Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos turto investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energijos turto investicijos“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) LITGRID (toliau ir atsakovė) 2023 m. gruodžio 5 d. raštu „Dėl prašymo gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumo rezervaciją“ Nr. SDPR-294 priimtą sprendimą ir įpareigoti atsakovę per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti ieškovės 2023 m. lapkričio 3 d. prašymą gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo V skyriaus (47 punktas) nuostatas ir nustačius, kad prašymas atitinka reikalavimus, įtraukti prašymą į tinkamai pateiktų prašymų rezervacijai registrą, prašymo gavimo data nurodant 2023 m. lapkričio 3 d.; 2) pripažinti negaliojančia 2024 m. sausio 12 d. Išankstinių prijungimo sąlygų elektros energijos įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 24SD-143 sąlygą: „Papildoma informacija: PSO informuoja, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 873-K-9 pripažintas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų, remiantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo 66 punktu ir VIII skyriaus nuostatomis, Pareiškėjui nepateikus informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos įstatymo nustatyta tvarka, jo pateiktas prašymas gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją, nurodytas šių sąlygų I dalies I skyriuje „Pareiškėjo prievolės prijungiant elektrines prie elektros perdavimo tinklo“ nebus nagrinėjamas ir jokie sandoriai, įskaitant ir ketinimų protokolą, su Pareiškėju nebus sudaromi“.

2. Teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytas ieškovei terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinio dalyką, susijusį su reikalavimu pripažinti negaliojančia 2024 m. sausio 12 d. Išankstinių prijungimo sąlygų elektros energijos įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 24SD-143 sąlygą: „Papildoma informacija: PSO informuoja, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 873-K-9 pripažintas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų, remiantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo 66 punktu ir VIII skyriaus nuostatomis, Pareiškėjui nepateikus informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos įstatymo nustatyta tvarka, jo pateiktas prašymas gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją, nurodytas šių sąlygų I dalies I skyriuje „Pareiškėjo prievolės prijungiant elektrines prie elektros perdavimo tinklo“ nebus nagrinėjamas ir jokie sandoriai, įskaitant ir ketinimų protokolą, su Pareiškėju nebus sudaromi“.

3. Teisme 2024 m. sausio 30 d. gautas ieškovės prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriuo prašoma priimti nagrinėti patikslintą ieškinį su visais jame pareikštais reikalavimais. Prašyme dėl trūkumų šalinimo ieškovė pateikia tokius argumentus: 1) ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2024 m. sausio 12 d. Išankstinių prijungimo sąlygų elektros energijos įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 24SD-143 sąlygą: „Papildoma informacija“ (toliau – ir išankstinių prijungimo sąlygų nuostata „Papildoma informacija“) susijęs su kitu ieškovės reikalavimu – įtraukti ieškovės prašymą dėl galios rezervacijos į tinkamai pateiktų prašymų registrą (toliau – ir Registras); tinklų naudotojas nėra traukiamas į registrą, jeigu nėra išduotos išankstinio prijungimo sąlygos; ieškovės teigimu, dėl numatyto apribojimo nepanaikinimo nebus apgintos visos ieškovės teisės, t. y. ieškovė gali būti neįtraukta į Registrą; 2) atsakovė tokia papildoma sąlyga siekia sukurti papildomas kliūtis ieškovei – tik supratusi, kad ieškovė gins savo teises teisme, atsakovė išdavė ieškovei išankstines prijungimo sąlygas, numatydama jose sąlygą, neįtvirtintą jokiame teisės akte, t. y. atsakovei viršijant jai suteiktus įgaliojimus; 3) net ir priėmus ieškovei palankų sprendimą dėl įtraukimo į Registrą, atsakovė, išnagrinėjusi prašymą, atsisakys įtraukti ieškovę į Registrą, remdamasi išankstinėse prijungimo sąlygose nurodyta informacija, todėl iš esmės palankaus ieškovei teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Energijos turto investicijos“ ieškinio atsakovei akcinei bendrovei LITGRID dalį, kuria prašoma panaikinti atsakovės AB LITGRID 2023 m. gruodžio 5 d. raštu „Dėl prašymo gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumo rezervaciją“ Nr. SDPR-294 priimtą sprendimą ir įpareigoti atsakovę per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti ieškovės 2023 m. lapkričio 3 d. prašymą gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo V skyriaus (47 punktas) nuostatas ir nustačius, kad prašymas atitinka reikalavimus, įtraukti prašymą į tinkamai pateiktų prašymų rezervacijai registrą, prašymo gavimo data nurodant 2023 m. lapkričio 3 d., ir atsisakė priimti ieškinio dalį, kuria prašoma pripažinti negaliojančia 2024 m. sausio 12 d. Išankstinių prijungimo sąlygų elektros energijos įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 24SD-143 sąlygą: „Papildoma informacija: PSO informuoja, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 873-K-9 pripažintas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų, remiantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo 66 punktu ir VIII skyriaus nuostatomis, Pareiškėjui nepateikus informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos įstatymo nustatyta tvarka, jo pateiktas prašymas gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją, nurodytas šių sąlygų I dalies I skyriuje „Pareiškėjo prievolės prijungiant elektrines prie elektros perdavimo tinklo“ nebus nagrinėjamas ir jokie sandoriai, įskaitant ir ketinimų protokolą, su Pareiškėju nebus sudaromi“.

