Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-519-459/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-10
Bylos Nr.: e2A-519-459/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Dercus“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-519-459/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01465-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dercus“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dercus“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo ir įpareigojimo atkurti statybos darbų žurnalą bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dercus“ priešieškinio ieškovui R. M. dalį dėl skolos, delspinigių, kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Magreva“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. M. 2020 m. kovo 2 d. pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dercus“ ieškovo naudai 5 640 Eur skolos, 90,56 Eur delspinigių, 500 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir įpareigoti atsakovę UAB „Dercus“ grąžinti ieškovui statybos darbų žurnalą su paslėptų darbų aktais, medžiagų kokybę pažyminčiu dokumentu.

2. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad vykdant tarp šalių 2019 m. liepos 24 d. sudarytą rangos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo įrengti plokštuminius pamatus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas (užsakovas) atsakovei (rangovei) sumokėjo 7 000 Eur dalį darbų kainos. Tačiau atsakovė (rangovė) 2019 m. lapkričio 20 d. įvykdė tik dalį darbų ir dėl nežinomų priežasčių likusius darbus nutraukė. Darbų techninę priežiūrą objekte atliekanti įmonė UAB „Magreva“ 2019 m. gruodžio 10 d. informavo ieškovą, kad atsakovė objekte dirba labai retai, nepateikė patikrinti statybos darbų vykdymo dokumentacijos, atnaujinto darbų vykdymo grafiko, o pagal rangos sutartį terminas pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. gruodžio 16 d. buvo surašytas statinio (pirties pastato) apžiūros aktas, juo užfiksuotas atliktų darbų mastas, nustatyti darbų trūkumai. Taip pat šiuo aktu nustatyti šie darbų trūkumai – Sutartyje numatyti darbai neįvykdyti arba įvykdyti iš dalies, rangovė (atsakovė) nepateikė statybos darbų žurnalo su paslėptų darbų aktais ir medžiagų kokybę pažyminčių dokumentų, nepateikė atnaujintų darbų grafiko. Ieškovas, siekdamas išsiaiškinti darbų uždelsimo priežastį, kelis kartus susisiekė su atsakove (rangove), tačiau ši vengė bendrauti, reikalavo papildomų mokėjimų. Atsižvelgęs į tai, ieškovas 2019 m. gruodžio 17 d. raštu informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą, taip pat pareikalavo pateikti atliktų darbų aktą ir atlyginti nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3461-965/2020 ieškovo ieškinys tenkintas visiškai ir ieškovui iš atsakovės priteista 5 640 Eur skola, 90,56 Eur delspinigiai, 500 Eur nuostoliai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 6 230,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 210 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovė įpareigota grąžinti ieškovui statybos darbų žurnalą ir kitus dokumentus, susijusius su rangos sutarties vykdymu objekte.

4. 2020 m. liepos 30 d. atsakovė pateikė pareiškimą (civilinės bylos kortelės Nr. e2‑373‑965/2021, procesinio dokumento Nr. DOK-28797) (su vėlesniu jo patikslinimu, procesinio dokumento Nr. DOK-30923) dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie civilinės bylos iškėlimą, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atsakovės nuomone, ieškovo ieškinys nepagrįstas, kadangi būtent ieškovas yra skolingas atsakovei. Pats ieškovas pažeidė Sutartį, t. y. jis neįvykdė Sutarties 5 punkte numatytų įsipareigojimų (ieškovas dokumentus ir sprendinius pateikė ne iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., kaip numatyta sutartyje, o tik 2019 m. lapkričio 14 d., tačiau ne visus, o atsakovė statybos dokumentus paruošė ir statybos darbus pradėjo vykdyti 2019 m. rugsėjo 16 d.), taip pat 6 punkte numatytų įpareigojimų (netinkamai vykdė Sutartyje aptartus mokėjimus). Terminų praleidimo priežastis yra ieškovo neteisėti veiksmai. Dėl prastų oro sąlygų ir ieškovo delsimo pateikti reikiamą dokumentaciją ir informaciją darbai užtrukto dar keletą savaičių. Atsakovė parengė 2 pamatų darbo projektus, drenažo sistemos brėžinius 3 pastatams, įvadinių komunikacijų brėžinius 5 pastatams ir kt., todėl ne atsakovė kalta dėl Sutarties nutraukimo, o pats ieškovas Sutartį nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai. Tačiau, nepaisant ieškovo netinkamo elgesio, atsakovė atliko grunto darbus, reikalingus paruošti abiejų pastatų pamatų pagrindams, keliui, kiemo aikštelėms ir papildomai kitiems užsakovo norimiems statyti keturiems pastatams; įrengė komunalinius įvadus; geotekstilės paklojimą; drenažo sistemos įrengimą (trims pastatams, nes ieškovas žodžiu prašė tai padaryti ir sutartyje nenumatytam pastatui (svečių namams); žvyro ir skaldos mišinių paskleidimą ir sutankinimą, išlyginamuosius darbus; pamatų plokštės iš putų polistirolo surinkimą; nuotekų nuvedimo sistemų sumontavimą pamatų plokštėje. Visa šių darbų vertė – 28 517,91 Eur. Atsižvelgiant į atsakovės atliktus darbus pagal sutartį, už kuriuos ieškovas neatsiskaitė, atsakovė patyrė 21 517,91 Eur nuostolių.

