- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-19
- Bylos Nr.
- 2-352-652/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Sakalauskienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- R. A.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
institucijos, teikiančios išvadą byloje, - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A., institucijai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo R. A. priešieškinį ieškovei V. A., institucijai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai (t. 9, b. l. 1-10):
nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 356, tarp ieškovės V. A., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), pripažįstant atsakovą R. A. kaltu dėl santuokos iširimo. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę A.; priteisti iš atsakovo 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimą;priteisti iš atsakovo R. A. nepilnamečių vaikų N. A. ir A. A. išlaikymui po 300 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2014-10-07) iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. priteisti iš atsakovo R. A. nepilnamečių vaikų N. A. ir A. A. 19331,33 eurų išlaikymo įsiskolinimą. nustatyti nepilnamečių N. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su ieškove V. A.; nustatyti, kad atsakovas R. A. su nepilnamečiais vaikais N. A. ir A. A., vaikams pageidaujant, bendrauja pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. ryto iki tos pačios dienos 18 val. vakaro bei pirmą kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 11 val. ryto iki tos pačios dienos 17 val. vakaro, atsakovui R. A. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal į jų gyvenamąją vietą; atsakovas R. A. nurodytu laiku su nepilnamečiais vaikais bendrauja pagal savo poreikius ir pageidavimus, tačiau visada kitoje vietoje nei ieškovės ir vaikų gyvenamoji vieta; priteisti iš atsakovo R. A. ieškovei V. A. 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.Padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti prievolių pobūdį.
II. Atsakovo reikalavimai (t. 8, b. l. 24-29):
nutraukti santuoką, įregistruotą 1997 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 356, tarp ieškovės V. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovę V. A. kalta dėl santuokos iširimo. Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę A., o ieškovei – jos pageidaujamą pavardę; nepilnamečių N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. A.; priteisti iš V. A. išlaikymą A. A. ir N. A. kiekvienam po 80 eurų iki jų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.padalinti santuokoje įgytą turtą.
II. Šalių paaiškinimai.
1. Ieškovė teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus ir paaiškino, kad jos ir atsakovo santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė trys sūnus, iš kurių A. šiuo metu yra pilnametis. Nurodė, kad jau 2000 metais sužinojusi apie atsakovo neištikimybę kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau atsakovas atsiprašė ir toliau gyveno šeimoje. Nurodė, kad po 5-6 metų atsakovas vėl susirado meilužę D. B., pradėjo negrįžti naktimis, kad ji internete rado atsakovo patalpintų nuotraukų su D. B., kad D. B. gimtadieniui darė specialias šampano etiketes ir pan. Nurodė, kad 2006 metais gimė antras sūnus, o atsakovas atvažiavo lankyti girtas. Paaiškino, kad Vilniuje atsakovas turėjo butą, ten gyveno kol dirbo Vilniuje ir grįždavo į namus tik savaitgaliais, kad tame bute ji rasdavo juodų plaukų. Norėdama įsitikinti atsakovo neištikimybe, 2014 metais įmontavo garso įrangą į atsakovo rankinę ir sužinojo, kad atsakovas važiavo kartu su D. B. švęsti jos gimtadienio 2014-06-28-29 dienomis, o sakė, kad važiuoja į futbolo varžybas. Paaiškino, kad D. B. yra buvusi jų šeimos kirpėja. Paaiškino, kad D. B. gimtadienio nuotraukas rado namų kompiuteryje.
Nurodė, kad kita svarbi skyrybų priežastis yra ta, kad atsakovas mušdavo sūnų Aldą, dėl ko yra nuteistas. Nurodė, kad sūnų paauglį mušdavo diržu net 6 valandą ryto, kad tą matė kiti du broliai, kad visi trys vaikai yra patyrę didelį stresą, kurio pasekmės jaučiamos iki šiol, kad iki šiol vaikai bijo tėvo. Nurodė, kad su vaikais lankėsi ir lankosi pas psichologus.
Nurodė, kad atsakovas nesirūpino šeima, kad tik vieną kartą prisidėjo prie kelionės į Turkiją, kad nelankydavo sergančių vaikų ligoninėje, nepadėjo rūpintis ieškovės motina, kuri patyrė insultą.
Paaiškino, kad ji, ieškovė, niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, o atsakovas dažnai vartodavo alkoholį, išgėręs vairuodavo automobilį.
Apie vaikų poreikius kalbėdama nurodė, kad N. serga bronchine astma, turi problemų dėl akių, o Arijus yra jautrios nervų sistemos, neauga, kad abu vaikai yra emociškai sužlugdyti, tačiau gabūs, nori lankyti būrelius už kuriuos reikia mokėti.
Nurodė, kad ji iš savo verslo gauna minimaliais pajamas, t. y. 350 eurų per mėnesį, kad, trūkstant lėšų, skolinasi iš kolegų, turėjo santaupų.
Nurodė, kad atsakovas visiškai neteikia vaikams išlaikymo nuo 2014 metų balandžio mėnesio, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki 2014 metų rugsėjo mėnesio imtinai, kiekvienam vaikui kas mėnesį skaičiuojant po 300 eurų, o po to pagal atstovo suformuluotą prašymą.
Paaiškino, kad dėl patirto streso šeimoje nukentėjo vaikų mokslai, pablogėjo sveikata, kad pablogėjo ir jos sveikata, mažiau uždirbo, atsakovas žemino ją vaikų akivaizdoje, stumdė, nuteikinėjo prieš vaikus, šmeižė, kad tą patvirtina ir baudžiamosios bylos aplinkybės, kad, jai maitinant vaikus krūtimi, atsakovas gerdavo su draugais. Pabrėžė, kad jokių artimų draugų vyrų ji neturi. Nurodė, kad atsakovas tik manipuliuoja vaikais, jam rūpi futbolas, pagėrimai su draugais, kad gyventi su juo kartu neįmanoma.