5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų priimtinumo, pažymėjo, kad sprendžiant, ar, teismui civilinio proceso tvarka išnagrinėjus ieškovės reikalavimą – pripažinti negaliojančia ieškovei išduotų išankstinių prijungimo sąlygų nuostatą „Papildoma informacija – teismo sprendimas sukels ieškovei materialiąsias teisines pasekmes, be kita ko, reikšmingas ginčijamos sąlygos turinys.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš byloje pateiktų ieškovei išduotų išankstinių prijungimo sąlygų matyti, kad atsakovė, įtvirtindama ginčijamą ieškovei išduotų išankstinių prijungimo sąlygų „Papildoma informacija“ nuostatą, rėmėsi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi, kurioje nurodyta, kad su sandorio šalimi ar trečiuoju asmeniu, pripažintu neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai negali sudaryti sandorių, suteikiančių sandorio šaliai šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, o trečiajam asmeniui – šios straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytas teises, kol sandorio šalis ar trečiasis asmuo nepateiks informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 66 punktu, kad Aprašo VIII skyriuje nustatyta tvarka nustačius, jog tinklų naudotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tinklų naudotojas yra išbraukiamas iš Sąrašo, nustoja galioti patvirtinimas apie galimą perdavimo tinklo rezervaciją ir su juo ketinimų protokolas nebepasirašomas bei Aprašo VIII skyriaus reikalavimais. Taigi atsakovė, pateikdama ieškovei ginčijamą papildomą informaciją, iš esmės šios papildomos informacijos pateikimą grindė galiojančių teisės aktų nuostatomis.

7. Teismas priėjo išvadą, kad net teismui nusprendus pripažinti nurodytą išankstinių prijungimo sąlygų nuostatą „Papildoma informacija“ negaliojančia, atsakovė, nagrinėdama ieškovės prašymus, ir toliau turėtų teisę ir pareigą vadovautis pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimais. Teismo vertinimu, tik atsakovei priėmus konkretų su ieškovės teisėmis ir pareigomis susijusį sprendimą, atsirastų pagrindas spręsti dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, be kita ko, teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodyti argumentai, jog ginčijama nuostata apsunkinamos ieškovės galimybės toliau vystyti pradėtus projektus (teikti tolimesnius prašymus ir tikėtis, kad jie bus patenkinti), nesudaro pagrindo kitaip, t. y. ne kaip papildomos informacijos pateikimo aspektu vertinti išankstinėse prijungimo sąlygose įtvirtintą nuostatą „Papildoma informacija“.

8. Taigi, pirmosios instancijos teismas nutarė, jog kaip nurodyta ir teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartyje, ieškovei išankstinių prijungimo sąlygų nuostata „Papildoma informacija“ šioje ieškovės prašymų, pateiktų atsakovei, nagrinėjimo stadijoje nesukelia ieškovei jokių materialiųjų teisinių pasekmių, todėl ieškinio dalį, kuria prašoma panaikinti išankstinių prijungimo sąlygų nuostatą „Papildoma informacija“ atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė UAB „Energijos turto investicijos“ (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4215-1045/2024 dalį, kuria atsisakyta priimti 2024 m. sausio 16 d. patikslinto ieškinio reikalavimą: „pripažinti negaliojančia 2024 m. sausio 12 d. Išankstinių prijungimo sąlygų elektros energijos įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 24SD-143 sąlygą: „Papildoma informacija: PSO informuoja, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 873-K-9 pripažintas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų, remiantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo 66 punktu ir VIII skyriaus nuostatomis, Pareiškėjui nepateikus informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos įstatymo nustatyta tvarka, jo pateiktas prašymas gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją, nurodytas šių sąlygų I dalies I skyriuje „Pareiškėjo prievolės prijungiant elektrines prie elektros perdavimo tinklo“ nebus nagrinėjamas ir jokie sandoriai, įskaitant ir ketinimų protokolą, su Pareiškėju nebus sudaromi“, ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą šioje dalyje grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti iš naujo.

10. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai vertino, kad Reikalavimas dėl išankstinių prijungimo sąlygų (toliau ir IPS) sąlygos nesukels ieškovei materialinių teisinių pasekmių. Apeliantės vertinimu, abiejų pareikštų reikalavimų (reikalavimo dėl įtraukimo į tinkamai pateiktų prašymų rezervacijai registrą (toliau ir Registras) ir Reikalavimo dėl IPS sąlygos) patenkinimas leis iš esmės apginti pažeistas ieškovės teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas dar bylos iškėlimo stadijoje, neišklausęs bylos šalių paaiškinimų ir neištyręs įrodymų, atsisakė apginti ieškovės teises jos pasirinktu būdu, taip apribodamas ieškovės teisę į teisminę gynybą. Atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis ir argumentais:

10.1. Byloje keliamas klausimas, susijęs su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių prijungimu prie elektros perdavimo tinklo. Ieškovė į teismą kreipėsi dėl to, kad atsakovė nepagrįstai užkirto kelią ieškovės 2023 m. lapkričio 3 d. prašymui gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją planuojamai prijungti 48 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinei (toliau – Prašymas) būti įtrauktam į tinkamai pateiktų prašymų rezervacijai registrą (toliau – Registras). Pažymi, kad į Registrą Prašymas įtraukiamas tik tada, jei tinklų naudotojas turi atsakovės išduotas išankstines prijungimo sąlygas.

10.2. Ieškovė, pateikusi Prašymą, 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą išduoti išankstines prisijungimo sąlygas. Tai, kad atsakovė ieškovei iš pradžių neišdavė IPS (jos išduotos praleidus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 16 punkte įtvirtintą 30 kalendorinių dienų terminą), o vėliau (2024 m. sausio 12 d.) išdavė IPS, kuriose nurodoma papildoma informacija, kurios neturi ir negali būti IPS, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Nurodo, jog, visų pirma, Aprašo 11 punkte nustatyta, kad išankstinėse prijungimo sąlygose nurodomi privalomieji elektros tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant tinklų naudotojo įrenginius prie perdavimo tinklo ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. Taip pat gali būti nurodomi galimi prijungimo terminai, susiję su operatoriaus vykdomais ar suplanuotais perdavimo tinklo rekonstrukcijos ar statybos projektų įgyvendinimo terminais. Aprašo 12 punkte įtvirtinta, kad Preliminarūs tinklų naudotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų reikalavimai yra skirti tinklų naudotojo būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti, taip pat projekto vystymo laike įvertinimui ir nesukuria nei tinklų naudotojui, nei operatoriui jokių teisių ir pareigų. Išankstinės prijungimo sąlygos galioja 6 mėnesius nuo jų išdavimo tinklų naudotojui dienos. Pavyzdinės išankstinės prijungimo sąlygos yra skelbiamos operatoriaus interneto svetainėje (www.litgrid.eu). Antra, atsakovės interneto svetainėje skelbiamose pavyzdinėse IPS 2 nėra nurodyta galimybė pateikti „papildomą informaciją“, tam nėra palikta vietos. Todėl ieškovė, kaip ir bet kuris kitas tinklų naudotojas, turi teisę ir teisėtą interesą gauti tokias IPS, kokios yra įtvirtintos Aprašo 11 punkte, t. y. be jokių papildomų sąlygų, ribojančių ieškovės teisę įgyvendinti kitus elektrinės prijungimo prie elektros perdavimo tinklo etapus. Kadangi šią teisę atsakovė pažeidė, išduodama IPS su sąlyga „Papildoma informacija“, pažeista ieškovės teisė yra gintina teisme. Juo labiau, kad IPS pateikta sąlyga „papildoma informacija“ nėra nereikšminga ar nedaranti

10.3. Apeliantė neginčija, kad pirmosios instancijos teismo paminėtos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (toliau – NSUSOAĮ) ir Aprašo 66 punkto nuostatos yra galiojančios. Tačiau, pažymi, jog ieškovė šioje byloje būtent ir siekia įrodyti, kad minėtų teisės aktų nuostatos negali būti taikomos, sprendžiant Prašymo įtraukimo į Registrą klausimą. Ieškinyje pateikti argumentai, kurie bus išsamiai atskleisti bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose metu, pagrindžia, kad atsakovė, nepagrįstai remdamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, atsisakė nagrinėti ieškovės Prašymą.

10.4. Apeliantė pažymi, kad IPS nuostata „papildoma informacija“ dar kartą patvirtina atsakovės poziciją, jos 2023 m. gruodžio 5 d. rašte „Dėl prašymo gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją“ Nr. SDPR-294 išdėstytą poziciją, kurios pagrindu atsakovė atsisakė nagrinėti ieškovės pateiktą Prašymą. Taigi, ieškovei byloje įrodžius, kad NSUSOAĮ ir Aprašo nuostatos neturi būti taikomos Prašymo nagrinėjimui, liks galioti IPS sąlyga, kuria remiantis Prašymas nebus traukiamas į Registrą. Prašymo įtraukimas į Registrą yra neatsiejamai susijęs su IPS turėjimu, tačiau turint tokias IPS, kurios buvo išduotos ieškovei (su „Papildoma informacija“), Prašymas į Registrą, net ir ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, traukiamas nebus.