Atsiliepimas

5. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (civilinės bylos kortelės Nr. e2-373-965/2021, procesinio dokumento Nr. DOK-32544) prašė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie civilinės bylos iškėlimą, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės pareiškimu. Ieškovo teigimu, atsakovė Sutartį nutraukė nesilaikydama sutartyje nustatytos tvarkos ir įstatymo nustatyto termino ir taip prisiėmė riziką dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo pasekmių atsiradimo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8639-965/2020 atsakovės pareiškimas tenkintas, panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

7. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovė pateikė priešieškinį (civilinės bylos kortelės Nr. e2-373-965/2021, procesinio dokumento Nr. DOK-48274), juo prašė pripažinti neteisėtu ieškovo 2019 m. liepos 24 d. vienašalį Sutarties nutraukimą ir iš ieškovo atsakovei priteisti 21 567,91 Eur skolą už atsakovės faktiškai atliktus statybos rangos darbus ieškovo objekte pagal šalių sudarytą rangos sutartį ir pasirašytą lokalinę sąmatą, 1 936,61 Eur delspinigius, 1 054,82 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo pat pradžių tinkamai nevykdė Sutarties 6 punkto, t. y. delsė su piniginiais mokėjimais. Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad pirmasis 25 procentų (6 802,59 Eur) mokėjimas nuo bendros sutarties kainos (nuo 9 975,19 Eur + 17 235,17 Eur = 27 210,36 Eur) turėjo būti įvykdytas per 3 dienas po sutarties pasirašymo, t. y. iki 2019 m. liepos 27 d., tačiau pirmojo mokėjimo paskutinė dalis buvo sumokėta tik 2019 m. rugsėjo 19 d., t. y. vėluojant net 2 mėnesius. Šis mokėjimas buvo skirtas projektavimo darbams (2 vnt. pamatų darbo projektų parengimas ir kt.) ir tam tikroms užsakomosioms medžiagoms supirkti. Antrosios mokėjimo dalies (jau prasidėjus darbams), kaip nurodyta Sutarties 6.2 punkte, ieškovas taip ir neįvykdė, nors darbai buvo pradėti statybvietėje – 2019 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovas pradėjus darbus turėjo prievolę sumokėti 13 605,18 Eur sumą, tačiau ieškovas šio įsipareigojimo iš esmės neįvykdė, nes mokėjimai atlikti pavėluotai ir tokiomis dalimis – 2019 m. liepos 25 d. – 3 000 Eur, 2019 m. liepos 26 d. – 1 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 19 d. – 3 000 Eur. Akivaizdu, kad ieškovo sumokėta suma gerokai mažesnė nei turėjo būti sumokėta pagal Sutarties 6.1–6.2 punktus. Šis ieškovo mokėjimo procesas trikdė statybos procesą. Statybų proceso eigą taip pat trukdė ir ieškovo vėlavimas prieš statybos darbus. Ieškovas nuo pat pradžių netinkamai vykdė ir Sutarties 5 punktą, t. y. delsė apsispręsti dėl įvairių konstrukcinių mazgų sprendinių ir taip vilkino reikiamos informacijos pateikimą, kuri turėjo įtakos tiek įvairiems projektiniams sprendiniams parengti, tiek pamatų darbo projekto rengimui. Taigi dėl ieškovo kaltės statybos darbai negalėjo vykti taip, kaip suplanuota. Atsakovė statybos darbus atliko tinkamai, vedė statybos darbų žurnalą, rinko naudojamų medžiagų atitikties deklaracijas ir kt., o ieškovo samdyta techninė prižiūrėtoja I. L. jokių pastabų dėl darbų kokybės neturėjo ir jokių nurodymų atsakovei ar pastabų statybos darbų žurnale nefiksavo. Be to, darbų eigą trikdė ir ieškovo nepagrįstas noras laiku pajungti aplink pastatus padarytų nuotekų surinkimo drenažą, t. y. noras padaryti taip, kad jis būtų veikiantis (drenuojantis gruntą). Kadangi ieškovas, nutraukdamas sutartį iki darbų priėmimo, už faktiškai atsakovės atliktus statybos darbus neatsiskaitė, atsakovė sustabdė dokumentų perdavimą ieškovui.

