- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- 2VP-5151-292/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04180-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuotas asmuo – R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. A. prašo atidėti 2019-07-31 teismo nutartimi jai nustatytą 57 600 Eur piniginės kompensacijos R. A. sumokėjimą dviem metams, t. y. iki 2022-08-08 dėl labai sunkios finansinės padėties (b. l. 1-2).
Pareiškėja prašyme ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-10-10 tarp jos ir R. A. buvo pasirašyta taikos sutartis, kurią patvirtino teismas ir pagal kurią ji prisiėmė labai daug prievolių ir dėl to yra sunki jos finansinė padėtis.
2017-10-11 pagal taikos sutartį ji įsipareigojo R. B. grąžinti 2628,75 Eur skolą, kuri šiuo metu jau yra grąžinta, įvykdyti 323,58 Eur prievolę Nacionalinei žemės tarnybai (įvykdyta), o atsisakius 15 400 Eur įsiskolinimo iš R. A. už nepilnamečių vaikų išlaikymą, jai atsirado prievolė grąžinti Vaikų išlaikymo fondui 3478,84 Eur išmokų. Dėl šios prievolės taikos sutartimi jie nesitarė ir šiai prievolei įvykdyti ji kas mėnesį moka po 114 eurų. Be to, advokatui P. M. iki š. m. gruodžio 1 dienos ji turi sumokėti 7680 Eur atstovavimo išlaidų pagal tarp jų sudarytą susitarimą. Tam tikslui ji paėmė 7000 Eur banko paskolą 5 metams ir turės mokėti bankui po 160 Eur per mėnesį. Skolinga už vandenį, elektrą. Jos pajamos – 490 Eur (atskaičiavus mokesčius). Augina du nepilnamečius vaikus. Jai finansiškai padeda giminės.
Taip pat ji yra pasirašiusi su nekilnojamo turto agentūra CAPITAL tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Namą per agentūrą pardavinėja jau 2 metai. Pradžioje pardavinėjo už 250 000 Eur, dabar kainą nuleido iki 195 000 eurų. Š. m. pradžioje buvo atsiradę pirkėjai, bet susidarius sunkiai ekonominei padėčiai dėl COVID – 19, namo parduoti negalėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) R. A. nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos prašymu, nes sprendimo (nutarties) vykdymas jau buvo du kartus atidėtas, tačiau V. A. per tą laiką nieko nedarė, kad parduotų namą ar kitą nekilnojamąjį turtą, kurį ji turi. Nors pagal taikos sutartį jis turi teisę gyventi name, kol nebus išmokėta kompensacija, tačiau dėl itin konfliktiškų santykių su pareiškėja, jis buvo priverstas išeiti gyventi kitur, nuomoti butą. Šiuo metu jis neturi pastovios gyvenamos vietos, pastaruoju metu gyvena su tėvais. Piniginė kompensacija, kurią jam privalėjo sumokėti V. A., per tiek laiko jau ir nuvertėjo, todėl turėtų būti skaičiuojamos palūkanos. Be to, jis bijo, kad skolininkė gali perleisti savo turtą, todėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiti pareiškėjos kreditoriai atsirado jos pačios tyčinių veiksmų pasėkoje. Vaikų garantiniam fondui skola atsirado, nes pareiškėja nuslėpė, kad gauna vaikams išlaikymą iš jo, bet tuo pačiu gavo pinigus ir iš Vaikų garantinio fondo. Didelė skola advokatui atsirado dėl jos pasirinkimo „brangaus“ atstovo. Taikos sutartį su V. A. sudarė ir susitarė dėl kompensacijos jam išmokėjimo, nes tuo metu skolininkės sąskaitoje buvo pinigų suma, kurios būtų užtekę kompensacijai jam sumokėti, tačiau skolininkė nusipirko naują automobilį ir pinigus iššvaistė. Skolininkė turi kito nekilnojamo turto Švenčionių rajone – dalį sodybos prie ežero, kurią gali parduoti ir su juo atsiskaityti. Be to, pardavinėja namą už kainą, kuri ilgą laiką nekinta (nemažinama). Dėl neaiškių priežasčių prievoles kitiems kreditoriams prievoles vykdo ar įvykdė, tačiau jam prievolės nei nepradėjo vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymą atsisakytina tenkinti.
Nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymo leidėjas yra suteikęs teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismo teisė išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui Sprendžiant ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą, svarbu įvertinti ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkei, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomasis pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Aktualūs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus bei į tai ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas jo vykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-10-11 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp V. A. ir R. A. sudaryta taikos sutartis pagal kurią V. A. įsipareigojo R. A. iki 2018-04-01 sumokėti 57 600 Eur piniginę kompensaciją.