10.5. Apeliantės vertinimu, jei ieškovė būtų pareiškusi tik Reikalavimą dėl IPS sąlygos, t. y. jei nebūtų atsakovės atsisakymo įtraukti ieškovės Prašymo į Registrą, galbūt tuomet būtų galima spręsti, kad IPS įtvirtinta sąlyga „Papildoma informacija“ ieškovei nesukelia materialinių teisinių padarinių. Šiuo atveju abu reikalavimai yra neatsiejamai susiję jau vien tuo, kad be IPS, ieškovės Prašymas nebūtų įtrauktas į Registrą. Nepaisant to, kad ieškovė turi IPS, bet jose yra įtvirtinta papildoma sąlyga, nenumatyta Apraše ar kituose teisės aktuose. Šioje sąlygoje yra pateiktas aiškus atsakovės pareiškimas, kad Prašymas nebus nagrinėjamas, kol atsakovei nebus pateikta informacija apie aplinkybių, susijusių su ieškovės atitiktimi nacionalinio saugumo interesams, išnykimą ar pašalinimą. Ieškovė pareikšdama ieškinį siekia įrodyti, kad Prašymo įtraukimui į Registrą neturi būti pašalintos ar išnykti aplinkybės, dėl kurių ieškovė buvo pripažinta neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesams. Todėl ieškovė pagrįstai mano, kad ši IPS įtvirtinta sąlyga „Papildoma informacija“ bus kliūtis Prašymui įtraukti į Registrą net ir tuo atveju, jei teismui išnagrinėjus priimtą Reikalavimą dėl įtraukimo į Registrą bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

10.6. Anot apeliantės, akivaizdu, kad Reikalavimo dėl IPS sąlygos tenkinimas kartu su Reikalavimo dėl įtraukimo į Registrą tenkinimu sukurs ieškovei materialinius teisinius padarinius. Ir priešingai, Reikalavimo dėl IPS sąlygos nenagrinėjimas gali lemti, kad net ir išnagrinėjus reikalavimą, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino sukeliančiu ieškovei materialinius teisinius padarinius, nebus pasiektas ieškovės pageidaujamas materialinis teisinis efektas. Ieškovė reikšdama abu reikalavimus siekia, kad Prašymas būtų įtrauktas į Registrą. Vien tik Reikalavimo į Registrą nagrinėjimas to neužtikrins, nes IPS sąlygas „papildoma informacija“ leis atsakovei atsisakyti Prašymą įtraukti į Registrą dėl tų pačių priežasčių. Taigi, nors ieškovė byloje įrodys, kad NSUSOAĮ ir Aprašo nuostatos, sprendžiant Prašymo įtraukimo klausimą, neturi būti taikomos, atsakovė savo veiksmus pateisins IPS nurodyta „Papildoma informacija“. Tokiu būdu, ieškovė, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti Reikalavimą dėl IPS sąlygos, neteks galimybės apginti savo teisių šiame procese, nors tuo pareikštu ieškiniu siekė.

10.7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė galės minėtų teisės aktų nuostatomis remtis ir tuo atveju, jei IPS sąlyga „Papildoma informacija“ bus panaikinta. Apeliantės nuomone, jei šioje civilinėje byloje bus konstatuota, kad atsakovė nepagrįstai vadovaudamasi NSUSOAĮ 13 straipsnio 10 dalies ir Aprašo 66 punkto nuostatomis atsisakė nagrinėti Prašymą, tai reikš, kad ieškovė įrodė, jog minėtos teisės aktų nuostatos nėra taikomos situacijai susijusiai su Prašymo nagrinėjimu. Todėl negali likti jokios įpareigojančiame ir teises sukuriančiame dokumente (IPS) raštu įtvirtintos nuostatos, kuri nepaisant palankaus teismo sprendimo pateisintų (legitimuotų) atsakovės atsisakymą įtraukti Prašymą į Registrą.

10.8. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nėra ir negali būti įsigilinęs į ginčo situaciją ir ginčui taikytiną teisę. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima priimti pagrįstą, išsamiai ištirtais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis paremtą sprendimą. Teismo teiginys, kad „net teismui nusprendus pripažinti nurodytą išankstinių prijungimo sąlygų nuostatą „Papildoma informacija“ negaliojančia, atsakovė, nagrinėdama ieškovės prašymus, ir toliau turėtų teisę ir pareigą vadovautis pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimais“ atskleidžia bylos iškėlimo stadijoje susiformavusį įsitikinimą, kad atsakovės nurodyta „Papildoma informacija“ yra pagrįsta. Tuo tarpu ieškovė prašo sudaryti galimybę bylos nagrinėjimo metu atskleisti tai, kad šiuo atveju atsakovė nepagrįstai atsisakė Prašymą įtraukti į Registrą ir nepagrįstai įtvirtino IPS sąlygą „Papildoma informacija“. Juo labiau, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat atskleistų, kokiu pagrindu į IPS įtraukė sąlygą „Papildoma informacija“, kokio tikslo minėtu įtraukimu atsakovė siekė. Todėl nenustačius visų aplinkybių, nebuvo pagrindo spręsti, kad Reikalavimas dėl IPS sąlygos nesukelia ieškovei materialinių teisinių padarinių.