Atsakydama į advokato klausimą dėl pinigų nuėmimo, atsakė, kad pinigai buvo sutaupyti iš gaunamų pašalpų vaikams, be to ji dirbo dviejose įmonėse, kad už tuos pinigus padengė atsakovo skolas, kad Ž. A. yra jos pažįstamas, kuris verčiasi karietų nuoma, dėl to ir bendravo su juo, kad pažinčių portale skelbimą įdėjo dėl smalsumo, nurodydama, kad vieniša. Atsakė, kad pati tiesiogiai atsakovo neištikimybės fakto nematė, tačiau matė sūnus A. atsakovą ir jo kirpėją apsikabinusius. Nurodė, kad D. B. gyvena (duomenys neskelbtini), kur dažnai stovėdavo atsakovo automobilis, kad apie jos gimtadienį iš anksto nežinojo, atsakovas nesakė jai. Patvirtino, kad siuvyklą atsakovas padėjo įsirengti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas palaikė savo priešieškinį ir paaiškino, kad santuoką su ieškove įregistravo (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė trys sūnūs. Paaiškino, kad visą laiką tinkamai rūpinosi šeima. Neneigė, kad yra pažįstamas su D. B., nes ji buvo jų šeimos kirpėja, kirpdavo ir jų vaikus. Neneigė, kad ieškovės nurodytą dieną važiavo į futbolo varžybas, o D. B. atsitiktinai paprašė ją nuvežti į Vilnių švęsti gimtadienio, kad jam buvo pakeliui, todėl ir nuvežė, ir dalyvavo jos gimtadienio šventėje, iš pradžių kavinėje, po to gamtoje, kad neprisimena, ar ieškovė apie tai žinojo.
Pabrėžė, kad ieškovė ruošėsi skyryboms, todėl viską kruopščiai suplanavo, rinko kaltės įrodymus. Pabrėžė, kad jis padėjo ieškovei įrengti siuvyklos patalpas Gardino gatvėje tik iš jo pinigų, kad besąlygiškai rūpinosi ir išlaikė vaikus, rūpinosi ieškovės motina, kartu su ieškove surado jos motinai tinkamus globos namus, leido motiną priregistruoti jų name, su šeima du kartus per metus atostogaudavo Turkijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Tam tikrą laikotarpį dirbo Vilniuje, nes gaudavo dideles pajamas, nupirko Vilniuje butą sūnaus Aldo vardu.
Paaiškino, kad ieškovė turėjo romaną su Ž. A., kuris gyvena Marijampolėje, kur gyvena ir ieškovės sesuo, kad jam visą laiko trūko sutuoktinės dėmesio. Paaiškino, kad ieškovės neištikimybės įrodymų neturi. Paaiškino, kad ieškovė namuose geria vyną, kad trečią vaiką išvažiavo gimdyti būdama išgėrusi, kad išgėrinėjo maitindama kūdikį, palieka vaikus namuose vienus, nederina vaikų priežiūros su atsakovu. Pabrėžė, kad ieškovė pastoviai įsijungusi internetą, neprižiūri šeimos, vaikų. Nurodė, kad ieškovė dažnai keičia nuomonę, neprognozuojamo elgesio, nes yra sudaužiusi televizorių, puodus, sudeginusi jo penkis kostiumus. Nurodė, kad bendras ūkis nutrūko nuo 2015 metų, tačiau jis iki šiol veža šeimai maistą iš Lenkijos. Paaiškino, kad jo, kaip įmonės vadovo, mėnesines pajamas sudaro 360 eurų. Nurodė, kad jo įmonės finansinė padėtis pablogėjo nuo 2014 metų. Pabrėžė, kad įsiskolinimo už vaikų išlaikymą nepripažįsta, nes vaikus išlaikė visą laiką. Sutinka mokėti po 80 eurų kiekvienam vaikui, nes tiek prašo ir iš ieškovės, jei su ja liks gyventi vaikai, kad su tokia suma sutinka dėl savo gaunamų pajamų. Dėl bendravimo su vaikais prašė palikti tą tvarką, kuri jau nustatyta.
Dėl vyriausiojo sūnaus Aldo paaiškino, kad atsirado su juo paauglystės problemos, kurių ieškovė nesprendė, o tik užstodavo sūnų, kad ieškovė 2014 metais kreipėsi į Policijos komisariatą dėl jo vardu laikomo šaunamojo ginklo namuose, taip dėdama pagrindus baudžiamajai bylai. Nurodė, kad A. pasisakydamas kur nori gyventi, pasakė ten, kur yra baseinas ir sūkurinė vonia, t. y. neakcentavo su kuriuo iš tėvų. Pabrėžė, kad jokio smurto nei vieno šeimos nario atžvilgiu nenaudojo, o nuosprendis baudžiamojoje byloje nėra įsiteisėjęs.
Apibendrindamas pasakė, kad šeima iširo dėl ieškovės neištikimybės, nelojalumo šeimai, jos nesirūpinimo šeima, dėl jo, kaip vyro, žeminimo, dėl bendrų pinigų iššvaistymo. Nesutiko dėl neturtinės žalos ieškovei, nes jis mano, kad patyrė didesnę neturtinę žalą negu ieškovė, nes neteko gyvenamosios vietos ir buvo apšmeižtas.
Nurodė, kad vaikai mokykloje yra nemokamai maitinami, lanko nemokamus būrelius, gauna pašalpas kanceliarinėms prekėms įsigyti.
III. Institucijos išvada.
Patikslindama 2014-11-03 duotą išvadą, institucijos atstovė nurodė, kad apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovo R. A. atžvilgiu sužinojo 2014 metais rugsėjo mėnesį, kad nuo to laiko gauta apie 20 prašymų ir skundų iš abiejų šalių, kurios kaltino viena kitą. Nurodė, kad administracinio protokolo nesurašė, tik primindavo apie tėvų pareigas. Paaiškino, kad šalių vaikai buvo ne kartą apklausti ir visada išreikšdavo nuomonę gyventi su motina. Pabrėžė, kad nėra būtinybės vaikus dar kartą apklausti teisme, nes vaikai patirtų papildomą stresą. Jie yra pasimetę, nenori bendrauti, su tėvu Arijus norėtų bendrauti tik tada, kai to pats norės, N. konkrečios nuomonės dėl bendravimo su tėvu neišreiškė. Atstovė mano, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka gali būti perkelta į teismo sprendimą, ji atitinka vaikų interesus, nes tėvo ryšys su vaikais nėra nutrūkęs (t. 2, b. l. 133-141).
