- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- 1-476-1023/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13094-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- L. B.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.9.4Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (BK 68-2 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Rūtai Šipkauskienei,
viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013 m. vasario 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis;
2) 2013 m. gruodžio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
3) 2013 m. gruodžio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, galutine bausme areštu 30 parų;
4) 2014 m. birželio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už dviejų nusikalstamų veikų įvykdymą) ir 187 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams; paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių;
5) 2014 m. liepos 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį, paskirtas bausmes subendrinus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams; bausmės, paskirtos 2014 m. birželio 26 d. ir 2014 m. liepos 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, subendrintos 2015 m. vasario 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 metams ir 4 mėnesiams;
6) 2016 m. gegužės 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį - 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2015 m. vasario 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, paskiriant galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams (paleistas iš Marijampolės pataisos namų 2018 m. sausio 10 d.),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. B. 2018 m. kovo 20 d. apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę -pačiam priklausantį, nustatyta tvarka neįregistruotą, be valstybinio numerio motorolerį „PIAGGO“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,22 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis L. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 121 – 125), kad 2018 m. kovo 20 d. apie 22 val. pas draugą išgėrė ir iš jo su savo motoroleriu važiavo per Jiezno miestelį, prie Jiezno stotelės užsuko į pagrindinį kelią ir išgirdo policijos signalą bei pamatė švyturėlius, tada sustojo. Su savimi dokumentų neturėjo. Jam buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas, o vėliau kraujyje rasta 2,22 promilės. Teisės vairuoti neturi, jos nebuvo įgijęs. Motoroleris visiškai neregistruotas, jį įsigijo iš draugo, todėl motoroleris priklauso jam. Iš draugo iki jo gyvenamosios vietos būtų reikėję pareiti apie 7 km, todėl ir važiavo. Nelabai jautėsi apsvaigęs, nes buvo ką tik išgėręs, turbūt dėl to tiek ir įpūtė. Savo veiką vertina blogai, gailisi. Supranta, kad pasekmės galėjo būti įvairios. Ateityje stengsis nevairuoti išgėręs, planuoja išsilaikyti vairuotojo teises. Vairuoti moka nuo vaikystės. Prašo neskirti arešto, nes praras darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 3 dalis) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant prokurorui, kaltinamajam, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.
2018 m. balandžio 9 d. liudytojo M. V. apklausos protokolu nustatyta (b. l. 23-24), kad jis 2018 m. kovo 20 d. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu T. S.. Apie 21 val. 50 min., patruliuodami Prienų rajone, Jiezno miestelyje, pastebėjo motorolerį, kurio vairuotojas buvo be šalmo, ant motorolerio nebuvo pritvirtintas valstybinio numerio ženklas, todėl šį motorolerį sustabdė. Motorolerio vairuotojas L. B. pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, taip pat neturi motorolerio dokumentų, kadangi motoroleris yra neregistruotas. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Paklausus ar yra vartojęs alkoholį, L. B. pripažino, kad yra gėręs alaus, jam buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas.
2018 m. balandžio 9 d. liudytojo T. S. apklausos protokolu nustatyta (b. l. 27-28), kad jis 2018 m. kovo 20 d. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. V.. Apie 21 val. 50 min., važiuodami Prienų rajone, Jiezno miestelyje, Stoties gatve pastebėjo motorolerį, kurio vairuotojas buvo be šalmo, ant motorolerio nebuvo pritvirtintas valstybinio numerio ženklas. Vyriausiasis patrulis M. V. priėjo prie motorolerio vairuotojo. Netrukus kartu su vairuotoju sugrįžo prie tarnybinio automobilio. Paaiškėjo, kad vairuotojas yra L. B., neturintis teisės vairuoti transporto priemonės, jis nepateikė ir motorolerio dokumentų, aiškindamas kad jų neturi, nes motoroleris yra neregistruotas. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas L. B. gali būti neblaivus. Alkotesteriu L. B. buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas.
2018 m. kovo 20 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta (b. l. 3-4), kad 2018 m. kovo 20 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskr. VPK Reagavimo skyriaus patrulių ekipažas sustabdė motorolerį „PIAGGIO“, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, be valstybinio numerio, neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju draudimu, kurį vairavo L. B., neturintis teisės vairuoti.
2018 m. kovo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (b. l. 8-12), kad ant motorolerio „PIAGGIO“ valstybinių numerių nėra, korpusas juodos spalvos su baltos spalvos detalėmis. Priekinėje motorolerio dalyje ant rėmo yra pritvirtinta metalinė lentelė, kurioje nurodytas VIN (duomenys neskelbtini) ir markė „PIAGGIO“.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) nurodyta (01) (b. l. 15), kad L. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio.
Veikos kvalifikavimas ir vertinimas
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje paties kaltinamojo L. B. nuosekliais ir aiškiais parodymais, sutapusiais su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų M. V. ir T. S. apklausų protokolais, alkotesterio rodmenimis ir specialisto išvada neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo L. B. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. jis 2018 m. kovo 20 d. apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - pačiam priklausantį, nustatyta tvarka neįregistruotą, be valstybinio numerio motorolerį „PIAGGO“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,22 promilės etilo alkoholio). Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Bausmės skyrimas
Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas kaltinamajam L. B. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 6 kartus (b. l. 46-48), bausmes atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. L. B. 7 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 1 kartą baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 37-44), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 33-36), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (b. l. 61), yra jauno ir darbingo amžiaus.
