- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-123-480/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5151-292/2020 pagal pareiškėjos V. A. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuotas asmuo – R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės V. A. ir atsakovo R. A. civilinėje byloje Nr. 2-352-652/2017 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A. ir atsakovo R. A. priešieškinį ieškovei V. A., tretieji asmenys byloje – Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir R. B., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja V. A. 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su prašymu dėl atidėjimo kompensacijos išmokėjimo, kuriuo prašė atidėti kompensacijos išmokėjimą R. A. dviem metam, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., dėl labai sunkios finansinės padėties. Prašyme nurodė, kad dėl 2017 m. spalio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu pasirašytos taikos sutarties, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo labai daug prievolių, jos finansinė padėtis yra sunki.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos prašymu, nes sprendimo (nutarties) vykdymas jau buvo du kartus atidėtas, tačiau V. A. per tą laiką nieko nedarė, kad parduotų namą ar kitą nekilnojamąjį turtą, kurį ji turi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi netenkino V. A. prašymo dėl 57 600 Eur skolos mokėjimo R. A. atidėjimo.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas dar ilgesniam laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – išieškotojo – padėtį, jog nebūtų pažeisti jo interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo atidėjimo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, jai elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią turtinę padėtį, kad užtikrintų teismo sprendimu priteistos skolos grąžinimą.
7. Teismas, nustatęs, kad pareiškėja vieniems kreditoriams suteikdama prioritetą, o R. A. prievolės net nepradėjusi vykdyti, konstatavo, jog negalima pripažinti kad V. A. esama turtinė padėtis susiklostė ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių ir dalis šių išlaidų yra pasirinktos pareiškėjos savanoriškai.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėjos turtinė padėtis negali būti laikoma itin sunkia, nes pareiškėja turi realizuotino nekilnojamo turto, kurio, kaip matyti iš R. A. paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos, nerealizavo, siekdama pagerinti susidariusią turtinę padėtį, kad užtikrintų skolos grąžinimą.
9. Teismas nurodė, kad įrodymų, jog pareiškėja siekia parduoti nekilnojamąjį turtą, teismui nepateikė.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, atidėti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo ir šiuo aspektu, nes nėra duomenų, jog pareiškėjos turtinė padėtis ateityje galėtų pagerėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde pareiškėja V. A. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, priimdamas nutartį, neįvertino svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių. Teismas taip pat turi atsižvelgti ir į apeliantės bei nepilnamečių vaikų padėtį ir jų interesus. Pažymėjo, kad sunki turtinė padėtis susidarė dėl suinteresuoto asmens neadekvačių veiksmų pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
11.2. Apeliantė nesutinka su nutarties teiginiais, kad vaikų išlaikymo permoka atsirado per sprendimo atidėjimo terminą. Permoka atsirado tada, kai buvo pasirašyta taikos sutartis ir iš suinteresuoto asmens atsisakius 15 400 Eur įsiskolinimo už nepilnamečių vaikų išlaikymą.
11.3. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo nėra išsikraustęs iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki šiol naudojasi visais patogumais ir už nieką nemoka, o taip yra pažeistos visos apeliantės teisės, tačiau teismas apie tai nutyli.
11.4. Apeliantė nevengia savo atsakomybės grąžinti skolas, priešingai, ieško visų įmanomų būdų jas kuo greičiau padengti. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad per tris metus apeliantė padengė daug skolų, kurios susidarė tik per suinteresuotą asmenį dėl jo tyčinių veiksmų kenkti apeliantei.
11.5. Suinteresuotas asmuo turi nekilnojamojo turto, kurį šiuo metu pardavinėja už 199 000 Eur. Pardavęs gyvenamąsias ir komercines patalpas, turės pakankamai gyvenimo pradžiai.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
Šalies argumentai
12.1. Pareiškėja visiškai nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog taikos sutartį pasirašė, neva, dėl įbauginimo, nors neskundė teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis.
12.2. Teismas išaiškino visas aplinkybes dėl fondo lėšų ir nustatė, kad pati pareiškėja nepagrįstai kreipėsi į vaikų garantinį fondą ir jį klaidino ir gavo neteisėtų lėšų.
12.3. Pareiškėja nutyli, jog suinteresuotas asmuo seniai nebegyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, nutyli, jog pagal tą pačią taikos sutartį suinteresuotas asmuo gali gyventi ten, kol bus visiškai sumokėta kompensacija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties, 2019 m. lapkričio 18 d. susitarimo dėl atsiskaitymo už atliktus advokato darbus tvarkos nustatymo, 2020 m. rugsėjo 30 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 95118 specialiųjų sąlygų, 2020 m. lapkričio 9 d. komercinio pasiūlymo, parduodamų 520 kv. m patalpų skelbimo kopijas.