IV. Teismo nustatytos aplinkybės, jų įvertinimas, išvados.
2016-06-13 nutartimi, prašant ieškovei, buvo nutarta byloje priimti dalinį sprendimą (t. 10, b. l. 57-58).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 356. Santuokoje, 1998 metų balandžio 6 d. gimė sūnus A., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Arijus ir (duomenys neskelbtini). gimė sūnus N. Ieškinio pateikimo dieną visi trys vaikai buvo nepilnamečiai.
2014-10-20 buvo priimtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl R. A. veiksmų (t. 3, b. l. 24). Kartu į bylą yra pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad, galimai, 2014-10-14 apie 8.30 val. V. A. sumušė vyras, kad sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 21).
Iš 2014-09-05, 2014-10-09 nutarčių matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėja atsakovui R. A. paskyrė kardomąją priemonę - gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. A., neieškoti su juo ir su V. A. ryšių ir nebendrauti (t. 3, b. l. 25-26, 125-126). 2015-07-07 nutartimi šioje civilinėje byloje atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo V. A., gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas įpareigojimo nesilaikė ir 2016-04-14 buvo nubaustas 500 eurų bauda išieškotojos V. A. naudai (t. 8, b. l. 118-121). Atsakovas taip pat nesilaikė baudžiamojoje byloje nustatytų draudimų (t. 6, b. l. 13-16).
Iš 2014-09-08 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto matyti, kad, atsižvelgiant į V. A. prašymą, iš R. A. laikinai paimtas leidimas nešiotis (laikyti) ginklą (t. 3, b. l. 28).
Iš 2015-02-14 Alytaus apskrities V. P. komisariato pranešimo matyti, kad 2015-02-04 V. A. nebuvo įleista į namus, buvo iškviesta policija, po ko R. A. atidarė duris, buvo išgėręs (t. 3, b. l. 117-120).
Iš 2014-12-11 - 2015-01-30 A. A. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, paskirtos ikiteisminio tyrimo teisėjos, akto Nr. 103MS-208/2014 matyti, kad A. A. yra psichiškai sveikas, kad šeimoje patiria didelę emocinę įtampą, kad tėvo galimai atlikti psichologinis bei fizinis smurtas psichotraumuojančiai veikė ir iki šiol veikia jo psichikos būseną. Ekspertas, aprašydamas tiriamojo psichikos būseną, cituoja A. A., kuris nurodo, jog jį tėvas muša nuo 2009-2010 metų, papasakojo tėvo elgesio su juo detales (t. 3, b. l. 121-124).
Iš kitų pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieškovė 2016 metų kovo mėnesį kreipėsi į Alytaus miesto pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl N. psichologinės būklės įvertinimo. Buvo teikiama psichologo pagalba: aptariamos vaiko netinkamo elgesio priežastys, galimi sprendimo būdai (t. 8, b. l. 62-73).
Į bylą pateiktos R. A. išduotos lošimo namų kortelės, kurias ieškovė vertina kaip atsakovo lošimą ir šeimos pinigų iššvaistymą, o atsakovas teigia, kad jis konsultuodavo lošimų įmones ir gaudavo atlyginimą (t. 3, b. l. 49-51). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui R. A. UAB ,,G. C.“ išmokėjo 2007 metais 14400 Lt, o UAB ,Keiinvestment“ tais pačiais metais išmokėjo 20748,91 Lt. Kaip matyti iš nurodytos pajamų rūšies bei atsakovo paaiškinimų, šias pajamas gavo iš darbinės veiklos (t. 5, b. l. 68). Tačiau iš AB SEB banke atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad jis 2007-02-27 ATM Casino sumokėjo 1000 litų, o 2007-11-30 dar 3000 litų (t. 9, b. l. 115-116).
2015 metų liepos 13 d. atsakovo R. A. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo R. A. nuteistas už fizinį ir psichologinį smurtą sūnaus Aldo atžvilgiu. Nuosprendyje teismas nustatė, kad kaltinamasis R. A. laikotarpiu nuo 2011 m., tiksliau nenustatyto laiko, iki 2014 m. rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini), namo kambariuose, virtuvėje bei kieme sistemingai ne mažiau kaip 5 kartus, bet tiksliau nenustatytą skaičių kartų, baugino savo nepilnametį sūnų A. A., gimusį 1998 m., naudodamas prieš jį psichinę ir fizinę prievartą, t. y. užduodavo vaikui žeminančių užduočių, pvz., išrauti nustatytą skaičių piktžolių ir surūšiuoti jas pagal dydį, už padarytas klaidas perrašinėti tekstą po 10-20 kartų, apie atliktus darbus nurodydavo jam kompiuteriu pateikti ataskaitas, norėdamas ryte prikelti, užpylė sūnui ant veido šalto vandens, sistemingai vadino A. A. įžeidžiančiais žodžiais: žiopliu, asilu, debilu, benkartu, naudojo prieš jį fizinį smurtą, suduodamas rankomis, diržu, pagaliu per rankas, galvą, kitas kūno vietas, spirdamas į sėdmenis dėl to, kad nukentėjusysis laiku neatlikdavo paskirtų darbų, kad išeidavo pas draugus, kad pas jį ateidavo draugai, kad paskubėtų dirbti, o tiksliau:
- 2011 m. balandžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, sudavė A. A. smūgius pagaliu per rankas dėl neatliktų užduotų darbų, dėl to vaikas patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą;
- 2012 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiojo A. A. kambaryje diržu sudavė nemažiau kaip dešimt smūgių jam per rankas dėl to, kad pasikvietė į namus draugus, dėl to vaikas patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą;
- 2014 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiojo A. A. kambaryje sudavė kumščiais nemažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į veidą, per galvą dėl to, kad jis neatsiuntė kompiuteriu ataskaitų apie išravėtas piktžoles, perskaitytas knygas;
- 2014 m. liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, kieme šalia batuto sudavė A. A. nemažiau kaip du smūgius į galvą, pečius, dėl to vaikas patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą;
- 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, ryte apie 7 val. nukentėjusiojo A. A. kambaryje užpylė nukentėjusiajam ant veido šalto vandens, kad jį pažadintų.
2016 metų sausio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismas paliko nuosprendį galioti.
