadintos abi transporto priemonės (30 b.l.). Pranešimas apie įvykį patvirtina, kad V. G. 2013-11-15 pranešė Ergo apie įvykį (31 b.l.). 2014-01-06 pranešimu ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsisakė mokėti draudimo išmoką, remdamasis Taisyklių 12.1.3, 12.1.4, 17.3.1 punktais (35 b.l.). 2014-02-24 pranešimu atsakovas patvirtino sprendimą nemokėti draudimo išmokos (40 b.l.).
Ieškovas prašo byloje priteisti draudimo išmoką, atsakovas su ieškiniu nesutinka jos mokėti, teigdamas, kad ieškovas pažeidė Taisyklių 12.1.3, 12.1.4, 17.3.1 p., nedelsiant nepranešęs apie įvykį policijai, pasišalięs iš eismo įvykio vietos, kas sudaro pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
Atsakovo transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (Ergo Lietuva, TPDT -2011, galiojančių nuo 2011-09-01) 12 punktas reglamentuoja draudėjo pareigas draudžiamojo įvykio atveju. Pagal Taisyklių 12.1.3 p. nuostatą, atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti policijai, jei eismo įvykio metu buvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir šių asmenų eismo įvykio vietoje nėra. Pagal Taisyklių 12.1.4 p., atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas įsipareigoja nepalikti eismo įvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus LR teisės aktuose.
Taisyklių 17.1.3 p. numatyta, kad draudikas turi teisę atisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė 12.1.2-12.1.13, 12.2-12.4, 141.6 p. numatytų pareigų ar tvarkos. Šiuo atveju ginčai dėl draudimo išmokos mokėjimo arba jos sumažinimo sprendžiami teismine tvarka.
Ieškovo teigimu, jis nepažeidė taisyklių nuostatų (12.1.3. p.), nes apie įvykį buvo pranešta policijai. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2013-11-15, V. G. su Škoda S. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus į transporto priemonę C. G. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet trečiųjų asmenų (C. savininko/valdytojo) eismo įvykio vietoje nebuvo. Teismo posėdžio metu apklaustas V. G. neneigė, kad policijai apie įvykį jis nepranešė. Įvertinus eismo įvykio aplinkybes, t.y. jog C. savininko/valdytojo eismo įvykio vietoje nebuvo, pagal Taisyklių 12.1.3 p. (tokią pareigą numato ir Kelių eismo taisyklės), jis nedelsiant turėjo apie įvykį pranešti policijai, ko jis nepadarė nei iškart po įvykio (nedelsiant, kaip tai numatyta Taisyklėse), nei vėliau, iki sugrįžimo į įvykio vietą. Byloje nustatyta, kad V. G. telefoną turėjo, tad turėjo visas galimybes pranešti apie įvykį policijai. Vien tai, kad apie eismo įvykį pranešė C. savininkas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent V. G. įvykdė pareigą pranešti policijai apie įvykį. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad po eismo įvykio V. G. būtų pranešęs nukentėjusiajam apie žalą, priešingai, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Ieškovo teigimu, jis grįžo į eismo įvykio vietą, tad jis nėra pažeidęs taisyklių nuostatų (12.1.4 p.). Byloje esantis D. J. paaiškinimas (b.l. 69, 2 psl.) patvirtina, kad „atvykus policijos ekipažui ir pradėjus tyrimą, įvykio kaltininkas V. G. pats prisistatė ir prisipažino <...>“. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atsiliepime Šiaulių apygardos teismui dėl V. G. skundo nurodoma, kad apie įvykį pranešė pats nukentėjusysis D. J. 2013-11-15 21.30 val., kad budėjęs ekipažas į eismo įvykio vietą atvyko 2013-11-15 22.26 val., eismo įvykio kaltininko įvykio vietoje nebuvo (b.l. 70). Teismo posėdžio metu apklaustas D. J. patvirtino, kad po to, kai atvažiavo policija, atvažiavo ir V. G.. Jis taip pat nurodė, kad ką tik buvo atvažiavusi policija ir atvažiavo V. G., teismo prašymu liudytojas sąvoką „ką tik“ įvardino 5 minutėmis, t.y. atvažiavus policijai, po 5 minučių atvažiavo kaltininkas.
