- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- e2-14657-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09240-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- S. V.
- Advokatai
- Kęstutis Jokimas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei S. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. V. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. V. (toliau – atsakovė) 3 500,00 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 529,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. tarp G. V. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Diantkora“ sudaryta sutartis Nr. 2018/09/17 dėl vidaus laiptasijų, vidaus turėklų bei lauko balkonų turėklų gamybos ir montavimo darbų. G. V. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti UAB „Diantkora“ 3 500,00 Eur avansą. G. V. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas G. V., nežinodamas UAB „Diantkora“ atsiskaitomosios sąskaitos, susisiekė su UAB „Diantkora“ direktoriumi ir paprašė atsiųsti atsiskaitomosios sąskaitos numerį, į kurią būtų galima pervesti 3 500,00 Eur avansą. UAB „Diantkora“ direktorius trumpąją žinute atsiuntė atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir nurodė, kad bus patogiau, jei pinigai bus pervesti į tą sąskaitą. 2018 m. rugsėjo 27 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 6 ieškovas pervedė atsakovei 3 500,00 Eur. Pabrėžė, kad sutartis niekada nebuvo vykdoma ir įvykdyta, neatlikti jokie darbai. Su atsakove ieškovo sutartiniai santykiai nesiejo. Ieškovui pervedus 3 500,00 Eur atsakovei, bendravimas su UAB „Diantkora“ direktoriumi nutrūko, o su atsakove S. V. ieškovas teigė apskritai nebendravęs. Ieškovo teigimu, jis buvęs suklaidintas ir pinigines lėšas pervedęs atsakovei, neturėjusiai jokio teisinio pagrindo šias lėšas gauti.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinis dokumentas fiziniam asmeniui negali būti įteiktas, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. 2019 m. balandžio 24 d. atsakovei VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro departamento pažymoje nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), persiųsti teismo procesiniai dokumentai. 2019 m. birželio 4 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta, jog per siuntos saugojimo terminą, siųsti teismo procesiniai dokumentai neatsiimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, laikantis fiziniams asmenims adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. G. V. PĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus G. V., ir UAB „Diantkora“, atstovaujama direktoriaus Z. V., sudarė sutartį Nr. 2018/09/17 (toliau – sutartis) dėl vidaus laiptasijų, vidaus turėklų bei lauko balkonų turėklų gamybos ir montavimo darbų. Pagal sutarties 6.4 punktą, užsakovas už darbus įsipareigojo atsiskaityti etapais, atlikdamas: apmokėjimą Nr. 1 ir pervesdamas 3 500,00 Eur avansą, apmokėjimą Nr. 2, atlikus visus sutartyje numatytus darbus. Kaip teigė ieškovas, trumpąja žinute UAB „Diantkora“ direktorius Z. V. jam atsiuntė atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, kuriuo jis, vadovaujantis 2018 m. rugsėjo 27 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 6, sumokėjo atsakovei 3 500,00 Eur avansą. Atsakovė rangos darbų atlikti ieškovui nebuvo įsipareigojusi, sutartiniai santykiai ieškovo ir atsakovės nesiejo.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos nurodytos sąlygos.
Atsakovei nustatytais terminais nepateikus atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį, teismas priimdamas galutinį procesinį sprendimą remiasi tik tais įrodymais, kurie nurodyti ieškinyje ir pateikti kartu su juo. Byloje ginčo dėl to, kad 3 500,00 Eur suma 2018 m. rugsėjo 27 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 6 buvo sumokėta iš ieškovui priklausančios sąskaitos banke, nėra, kaip ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovė šią sumą iš ieškovo yra gavusi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. rangos sutarties Nr. 2018/09/17 ieškovas su atsakove nėra sudaręs. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, kuriems esant ieškovas būtų įsipareigojęs atlikti atsakovei apmokėjimus už vidaus laiptasijų, vidaus turėklų bei lauko balkonų turėklų gamybos ir montavimo darbus, todėl ieškovo turto sumažėjimas 3 500,00 Eur negali būti pateisinamas 2018 m. rugsėjo 17 d. rangos sutartimi Nr. 2018/09/17, kurios ieškovas su atsakove, kaip UAB „Diantkora“ atstove, nėra pasirašęs. Konstatuotina, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo 3 500,00 Eur sumą. Kadangi byloje duomenų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad atsakovė grąžino ieškovui 3 500,00 Eur sumą, nėra, teismas mano esant pagrindą priteisti šią sumą ieškovo naudai iš atsakovės CK 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovė prievolės nevykdė geruoju, negrąžindama 3 500,00 Eur sumos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 500,00 Eur skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 79,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 450,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį.
Teismas nurodo, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje sumokėtos sumos pripažįstamos pagrįstomis. Teismas turi teisę įvertinęs šalių turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, spręsti, ar visa advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą) 2 punkte nurodyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 punktas), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2 punktas), ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 punktas), būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (2.4 punktas), ginčo sumos dydį (2.5 punktas), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį (2.6 punktas), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 punktas), šalių elgesį proceso metu (2.8 punktas), advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 punktas), kitas svarbias aplinkybes (2.10 punktas). Už ieškinio parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 punktas). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 9 punktas).
Pažymėtina, jog byloje teismui pridėtas tarp ieškovo ir advokato Kęstučio Jokimo sudarytos teisinių paslaugų sutarties išrašas, pagal kurį advokatui Kęstučiui Jokimui suteikta teisė atstovauti klientą santykiuose su valstybinėmis institucijomis, visų rūšių ir instancijų teismais visoje Lietuvos Respublikoje, valstybinėmis ir privačiomis įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis, kitais fiziniais ir / ar juridiniais asmenimis, su visomis teisėmis priklausančiomis ieškovui, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę pasirašyti pretenzijas, prašymus, užklausimus, skundus, pareiškimus, ieškinius, priešieškinius, atskiruosius skundus bei kitus reikiamus dokumentus, didinti (mažinti) ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį, sudaryti taikos sutartis, pateiktis prašymus dėl proceso atnaujinimo, pateikti vekselius apmokėjimui, gauti vykdomuosius dokumentus ir pateikti juos vykdymui, gauti turtą, vesti derybas, tarpininkauti. Remiantis duomenimis iš 2019 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas teisines paslaugas Nr. KJ826, advokato Kęstučio Jokimo patirtas darbo laiko sąnaudas sudaro 4,5 valandos, už kurias taikytas 100,00 Eur valandinis įkainis. Už ieškinio parengimą taikomas 2,5 maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas ir imamas 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, lygus 935,70 Eur, todėl maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato pagalbą ieškiniui parengti būtų 2 339,25 Eur (935,70 Eur x 2,5). Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, valandą taikomas 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas ir imamas 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, lygus 935,70 Eur, todėl maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato darbo valandą ieškiniui parengti būtų 93,57 Eur (935,70 Eur x 01), o už 4,5 valandos – 421,07 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos už ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo parengimą mažintinos iki 421,07 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kadangi teismas tenkino visiškai ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistina 79,00 Eur žyminio mokesčio ir 421,07 Eur už suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,37 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovės 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui G. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 500,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų ir nulį euro centų) nepagrįstai gautų lėšų, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 500,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų ir nulio euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 421,07 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą ir septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,37 Eur (penkis eurus ir trisdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.