10.9. Ieškovės įsitikinimu ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat patvirtina, kad teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės galės tinkamai ir išsamiai įvertinti ir atsakyti, ar ieškovė turi materialinę subjektinę teisę. Procesiniu požiūriu, ieškovė pareiškė reikalavimą dėl jos atžvilgiu priimto dokumento (IPS), kuris jai sukelia materialines teisines pasekmes. Šis reikalavimas yra susijęs su kitu, teismo priimtu reikalavimu, o jo patenkinimas neabejotinai užtikrins, kad nebus kliūčių ieškovės prašymą nagrinėti pagal teisės aktų reikalavimus.

10.10. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tiek atsisakydama nagrinėti Prašymą, tiek išduodamas IPS su sąlyga „Papildoma informacija“ veikė ne pagal teisės aktų nuostatas (nėra teisės aktų nuostatų, kuriose numatytas atsisakymas nagrinėti Prašymą ar IPS su sąlyga „Papildoma informacija“ išdavimas), kad tokio pobūdžio ginčai dar nebuvo nagrinėjami teismuose ir į Prašymo įtraukimo į Registrą proceso kompleksiškumą, atsakyti į tai, ar ieškovės Reikalavimas dėl IPS sąlygos yra pagrįstas ir tenkintinas bus galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas galės atmesti Reikalavimą dėl IPS sąlygos, jei nebus įrodyta, kad sąlyga „Papildoma informacija“ į IPS buvo įtraukta nepagrįstai arba kad jos įtraukimas netrukdo ieškovei įgyvendinti jai priklausančių teisių.

11. Atsakovė LITGRID AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės atskirąjį kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4215-1045/2024.

12. Atsakovė atskirojo skundo nepagrįstumą įrodinėja pirmiausia aiškindama pralaidumų rezervacijos procedūros etapus, kaip jos numatytos LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 (toliau – Tvarkos aprašas) bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – EEĮ) bei kokias teisines pasekmes sukelia šių procedūrų užbaigimas. Nurodo, kad :

12.1. Pagal Tvarkos aprašo 12 punktą „Preliminarūs tinklų naudotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų reikalavimai yra skirti tinklų naudotojo būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti, taip pat projekto vystymo laike įvertinimui ir nesukuria nei tinklų naudotojui, nei operatoriui jokių teisių ir pareigų“. Kaip matyti iš pateiktos teisės normos, išankstinės prijungimo sąlygos yra perdavimo sistemos operatoriaus išduodamas dokumentas, nesukuriantis nei tinklų naudotojui, nei operatoriui teisių ir pareigų, o jo išdavimas savaime negarantuoja, kad perdavimo tinklo pralaidumai bus priskirti konkrečiam pralaidumų rezervavimo procedūrose dalyvaujančiam ūkio subjektui.

12.2. Tuo tarpu pats pralaidumų rezervavimas vyksta Tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Kaip antai, remiantis Tvarkos aprašo 47 punktu, tinklų naudotojai, siekiantys rezervuoti perdavimo tinklo pralaidumus ir įgyti teisę vystyti elektros energijos gamybos ar kaupimo įrenginius, kurie vėliau bus prijungti prie perdavimo tinklo, teikia atsakovei nustatytos formos prašymą rezervacijai bei prideda Tvarkos aprašo 47.1. – 47.6. nurodytus dokumentus.

12.3. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 50 punktu, „Operatorius kas 3 mėnesius sudaro tinkamai pateiktų prašymų rezervacijai registrą (toliau – Registras), nurodydamas tinklų naudotoją, planuojamą įrenginį, energijos rūšį/rūšis, planuojamo įrenginio galias, planuojamo įrenginio prioritetą, gavimo datą, gavimo laiką, išankstinėse prijungimo sąlygose nurodytą prijungimo prie tinklo vieta (informacija papildoma, kai tinklų naudotojas informuoja apie išduotas išankstines prijungimo sąlygas). Jei tinklų naudotojas yra fizinis asmuo, pateikiami nuasmeninti duomenys. Operatorius Registrą viešina operatoriaus interneto svetainėje visą 3 mėnesių laikotarpį, papildydamas informacija apie naujai pateiktus tinkamus prašymus rezervacijai“. Atsakovė pažymi, kad Registro paskirtis yra užfiksuoti rinkos dalyvių tinkamai pateiktų prašymų rezervacijai gavimo datą ir laiką. Asmens pateikto prašymo įtraukimas į registrą savaime nesukuria teisių ir pareigų bei neužtikrina perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo.

