Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Big Trans“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Transtira“ ieškinį atsakovei UAB „Big Trans“ dėl atsiskaitymo už atliktus pervežimus bei atsakovės UAB „Big Trans“ priešieškinį ieškovei UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių neabejotinai būtų nepagrįstai bloginama atsakovės padėtis, nes jos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu ir taip išvengtų išieškojimo pagal teismo priimtą sprendimą.

2) Iš ieškovės 2014 m. finansinės ataskaitos matyti, kad per vienerius metus gautos sumos ir pinigai sudarė 39 244 173 Lt, iš kurių mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 24 468 250 Lt; iš 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto matyti, kad bendrovė už susijusių asmenų įsipareigojimus yra suteikusi laidavimų lizingo bendrovėms 42 570 005 Lt sumai, t. y. beveik tris kartus daugiau nei gautų sumų ir įsipareigojimų skirtumą, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

1) Atsakovė neteikia jokių įrodymų ir neįrodė, kad egzistuotų kokia nors grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti vadovaujantis tik tuo, kad pareikštas priešieškinio reikalavimas nėra užtikrintas, bei tuo, kad ieškovė gali laisvai disponuoti visu savo turtu.

2) Atsakovės pateikti papildomi įrodymai rodo, kad ieškovės finansinė padėtis yra labai gera ir neegzistuoja jokios grėsmės, kad teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš balanso matyti, kad ieškovė yra labai stambi įmonė, kurios turimas turtas atskaičius visus turimus įsipareigojimus yra daugiau kaip 800 kartų didesnis už atsakovo teisme pareikšto reikalavimo sumą.

3) Ieškovė yra laidavusi už susijusius asmenis, kurių akcijas turi pati ieškovė ir kuri kaip akcininkė kontroliuoja šiuos susijusius asmenis. Susiję asmenys tinkamai ir laiku lizingo bendrovėms vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, turi turtą, kurį įsigijo pagal lizingo sutartis, bei kitą turtą, o jei lizingo sutartys ir būtų pažeistos, susiję asmenys visus savo įsipareigojimus įvykdytų iš savo turimo turto. Tai, kad ieškovė už kitus asmenis yra laidavusi lizingo bendrovėms, neturi įtakos ieškovės gerai finansinei padėčiai bei nėra pagrindas ieškovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso metu atsakovė pateikė naujus įrodymus – UAB „Transtira“ balansą ir aiškinamąjį raštą. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 180 str. nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, CPK 197 str. nustatytais reikalavimais rašytiniams įrodymams, CPK 314 str., pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimami ir vertinami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje nekonstatavo, kad atsakovės priešieškinis nėra tikėtinai pagrįstas, tačiau laikė, jog neegzistuoja grėsmė būsimam galbūt atsakovei palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - priešieškinio preliminaraus pagrįstumo, taip pat nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliai pasisakys tik dėl antrosios sąlygos - grėsmės, kad galimai atsakovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime turto nesukuria, o tik padeda išsaugoti ieškovės turtą, todėl pagrindas areštuoti ieškovės turtą galėtų būti byloje pateikti duomenys, jog ieškovė yra nesąžininga, ketina slėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar pan. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kad ieškovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 str.), jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą ieškovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vadinasi, atsakovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.). Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien priešieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog ieškovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti ieškovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad su atskiruoju skundu apeliantės (atsakovės) pateikti rašytiniai įrodymai taip pat nepaneigia teismo išvados dėl grėsmės atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo. Priešingai, iš atsakovės pateikto UAB „Transtira“ balanso matyti, kad ieškovės turto vertė sudaro 17 937 987,07 Eur (61 935 971 Lt), iš jų ilgalaikio turto vertė – 5 395 190,56 Eur (18 628 515 Lt), nuosavo kapitalo vertė – 8 183 091,98 Eur (28 254 580 Lt); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (33 681 391 Lt) yra beveik dvigubai mažesni už ieškovės turimą turtą. Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su ieškove, kad tai, jog ieškovė už kitus asmenis yra laidavusi lizingo bendrovėms, per se šiuo atveju nesuteikia pagrindo išvadai apie atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, ir pažymi, kad pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Prašydama laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovės galimybių disponuoti jos turimu turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012, 2015 m. liepos 7 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1017-178/2015 ir kitos).

Įvertinus paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus ieškovės galimybių disponuoti jos turimu turtu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu (CPK 337 str. 1 d. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.