2016 metų birželio 28 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiais teismas panaikino Kauno apygardos teismo nutartį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir perdavė Kauno apygardos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad teismas nepasisako dėl nuteistojo kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių įrodytumo, kaltinimo aiškumo, procesinių teisių užtikrinimo, apeliacinio skundo išnagrinėjimo išsamumo ir jam paskirtos bausmės teisėtumo klausimais (t. 10, b. l. 135-140).
2015 metų birželio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R. A. buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį, t. y. už tėvo valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Nutartyje teismas nustatė: 2015 m. gegužės 3 d., ir 2015 m. gegužės 13 d., R. A. namuose adresu (duomenys neskelbtini) atjungė iš įvado elektros energijos tiekimą į namą kuriame kartu su motina V. A. gyvena trys nepilnamečiai vaikai: A. A. gim. (duomenys neskelbtini)., A. A. gim. (duomenys neskelbtini) ir N. A. gim. (duomenys neskelbtini) Tuo sudarė vaikams nesaugią aplinką ir trukdė tenkinti socialinius – fizinius poreikius.
Ieškovės atstovas pateikė duomenis apie pradėta ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo sukčiavimo, nuimant pinigus nuo sūnaus Aldo sąskaitos (t. 10, b. l. 114-136).
Iš pateiktų įrodymų matyti, kad šalys, būdami verslininkai, 2012-2013 metais bendradarbiavo tarpusavyje, sudarydami nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), automobilio Chevrolet, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis, automobilio BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį (t. 5 b. l. 1-9). Šalių teigimu, UAB ,,Aldavita“ mokėjo už jų būstui (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas, tačiau ieškovė 2015-06-26 prašyme nurodė, kad minėtos sutartys yra negaliojančios (t. 4, b. l. 95-97).
Iš 2015-06-29 Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos rašto matyti, kad ieškovė V. A. kreipėsi į tarnybą dėl vaikų emocinės būklės ir elgesio problemų, kad buvo nustatyta, jog A. ir N. turi emocinį ryšį su abiem tėvais, tačiau jų emocinės būsenos priklausė nuo tėvų santykių. Tėvams buvo suteiktos žodinės rekomendacijos dėl bendravimo su vaikais ir tarpusavyje (t. 5, b. l. 89).
Iš 2016-04-01Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad šalių konfliktai dėl vaikų priežiūros tęsiasi, atsakovui kreipiantis dėl ieškovės netinkamo vaikų auklėjimo, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos (t. 8, b. l. 3).
Teisme nustatant laikiną bendravimo tvarką su vaikais, Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė bendravimo aprašus, kuriais teismas vadovavosi, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad iš pateiktų aprašų matyti, kad vaikų ryšys su tėvu nėra nutrūkęs, tačiau vaikai yra paveikti nuolatinių tėvų konfliktų, ypač N. (t. 8, b. l. 18-19, t. 10, b. l. 47).
Iš 2014 metų pabaigos, 2015 metų pradžios ieškovės pareiškimų, fotonuotraukų matyti, kad atsakovas R. A. nesilaiko įpareigojimo gyventi skyrium nuo ieškovės, tą jis ir pats patvirtino teismo posėdžiuose, tą rodo ir antstolio kreipimaisi į teismą dėl nustatytų įpareigojimų nevykdymo, toliau šalys tarpusavyje konfliktuoja, vienas kitą įrašinėdami ir filmuodami, kartais susitardami dėl bendravimo su vaikais, kartais nesilaikydami sutarto grafiko ir skųsdami vienas kitą Vaiko teisių apsaugos skyriui (t. 5, b. l. 90-116, 169-170, t. 6, b. l. 71-87). Pažymėtina, kad teismas skyrė šalims terminą susitaikyti, siūlė mediaciją, kurios atsisakė ieškovė, kalbėjosi su šalimis, siūlė psichologo pagalbą, atidėdavo teismo posėdžius, kad šalys susitaikytų, tačiau šalims susitaikyti nepavyko. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu daugiausia konfliktų ir kilo dėl to, kad atsakovas nesilaikė draudimo gyventi skyrium nuo V. A. bei dėl bendravimo su vaikais (t. 6, b. l. 14-16). Šalys nesilaikydamos susitarto bendravimo su vaikais grafiko, kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, kuri buvo nustatyta 2016-04-19 (t. 8, b. l. 77-81).
Matydamas itin konfliktiškus šalių santykius teismas 2016-06-15 nutartimi pasiūlė šalims kreiptis psichologinės pagalbos (t. 10, b. l.73-74). Byloje buvo pateiktas psichologės, pas kurią lankėsi šalys, raštas, iš kurio matyti, kad suteiktų konsultacijų nepakanka, rekomenduojamas tolesnis psichologo konsultavimas, tačiau į kitą konsultaciją atsakovas neatvyko (t. 10, b. l. 104-106). Teisme atsakovas paaiškino, kad šalys gali naudotis ir nemokama psichologo konsultacija.
Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikia skirtingą bei nepastovų išlaikymą vaikams, mokėjo draudimo įmokas (t. 4, b. l. 32-35, 38-41, t. 5, b. l. 136-141, t. 4, b. l. 17-20, 170-172, t. 5, b. l. 168, 171, t. 7, b. l. 134, t. 10, b. l. 31, 100-103).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimų nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos matyti, kad nepasitvirtino abiejų šalių viena kitos atžvilgiu nurodytos aplinkybės dėl smurto N. ir A. atžvilgiu (t. 6, b. l. 125-128). Pažymėtina, kad atsakovas siekė susitaikyti su sūnumi Aldu baudžiamajame procese, tačiau nepavyko, įtempti santykiai tęsėsi (t. 4, b., l. 30-35, 116-117).
Nepilnamečiai šalių sūnūs A. A. ir N. A. kelis kartus Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje išreiškė norą gyventi su motina, paskutinį kartą 2016-06-07 (t. 4, b. l. 9, t. 6, b. l. 6, t. 7, b. l. 107, t. 10, b. l. 23-26). Vaikai raštu aprašė apie tėvų konfliktiškus santykius, panašias aplinkybes nurodė apklausiami Vaiko teisių apsaugos skyriuje bei pas psichologą (t. 6, b. l. 9, t. 7, b. l. 138).
Sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo.