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prokurorė L. B., už jo padarytą nusikalstamą veiką, siūlo skirti vieną griežčiausių bausmės rūšių – areštą, jos dydį nustatant maksimaliam (b. l. 125). Kaltinamasis teismo posėdžio metu (b. l. 125) nurodė, kad nenorėtų, kad jam būtų paskirtas areštas, nes yra dirbantis ir atlikdamas areštą iš karto praras darbą, o dirbdamas mažina turimus įsiskolinimus. Teismas pažymi, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.), kartu turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014, 2K-492/2014). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau tai tyčinė veika, kuri yra pavojinga ir galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes tiek kitiems asmenims, tiek kitų asmenų turtui, tiek pačiam kaltinamajam. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių nuteistąjį, matyti, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir prieš tai taikytos piniginės baudos jam jokios įtakos neturėjo. Bylos medžiaga nustatyta, kad praeityje L. B. teistas 6 kartus, nesenai (prieš kelis mėnesius iki veikos padarymo) išėjęs iš įkalinimo įstaigos, administracine tvarka baustas 7 kartus, iš jų 1 kartą baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, dalis pažeidimų susiję su alkoholio vartojimu. Be to, matyti, kad administracinius nusižengimus L. B. daro sistemingai, nė vienos paskirtos baudos savanoriškai jis nėra sumokėjęs, teismo posėdžio metu pats pripažino, kad baudas išieško antstoliai iš jo atlyginimo. Tokie duomenys atskleidžia kaltinamojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad L. B. charakteristika yra neigiama. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti paskirtas areštas, teismas daro išvadą, jog savo rūšimi ir dydžiu areštas L. B. yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). L. B. prašydamas neskirti arešto bausmės nurodė, jog dirba, dirbdamas mažina turimus skolinius įsipareigojimus, dėl to nenori prarasti darbo (b. l. 125). Bylos duomenys patvirtina, kad L. B. dirba ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 33-36). Teismas pažymi, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti arešto bausmės (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-651/2018). Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Vien šių aplinkybių buvimas, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, nesudarytų pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę.
BK 49 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Teismas pažymi, kad skiriant bausmę atsižvelgia ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, todėl byloje esant duomenims, kad L. B. dirba, siekia pasitaisyti dėl padarytų nusikalstamų veikų, siekia dirbdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus, tame tarpe ir jam paskirtas baudas, todėl konstatuotina, kad bausmės tikslai L. B. gali būti pasiekti paskiriant arešto bausmę, jos dydį įvertinant aukščiau aptartas aplinkybes nustatant mažesnį nei vidurkis, bausmę vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinant vienu trečdaliu ir nustatant, kad L. B. ją galės atlikti poilsio dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis).
Į bausmę įskaitytinas L. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. kovo 20 d. 22 val. 00 min. iki 2018 m. kovo 21 d. 10 val. 20 min (b. l. 76-78) (BK 66 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo L. B. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra 6 kartus teistas, teistumas neišnykęs, 7 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 1 kartą baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, dalis pažeidimų susiję su alkoholio vartojimu, niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau vis padaro teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, turi galiojančių nuobaudų. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo motorolerį, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti L. B. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius L. B., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo dirba, bet teisė vairuoti nėra būtina darbui, tai, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga L. B. paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad L. B. nustatytinas draudimo naudotis teise vairuoti terminas artimas vidurkiui, t. y. 2 metai. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotas motoroleris „PIAGGO“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. B. (b. l. 122), būtent jis būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,22 promilės alkoholio koncentracija, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, todėl pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – L. B., nuosavybės teise priklausančio motorolerio „PIAGGO“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).
Kitų daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra (BPK 94 straipsnis).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, L. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-81).
Prokuroras teismo posėdžio metu (b. l. 125) prašė automobilio motorolerio „PIAGGO“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos (15,00 Eur), transportavimo (154,00 Eur (77 km x 2,00 Eur)) ir 35,49 Eur (PVM) išlaidas (viso 204,49 Eur) (b. l. 106-107) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo L. B.. Teismas pažymi, kad prašomos priteisti motorolerio „PIAGGO“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos ir transportavimo išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais (Alytaus AVPK viršininko pažyma dėl proceso išlaidų atlyginimo, Alytaus AVPK tarnybiniu pranešimas dėl automobilio transportavimo ir saugojimo, priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartis, jos priedai ir (b. l. 106-120) (priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.3. punktas)), todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš kaltinamojo L. B..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti L. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu L. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę, nustatant ją atlikti poilsio dienomis, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, L. B. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. kovo 20 d. 22 val. 00 min. iki 2018 m. kovo 21 d. 10 val. 20 min (1 parą), jį prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti L. B., nuosavybės teise priklausantį motorolerį „PIAGGO“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).
L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš L. B. 204,49 Eur (du šimtus keturis eurus 49 ct) proceso išlaidų Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už motorolerio „PIAGGO“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą iš įvykio vietos ir transportavimą, šią sumą pervedant į Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB bankas“.
Išaiškinti L. B., kad nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (BVK 59 straipsnis). Jeigu asmuo pažeidžia arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.