Teismo posėdžio metu apklaustas V. G. neneigė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, kad sugrįžo po daugiau nei valandos po eismo įvykio, tačiau negalėjo aiškiai ir tiksliai nurodyti, kas pirmesnis atvyko į įvykio vietą, jis ar policininkai. V. G. laikėsi pozicijos, kad jam atrodė, kad jis pirmas atvyko į įvykio vietą, kad matė kaip judėjo policijos automobilis, atrodė, kad vienu metu atvyko. Taigi, iš paties V. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu negalima aiškiai ir vienareikšmiškai suprasti, kada jis atvyko į įvykio vietą, nes nurodoma, kad jis pirmas atvyko, tačiau tuo pačiu nurodoma, kad ir tuo pačiu metu su policija. Visi kiti byloje esantys duomenys, ką tik aptarti aukščiau patvirtina, kad V. G. į įvykio vietą grįžo po policijos atvykimo. Nors atsakovo atstovas R. P. nurodė, kad, prieš atvykstant ekipažui, buvo vairuotojas, tačiau įvertinus, kad jis yra ieškovo vadovas, t.y. suinteresuotas asmuo, kad jo paaiškinimų nepatvirtina kiti duomenys, teismas neturi pagrindo jais remtis.
Nepaisant to, kada V. G. grįžo į įvykio vietą, pažymėtina, kad Taisyklių 12.1.4 p. kalbamane apie grįžimą į įvykio vietą, o apie tai, kad draudėjas įsipareigoja nepalikti eismo įvykio vietos iki policijos <...> atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus LR teisės aktuose (LR teisės aktų išimtys byloje nenustatytos ir neįrodinėtos). Taigi, V. G. veiksmais, pasišalinant iš įvykio vietos, nors ir grįžus į ją (iš esmės po daugiau nei 1 val.) buvo pažeistas Taisyklių 12.1.4 punkte įtvirtina pareiga.
Nors V. G. teigia, kad iš įvykio vietos išvažiavo, nes patyrė šoką, tačiau nei byloje esančiais duomenimis, nei šalių ar liudytojų paaiškinimais, išskyrus paties V. G. teiginius, tai nėra patvirtina. Teismo posėdžio metu V. G. nurodė, kad iškart po įvykio buvo atidaręs mašinos duris, iškėlęs koją, tačiau savo paaiškinime apie eismo įvykį (79 b.l.) jis nurodo, kad buvo išlipęs iš automobilio ir apžiūrėjęs, ar nėra sužalotų žmonių. Vien tai, kad susidariusi situacija, natūralu, jog sukelia susijaudinimą, nepateisina tokio elgesio, kai apžiūrėjus įvykio vietą iš jos pasišalinama, aiškinant šoko būsena. Įvertinęs, kad V. G. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, jog jis buvo išlipęs, apžiūrėjo, ar nėra nukentėjusiųjų (t.y. suvokė galimas kilti pasekmes iškart po įvykio), V. G. paaiškinimu jis tęsė (iš anksto suplanuotą) kelionę prie gyv. namo, t.y. apskritai vairavo (!) ir dar apgadinta mašina, kad susisiekė su įmonės vadovu, kuris į Pakruojį atvažiavo iš Panevėžio (apie 30 km, kelionė apie 20-30 min.), teismas abejoja V. G. nurodyta aplinkybe dėl šoko būsenos, kuri taip pat nėra patvirtina jokiais kitais duomenimis. Be to, ši V. G. nurodoma būsena galimai nepateisina pareigų pagal sutartį, Taisykles vykdymo.
Pažymėtina, kad byloje atsakovas nekėlė klausimo dėl jo supažindinimo su draudimo sutartimi, draudimo taisyklėmis, t.y. visos sąlygos buvo žinomos ir priimtinos, visi sutarties dokumentai jam buvo perduoti.