15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais ir nenustatęs išimtinių aukščiau nurodytų aplinkybių, sprendžia šių dokumentų prie atskirojo skundo medžiagos neprijungti, bei pažymi, jog dokumentai, kurie nebuvo pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, 2020 m. lapkričio 9 d. komercinis pasiūlymas gautas po pareiškėjai nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo, o parduodamų 520 kv. m patalpų skelbimo data išvis nėra aiški. Pažymėtina ir tai, jog šie įrodymai (2020 m. lapkričio 9 d. komercinis pasiūlymas, parduodamų 520 kv. m patalpų skelbimas) atskleidžia aplinkybes, kurios neegzistavo skundžiamos nutarties priėmimo metu ir nebuvo tiriamos bei vertinamos pirmosios instancijos teisme, dėl to šie įrodymai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl ginčo esmės
17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
19. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
20. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-61/2011).
21. Pareiškėja prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą grindė tuo, kad jos finansinės padėtis yra labai sunki, nes 2017 m. spalio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu pasirašyta taikos sutartimi prisiėmė labai daug įsipareigojimų, viena augina mažamečius vaikus, viena rūpinasi namo išlaikymu, iš vaikų tėvo (suinteresuoto asmens) nesulaukia jokios pagalbos.
22. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą atmetė, nustatęs, kad pareiškėja vieniems kreditoriams suteikdama prioritetą, R. A. prievolės net nepradėjo vykdyti, todėl laikė, jog negalima pripažinti, kad V. A. esama turtinė padėtis susiklostė ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių ir dalis šių išlaidų yra pasirinktos pareiškėjos savanoriškai.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas bei pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, o atskirajame skunde išdėstyti pareiškėjos argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia.
24. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neįvertino svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, turėjo atsižvelgti ir į apeliantės bei nepilnamečių vaikų padėtį ir jų interesus, kad sunki turtinė padėtis susidarė dėl suinteresuoto asmens neadekvačių veiksmų pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu, ir kad apeliantė nevengia savo atsakomybės grąžinti skolas, priešingai, ieško visų įmanomų būdų jas kuo greičiau padengti, todėl teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad per tris metus apeliantė padengė daug skolų, kurios susidarė tik per suinteresuotą asmenį dėl jo tyčinių veiksmų kenkti apeliantei.
25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad, kaip tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, kuria tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, vykdymo terminas jau buvo atidėtas du kartus, tačiau suinteresuotam asmeniui nuo 2017 m. spalio 11 d. piniginė kompensacija iki šiol visiškai nebuvo mokama, taigi toks apeliantės elgesys, kai ji suinteresuotą asmenį iš kitų kreditorių išskiria jam įsiskolinimo nedengdama nors dalinai jau tris metus ir atsiskaitinėja su kitais savo turimais kreditoriais, yra nesąžininga kitos šalies – suinteresuoto asmens – atžvilgiu. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji suinteresuoto asmens gerą turtinę padėtį pradėjo įrodinėti tik pirmosios instancijos teismui priėmus jos atžvilgiu nepalankų sprendimą, o, apeliacinės instancijos vertinimu, ir pati nepateikė pakankamai duomenų, kad teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą apie jos sunkią turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja savo rizika prisiėmė 2017 m. spalio 11 d. taikos sutartyje nurodytus įsipareigojimus, kurių mąstą galėjo įvertinti prieš pasirašydama taikos sutartį.
26. Sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, nustatinėtinos aplinkybės yra skolininko finansinė būklė prašymo nagrinėjimo metu bei skolininko finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje, o skolininko finansinius sunkumus lėmusios priežastys (skolininkui neteigiant ir neįrodinėjant, kad sunki skolininko finansinė padėtis susiklostė ne dėl jo paties veiksmų), neturi esminės teisinės reikšmės klausimo sprendimui.
27. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjos turtinė padėtis negali būti laikoma itin sunkia, nes pareiškėja turi realizuotino nekilnojamo turto, kurio nerealizavo, siekdama pagerinti susidariusią turtinę padėtį, kad užtikrintų skolos grąžinimą. Apie mėginimą parduoti nekilnojamąjį turtą apeliantė nurodo tik atskirajame skunde. Šiuo atveju pareiškėja, siekdama jai palankaus procesinio sprendimo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius ne tik tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jos finansinė padėtis yra sunki, bet ir tai, kad padėtis yra tokia sudėtinga, jog priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų pareiškėjai itin sunkias pasekmes, kartu ir įrodymus, kad ateityje jos finansinė padėtis pagerės. Priešingu atveju, t. y. pareiškėjai neįrodžius savo sunkios finansinės padėties ir jos pagerėjimo perspektyvos ateityje, pareiškėjos prašymo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą.
28. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėja nesiima jokių veiksmų, jog jai taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai suinteresuoto asmens atžvilgiu būtų bent jau pradėti vykdyti, kas leistų pareiškėjos elgesį vertinti kaip geranorišką siekį atsiskaityti, bet ne kaip subjektyvų norą vilkinti teismo sprendimu įtvirtintų prievolių vykdymą trečią kartą prašant atidėti teismo procesinio sprendimo įvykdymą.
29. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį pagrindą trečią kartą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, o vien pareiškėjos pageidavimas sprendimą įvykdyti jai patogiu būdu negali būti priežastis suteikti pareiškėjai prioritetą prieš teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo atidėjimo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.