Atsiliepimas

8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį (civilinės bylos kortelės Nr. e2‑373‑965/2021, procesinio dokumento Nr. DOK-50265), juo su pateiktu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovas nurodė, kad sunku pakomentuoti tokį atsakovės elgesį, galbūt toks priešieškinis pateiktas siekiant praturtėti ieškovo sąskaita. Tol, kol nėra priimtas darbų rezultatas, nėra jokio pagrindo teigti, kad darbai yra atlikti ir atitinka Sutarties reikalavimus. Atsakovė, neva suteikdama paslaugas už 28 567,91 Eur, privalėjo išrašyti sąskaitas faktūras. Taip pat, gavusi iš ieškovo 7 000 Eur avansą, atsakovė privalėjo įforminti šį įvykį, įformindama pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras. Tačiau atsakovė nepateikė nė vieno buhalterinės apskaitos dokumento, patvirtinančio, kad nurodytos sumos paslaugos suteiktos. Atsakovė privalėjo statybos darbų eigą (nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti) aprašyti statybos darbų žurnale. Taigi, siekdama pagrįsti savo reikalavimą ir įrodyti, kad atliko statybos darbus, atsakovė galėjo pateikti statybos darbų žurnalą, kurio statybos metu neturėjo. Šių aplinkybių visuma suponuoja faktą, kad atsakovė pareiškė nepagrįstą priešieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-373-965/2021 ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis atmesti. Klaipėdos apygardos teismas, peržiūrėjęs 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą apeliacine tvarka, 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-794-777/2021 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-373-965/2021 dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai pagal ieškinį dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės reikalavimai pagal priešieškinį dėl skolos, delspinigių, kompensuojamų ir procesinių palūkanų priteisimo, t. y. dėl faktiškai atliktų darbų apimties ir tinkamo įvykdymo bei atliktų darbų kainos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir ši bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Šalies argumentai

10. 2023 m. balandžio 11 d. ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (procesinio dokumento Nr. DOK-15393), juo prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4 745,42 Eur skolą, 90,56 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę atkurti statybų darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), žurnalą su paslėptų darbų aktais; įpareigoti atsakovę pateikti nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovas patikslintame ieškinyje papildomai nurodė, kad ieškovas sudarė sutartį su UAB „Magreva“ dėl statybos darbų techninės priežiūros ir kiekvieną mėnesį mokėjo po 500 Eur. Vykdydamas Sutarties sąlygas ieškovas (užsakovas) sumokėjo rangovei 7 000 Eur dalies darbų kainą ir tikėjosi, kad ši savo darbus atliks laiku ir kokybiškai, pagal normatyvinius statybos dokumentus (projektą), statybinių medžiagų gamintojų nustatytas instrukcijas ir rekomendacijas, atsižvelgiant į ieškovo pageidavimus. Atsakovė, netinkamai įvykdžiusi savo pareigą užfiksuoti atliktų darbų kiekį ir perduoti juos pagal aktą Sutarties sustabdymo metu užsakovui, netinkamai įvykdė savo prievolę dėl bendradarbiavimo ir visiškai nutraukusi darbų atlikimą prisiėmė riziką dėl atliktų darbų įrodinėjimo naštos. Ieškovas jokių duomenų iš atsakovės apie atliktų darbų kiekį ir kokybę nebuvo gavęs. Be to, atsakovė dingo iš statybos objekto, palikdama ieškovui pačiam spręsti klausimą dėl defektų šalinimo, darbų užbaigimo. Nors atsakovė privalėjo statybos metu pildyti statybos darbų žurnalą, baigusi darbus perduoti juos užsakovui (ieškovui), atsakovė neginčijo fakto, kad neperdavė ieškovui jokių dokumentų dėl to, kad šis su ja neatsiskaitė. Apie statybos darbų žurnalo dingimą atsakovė pareiškė jau teisme ir nepateikė jokių duomenų, kad ėmėsi veiksmų pranešti apie žurnalo dingimą ar atstatymą.