Šalys kaltina viena kitą dėl šeimos iširimo. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų, kurias ji padarė, paimdama duomenis iš šeimos fotoaparato ir kompiuterio, to neneigė ir atsakovas, matyti, kad atsakovas laiką leidžia su D. B., kurią jis nuotraukose atpažino ir neneigė, kad buvo su ja kartu. Atsakovas taip pat neneigė, kad, ieškovės nurodytu laiku, važiuodamas į futbolo varžybas, pavežė ir D. B. į Vilnių, kur buvo švenčiamas pastarosios gimtadienis, kad grįžo su ja atgal į Alytų, kad gamtoje dar buvo tęsiama gimtadienio šventė, ar apie buvo informuota sutuoktinė, negalėjo pasakyti, tačiau neigė, kad buvo sutuoktinei neištikimas. Iš to, kaip nuotraukose atsakovas elgiasi su svetima moterimi, atsižvelgiant į ieškovės, atsakovo paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas nebuvo lojalus, pagarbus savo sutuoktinei ir, teismo vidiniu įsitikinimu, buvo sutuoktinei neištikimas (t. 4, b. l. 135-141, (duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Ieškovės pateikti garso įrašai, išklausius aplinkybes, kaip jie buvo padaryti, vertintini kaip neatitinkantys įrodymams keliamų reikalavimų, nes buvo gauti neteisėtu būdu, todėl jais nesiremiama, nustatant šalių kaltę dėl šeimos iširimo (t. 5, b. l. 105, t. 6, b. l. 122, (duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Iš fotonuotraukų, darytų 2015-04-14 matyti, kad atsakovas nepagarbiai elgiasi su ieškove ( t. 4, b. l. 110-112). Iš byloje esančių įrodymų apie atsakovo elgesį su vaikais, ypač su vyresniuoju sūnumi Aldu, nesilaikymas nustatytų apribojimų ir dėl to vykusių konfliktų su ieškove vaikų akivaizdoje, elektros atjungimas name, pažeidžiant vaikų interesus, liudija apie atsakovo, kaip sutuoktinio netinkamą pareigų vykdymą šeimoje, o kaip tėvo – galimai nusikalstamą veiką sūnaus Aldo atžvilgiu (t. 4, b. l. 11-16, t. 6, b. l. 55-70, 120-131).
Duomenų, kad ieškovė V. A. būtų girtavusi, neprižiūrėjusi vaikų, kaip teigė atsakovas, byloje nėra. Atvirkščiai, V. A. vaikų mokymosi įstaigų apibūdinama kaip atsakinga ir aktyvi motina, kuri tinkamai rūpinasi savo vaikais, renkama į tėvų komitetą, pati buvo gerai auklėjama tėvų šeimoje. Tai, kad ji yra išklausiusi liaudies medicinos ir okultinių mokslų įvadinį kursą, negali būti pagrindu ją charakterizuoti neigiamai (t. 4, b. l. 17-20, 170-172, t. 5, b. l. 168, 171, t. 7, b. l. 134, t. 10, b. l. 31, 100-103). Atsakovui kaltinant ieškovę dėl pinigų iššvaistymo, ieškovė nurodė, kad buvo atiduodamos skolos. Šios aplinkybės bus detaliau nagrinėjamos bylos dalyje dėl santuokinio turto padalijimo, nes atsakovas yra pareiškęs reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo iš ieškovės.
Pripažintina, kad abiems šalims trūko tolerancijos ir supratimo viena kitos atžvilgiu, vyravo savo principų laikymasis, vietoj to, kad savo asmeninius interesus būtų paaukoję dėl vaikų interesų, būtent, dėl vaikų psichinės ir emocinės būklės pagerinimo, tačiau vertinant šalies kaltę dėl šeimos iširimo nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad ieškovė nepažeidė esminių kaip sutuoktinės, vaikų motinos pareigų (CK 3.5 str. 2 d., 3.27 str. 1 d., 3.30 str.).
Manytina, kad pagrindinės priežastys, kurios sąlygojo šeimos iširimą yra: atsakovo nelojalumas ir nepagarba sutuoktinei, neištikimybė, netinkamas, žiaurus, galimai nusikalstamas elgesys su vyriausiuoju sūnumi, paskirtos kardomos priemonės, po to teismo nutarties dėl gyvenimo skyrium su ieškove nevykdymas ir konfliktavimas su ieškove vaikų akivaizdoje, kompromisų bei nuolaidų neieškojimas, savo interesų ir ambicijų pastatymas aukščiau vaikų interesų. Šios nustatytos aplinkybės atitinka Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, kuri bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, bei 3.60 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, todėl atsakovas pripažintinas kaltu dėl šeimos iširimo.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė A. (CK 3.69 str.).
Neturtinė žala.
Pripažinus atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo, spręstinas neturtinės žalos atlyginimo klausimas (CK 3.70 str. 2 d.). Ieškovė nurodė, kad dėl neištikimybės fakto, atsakovo elgesio su ja ir vaikais patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jos darbingumas, tuo pačiu ir pajamos. Teisminiai procesai, kreipimaisi pas vaikų gydytojus, psichologus pareikalavo daug išlaidų, pergyveno dėl vaikų sveikatos, kurią, kaip ir jos pačios, paveikė jos ir atsakovo tarpusavio santykiai. Manytina, kad ieškovės nurodyti patirti dvasiniai sukrėtimai ir atsiradusios pasekmės yra objektyviai įmanomos ir galimos bei adekvačios, nustačius atsakovo neištikimybės faktą, žiaurų, galimai nusikalstamą elgesį su sūnumi A.. Nustatant neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, t. y. atsižvelgtina į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, šalių turtinę padėtį ir į kitas svarbias aplinkybes. Kaip neturtinės žalos atsiradimo pasekmė yra ieškovės pasikeitusi šeiminė padėtis, dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai, pažeminimas, pablogėjusi jos ir vaikų emocinė būklė. Atsakovo neištikimybės, netinkamo elgesio su sūnumi A. sukelti ieškovės išgyvenimai santuokoje buvo tęstinio pobūdžio, t. y. tęsėsi keletą metų. Atsakovas, pažeisdamas sutuoktinio pareigas, suprato, kokias pasekmes jo elgesys gali sukelti ieškovės, vaikų psichologinei būsenai, sutuoktinės sveikatai, socialinei padėčiai, tačiau nesistengė to išvengti arba tinkamai išspręsti. Šalys turi darbines pajamas, bendro santuokinio ir asmeninio turto, turi prievolę išlaikyti du nepilnamečius vaikus (nustatytos aplinkybės dalyje dėl išlaikymo). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo santuokos nutraukimo bylose, iš atsakovo priteistina 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ( CK 3.70 str. 2 d.) (Civilinė byla Nr. 3K-3-113/2011, 3K-3-399/2013, ir kt).