12.4. Remiantis Tvarkos aprašo 55 punktu, „Operatorius per 10 darbo dienų nuo Registro sudarymo paskutinės dienos, įvertinęs galimybę rezervuoti perdavimo tinklo pralaidumus Aprašo 38 punkte nurodytais pralaidumų skirstymo principais Registre esantiems tinklų naudotojams, kuriems prašymo pasirašyti ketinimų protokolą pateikimo dieną nebus taikomas Aprašo 103 punkte nurodytas ribojimas, sudaro Sąrašą. Sąrašas skelbiamas operatoriaus interneto svetainėje, nurodant tinklų naudotoją, tinklų naudotojo prioritetą pagal Elektros energetikos įstatymą, elektros įrenginių leistiną generuoti galią, prijungimo prie elektros perdavimo tinklo vietą“. Atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta, atsakovė po Registro sudarymo atlieka galimybių suteikti pralaidumus vertinimą Tvarkos apraše nustatytais principais, todėl perdavimo tinklo pralaidumai rezervuojami ne visiems į Registrą įtrauktiems asmenims, kadangi ūkio subjektai dėl perdavimo tinklo pralaidumų tarpusavyje konkuruoja ne tik pagal prašymo pateikimo momentą (pirmas atėjai – pirmas gavai principą), tačiau ir vertinant įstatymų leidėjo nustatytas prioritetines grupes. Kaip antai, EEĮ 31 straipsnio 21 dalis numato, kad: „<...> Prie perdavimo elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka: 1) teisės aktuose ir (ar) programavimo lygmens planavimo dokumentuose (atitinkamų metų nacionalinėje energetikos plėtros programoje, Vyriausybės programoje ir (ar) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane) nustatytiems atsinaujinančius išteklius naudojantiems objektams Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, įskaitant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose nurodytus objektus, prijungti numatytu laiku, taip pat šiuose dokumentuose nurodytiems energetikos objektams, prisidedantiems prie elektros energetikos sistemos darbo stabilumo, patikimumo ir (ar) saugumo, prijungti numatytu laiku ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių projektams, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, prijungti numatytu laiku; 2) asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti; 3) elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti; 4) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti; 5) hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, prijungti; 6) vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, išskyrus šios dalies 1–5 punktuose numatytus atvejus, kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti“. Iš pateiktos teisės normos matyti, kad įstatyme yra įtvirtintos asmenų grupės, kuriems perdavimo tinklo pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka, tai reiškia prašymo pateikimas anksčiau už kitus rinkos dalyvius negarantuoja perdavimo tinklo pralaidumų tuo atveju, jeigu kiti į tą pačią liniją pretenduojantys rinkos dalyviai turės aukštesnį prioritetą. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės teiginius, jog subjekto įtraukimas į Registrą yra tarpinis procedūrinis etapas, kuris ne tik neužtikrina perdavimo tinklo pralaidumų gavimo, tačiau ir nesukuria teisių ir pareigų.

12.5. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 60 punktu, Sąraše esantis tinklų naudotojas, turintis operatoriaus patvirtinimą apie galimą perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją, teikia nustatytos formos prašymą pasirašyti ketinimų protokolą ir prideda 60.1. – 60.5. punktuose nurodytus dokumentus.

12.6. Tvarkos aprašo 61 punktas numato, kad: „Operatorius per 25 kalendorines dienas nuo prašymo pasirašyti ketinimų protokolą su visais Aprašo 60 punkte nurodytais dokumentais, ar prašymo pasirašyti Susitarimą pateikimo dienos, privalo su tinklų naudotoju pasirašyti ketinimų protokolą ar Susitarimą, išskyrus Elektros energetikos įstatymo 732 straipsnyje nurodytą atvejį. Kai Elektros energetikos įstatymo 732 straipsnyje nustatytu atveju turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, ketinimų protokolo pasirašymo terminas pratęsiamas tiek, kiek buvo vykdomos patikros procedūros“.

13. Atsakovė pažymi, kad iš pateiktų teisės normų matyti, kad visi perdavimo tinklo procedūrų rezervacijos etapai, įskaitant Registro bei Sąrašo sudarymą, yra nukreipti į vieną vienintelį tikslą – ketinimų protokolo, kuriuo yra galutinai rezervuojami perdavimo tinklo pralaidumai, sudarymą. Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 732 straipsniu, „Siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir saugumą, kai šioje sistemoje planuojami plėtoti elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumai, galintys daryti reikšmingą įtaką jos veikimui, tai yra, kai gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas pateikia tinklų operatoriui prašymą sudaryti ketinimų protokolą dėl elektros energijos gamybos įrenginių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių prijungimo, kai prijungimo taške numatoma leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 50 MW, turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus. Kai atlikus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatytus veiksmus priimamas sprendimas, patvirtinantis, kad šis asmuo ir (ar) ketinimų protokolo pasirašymas kelia riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, prašymas pasirašyti ketinimų protokolą netenkinamas ir ketinimų protokolas nepasirašomas“. Iš pateiktos teisės normos matyti, kad ketinimų protokolas su suinteresuotu subjektu nėra sudaromas tiek tais atvejais, kai pats sandoris įvertintas kaip neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų, tiek ir tais atvejais, kai asmuo, siekiantis tokį sandorį sudaryti, pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