Atsiliepimas

11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį (procesinio dokumento Nr. DOK‑20515), juo prašė jį atmesti, tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po atliktos ekspertizės matyti, jog ieškovas patikslintu ieškiniu atsisakė dalies reikalavimų, t. y. pirminis ieškovo reikalavimas buvo 5 640 Eur, o dabar ieškovas prašo tik 4 745,42Eur, t. y. 894,58 Eur mažiau nei pradiniu ieškiniu. Ieškovo supratimu, atsakovė objekte atliko šiuos darbus: 1) įrengė pirties pastato pamatų kraštines ir išorines kampines detales, medžiagų vertė be PVM – 910,85Eur; 2) įrengė pamatų EPS putplasčio pagrindą, medžiagų vertė be PVM – 881,40 Eur; 3) suklijavo ir sandarino putplasčio plokštes, medžiagų vertė be PVM – 85,95 Eur. Remiantis tuo ieškovas laiko, kad atėmus šias sumas iš sumokėto avanso, likusią sumą 4 745,42 Eur atsakovė neva turi grąžinti ieškovui. Tačiau esant neginčijamai įrodytam faktui, jog darbų mastas ir kaina yra ne mažesnė kaip 18 476,37 Eur, akivaizdu, kad skolininkas yra ieškovas ir jis privalo atsakovei sumokėti ne mažesnę kaip 11 476,37 Eur sumą, o ieškovo reikalavimas dėl avanso grąžinimo yra nepagrįstas ir atmestinas visiškai. Ieškovas reiškia visiškai naują neturtinį reikalavimą dėl statybos žurnalo įrašų ir paslėptų darbų aktų įrašų atkūrimo. Šis ieškovo reikalavimas taip pat nepagrįstas. Jeigu žurnalą praranda užsakovas, tai rangovui neatsiranda pareiga atkurti įrašus. Atsakovė viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos šiuo klausimu, kad statybos darbų žurnalas turi būti pas ieškovą, kadangi visa statybos dokumentacija buvo laikoma objekte buvusiame namelyje ant ratų. Ieškovas gera valia namelio neatidavė atsakovei, todėl atsakovei jį teko iš ieškovo atsiimti tik su policijos pagalba. Namelio atsiėmimo iš objekto metu namelio durys nebuvo užrakintos, jame dokumentacijos jau nebebuvo.

12. Trečiasis asmuo UAB „Magreva“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį bei atsakovės priešieškinį (procesinio dokumento Nr. DOK-42245), juo prašė tiek dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio pagrįstumo nuspręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad UAB „Magreva“ visas savo pareigas vykdė tinkamai, atliko reikiamus įrašus statybos darbų žurnale pagal nustatytą tvarką. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 10 d. sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo nutraukta šalių susitarimu. Šiame susitarime nurodyta, kad šalys viena kitai jokių pretenzijų neturi, visa dokumentacija perduota užsakovui. Taigi sutartis nutraukta nesant jokio jos pažeidimo, nebuvo konstatuota jokio netinkamo trečiojo asmens UAB „Magreva“ veikimo ar neveikimo, visos paslaugos buvo suteiktos tvarkingai ir teisės aktų nustatyta tvarka. UAB „Magreva“ negali vertinti, kokie darbai atlikti ar neatlikti, kokie iš jų atlikti tinkamai ir kt., kadangi šiuo metu tokių duomenų neturi – visi techninio prižiūrėtojo įrašai liko statybos darbų žurnale, jo UAB „Magreva“ neturi ir jo įrašų šiuo metu pažiūrėti negali.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė; priešieškinio dalį dėl skolos, delspinigių, kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo tenkino iš dalies; priteisė atsakovei UAB „Dercus“ iš ieškovo R. M. 2 177,54 Eur skolos, 106,79 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 284,33 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Dercus“ iš ieškovo R. M. 4 581,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui R. M. iš atsakovės UAB „Dercus“ 1 141,70 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo valstybei 12,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovės valstybei 11,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