Vaikų gyvenamoji vieta.
V. N. ir A. nuomonė dėl gyvenamosios vietos yra keletą kartų išreikšta Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriuje, paskutinį kartą vaikai buvo apklausti 2016-06-07, jų nuomonė beveik dviejų metų laikotarpyje nepasikeitė. Nustatyta, kad vaikai lankosi pas psichologus, yra traumuoti dėl tėvų tarpusavio konfliktų, todėl, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimą, institucijos atstovės nuomonę, siekiant, kad vaikai būtų mažiau traumuojami, vaikai nebuvo apklausti teismo posėdyje. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, institucijos išvadų, išreikštos vaikų nuomonės, rašytinių įrodymų apie galimai nuskalstamą atsakovo elgesį sūnaus Aldo atžvilgiu, ieškovę charakterizuojančios medžiagos, jos ryšio su vaikais, darytina išvada, kad nepilnamečių A. ir N.gyvenamoji vieta nustatytina su motina, kaip geriausiai atitinkanti vaikų interesus (CK 3.169 str. 1 d.).
Vaikų išlaikymas.
Analizuotina vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str.). Ieškovė, atsižvelgdama į vaikų sveikatos būklę, jų lavinimo poreikius ir kitus būtinuosius poreikius, prašo priteisti po 300 eurų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsakovas sutinka mokėti po 80 eurų kiekvienam vaikui, o išimtiniu atveju - po 87 eurus.
I. V. A. yra (duomenys neskelbtini) direktorė ir vienintelė akcininkė (t. 2, b. l. 71-74). Iš pateiktų finansinių dokumentų, kasos knygos išrašų 2014-2015 metais matyti, kad įmonės pelną 2014 metais sudarė 7215 eurų, turtas -15381 euras, o 2015 metais įmonės pelną sudarė 718 eurų, o turtas – 16299 eurai. Iš kasos pajamų knygos matyti, kad ieškovei V. A. yra išmokamas nevienodas darbo užmokestis – nuo 464, 50 eurų iki 134,53 eurų (t. 8, b. l. 39-59). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo viena ar su kitais bendraturčiais penkis žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, kitus nekilnojamuosius daiktus Širvintų rajone (t. 2, b. l. 46-68). Ieškovė, įrodinėdama savo sunkią turtinę padėtį, pateikė skolos raštelį 2628 eurų sumai, duomenis, kad iš motinos pinigų perka vaikams maistą bei reikmenis motinos priežiūrai , patiria išlaidas namo išlaikymui (t. 2, b. l. 88, t. 5, b. l. 75, t. 7, b. l. 143-153).
Ieškovė vaikų išlaikymo dydį siejo ir su nepilnamečių vaikų sveikatos būkle, nurodydama, kad Neilas serga bronchine astma, nešioja akinius. Iš pateiktų kvitų matyti, kad Neilui 2008 metais buvo išduotas kompensuojamųjų vaistų pasas, perkami vaistai 2008-2014 metais (t. 2, b. l. 24-33, t. 5, b. l. 23-67, t. 7, b. l. 139-142). Taip pat byloje yra duomenų, kad vaikai lanko mokamus būrelius (šokių) (t. 2, b. l. 34, t. 9, b. l. 29).
Atsakovas R. A. yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis akcininkas (t. 2, b. l. 89-90). Atsakovo teigimu, jo įsakymu jam nustatytas minimalus atlyginimas (t. 2, b. l. 120-121, t. 3, b. l. 62-66). Iš pateiktų pažymų apie pajamas matyti, kad R. A. laikotarpiu nuo 2013 metų sausio mėnesio iki 2014 metų rugsėjo mėnesio gavo 156 Lt išmoką vaikui (t. 3, b. l. 94). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad N. A. ir A. A. 2014-09-12 Socialinės paramos skyrius skyrė socialinę paramą, o A. S. pradinė mokykla A. A. nuo 2013-12-23 skiria nemokamą maitinimą (t. 2, b. l. 124-125, 127).
Iš 2015-04-28 pažymos, kuri buvo pateikta Socialinės paramos skyriui, matyti, kad 2015 metų pirmus tris mėnesius, atskaičius mokesčius, atsakovo atlyginimas buvo 364,53 eurai (t. 4, b. l.31). Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, tokio pat dydžio atlyginimą jis gauna ir šiuo metu. Iš 2015-05-25 pažymos apie atsakovo pajamas matyti, kad jis nuo 2013 metų sausio mėnesio iki 2015 metų balandžio mėnesio gavo išmoką vaikui ir paramą mokinio reikmenims įsigyti (t. 4, b. l. 157-158).
Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų matyti apie įmonės pelną (nuostolius) 2014 metais (-35045 eurai), ir įmonės pelną 2015 metais, kuris sudarė 16389 eurus, o turtas – 40244 eurus (t. 2. b. l. 28-129, t. 8, b. l. ).
Iš ieškovės pateiktų viešoje erdvėje skelbiamų duomenų matyti, kaip apibūdinama UAB ,,Aldavita“, kad įmonė yra iškovojusi tvirtas pozicijas transporto rinkoje, sėkmingai dirba tarptautinių gabenimų ir logistikos srityje, siūlomas vadybininko darbas ir pan. Iš kitų įrodymų matyti, kad įmonė neturi skolų Sodrai (t. 10, b. l. 107-113).
Iš darbo sutarties Nr. 25, sudarytos tarp UAB ,,IVNT“ matyti, kad 2008 metais atsakovas dirbo plėtros vadovo pareigose Vilniuje, gaudamas 2900 Lt atlyginimą (t. 5, b. l. 71-72).