14. Be to, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 10 dalis numato, kad: „Su sandorio šalimi ar trečiuoju asmeniu, pripažintu neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai negali sudaryti sandorių, suteikiančių sandorio šaliai šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, o trečiajam asmeniui – šios straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytas teises, kol sandorio šalis ar trečiasis asmuo nepateiks informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos“. Tai reiškia, kad atsakovė, kaip perdavimo sistemos operatorius, objektyviai negali sudaryti sandorių, suteikiančių sandorio šaliai Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte, o trečiajam asmeniui – 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytas teises, kol sandorio šalis ar trečiasis asmuo nepateiks informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos.

15. Nagrinėjamos bylos kontekste ši aplinkybė yra svarbi tuo, kad Vyriausybei nutarimu pripažinus, jog konkretus subjektas, t. y. ieškovė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, aktualus teisinis reguliavimas imperatyviai įpareigoja atsakovę atsisakyti sudaryti bet kokius kitus sandorius su tokiu subjektu, nepriklausomai nuo to, kokia perdavimo tinklo galia būtų rezervuojama sudarius tokį sandorį.

16. Pažymi, kad atitinkamas nutarimas, kurio pagrindu buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą dėl perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijos, yra galiojantis, dėl jo teisėtumo nėra sprendžiama jokioje kitoje institucijoje, todėl atsakovė santykiuose su ieškove objektyviai negali juo nesivadovauti.

17. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė Skundo 2.3. punkte teigia, jog neva atsakovė ieškovei „<...>išdavė IPS, kuriose nurodoma papildoma informacija, kurios neturi ir negali būti IPS, pažeidžia Ieškovo teises ir teisėtus interesus“. Šiame kontekste būtina prisiminti, kad išankstinės prijungimo sąlygos yra teisių ir pareigų nesukuriantis dokumentas. Be to, jokie teisės aktai nenumato baigtinio sąrašo duomenų, kurie privalo būti nurodyti išankstinėse prijungimo sąlygose. Kaip teisingai pastebi pati ieškovė, atsakovės interneto svetainėje skelbiama PAVYZDINĖ išankstinių prijungimo sąlygų forma.

18. Tai reiškia, jog išimtinė diskrecija nustatyti išankstinių prijungimo sąlygų turinį teisės aktais suteikta būtent atsakovei, tad atsakovė turi teisę kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdama į aplinkybių visumą, įtvirtinti specifines išankstinių prijungimo sąlygų nuostatas. Šiuo atveju, atsakovės nuomone, svarbu užtikrinti, kad išankstinių prijungimo sąlygų reikalavimai būtų tiek aiškūs ir tikslus, kiek to reikia preliminariam investicijų dydžiui ir projekto įgyvendinimo laikotarpiui įvertinti, kaip tą numato Tvarkos aprašo 12 punktas. Atsakovė pažymi, jog ieškovės, kaip ūkio subjekto, pripažinimas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų savaime neužkerta kelio teisės aktų nustatyta tvarka gauti išankstines prijungimo sąlygas, atsižvelgiant į jų teisių ir pareigų nesukuriantį pobūdį, būtent dėl šios priežasties atitinkamos sąlygos ieškovei buvo išduotos. Nagrinėjamu atveju ieškovės teisė pasinaudoti pralaidumų rezervacijos procedūromis ir prijungti savo siekiamus vystyti elektros gamybos įrenginius prie perdavimo tinklo priklauso ne nuo išankstinių prijungimo sąlygų turinio, tačiau nuo kitų aplinkybių, kurių atsiradimas priklauso nuo kitų viešojo administravimo subjektų įgaliojimų ir priimamų sprendimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinio reikalavimą „pripažinti negaliojančia 2024 m. sausio 12 d. Išankstinių prijungimo sąlygų elektros energijos įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 24SD-143 sąlygą: „Papildoma informacija: PSO informuoja, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 873-K-9 pripažintas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų, remiantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo 66 punktu ir VIII skyriaus nuostatomis, Pareiškėjui nepateikus informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos įstatymo nustatyta tvarka, jo pateiktas prašymas gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją, nurodytas šių sąlygų I dalies I skyriuje „Pareiškėjo prievolės prijungiant elektrines prie elektros perdavimo tinklo“ nebus nagrinėjamas ir jokie sandoriai, įskaitant ir ketinimų protokolą, su Pareiškėju nebus sudaromi“, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo.