14. Teismo sprendimo motyvai:

14.1. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl statybos darbų žurnalo su paslėptų darbų aktais atkūrimo. Teismas, vertindamas eksperto išvadą, kuria grindžiamas patikslintas ieškovo reikalavimas dėl statybos darbų žurnalo atkūrimo, pažymėjo, kad teisės aiškinimas ir taikymas yra priskirtas teismo kompetencijai, todėl eksperto pateiktas teisės normos aiškinimas ir siūlomas taikymas ginčo situacijai teismo nesaisto. Naujų faktinių duomenų, susijusių su statybos darbų žurnalo praradimu, į bylą nepateikta, todėl teismas reikšmingomis pripažino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, priimtais nagrinėjamoje byloje, nustatytas aplinkybes, t. y. kad žurnalo nebuvimas ieškovo teisių nepažeidžia ir kad atsakovės (rangovės) versija, jog, jai atsiimant vagonėlį iš objekto, aptariamo žurnalo jame nebebuvo, nėra paneigta. Nenustatęs, kad rangovė būtų pažeidusi jai Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 36.9 punkte nustatytas pareigas saugoti ir perduoti užsakovui ginčo žurnalą, teismas pripažino, kad nėra pagrindo išvadai, jog jai tenka pareiga atkurti prarastą (dingusį) statybos darbų žurnalą (su paslėptų darbų aktais).

14.2. Teismas nustatė, kad atsakovė (rangovė) objektą paliko nebaigusi statybos darbų, apie pasirengimą perduoti atliktų darbų dalį ieškovui (užsakovui) nepranešė, o ieškovas (užsakovas) sutartį nutraukė, atliktų darbų dalį faktiškai priėmė, t. y. tęsė statybos darbus, tačiau darbų perdavimo ir priėmimo neorganizavo, taigi abi šalys elgėsi pasyviai ir dėl to faktiškai atlikti statybos darbai nebuvo perduoti ir priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694, 6.671 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, šiuo atveju draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl, nustatant faktiškai atsakovės (rangovės) atliktų statybos rangos darbų (tarp jų tų, dėl kurių nebuvo sudaryta rašytinio susitarimo) apimtį, kokybę ir kainą, rėmėsi visais byloje surinktais įrodymais, įskaitant liudytojų parodymus.

14.3. Atsakovė, įrodinėdama faktiškai atliktus darbus, į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų aktą Nr. PA001 (toliau – ir Atliktų darbų aktas Nr. PA001) už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., jį pasirašė atsakovės direktorius E. M.. Šiame akte nurodyta, kad atsakovės atliktų darbų kaina yra 28 567,91 Eur (su PVM). Pažymėta, kad abiejų Sutarties šalių pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto į bylą nepateikta. Susiklostė situacija, kad ginčo rangos darbai nebuvo perduoti įstatymo (CK 6.694 straipsnis) bei Sutarties (Sutarties 5.2, 7.1 punktai) nustatyta tvarka, t. y. byloje nėra ginčo dėl to, kad atliktų darbų perdavimas po Sutarties nutraukimo nebuvo organizuotas, darbų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo parengtas, šalys tokio dokumento nepasirašė. Teismas pažymėjo, kad tik siekdama sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė pateikė duomenis apie įrodinėjamus atliktus darbus, o, teikiant priešieškinį, šie darbai buvo įforminti kaip atsakovės vadovo pasirašytas 2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų aktas Nr. PA001. Taigi šis aktas nebuvo parengtas ir pasirašytas statybos darbų priėmimo–perdavimo aktui parengti ir pasirašyti nustatyta tvarka, įtvirtinta tiek CK 6.694 straipsnyje, tiek Sutartyje, dėl to toks dokumentas neįgyja įstatyme bei teismų praktikoje apibrėžto vienašalio darbų perdavimo akto teisinės galios, apibrėžtos CK 6.694 straipsnyje, ir vertintas kaip rašytinis įrodymas apie atliktų darbų apimtį bendroje įrodymų visumoje. Pažymėjo, kad tokios pozicijos dėl analogiškomis aplinkybėmis sudaryto akto vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1456-1097/2023).