Darytina išvada, kad abu tėvai turi panašias galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo: yra verslininkai, įmonės, kuriose jie yra vieninteliai akcininkai, yra pelningos, šalys turi vertingo nekilnojamojo turto, todėl jų gaunamas atlyginimas, kurį patys ir nustato sau, nėra vienintelis kriterijus jų turtinės padėties vertinimui. Manytina, kad, esant tokiai turtinei padėčiai, šalys turi galimybę teikti didesnį nei MMA dydžio išlaikymą vaikams ir neturėtų naudotis valstybės parama.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, iš atsakovo priteistina po 200 eurų kas mėnesį kiekvieno vaiko (A. ir N.) išlaikymui nuo 2014-10-07 iki jų pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str. 1, 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sūnaus A. A. vardu yra registruotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 93). .
Kadangi A. A., pateikiant ieškinį buvo nepilnametis, todėl jam priteistinas išlaikymas, atsižvelgiant į tas pačias nustatytas aplinkybes, neteikiant aplinkybei dėl jo valdomo turto esminės reikšmės, nes iš bylos duomenų matyti, kad šiuo turtu naudojosi atsakovas R. A., vadovaujantis tais pačiais teisiniais pagrindais, nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos, t. y. nuo 2014-10-07 iki A. A. pilnametystės, t. y. iki 2016-04-06, mokant po 200 eurų kas mėnesį.
Išlaikymo įsiskolinimas.
Ieškovė 2016-05-23 patikslintame ieškinyje padidino prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 6870,61 eurų (t. 9, b. l. 1-10). 2016-06-13 teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad prašoma priteisti suma susideda iš dviejų dalių, t. y. iš neteikto išlaikymo nuo 2014 metų balandžio mėnesio iki 2014 metų rugsėjo mėnesio imtinai, skaičiuojant po 300 eurų kiekvieno iš trijų vaikų išlaikymui, t. y. iki ieškinio pateikimo, ir likusi suma paskaičiuota, susidedanti iš atsakovo neįvykdytos 2014-11-06 nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo. 2016-08-05 teismo posėdyje ieškovės atstovas pateikė prašymą išlaikymo įsiskolinimą padidinti iki 19331,33 euro, toliau siedamas šio įsiskolinimo dydį su priteisto laikino išlaikymo įsiskolinimu, kuris išieškomas priverstine tvarka per antstolį (t. 10, b. l. 83-86). Ieškovės prašymas atmestinas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dėl 2014-11-06 nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo vykdymo kreipėsi į antstolį, vadinasi, vyksta priverstinis priteisto išlaikymo išieškojimo vykdymas ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p., 583 str. 1 d. 1 p.). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Darytina išvada, kad antrą kartą priteisti jau priteistą sumą nėra pagrindo.
Svarstytinas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014 metų balandžio mėnesio iki 2014 metų rugsėjo mėnesio imtinai, t. y. už 6 mėnesius, t. y. iki ieškinio į teismą padavimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti ir sutiktina su atsakovo atstovės pozicija, kad ieškovė disponavo didelėmis pinigų sumomis, jokio pinigų stygiaus vaikų išlaikymui, manytina, nebuvo, sutuoktinių santykiai dar nebuvo visiškai nutrūkę (t. 3, b. l. 130-151, t. 4, b. l. 10-14, t. 9, b. l. 16-19). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, ieškovė turėtų įrodyti, kad atsakovas minėtu laikotarpiu neteikė išlaikymo vaikams. Darytina išvada, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog tuo laikotarpiu išlaikymas nebuvo teikiamas, todėl prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo atmestinas (CK 3.200 str.).
Bendravimo tvarka su vaikais.
Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas R. A. su nepilnamečiais vaikais N. A. ir A. A., vaikams pageidaujant, bendrauja pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. ryto iki tos pačios dienos 18 val. vakaro bei pirmą kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 11 val. ryto iki tos pačios dienos 17 val. vakaro, atsakovui R. A. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal į jų gyvenamąją vietą; atsakovas R. A. nurodytu laiku su nepilnamečiais vaikais bendrauja pagal savo poreikius ir pageidavimus, tačiau visada kitoje vietoje nei ieškovės ir vaikų gyvenamoji vieta.
Atsakovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką kokios prašė, nustatant laikiną bendravimo tvarką, t y. : kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 8.00 val. ir nuo 17.30 iki 20.00 val., kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.30 iki sekmadienio 18.00 val., pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir 2antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val., kiekvienų metų liepos 4 -ą dieną (R. A. gimimo dieną) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., kiekvienų metų balandžio 28 dieną (A. gimimo dieną) ir spalio 20 dieną (N. gimimo dieną) nuo 17.30 val. iki 20.00 val. - jei sutampa su darbo diena, nuo 10.00 val. iki 18.00 val. - jei sutampa su poilsio diena, kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį - tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val., vasaros atostogų laiku dvi savaites, kurių konkretus laikas pranešamas V. A. prieš 14 dienų, atostogauja vaikai su tėvu R. A. pasirinktu būdu ir vietoje. Atsakovas nurodytu laiku pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžina atgal. Ieškovė privalo netrukdyti bendrauti su vaikais, parengti juos bendravimui su atsakovu, taip pat vaikai turi turėti būtinus drabužius ir avalynę, atitinkančius sezoną. Ieškovė privalo informuoti atsakovą prieš 24 val. apie negalimumą bendrauti su vaikais dėl jų ligos laikinojoje bendravimo tvarkoje numatytu laiku. Ieškovė privalo SMS žinute informuoti atsakovą apie vaikų mokymosi įstaigos pakeitimą, ligą, lankymąsi pas gydytojus.
Institucijos atstovė prašė palikti 2016-04-19 teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, kuri atitinka vaikų interesus ir susiklosčiusius šeimos narių santykius šeimoje (t. 8, b. l. 77-81, ).