Nors teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir Taisyklėse nustatytų įpareigojimų pažeidimą, sutinka su atsakovo pozicija dėl pareigų pažeidimo, tačiau laiko, kad ieškovas turi teisę į draudimo išmokos dalies priteisimą. Nors iš tiesų V. G. ir nevykdė pareigos iškviesti policiją, tačiau ji buvo iškviesta nukentėjusio asmens, nors V. G. pasišalino iš įvykio vietos, tačiau vis tiek į ją grįžo (nesvarbu dėl kokių priežasčių), prisiėmė atsakomybę ir padėjo nustatyti eismo įvykio aplinkybes. Nors dėl tokio V. G. elgesio atsakovui, natūralu, kilo abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, nesant jokių įrodymų ar pagrįstų įtarimų apie kitokį eismo įvykio scenarijų (CPK 12, 178 str.), teismas negali pateisinti atsisakymo mokėti draudimo išmokos. Teismas laiko, kad dėl ieškovo Taisyklėse nustatytų pareigų netinkamo nevykdymo jam priteistina draudimo išmoka mažintina 70 proc. ir priteistina 30 proc. draudimo išmokos dydžio, skaičiuojant nuo automobilio likutinės vertės, padarius išskaitą, t.y. 1 107,03 Eur. Teismo nuomone, tokia draudimo išmoka yra adekvati padarytam pažeidimui, yra teisinga ir sąžininga. Teismas pažymi, kad byloje nekilo ginčo dėl paskaičiuotos draudimo išmokos dydžio pagal automobilio likutinę vertę. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies.
Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2015-05-26 raštu atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 2 580,18 Eur draudimo išmokos priteisimo, kad toks atsisakymas, įvertinus, kad jam yra žinomos tokio atsisakymo pasekmės (vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama), nenustačius pagrindų, atsisakyti priimti tokį atsisakymą, priimtinas, o byla dalyje dėl 2 580,18 Eur priteisimo nutrauktina (CPK 140 str., 293 str. 4 p., 294 str. 2 p.).
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 107,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsisakius dalies ieškinio reikalavimo, ieškovui grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio dalis, t.y. 83,25 Eur (CPK 87 str. 2 d.).
Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 31,42 Eur žyminio mokesčio (patenkinta 30 proc. ieškinio reikalavimų) (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 913,39 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 381,39 Eur už ieškinio parengimą (120, 121 b.l.), 228 Eur už atstovavimą teisme ir kelionę į teismą (122 b.l.), 304 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, atstovavimą teisme, kelionę į teismą (123 b.l.).
Įvertinus tai, kad dalis bylinėjimosi išlaidų (patikslinto ieškinio rengimas) susidarė iš esmės dėl to, kad ieškovas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais dėl padarytos žalos, dėl beveik pusės reikalavimo dalies ieškovas atsisakė, teismas, nesant pateiktų detalių duomenų (ataskaitos su įkainiais ir sugaištu laiku) apie patikslinto ieškinio parengimą, laiko pagrįsta, teisinga ir LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo rekomendacijų neviršijančia 665,39 Eur (4 valandos* 71 Eur už teismo posėdžius, 381,39 Eur už ieškinio parengimą) sumą, į kurią atsižvelgiant skaičiuotina iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) suma. Duomenų apie patirtas kelionės išlaidas nėra pateikta (CPK 12, 178 str.), tad jos nepriteistinos. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 199,62 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (665,39 Eur*0,3 proc.). Ieškovui iš viso priteistina 231,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje procesinių dokumentų išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kad ieškinys patenkintas iš dalies, dalies reikalavimų atsisakius, įvertinus išlaidų dydį, ekonomiškumo ir protingumo principus, valstybei iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 6,84 eurų (CPK 92 str.).
Kadangi ieškovui yra grąžintinas 83,25 Eur žyminis mokestis, iš jo priteistinos 6,84 eurų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, šios sumos subendrinamos ir grąžintina ieškovui suma sudaro 76,41 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 269-270 str., 293 str. 4 p.,
nusprendžia:
Priimti ieškovo UAB „Specagra“ ieškinio reikalavimo dėl 2 580,18 Eur draudimo išmokos priteisimo atsisakymą.
Bylos dalį pagal ieškovo UAB „Specagra“ ieškinio reikalavimą dėl 2 580,18 Eur draudimo išmokos priteisimo nutraukti.
Likusioje dalyje ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įm. k. 302912288, 1 107,03 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septynis eurus 3 ct) draudimo išmoką, 6 proc. metines procesines palūkanos už priteistą 1 107,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 231,04 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 4 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovui UAB „Specagra“, įm. k. 148334968, 76,41 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 41 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-02-03 mokėjimo nurodymu Nr. 02031620.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.