22. Apeliantė nesutikdama su priimta teismo nutartimi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Reikalavimas dėl išankstinių prijungimo sąlygų (toliau ir IPS) sąlygos nesukels ieškovei materialinių teisinių pasekmių. Apeliantės vertinimu, abiejų pareikštų reikalavimų (reikalavimo dėl įtraukimo į tinkamai pateiktų prašymų rezervacijai registrą (toliau ir Registras) ir Reikalavimo dėl IPS sąlygos) patenkinimas leis iš esmės apginti pažeistas ieškovės teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas dar bylos iškėlimo stadijoje, neišklausęs bylos šalių paaiškinimų ir neištyręs įrodymų, atsisakė apginti ieškovės teises jos pasirinktu būdu, taip apribodamas ieškovės teisę į teisminę gynybą.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (EŽTT 2000 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Garcia Manibardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 38695/97, 36, 39 punktai; 2001 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Mortier prieš Prancūziją, peticijos Nr. 42195/98, 33 punktas). Pagal EŽTT jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė.

24. Taip pat pažymi, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

25. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes pagal CPK 5 straipsnio nuostatas suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas). Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas)

27. Nagrinėjamu atvejus taip pat aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.). Reikalavimo teisės neturėjimas, dėl kurio draudžiama atsisakyti priimti ieškinį, reiškia materialinį teisinį pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Tuo tarpu proceso teisės kreiptis į teismą prielaidos yra vertinamos civilinės bylos iškėlimo stadijoje, o šių prielaidų nebuvimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).

28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama; 1) panaikinti atsakovės 2023 m. gruodžio 5 d. raštu „Dėl prašymo gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumo rezervaciją“ Nr. SDPR-294 priimtą sprendimą ir įpareigoti atsakovę per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti ieškovės 2023 m. lapkričio 3 d. prašymą gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo V skyriaus (47 punktas) nuostatas ir nustačius, kad prašymas atitinka reikalavimus, įtraukti prašymą į tinkamai pateiktų prašymų rezervacijai registrą, prašymo gavimo data nurodant 2023 m. lapkričio 3 d.; 2) pripažinti negaliojančia 2024 m. sausio 12 d. Išankstinių prijungimo sąlygų elektros energijos įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 24SD-143 sąlygą: „Papildoma informacija: PSO informuoja, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 873-K-9 pripažintas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų, remiantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo 66 punktu ir VIII skyriaus nuostatomis, Pareiškėjui nepateikus informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos įstatymo nustatyta tvarka, jo pateiktas prašymas gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją, nurodytas šių sąlygų I dalies I skyriuje „Pareiškėjo prievolės prijungiant elektrines prie elektros perdavimo tinklo“ nebus nagrinėjamas ir jokie sandoriai, įskaitant ir ketinimų protokolą, su Pareiškėju nebus sudaromi“.

29. Taigi, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokių konkrečių materialiųjų teisinių padarinių ji siekia bei nurodė faktinį ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sprendė, kad ieškovei reikalavimas pripažinti negaliojančia 2024 m. sausio 12 d. Išankstinių prijungimo sąlygų elektros energijos įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 24SD-143 vieną sąlygą, nesukurs teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas analizuodamas šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir motyvus nustatė, kad nei viena iš ginčo šalių neginčija, jog Perdavimo tinklo pralaidumų procedūros yra griežtai reglamentuotos galiojančiais teisės aktais ir suskirstytos į etapus, kurių galutinis tikslas yra ketinimų protokolo sudarymas. Tvarkos aprašo 61 punktas numato, kad: „Operatorius per 25 kalendorines dienas nuo prašymo pasirašyti ketinimų protokolą su visais Aprašo 60 punkte nurodytais dokumentais, ar prašymo pasirašyti Susitarimą pateikimo dienos, privalo su tinklų naudotoju pasirašyti ketinimų protokolą ar Susitarimą, išskyrus Elektros energetikos įstatymo 732 straipsnyje nurodytą atvejį. Kai Elektros energetikos įstatymo 732 straipsnyje nustatytu atveju turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, ketinimų protokolo pasirašymo terminas pratęsiamas tiek, kiek buvo vykdomos patikros procedūros. Taigi, darytina išvada, kad protokolą siekiančio pasirašyti asmens atitikimas teisės aktų reikalavimams vertinamas prieš pasirašant ketinimų protokolą. Apeliacinės instancijos vertinimu, šio ginčo atveju, ar ieškovė atitinka visas sąlygas ir ar turi reikalavimo teisę į atsakovę pagal pareikštus reikalavimus, bus atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, bet negali būti atsakyta ieškinio priėmimo stadijoje, kurioje sprendžiami tik procesinio pobūdžio klausimai, o ne materialinio. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės negali būti kliūtimi kreiptis į teismą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti vieną iš ieškinio reikalavimų CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, ir neatsižvelgė į teismų praktiką, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, spręsti ieškinio priėmimo klausimą, kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos turto investicijos“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.