2016-04-14, 2016-06-13 teismo posėdyje institucijos atstovė paaiškino, kad Vaiko teisių apsaugos specialistės 2016-04-12, 2016-06-07 kalbėjosi su vaikais ir nurodė, kad 2016-04-12 nepilnametis A. A., kalbėdamas su institucijos atstove nurodė, kad į mokyklą jį ir brolius Neilą bei Aldą veža mama, kartais tėtė. Pamokas jis ruošia ir mokykloje, ir namuose. Pamokas mokykloje padeda paruošti mokytoja, namuose dažniausiai mama, kartais tėtė. Taip pat A. nurodė, kad buvo išvykęs su tėte į Vilnių, ten su N. žaidė žaidimų kambaryje, vyko ir į Kauną pas senelius, taip pat į Druskininkus. Vaikas nurodė, kad su tėvu norėtų važiuoti į kokį kitą miestą, gal aplankyti senelius, norėtų pasivažinėti dviračiais. Su tėvu bendravo savaitgalį per brolio gimtadienį. Nepilnametis N. A., kalbėdamas su institucijos atstove nurodė, kad nenorėtų su tėvu kur nors važiuoti, nes tėtė pasidarė blogas, neduoda mamai pinigų, paliko mamą, susirado kitą. Paklausus, kodėl jis taip galvoja, vaikas atsakė, kad taip sakė mama. Vaikas nurodė, kad niekur su tėte važiuoti, eiti nenori. Vaikai nurodė, kad su tėvu bendravo savaitgalį per brolio gimtadienį. Abu vaikai pabrėžė norą būti kartu su visa šeima. Bendraujant su vaikais 2016-06-07, vaikų nuomonė nebuvo pasikeitusi (t. 8, b. l 17-19, t. 10, b. l. 23-26).
Nustatytina, kad nepilnamečių šalių sūnų A. ir N. ryšiai su tėvu nenutrūkę, tačiau dėl nuolatinio tėvų tarpusavio konfliktų vaikų akivaizdoje, buvusių konfliktų su jų broliu Aldu, pasikeitę. Manytina, kad kol nėra pilnai atsistatę tėvo santykiai su vaikais, nepasibaigus baudžiamajai bylai, tebesant konfliktiškiems santykiams tarp šeimos narių, maksimalus tėvo bendravimas su vaikais nenustatytinas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, kuriose išreikšta vaikų nuomonė, vaikų sveikatos būklę, 2016-07-29 psichologės, kurią ieškovei siūlant, atsakovas neprieštaravo ir dalyvavo keliose konsultacijose (teismo 2016-06-15 nutartis, t. 10, b. l. 73-74), rašto, kuriame apibūdinama situacija šeimoje psichologiniu požiūriu (t. 7, b. l. 141-142, t. 8, b. l. 62-73, t. 10, b. l. 23-26, 68, 104-106) nustatytina tokia bendravimo tvarka:
Mokslo metų eigoje A. ir N. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 8.00 val. (šiuo laiku atsakovas veža vaikus į mokyklą) ir nuo 17.30 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į jų užimtumą po pamokų, bendrauja ir būna su tėvu. Kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.30 iki sekmadienio 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu;Kiekvienų metų liepos 4 -ą dieną (R. A. gimimo dieną) nuo 10.00 val. iki 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu; Kiekvienų metų balandžio 28 dieną (A. gimimo dieną) ir spalio 20 dieną (. gimimo dieną) vaikai švenčia gimtadienius su motina V. A., o sekančią dieną po gimtadienio – su tėvu nuo 17.30 val. iki 20.00 val. - jei sutampa su darbo diena, nuo 10.00 iki 18.00 val. - jei sutampa su poilsio diena;Kiekvienų metų birželio mėnesio pirmą sekmadienį - tėvo dieną nuo 10.00 iki 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu; Pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu;Atsakovas nurodytu laiku pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina atgal. Ieškovė privalo netrukdyti bendrauti su vaikais, parengti juos bendravimui su atsakovu, taip pat vaikai turi turėti būtinus drabužius ir avalynę, atitinkančius sezoną. Ieškovė privalo informuoti atsakovą prieš 24 val. apie negalimumą bendrauti su vaikais dėl jų ligos laikinojoje bendravimo tvarkoje numatytu laiku. Ieškovė privalo SMS žinute informuoti atsakovą apie vaikų mokymosi įstaigos pakeitimą, ligą, lankymąsi pas gydytojus.
V. Bylinėjimosi išlaidos.
Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų bus sprendžiamas priimant galutinį sprendimą (CPK 79 str. 1 d., 261 str.).
V. V. tvarka.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, įregistruotą 1997 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 356, tarp ieškovės V. A., gim. 1(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. A., gim. (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), pripažįstant atsakovą R. A. kaltu dėl santuokos nutraukimo.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. A. palikti pavardę A..
Priteisti iš atsakovo R. A. 3000 (trijų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimą ieškovės V. A. naudai.
Priteisti iš atsakovo R. A. nepilnamečių vaikų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 (du šimtus) eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2014-10-07) iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. A. sūnaus A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2014-10-07) iki sūnaus Aldo pilnametystės, t. y. iki 2016-04-06, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečių N. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su ieškove V. A..
Nustatyti tokią atsakovo R. A. bendravimo su vaikais – A. ir N., bendravimo ir auklėjimo tvarką:
mokslo metų eigoje A. ir N. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki
8.00 val. (šiuo laiku atsakovas veža vaikus į mokyklą) ir nuo 17.30 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į jų užimtumą po pamokų, bendrauja ir būna su tėvu;
kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.30 iki sekmadienio 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu;kiekvienų metų liepos 4 -ą dieną (R. A. gimimo dieną) nuo 10.00 val. iki 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu; kiekvienų metų balandžio 28 dieną (A. gimimo dieną) ir spalio 20 dieną (N. gimimo dieną) vaikai švenčia gimtadienius su motina V. A., o sekančią dieną po gimtadienio – su tėvu nuo 17.30 val. iki 20.00 val. - jei sutampa su darbo diena, nuo 10.00 iki 18.00 val. - jei sutampa su poilsio diena;kiekvienų metų birželio mėnesio pirmą sekmadienį - tėvo dieną nuo 10.00 iki 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu; pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu;atsakovas nurodytu laiku pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina atgal; ieškovė privalo netrukdyti bendrauti su vaikais, parengti juos bendravimui su atsakovu, taip pat vaikai turi turėti būtinus drabužius ir avalynę, atitinkančius sezoną; ieškovė privalo informuoti atsakovą prieš 24 val. apie negalimumą bendrauti su vaikais dėl jų ligos bendravimo tvarkoje numatytu laiku; ieškovė privalo SMS žinute informuoti atsakovą apie vaikų mokymosi įstaigos pakeitimą, ligą, lankymąsi pas gydytojus.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.