2018-06-11 Alytaus apylinkės teismo nutartimi atidėtas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-10-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-352-652/2017, dalies vykdymas dėl 57 600 Eur kompensacijos išmokėjimo R. A. vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
2019-07-31 Alytaus apylinkės teismo nutartimi atidėtas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-10-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-352-652/2017, dalies, kuria patvirtinta 2017-10-08 taikos sutarties 10 punktas dėl 57 600 Eur kompensacijos išmokėjimo R. A. iki 2018-04-01 ir kurio vykdymas Alytaus apylinkės teismo 2018-06-11 nutartimi atidėtas vienerių metų laikotarpiui, vykdymą vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Tokiu būdu, nutarties (sprendimo) vykdymo terminas buvo atidėtas du kartus, o R. A. nuo 2017-10-11 dienos piniginė kompensacija nebuvo mokama.
Pareiškėja (skolininkė) prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo grindžia bloga turtine padėtimi dėl kitų kreditorių, gaunamų mažų pajamų bei dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas dar ilgesniam laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – išieškotojo – padėtį, jog nebūtų pažeisti jo interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo atidėjimo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, jam elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią turtinę padėtį, kad užtikrintų teismo sprendimu priteistos skolos grąžinimą.
Nagrinėjamu atveju skolininkė V. A. skolos R. A. net nepradėjo mokėti, nors kitiems kreditoriams – R. B., Nacionalinei žemės tarnybai skolą, jos teigimu, jau yra sumokėjusi. Prievolė grąžinti vaikų išlaikymo išmokų permoką (b. l. 13-14) atsirado per sprendimo įvykdymo atidėjimo terminą ir ji atsirado dėl pačios skolininkės kaltės jai nepateikus informacijos apie R. A. mokėtas priteistas vaikų išlaikymo lėšas bei kitų duomenų. Susitarimas su advokatu P. M. dėl atsiskaitymo už atliktus advokato darbus taip pat sudarytas 2019-11-18, t. y. per sprendimo vykdymo atidėjimo laiką (b. l. 9). 2020-07-24 sudaryta buitinio vartotojo skolos grąžinimo sutartis dėl skolos už elektrą mokėjimo. Tokiu būdu, V. A. ne tik kad neatsiskaitė su R. A., bet ir padidino kreditorių skaičių (ėmė kreditą iš banko susitarimui su advokatu P. M. įvykdyti), taip vieniems kreditoriams suteikdama prioritetą, o R. A. prievolės net nepradėjusi vykdyti. Todėl negalima pripažinti kad V. A. esama turtinė padėtis susiklostė ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių ir dalis šių išlaidų yra pasirinktos pareiškėjos savanoriškai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja turi realizuotino nekilnojamo turto, kurio kaip matyti iš R. A. paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos, nerealizavo, siekdama pagerinti susidariusią turtinę padėtį, kad užtikrintų skolos grąžinimą. Jau vien dėl šios aplinkybės pareiškėjos turtinė padėtis negali būti laikoma itin sunkia. Įrodymų, kad pareiškėja siekia parduoti nekilnojamąjį turtą teismui nepateikė. Argumentai, kad šiuo metu ji sumažino namo kainą ir parduodamas namas laukia savo pirkėjo, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes byloje nėra jokių duomenų ar pardavinėjamo namo vertė yra reali ir ar už tokią kainą ir per kiek laiko jis gali būti parduotas. Kito turimo nekilnojamo turto pareiškėjos teigimu ji neketina parduoti.
Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, atidėti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo ir šiuo aspektu, nes nėra duomenų, kad pareiškėjos turtinė padėtis ateityje galėtų pagerėti. Priešingu atveju, būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas ir vykdytinumas negali būti priklausomas nuo kreditoriaus, šiuo atveju suinteresuoto asmens R. A. turtinės padėties, ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti išimtį iš bendros teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo savo būsto neturi. Kiti argumentai dėl jo turtinės padėties nebuvo keliami ir pačios pareiškėjos.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens teisėtus lūkesčius, taip pat atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimo privalomumo, vykdytinumo principus, daroma išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutą, nes vykdymo atidėjimas dar dviem metams, prieš tai jau atidėjus sprendimo vykdymą du kartus dviem metams, neatitinka CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos vykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo vykdymo atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą (šiuo atveju net buvo susitarta tarp šalių dėl kompensacijos, todėl pareiškėja turėjo įvertinti galimybę ją sumokėti), atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo ir neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo procese esmės iškreipimą. Siekiant proporcingumo, interesų pusiausvyros, nors pareiškėjos materialinė padėtis ir nėra labai gera, tačiau ji privalo siekti nepažeisti ir kito asmens teisių ir interesų bei gera valia sumokėti įsiskolinimą, nes vykdant priverstinai bus patirtos dar didesnės išlaidos dėl vykdymo.
Suinteresuotas asmuo R. A. per baigiamąsias kabas parašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkės turtą bei priteisti palūkanas, tačiau šie klausimai nėra prašymo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
Netenkinti V. A. prašymo dėl 57 600 Eur skolos mokėjimo R. A. atidėjimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.