14.4. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kad ieškovas aptariamo akto nėra nuginčijęs ir atsakovei (rangovei) lieka pareiga įrodyti faktiškai atliktų darbų apimtį kitais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad statybos rangos teisiniuose santykiuose, sprendžiant klausimą dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už jo atliktus darbus (ne)atsiradimo, esminę reikšmę turi tai, ar rangovas atliko sutartyje nurodytus darbus ir ar šie darbai yra atlikti tinkamai, o ne tai, ar užsakovas formaliai priėmė šiuos darbus. Užsakovo galimybė atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos atsiskaityti su rangovu yra ribota ir siejama tik su konkrečiomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad darbai faktiškai yra neatlikti ar yra atlikti su trūkumais, arba jų atlikimas dėl rangovo praleistų terminų užsakovui neteko prasmės ir pan.

14.5. Teismas, pasisakydamas dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 1 eilutėje (pamatų darbo projektai gyvenamajam namui ir pirties pastatui, įvertinant drenažo sistemos projektą ir pastatų išdėstymo sklype schemas) ir 2 punkte (grindų šildymo sistemos darbo projektai gyvenamajam namui ir pirties pastatui, įvertinant įvadinių komunikacijų ir vidaus nuotekų išvedimo schemas) nurodytų projektų parengimo, rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, pateiktu ieškovo argumentų įvertinimu, taip pat ieškovo ir eksperto teismo posėdyje duotais paaiškinimais, įvertino tai, kad ir 2019 m. gruodžio 16 d. Statinio apžiūros aktas, pasirašytas ieškovo ir statybų techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovės, patvirtina, jog pirties pastato pamatų darbo projektas buvo parengtas, be to, nesant parengtų minėtų Sutartimi sulygtų pamatų darbo projektų, pamatų įrengimo darbai tikėtina nebūtų buvę pradėti, o tai yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Taip pat įvertino, kad susirašinėjimai (civilinės bylos Nr. e2-3461-965/2020 kortelė, procesinio dokumento NR. DOK-28797) tikėtinai patvirtina, jog buvo rengiami ir tarp šalių derinami pirties ir gyvenamojo namo pamatų darbo projektai bei buvo parengti grindų šildymo sistemos projektai. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog rangovė faktiškai atliko šiuos Sutartimi sulygtus darbus: parengė pamatų darbo projektus bei grindų šildymo sistemos projektus gyvenamajam namui ir pirties pastatui. Šių darbų vertė nustatyta pagal Sutartyje šalių sutartą jų kainą ir yra 841,58 Eur (334,51 + 259,21 + 160,37 + 87,49) (be PVM).

14.6. Teismas, pasisakydamas dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 3 eilutės, kurioje atsakovės nurodė įrengusi komunikacijos įvadus penkiems pastatams (gyvenamajam namui, pirčiai, svečių namui, garažui ir grilio pastatui), o šių darbų kaina, atsakovės apskaičiavimu, 3 365,19 Eur (be PVM), konstatavo, kad byloje įrodyta, jog atsakovė įrengė komunikacijos įvadus tik dviem pastatams – gyvenamajam namui ir pirčiai, dėl to atsakovei priklauso Sutartyje sutarta šių darbų vertė 1 157,32 Eur (be PVM) (532,61 + 624,71) už komunikacijos įvadų įrengimo darbus pirties pastate ir gyvenamajame name.

14.7. Teismas, pasisakydamas dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 4 eilutės, kurioje atsakovė nurodė atlikusi 1 440 kub. m žemės darbų, įrengiant žvyro–skaldos mišinių pasluoksnį su drenažo sistema ir įrengiant požemines komunikacijų trasas, ir šių darbų kaina, atsakovės vertinimu, yra 12,962 Eur/kub. m, iš viso 14 777 Eur, pažymėjo, kad šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl to, jog atsakovė atliks žemės darbus ginčo objekte. Būtent atsakovei (rangovei) tenka pareiga įrodyti šių darbų atlikimo faktą ir apimtį. Teismas vertino eksperto išvadas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Iš šalių pasirašyto Sutarties priedo Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ padaryta išvada, jog šalys Sutartimi buvo numačiusios papildomų darbų atlikimo ginčo objekte galimybę, vieni iš tokių darbų buvo – žemės darbai. Teismo vertinimu, įrodymai byloje patvirtina, kad atsakovė tam tikrus žemės darbus ginčo objekte atliko. Pasisakydamas dėl ginčo objekte atliktų žemės darbų apimties, teismas įvertino statinio techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovės I. L. paaiškinimus teismo posėdyje, taip pat pažymėjo, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovė su techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadove derino tik pirties pastato ir gyvenamojo namo drenažo, kuriems atlikti reikalingi žemės darbai, įrengimo eskizus. Ekspertizės akte taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra pateiktos kelios sąskaitos pagrindžiančios 60 kub. m smėlio–žvyro ir 51,43 kub. m žvirgždo transportavimo į statybvietę faktą, tačiau atsakovė nurodo atlikusi didesnį kiekį žemės darbų, t. y. 1 140 kub. m. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta tik tai, jog atsakovė atliko žemės darbus pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatų statybai. Atsakovė nepateikė teismui pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad atsakovė atliko žemės darbus dėl kitų ginčo objekte buvusių statinių ir būtų įrengusi medžiagų saugojimo aikštelę ir privažiavimus prie statinių.

14.8. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė kėlė klausimus dėl tankinimo įtakos nustatant darbų apimtis, tačiau papildomos ekspertizės neprašė, todėl teismas vadovavosi eksperto išvadoje pateiktu apskaičiavimo metodu ir, įvertinęs žemės darbų pirties pastatui ir gyvenamajam namui bendrą plotą 339,76 kv. m bei taikydamas ekspertizės akte nurodytą skaičiavimo būdą, nusprendė, kad birių medžiagų pagrindai atsakovės įrodytiems darbams atlikti sudaro 203,86 kub. m (339,76 kv. m x 0,6 m). Pažymėta, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog tranšėjos visame perimetre būtų buvusios kasamos gilesnėse tranšėjose, todėl konstatavo, kad eksperto apskaičiavimai šiuo aspektu nėra paneigti, ir, taikydamas ekspertizės akte nurodytą apskaičiavimo būdą, nusprendė, kad drenažo sistemai įrengti reikalingas žemės darbų kiekis pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatų statybai buvo 53,04 kub. m (106,08x1x0,5).

14.9. Teismas atsižvelgė į tai, kad sudarytos Sutarties priede esančiose lokalinėse sąmatose Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) ir Nr. P L5.76.3 (gyvenamojo namo) žemės darbų šių pastatų pamatams įrengti vertė nurodyta 0 Eur, bet Sutartyje buvo aptarta papildomų darbų kaina (jos ribos), jei dėl tokių papildomų darbų atlikimo būtų susitarta ir Sutarties priede Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ papildomų žemės darbų kaina buvo numatyta nuo 9 iki 13 Eur, įkaitant darbus ir mechanizmus, be medžiagų ir technikos („Bobcat“, ratinis ekskavatorius ir pan.). Šios kainos kontekste papildomų žemės darbų sąrašas nebuvo baigtinis, todėl jis gali būti taikomas ir ginčo žemės darbams ir laikytinas įprastine tokių darbų kaina. Teismas įvertino tai, kad šiuo atveju rangovė neįvykdė vienos pagrindinių įstatyme jai numatytų pareigų perduoti atliktus žemės darbus užsakovui, t. y. inicijuoti darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymą, todėl, teismo vertinimu, šalims nesusitarus dėl konkrečios žemės darbų kainos, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, taikytina mažiausia Sutartyje nurodyta 9 Eur/kub. m žemės darbų kaina, kurią taikė ir ekspertas. Teismas konstatavo, kad už žemės darbus ginčo objekte ieškovas atsakovei yra skolingas 2 312,10 Eur ((53,04 kub. m + 203,86 kub. m) x 9 Eur/ kub. m) (be PVM).

14.10. Teismas pasisakė dėl statybos darbams panaudotų medžiagų ir darbų pamatų plokštei įrengti vertės. Teismas, vertindamas 2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akto Nr. PA001 5 eilutėje nurodomus duomenis, jog atsakovė įrodinėjamiems statybos darbams panaudojo 592,17 Eur (be PVM) vertės drenažo medžiagų, konstatavo, kad proporcingai įrodytai drenažo darbų apimčiai prašoma priteisti drenažo medžiagų kaina sumažinama ir atsakovei priklauso 417,56 Eur (106,08x592,17/150,44) (be PVM) už drenažo medžiagas. Pasisakydamas dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 6 eilutės, kurioje atsakovė nurodė įrodinėjamiems statybos darbams panaudojusi medžiagos pasluoksniams už 1 147,50 Eur, teismas konstatavo, jog po pirties ir gyvenamojo namo pamatais ir jų drenažo tranšėjoms kloti atsakovė sunaudojo ne mažiau kaip 785,6 kv. m (679,52 + 106,08) geotekstilės. Proporcingai įrodytam ginčo objektui sunaudotos geotekstilės kiekiui, apskaičiuota jos kaina 400,66 Eur (be PVM) (1 147,50 x 785,6 / 2 250); pripažinta, kad ši medžiagos pasluoksniams suma priklauso atsakovei.

14.11. Teismas, pasisakydamas dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 7 eilutės, kurioje atsakovė nurodė įrodinėjamiems statybos darbams panaudojusi pamatų plokštės išorines kraštines ir kampines detales, kurių vertė 910,85 Eur (be PVM), pažymėjo, kad įrodymai byloje patvirtina, jog šios detalės pirties pastate yra sumontuotos; ginčo dėl ieškovo pareigos sumokėti šią sumą (įskaityti ją į sumokėtą avansą) byloje nėra. Teismas, pasisakydamas dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 8 eilutės duomenų, nustatė, kad atsakovė pirties pamatui įrengti panaudojo 881,40 Eur (be PVM) vertės putplasčio; atsižvelgiant į patikslinto ieškinio turinį, ginčo dėl ieškovo pareigos sumokėti šią sumą (įskaityti ją į sumokėtą avansą) byloje nėra. Teismas, pasisakydamas dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 9 eilutės, konstatavo, kad atsakovei priklauso 215,99 Eur (be PVM) už darbams atlikti panaudotas nuotekų sistemos medžiagas.

14.12. Teismas, pasisakydamas dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 10 eilutės, kurioje atsakovė nurodė savo įrodinėjamiems statybos darbams panaudojusi poliuretaninių klijų putplasčiui už 150,41 Eur (be PVM), nustatė, kad atsakovė minėto akto paaiškinime teigė, jog dar 12 vnt. poliuretaninių klijų paėmė iš savo sandėlio. Ekspertizės akte ekspertui, be kita ko, įvertinus minėtame apžiūros akte įrašytą pastabą, buvo padaryta išvada, kad nėra galimybės nustatyti, ar putų polistireno plokštėms klijuoti tikrai reikėjo daugiau nei 16 vnt. klijų talpų; klijų išeiga skiriasi priklausomai nuo klijavimo technikos. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su eksperto išvadomis, todėl konstatavo, kad atsakovei priklauso 85,95 Eur (be PVM) už darbams atlikti panaudotus poliuretaninius klijus putplasčiui.

14.13. Teismas, pasisakydamas dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 11 eilutės, kurioje atsakovė nurodė savo įrodinėjamiems statybos darbams panaudojusi plėvelės hidroizoliacijai už 76,36 Eur (be PVM), įvertino tai, kad Ekspertizės akte nurodyta, jog nagrinėjant byloje pateiktus dokumentus ir nuotraukas nenustatyta, kur galėjo būti panaudota plėvelė. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su eksperto išvadomis, dėl to konstatavo, kad šios atsakovės išlaidos nėra įrodytos. Teismas, pasisakydamas dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 12 eilutėje numatytų pamatų plokštės įrengimo darbų, padarė išvadą, kad atliktų darbų įvertinimas 361,33 Eur (be PVM) suma yra teisingas, nenustatė pagrindo nesutikti su eksperto išvadomis ir konstatavo, kad atsakovei priklauso 361,33 Eur (be PVM) už pirties pastato pamatų plokštės įrengimo darbus. Teismas, pasisakydamas dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 13 eilutės, kurioje atsakovė nurodė savo įrodinėjamiems statybos darbams panaudojusi kitų medžiagų už 289,26 Eur (be PVM), nustatė, jog atsakovė minėto akto paaiškinime teigia patyrusi 289,93 Eur (be PVM) kuro išlaidų ir išlaidų smulkioms medžiagoms pirkti, teismas konstatavo, kad rašytiniais įrodymais tokių papildomų išlaidų atsakovė nepagrindė, todėl jos jai nepriteistinos.

14.14. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas atsakovei už ginčo darbus yra sumokėjęs 7 000 Eur avansą. