Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-66-450/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-29
Bylos Nr.: e2A-66-450/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04170-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Loreta Bujokaitė
Atsakovas: UAB „Big Trans“
Ieškovas: UAB „Transtira“
Trečiasis asmuo: UAB „Arseka“, UAB „Eurocargo 24“

Kategorijos

3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-66-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04170-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; 3.1.3.6.2.; 3.3.1.19.2.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Big Trans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, priešieškinis atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui UAB „Big Trans“ dėl skolos už pervežimus priteisimo bei atsakovo UAB „Big Trans“ priešieškinį ieškovui UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Arseka“, UAB „Eurocargo 24“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Transtira“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Big Trans“ priteisti 1581,40 Eur skolos, 255,12 delspinigių, 40 Eur palūkanų, 8 procentus metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad 2009 m. spalio 19 d. šalys sudarė krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinius pagal užsakymą, o atsakovas sumokėti ieškovui už paslaugas per 20 d. nuo sąskaitos gavimo. 2015 m. lapkričio 20 d. atsakovas užsakė vežimą Ispanija-Vilnius, paslauga buvo įvykdyta, 2015 m. gruodžio 3 d. atsakovui išrašyta sąskaita 940 Eur sumai, kuri įteikta atsakovui ir kuris jos neapmokėjo. 2015 m. lapkričio 24 d. atsakovas užsakė vežimą Viena-Vilnius, paslauga atlikta, 2015 m. lapkričio 27 d. išrašyta ir įteikta atsakovui sąskaita 70,18 Eur sumai, sąskaita neapmokėta. 2015 m. lapkričio 27 d. atsakovas užsakė vežimą Lietuvoje, paslauga atlikta, 2015 m. lapkričio 30 išrašyta ir įteikta sąskaita 117,37 Eur suma, sąskaita neapmokėta. 2015 m. gruodžio 17 d. atsakovas užsakė vežimą Lietuvoje, paslauga atlikta, 2015 m. gruodžio 21 d. atsakovui išrašyta sąskaita 108,90 Eur sumai, sąskaita neapmokėta. 2015 m. gruodžio 9 d. atsakovas užsakė vežimą Čekija-Lietuva, paslauga atlikta, 2015 m. gruodžio 15 d. išrašyta sąskaita 230 Eur sumai, kuri neapmokėta. 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovas užsakė užsakymą Lietuvoje, paslauga atlikta, sąskaita 114,95 Eur sumai neapmokėta. Be to, tarp šalių sudarytoje sutartyje krovinio apibūdinimas ir matmenys skyrėsi nuo atsakovo ir „KazMelt“ sutartyje nurodyto apibūdinimo. Krovinio vežimą paeiliui vykdė keletas vežėjų, Vilniuje aptikti krovinio pažeidimai neatitinka pažeidimų, nustatytų Almaty apimčių ir masto. Ieškovas nedalyvavo gabenant krovinį iš Vilniaus į Kazachstaną. Atsakovas neteisingai interpretuoja sutartį ir jos pažeidimus, vežimas atliktas paeiliui kelių vežėjų, TOO „KazMelt“ laikytinas siuntėju. TOO „KazMelt“ neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą, todėl ji negalėjo cesijos pagrindu perleisti surašyto reikalavimo. Atsakovas UAB „Big Trans“ su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti 11426,60 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo pareikalavimo pateikimo (188 Eur), 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 23 d. užsakymas neapmokėtas, nes pagal Sutarties 2.7 p. apmokėjimas atliekamas per 20 d. nuo sąskaitos-faktūros ir CMR važtaraščio originalo gavimo, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų apie CMR važtaraščių originalų pateikimą. Be to, krovinys pervežimo metu buvo sugadintas dėl vežėjo kaltės, dėl ko patirta 11 910,22 Eur žalos. Ieškovas, neinformavęs atsakovo, įkrovė papildomą kito užsakovo krovinį į tą pačią priemonę, nors tam nebuvo gavęs atsakovo leidimo, atsakovo krovinys buvo stumdomas, siekiant įtalpinti papildomą krovinį, dėl ko vidurinė sija liko ant žemės ir krovinys buvo gabenamas netinkamai įtvirtintas. Krovinys buvo sujungtas į vieną didesnį vienetą, CMR važtaraštyje padaryti vairuotojo su krovinio pažeidimu susiję įrašai. Gavėjo UAB „Arseka“ atstovai, laikydamiesi CMR Konvencijos nuostatų, priimdami krovinį pateikė reklamaciją, t. y. dėl matomų pakuotės pažeidimų konstatavo galimus įrenginio apgadinimus. Krovinio priėmimo apžiūros akte užfiksuota, kad pažeistas dažytas paviršius ir sulankstytos valdymo pulto spinta ir durelės. Pirminė pretenzija buvo pateikta 2015 m. gruodžio 7 d. Krovinys buvo gabenamas užsakovui ir gavėjui TOO (LLA) „KazMelt“ į Kazachstaną, kur gavėjas įvertino nuostolius 11 910,22 Eur. Nuostolius sudaro specialisto, vertinusio krovinio būklę, lėktuvo bilietas – 1121 Eur, pragyvenimo išlaidos - 145,48 Eur, atsarginės dalys remontui - 1257,12 Eur ir atsarginių dalių muitinės dokumentų forminimo išlaidos - 483,62 Eur. TOO (LLC) „KazMelt“ perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimą atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Big Trans“ 1581,40 Eur skolos, 255,12 Eur delspinigių, 55,10 Eur žyminio mokesčio, 8 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. kovo 15 d. nuo 1836,52 Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2890 Eur advokato išlaidų ieškovo UAB „Transtira“ naudai; iš atsakovo priteisė 4,63 Eur išlaidų į valstybės biudžetą; priešieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad šalys 2009 m. spalio 19 d. pasirašė krovinių pervežimo sutartį Nr. TB20091027/Nr. V-2009/82-BT, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinius pagal užsakymą, o atsakovas sumokėti už suteiktas paslaugas pagal atsiųstą sąskaitą per 20 d. nuo sąskaitos ir CMR gavimo (Sutarties 2.7 p.). 2015 m. lapkričio 20 d., 2015 m. lapkričio 24 d., 2015 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gruodžio 17 d., 2009 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas užsakė pas ieškovą pervežimus, ieškovas pervežimus įvykdė, pateikė apmokėjimui sąskaitas, tačiau atsakovas sąskaitų neapmokėjo, liko skolingas 1581,40 Eur. Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl 11 910,22 Eur nuostolių atlyginimo už pervežimo metu sugadintą krovinį, vežtą maršrutu Ispanija-Vilnius-Kazachstanas (Almaty). Krovinio gavėjas TOO(LLC) „KazMelt“ Kazachtane nustatė krovinio sužalojimą, dėl ko patyrė atsakovo prašomus priteisti nuostolius pagal reikalavimo perleidimo sutartį tarp „KazMelt“ ir atsakovo UAB „Big Trans“.Teismas nesutiko su atsakovo argumentais dėl ieškinio nepagrįstumo ir priešieškinio pagrįstumo, nes juos paneigė ieškovo argumentai, su kuriais teismas pilnai sutiko, kadangi juos pagrindžia pridedami rašytiniai įrodymai. Teismas laikė, kad byloje svarbu tinkamai kvalifikuoti krovinio vežimo sutarties Ispanija-Vilnius-Kazachstanas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei atsakovo pagal reikalavimo perleidimo sutartį įgytų reikalavimo į ieškovą teisių. Teismas konstatavo, kad iš 2015 m. lapkričio 24 d. užsakymo tarp „KazMelt“ ir atsakovo matyti, jog atsakovas įsipareigojo pervežti įrangos 4,4 tonas, vienoje pakuotėje krovinį iš Ispanijos į Almaty (Kazachstanas), o TOO „Kazmelt“ sumokėti už pervežimą 3300 Eur. Skirtingiems krovinio pervežimo etapams atsakovas samdė kitus vežėjus, todėl santykyje su „KazMelt“ atsakovas veikė kaip susitariantis vežėjas. Pagal 2015 m. lapkričio 23 d. užsakymą tarp ieškovo ir atsakovo ieškovas įsipareigojo 4,4 tonų krovinį „neva pakrautą ant keturių palečių“ iš Ispanijos pristatyti į Vilnių - UAB „Arseka“ sandėlį. Užsakymo grafoje „papildomos sąlygos“ nurodyta, kad krovinys skirtas „KazMelt“. Už šio krovinio pervežimą atsakovas įsipareigojo sumokėti 840 Eur. Ieškovas krovinio gabenimui sudarė sutartį su UAB „Eurocargo 24“ kuri realiai krovinį vežė iš Ispanijos į UAB „Arseka“ muitinės sandėlį, ką įrodo CMR važtaraštis Nr. 013020, kurio 2 grafoje nurodyta, kad gavėjas yra „KazMelt“, o iškrovimo vieta Almaty. Krovinio iškrovimo metu Vilniuje užfiksuota žala kroviniui - pažeistas dažytas paviršius ir sulankstytos valdymo pulto spinta ir durelės. Vilniuje daugiau jokių krovinio sužalojimų nefiksuota, o Kazachstano eksperto užfiksuotos žalos pobūdis aiškiai skyrėsi nuo Vilniuje fiksuoto pobūdžio, mechanizmo ir dydžio. Paskutinis faktinis vežėjas „Oskar Auto“ LCC Co krovinį iš Vilniaus pristatė į Almaty ir įteikė „KazMelt“. Gavėjas CMR važtaraštyje Nr. 004992 padarė įrašą „Krovinys priimtas su vidiniais pažeidimais“. Dėl išvardintų faktinių vežimo aplinkybių teismas darė išvadą, kad tarp krovinio savininko „KazMelt“ ir atsakovo buvo susiklostę krovinių vežimo teisiniai santykiai, kuriuose atsakovas laikytinas pirmu (susitariančiu) vežėju, o visi kiti vežėjai - UAB „Transtira“, UAB „Eurocargo 24“ ir „Oskar Auto“ laikytini faktiniais vežėjais (CMR Konvencijos 34-40 str.). Atsakovas reikalavimą kildina iš reikalavimo perleidimo sutarties, tačiau ši sutartis nesuteikia jokių teisių atsakovui reikalauti iš ieškovo žalos atlyginimo, nes cedentas TOO „KazMelt“ neturėjo jokių reikalavimo teisių į ieškovą, todėl pagal cesijos sutartį atsakovui negalėjo perleisti to, ko pats neturėjo. Pagal CMR konvencijos 36 str. teisę į ieškinį turėjo TOO „KazMelt“ kuri turėjo teisę reikšti priešieškinį dėl tos pačios sutarties bet kam iš krovinio vežime dalyvavusių vežėjų, tačiau nė vienas iš dalyvavusių vežėjų „KazMelt“ ieškinio nėra pareiškęs. Nesant ieškinio krovinio gavėjui „KazMelt“ pastarasis dėl savo patirtos žalos reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo galėjo nukreipti tik į atsakovą, veikusį kaip pirmą susitariantį vežėją, į „Eurocargo 24“ kaip faktinį vežėją, į „Oskar Auto“ veikusį kaip paskutinis vežėjas arba visiems vežėjams kartu arba virš nurodytiems vežėjams kartu arba bent kuriems iš jų kartu.Teismas dėl užfiksuotos žalos nurodė, kad į bylą pateiktos UAB „Arseka“ neskaitmenizuotos nuotraukos yra neinformatyvios, iš jų negalima matyti tų sužalojimų, apie kuriuos nurodo atsakovas. Atsakovo argumentą, kad Vilniuje pilnai žalos nustatyti nepavyko, nes neturėjo teisės išpakuoti į muitinės terminalą pristatyto krovinio, teismas atmetė, nes Vilniuje nustatyta žala yra tinkamai aprašyta UAB „Arseka“ 2015 m. gruodžio 2 d. krovinio apžiūros akte Nr. 2015/12-02, kas rodo žalos pobūdį, mastą, susidarymo mechanizmą. Ekspertizės akte Nr. 1749 nustatyta žala ženkliai skiriasi nuo Vilniuje nustatytų požymių. Visi nurodyti akte sugadinimai susiję su įrenginio korpusu ir jie yra lengvai pastebimi, o tokių pažeidimų padarymas gabenamam kroviniui, visais atvejais pažeistų pakuotę ir būtų matomi bei konstatuojami vien tik išorinės vizualinės apžiūros metu. Vilniuje nustatyti pažeidimai yra tik pažeistas dažytas paviršius, kas reiškia, kad kiti pažeidimai galėjo atsirasti tik vėliau, kai krovinys nebebuvo UAB „Eurocargo 24“ žinioje. Teismas pažymėjo, kad iš Vilniaus krovinį gabenęs vežėjas jokių pastabų dėl krovinio ir pakuotės išorinės būklės nebuvo įrašęs į CMR važtaraštį Nr. 004990, o pastabų nebuvimas reiškia, kad krovinys paskutinio vežėjo „Oskar Auto“ buvo priimtas be jokių krovinio pakuotės išorinės būklės ir krovinio išorinės būklės pažeidimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad neturi pagrindo tenkinti priešieškinį.Kadangi dėl ieškovo pateiktų ieškinyje kitų pervežimų apmokėjimo atsakovas neprieštaravo, nepateikė jokių nesutikimo argumentų, todėl ieškinį teismas tenkino pilnai ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1581,40 Eur už pervežimus, 255,12 Eur delspinigių.Pasak teismo, atsakovas privalo mokėti 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos 1836,52 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur kompensacijos sumą pagal ,,Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. Iš atsakovo priteisė 55,10 Eur žyminio mokesčio bei 2890 Eur advokato išlaidų, jų nemažinant. Iš atsakovo priteisė 4,63 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Big Trans“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti iš atsakovo 1449,80 Eur įsiskolinimo už krovinių pervežimą; tenkinti atsakovo priešieškinį ir priteisti iš ieškovo 11 426,60 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentus procesinių palūkanų; ieškovo reikalavimą dėl atlyginimo už krovinio pervežimą įskaityti su atsakovo reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, nes nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vežimo santykiai, kuriuos reglamentuoja CMR konvencija. Pats teismas pripažino aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinius, o atsakovas sumokėti už suteiktas paslaugas. Pagal šios Sutarties pagrindu nusistovėjusią praktiką atsakovas, pateikdamas užsakymą, yra laikytinas užsakovu, o ieškovas – susitariančiu vežėju, kuris yra atsakingas už netinkamą krovinio vežimo sutarties įvykdymą. Be to, atsakovas bendravo tiesiogiai su ieškovu ir atsakovui nebuvo žinoma, kad ieškovas savo įsipareigojimų vykdymui pasitelkė trečiąjį asmenį – UAB „Eurocargo24“. 2015 m. lapkričio 23 d. užsakyme nurodytas krovinio gavėjas bendrovė TOO „KazMelt“, tačiau tai nekeičia tarp šalių susiklosčiusių santykių, kadangi ieškovas savo įsipareigojimus pagal Sutartį vykdė atsakovui, o TOO „KazMelt“ nebuvo ir nėra Sutarties šalis. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino CMR važtaraščio Nr. 013020 18 grafą, kurioje vežėjas įrašė pastabas apie krovinio sugadinimą bei 27 grafą, kurioje gavėjas UAB „Arseka“ įrašė pastabą: „žr. vežėjo pastabą 18 gr. Galimas krovinio apgadinimas perkraunant Ispanijoje. Matomas pakuotės ir įrenginio apgadinimai“. CMR važtaraštis patvirtina, kad krovinys buvo sugadintas gabenimo metu. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino 2015 m. gruodžio 2 d. krovinio priėmimo apžiūros aktą ir padarė prieštaraujančias išvadas. Teismas iš pradžių konstatavo faktą, jog yra pažeistas krovinio dažytas paviršius ir buvo sulankstytos valdymo pulto spinta ir durys, tačiau toliau padarė išvadą, kad esą buvo pažeistas tik krovinio dažytas paviršius. Teismas nurodo, kad krovinio priėmimo apžiūros aktu nurodyti krovinio pažeidimai yra tinkamai aprašyti, tačiau darydamas išvadą dėl žalos nevertino visų įrodymų visumos. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino 2015 m. gruodžio 25 d. ekspertizės aktą. Pristačius krovinį į UAB „Arseka“ muitinės sandėlį, nei krovinio vežėjas, nei krovinio priėmėjas Lietuvoje neturėjo teisės išpakuoti krovinio ir atlikti ekspertizės. Dėl šių priežasčių Lietuvoje buvo nustatyti tik akivaizdūs išoriškai matomi krovinio pažeidimai, o ekspertizė buvo atlikta atgabenus krovinį į galutinę paskirties vietą. Teismas konstatuodamas, kad ekspertizės metu užfiksuoti pažeidimai neatitinka Vilniuje nustatytų, negali būti vertinami kaip tinkami, kadangi krovinys buvo gabenamas supakuotas, todėl nebuvo įmanoma nustatyti visų pažeidimų. Netinkamas ginčo santykių kvalifikavimas nulėmė, jog teismas neanalizavo vežėjo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo. Kadangi nagrinėtinoje situacijoje krovinio vežimas atitinka visas CMR nurodytas sąlygas, ieškovo kaip vežėjo atsakomybė taip pat turėjo būti kvalifikuota pagal CMR konvenciją. Ieškovas priėmęs krovinį nepažymėjo jokių krovinio sugadinimo požymių važtaraštyje, krovinio apgadinimai buvo pastebėti krovinį pristačius į paskirties vietą Lietuvoje. Ieškovas, kaip susitariantysis vežėjas, privalo atlyginti nuostolius dėl krovinio sugadinimo, nes jis laikytinas atsakingu už pasitelkto trečiojo asmens UAB „Eurocargo24“ veiksmus. Teismas nepagrįstai nevertino dėl krovinio sugadinimo atsiradusios žalos dydžio. Teismas netinkamai įvertino reikalavimo perleidimo sutarties reikšmę, nes kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog CMR konvencijos VI skyrius (inter alia 36, 37 straipsniai), kurio nuostatomis rėmėsi bylą nagrinėjęs teismas, taikytinas tik tuo atveju kai yra būtinoji sąlyga – viena visus vežėjus jungusi sutartis (CMR konvencijos 34 straipsnis). Šiuo atveju nebuvo minėtos būtinosios sąlygos, nes buvo sudarytos skirtingos vežimo sutartys su skirtingais siuntėjais ir vežėjais. Dėl šios priežasties iš vežimo santykių kylančioms prievolėms turi būti taikomos ne CMR konvencijos 36, 37 straipsnių nuostatos, o 3 ir 17 straipsniai. Krovinių vežimo sutartį su ieškovu sudarė atsakovas, atsakovas ir krovinio savininkas taip pat sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, todėl atsakovas laikytinas žalą patyrusiu asmeniu. Laikantis teismo logikos, atsakovui sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir perėmus krovinio savininko teises, jis netenka reikšti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Teismas priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, nes nenurodė, kurie atsakovo įrodymai yra atmetami ir kokie yra jų atmetimo motyvai. Teismas nepateikė jokių argumentų, kuriais remdamasis paneigtų atsakovo argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo bei atmestų atsakovo priešieškinį.Teismas nepagrįstai pasisakė dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, kas sudaro savarankišką sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas konstatavo, kad „dėl išvardintų faktinių vežimo aplinkybių teismas daro išvadą, kad tarp krovinio savininko „KazMelt“ ir atsakovo buvo susiklostę krovinių vežimo teisiniai santykiai, kuriuose atsakovas laikytinas pirmu (susitariančiu) vežėju, o visi kiti vežėjai -UAB „Transtira“ UAB „Eurocargo 24“ ir „Oskar Auto“ laikytini faktiniais vežėjais“. Taip pat teismas nustatė, kad „iš Vilniaus krovinį gabenęs vežėjas jokių pastabų dėl krovinio ir pakuotės išorinės būklės nebuvo įrašęs į CMR važtaraštį Nr. 004990, o pastabų nebuvimas reiškia, kad krovinys paskutinio vežėjo „Oskar Auto“ buvo priimtas be jokių krovinio pakuotės išorinės būklės ir krovinio išorinės būklės pažeidimų“. Teismas, darydamas tokias išvadas, nusprendė dėl į bylą neįtraukto trečiojo asmens – „Oskar Auto“ teisių ir pareigų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Transtira“ prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Cesijos sutarties šalys neteisėtai nustatė, kad sutartyje nedalyvaujanti šalis – UAB „Transtira“ yra atsakinga už krovinio sugadinimą, o sugadinimo mastas, net nežinant ieškovui, buvo užfiksuotas Kazachstane. Toliau sutartimi nepagrįstai ir neteisėtai nustačius ieškovo atsakomybę ir mokėtiną kompensaciją, nustatytos kompensacijos apimtimi LLC (TOO) „Kazmelt“ perleido reikalavimą apeliantui, todėl cesijos sutartis neturi ir negali turėti jokios įtakos sutartyje nedalyvavusio ieškovo teisėms ir/ar pareigoms. Apeliantas, įgijęs reikalavimą iš LLC (TOO) „Kazmelt“, iki „reikalavimo“ įgijimo momento, jokio reikalavimo, kurį buvo galima nukreipti į ieškovą, neturėjo. Apeliantas 2015 m. lapkričio 23 d. sutarties – užsakymo su ieškovu pagrindu, dėl krovinio sugadinimo, savo vardu nereiškė jokių pretenzijų ir tai nėra vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas elgesys, nes apeliantas nepatyręs žalos objektyviai negalėjo reikšti jokių reikalavimų dėl krovinio sugadinimo. Pagal CMR konvencijos 37 str. 1 d. susitariantis vežėjas iki to momento, kol neatlygino krovinio siuntėjui žalos, jokio reikalavimo nė į vieną iš krovinio vežime dalyvavusių vežėjų, tame tarpe ir UAB „Transtira“, negalėjo reikšti. Sutartyje dėl pervežimo nebuvo nustatyta, kokias funkcijas krovinių transportavimo procese vykdys apeliantas, t. y. ar jis veiks kaip krovinio siuntėjas - krovinio vežimo sutarties šalis CK 6.808 str. 1 d., ar kaip ekspeditorius – CK 6.824 str., ar kaip susitariantis vežėjas CMR konvencijos 36-37 str. prasme. Visoje transporto operacijoje dalyvavusios šalys: krovinio siuntėjas (TOO) „Kazmelt“, susitariantis vežėjas - apeliantas, faktiniai vežėjai - ieškovas, UAB „Eurocargo 24 ir „Oskar Auto“ LCC Co. ir Ispanijoje krovinio pakrovimo darbus atlikęs ir CMR važtaraštį surašęs prekių pardavėjas – „VELA“ SL aiškiai žinojo ir suvokė, kad krovinys maršrutu Ispanija – Kazachstanas bus gabenamas paeiliui keleto vežėjų, kas atitinka kasacinio teismo praktikos nuostatas susijusias su konsensuso tarp šalių tam tikroje apimtyje pasiekimu. Šioje byloje tarp krovinio savininko - (TOO) „Kazmelt“ ir apelianto buvo susiklostę krovinio vežimo sutartiniai teisiniai santykiai, kuomet apeliantas, pasamdęs savo prievolių vykdymui kitus vežėjus laikytinas pirmu (susitariančiuoju) vežėju, o visi kiti vežėjai: UAB „Transtira“, UAB „Eurocargo 24“ ir „Oskar Auto“ LCC Co. laikytini faktiniais vežėjais. Tokia sutartis išimtinai kvalifikuotina, kaip krovinio vežimo sutartis, kurią paeiliui vykdo keli vežėjai (CMR konvencijos 34 – 40 str.). Teisę į ieškinį dėl krovinio sugadinimo turėjo (TOO) „Kazmelt“, kuri pagal Konvencijos 36 str. potencialiai turėjo teisę reikšti priešieškinį dėl tos pačios sutarties, bent kam iš ginčo krovinio vežime dalyvavusių vežėjų: susitariančiam vežėjui – UAB „Big Trans“ ir faktiniams vežėjams: UAB „Transtira“, UAB „Eurocargo 24“ ir „Oskar Auto“ LCC Co., tačiau nė vienas iš minėtų vežėjų jokio ieškinio (TOO) „Kazmelt“ nėra pareiškęs. Dėl šios priežasties nesant ieškinio krovinio savininkui (TOO) „Kazmelt“, pastarasis dėl patirtos žalos savo reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo galėjo nukreipti tik į apeliantą, veikusį kaip pirmas (susitariantis) vežėjas; UAB „Eurocargo 24“ kaip faktinį vežėją, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai buvo nustatyta nežymi žala kroviniui; „Oskar Auto“ LCC Co. veikusį kaip paskutinis vežėjas ir kuriam vykdant paskutinę vežimo dalį buvo nustatyta žymi žala; visiems aukščiau nurodytiems vežėjams kartu arba bent kuriems iš jų kartu. Byloje nėra ginčo, kad krovinio iškrovimo Vilniuje metu buvo užfiksuota nedidelė žala kroviniui, apie kurios galimą faktą CMR važtaraštyje dar Ispanijoje pakrovimo vietoje faktinis vežėjas buvo įrašęs pastabą. Pristačius krovinį į Vilnių, žala apžiūros metu buvo apibūdinta kaip: mechaninio poveikio žymos ant įrengimo – pažeistas dažytas paviršius; mechaninio poveikio žymos ant įrengimo – sulankstytos valdymo pulto spinta ir durelės. Krovinio apžiūros Vilniuje metu, daugiau jokios žalos užfiksuota nebuvo, o vėliau Kazachstano eksperto užfiksuotas žalos pobūdis aiškiai skyrėsi nuo Vilniuje užfiksuoto žalos pobūdžio, susidarymo mechanizmo ir dydžio. Jokia muitinės teisės norma nedraudžia muitinės sandėlyje esančio krovinio išpakuoti, perpakuoti ar su juo atlikti kitus veiksmus. Apelianto, veikusio kaip susitariantis vežėjas, pagrindinė ir esminė pareiga buvo apžiūrėti sugadintą krovinį, užfiksuoti žalą ir jos mastą. Tai nepadarius visi neigiami tokio neveikimo teisiniai padariniai, tenka apeliantui, kaip profesionalui neveikusiam susiklosčiusioje situacijoje, taip kaip to reikalauja „rūpestingo verslininko“ standartas. Apžiūrint krovinio sugadinimo požymius Vilniuje buvo pastebėti pažeidimai – sulankstytos valdymo pulto spinta ir durelės, tačiau tokio pobūdžio pažeidimai ir jų mastas, kuriuos nustatė ekspertas Kazachstane, privalėjo būti pastebėti išorinės apžiūros Vilniuje metu, nes tokių sužalojimų padarymas nepažeidžiant krovinio pakuotės išorinės būklės ir krovinio išorinės būklės yra neįmanomas, tačiau jie Vilniuje užfiksuoti nebuvo. Iš Vilniaus krovinį gabenęs vežėjas jokių pastabų dėl krovinio ir pakuotės išorinės būklės nebuvo įrašęs į CMR važtaraštį Nr. 004990. Pastabų važtaraštyje nebuvimas reiškia, kad krovinys paskutinio faktinio vežėjo – „Oskar Auto“ LCC Co. buvo priimtas pervežimui, be jokių krovinio pakuotės išorinės būklės ir krovinio išorinės būklės pažeidimų.2015 m. gruodžio 2 d. UAB „Arseka“ krovinio apžiūros aktas, surašytas vienašališkai dalyvaujant tik įmonės darbuotojams ir tik tada, kai krovinys jau buvo iškrautas ir apžiūroje vairuotojas nedalyvavo, taip pat į apžiūrą nebuvo pakviesti jokie faktinių vežėjų atstovai, todėl šios akto įrodomoji reikšme vertinant ją CMR konvencijos 30 str. 1 d. plotmėje neatitinka prima facie įrodomosios galios. Delikto pagrindu krovinio savininkas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, bet tik iš to, kas veždamas krovinį realiai ir asmeniškai žalą krovinio savininkui padarė. UAB „Transtira“ realiai neveždama krovinio, nėra kroviniui padariusi jokios žalos, todėl reikalavimas į UAB „Transtira“ delikto pagrindu nėra galimas, todėl apelianto pasirinkta koncepcija yra ydinga ir nepagrindžia nei krovinio savininko – LLC TOO „Kazmelt“, nei cesijos sutarties ir delikto pagrindu apelianto įgyto reikalavimo UAB „Transtira“ atžvilgiu buvimo ir iš to plaukiančio priešieškinio pagrįstumo. Tretieji asmenys UAB „Arseka“ ir UAB „Eurocargo 24“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, konstatuojamas tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šio konkretaus sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo taikymo galimybę, yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2013).Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš tarptautinio krovinių vežimo keliais santykių. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius, nes šiuo atveju tarp jo ir ieškovo 2015 m. lapkričio 23 d. sudaryta sutartis-užsakymas vertintina kaip savarankiška krovinio vežimo sutartis. Tuo tarpu ieškovas, atsiliepdamas į atsakovo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, nurodė, kad jis, remiantis CMR konvencijos 36 straipsniu, nėra tinkamas atsakovas pagal priešieškinį, (TOO) Kazmelt dėl patirtos žalos savo reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo galėjo nukreipti į apeliantą, veikusį kaip pirmąjį (susitariantį) vežėją, UAB „Eurocargo 24“, kaip faktinį vežėją, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai buvo nustatyta nežymi žala kroviniui, „Oskar Auto“ LCC Co., veikusį kaip paskutinį vežėją ir kuriam vykdant paskutinę vežimo dalį buvo nustatyta žymi žala, visiems aukščiau nurodytiems vežėjams kartu arba bet kuriems iš jų kartu.Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nuosekliai išaiškinti tarptautinio vežimo teisiniuose santykiuose dalyvaujančių ekspeditoriaus, susitariančiojo vežėjo ir faktinio vežėjo atribojimo kriterijai. Ekspeditorius gali būti laikomas vežėju, nors pats krovinio ir nevežė, bet akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį. Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2002). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas iš kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006). Vien tai, kad CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sprendžiant dėl to, kokie santykiai siejo tarptautinio krovinių vežimo teisinių santykių šalis, pirmiausia turi būti vadovaujamasi šalių sudarytų susitarimų dėl krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sąlygomis, jų pasiektu susitarimu, įvertinant tai, kaip pačios teisinių santykių šalys suvokė viena kitą (viena kitos funkcijas) tarptautinio krovinio vežimo teisiniuose santykiuose šių santykių atsiradimo momentu (sutarties sudarymo momentu), kokia buvo sutarties šalių valia dėl to, o ne imperatyviai vadovaujantis vien tarptautinio krovinių vežimo važtaraštyje nurodyta informacija apie vežimą atliekantį vežėją, nes joje dažniausiai nurodomas faktinis krovinio vežėjas ir apie siuntėjo bei susitariančiojo vežėjo teisinius santykius iš tokio dokumento spręsti sunku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad LLC (TOO) „Kazmelt“ ir apeliantas 2015 m. lapkričio 24 d. sudarė Sutartį-užsakymą dėl 4,4 tonos krovinio pervežimo iš Sant Julia de Ramis (Girona - Ispanija) į Almaty (Kazachstanas). Minėtoje sutartyje aptartos esminės krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sąlygos (pasikrovimo data, laikas, atsakovui pateikti duomenys apie konkretų gabenamą krovinį). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo užsakymu buvo pasiektas šalių susitarimas dėl krovinio pervežimo, išreikšta vieninga šalių valia dėl tarptautinio krovinio vežimo sutarties sudarymo. Atitinkamai nurodytam kroviniui pervežti į Lietuvą UAB „Big Trans“ sudarė sutartį su ieškovu UAB „Transtira“, kurioje prie papildomų sąlygų nurodė, kad prekės skirtos Kazmelt, Kazachstanas. Ieškovas pats krovinio negabeno, o sudarė sutartį su UAB „Eurocargo 24“, kuris realiai pargabeno krovinį iš Ispanijos į Vilnių (Lietuva), į UAB „Arseka“ sandėlį. Iš CMR važtaraščio Nr. 013020 dėl ginčo krovinio matyti, kad vežėju nurodytas UAB „Eurocargo 24“, o krovinio gavėjas yra (TOO) „Kamelt“, krovinio iškrovimo vieta – Almaty (Kazachstanas). Iš Vilniaus į Alamty (Kazachstanas) krovinį nugabeno „Oskar Auto“ LCC Co. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama, be kita ko, į tai, kad tarp pirkėjo ir atsakovo UAB „Big Trans“ buvo sudaryta pervežimo sutartis, kuria atsakovas, sutartyje įvardintas kaip krovinio vežėjas, įsipareigojo nugabenti krovinį į paskirties vietą, į tai, kad apeliantas sudarydamas sutartį su ieškovu, nurodė, kad gabenamos prekės skirtos Kazmelt, Kazachstanas, taip pat į tai, kad CMR važtaraštyje Nr. 013020 krovinio gavėju nurodytas (TOO) „Kamelt“, o krovinio iškrovimo vieta – Almaty (Kazachstanas), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas UAB „Big Trans“ buvo susitariantysis ir pirmas vežėjas CMR konvencijos prasme, o visi kiti vežėjai UAB „Transtira“, UAB „Eurocargo 24“ ir „Oskar Auto“ LCC Co. laikytini faktiniais vežėjais (CMR Konvencijos 34-40 str.).Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis vežimo procese dalyvavusius visus vežėjus, reikšminga CMR konvencijos 36 straipsnio nuostata, kad ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti reiškiamas pasirinktinai keliems ar vienam iš vežėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Taigi, pripažinus, kad nagrinėjamu atveju vežimą CMR konvencijos prasme vykdė keli vežėjai, sutiktina tiek su ieškovo UAB „Transtira“ pozicija, tiek ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad krovinio siuntėjas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo priteisimo pagal CMR konvencijos 36 straipsnį iš pirmojo, šiuo atveju susitariančiojo vežėjo UAB „Big Trans“ ir faktinių vežėjų – UAB Transtira“, UAB „Eurocargo 24“ ir „Oskar Auto“ LCC Co. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nė vienas iš minėtų vežėjų jokio ieškinio LLC (TOO) „Kazmelt“ nėra pareiškęs, krovinio savininkas savo reikalavimo teisę atlyginti nuostolius gali nukreipti į apeliantą, veikusį kaip pirmąjį (susitariantį) vežėją, UAB „Eurocargo 24“, kaip faktinį vežėją, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai buvo nustatyta nežymi žala kroviniui; „Oskar Auto“ LCC Co., veikusį kaip paskutinį vežėją ir kuriam vykdant paskutinę vežimo dalį buvo nustatyta žymi žala, visiems aukščiau nurodytiems vežėjams kartu arba bet kuriems iš jų kartu.Nors ieškovas UAB „Transtira“, be kita ko, nurodo, kad LLC (TOO) „Kazmelt“ neteisėtai perleido reikalavimą apeliantui Cesijos sutartimi, nes sutarties šalys neteisėtai nustatė, kad sutartyje nedalyvaujanti šalis – UAB „Transtira“ yra atsakinga už krovinio sugadinimą, o sugadinimo mastas, net nežinant ieškovui, buvo užfiksuotas Kazachstane, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su jam pareikštu priešieškiniu, nepaneigia Cesijos sutarties sudarymo fakto, kuriuo tiek materialinės, tiek procesinės teisės perleistos apeliantui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad reikalavimo teisės į patirtus nuostolius dėl krovinio sugadinimo perleidimas kaip toks yra galimas, jis atitinka bendruosius sutarčių ir prievolių teisės principus, todėl reikalavimo perleidimo sutartis negali būti laikoma kliūtimi kreipiantis dėl nuostolių priteisimo. Nagrinėjamu atveju Cesijos sutartis vertintina tik tuo aspektu, kiek ji pagrindžia ir įrodo, jog apeliantas yra tinkamas subjektas, galintis kreiptis į teismą su atitinkamu reikalavimu. Savo ruožtu ieškovas įrodymų, patvirtinančių, jog Cesijos sutarties teisėtumas yra apskųstas ar ji pripažinta negaliojančia ir pan., nepateikė (CPK 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, atsižvelgdama į CMR konvencijos 3, 17, 36 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą bei į kasacinio teismo formuojamą praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pripažinęs „Oskar Auto“ LCC Co. faktiniu vežėju, t. y. nustatęs šios bendrovės teisinę padėtį, turinčią įtakos bendrovės teisėms ir pareigoms tiek siuntėjo ir gavėjo, tiek ir kitų vežėjų atžvilgiu, ir taip faktiškai konstatavęs, jog „Oskar Auto“ LCC Co. gali būti taikoma atsakomybė už krovinio sugadinimą CMR konvencijos prasme, faktiškai nusprendė dėl neįtraukto į bylą „Oskar Auto“ LCC Co. teisių bei pareigų ir taip pažeidė CPK 266 straipsnyje nustatytą draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Įvertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime nusprendus dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo dalyje dėl nuostolių priteisimo pagal apelianto priešieškinį negaliojimo pagrindas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimas dalyje dėl nuostolių priteisimo pagal apelianto priešieškinį naikintinas, bylą pagal atsakovo UAB „Big Trans“ priešieškinį ieškovui UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo, tretiesiems asmenims UAB „Arseka“, UAB „Eurocargo 24“, perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Kadangi skundžiamas teismo spendimas iš dalies naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas atsakovo UAB „Big Trans“ priešieškinys ieškovui UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo, tretiesiems asmenims UAB „Arseka“, UAB „Eurocargo 24“, panaikinti ir perduoti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Teisėjos Loreta BujokaitėAsta RadzevičienėRūta Veniulytė-Jankūnienė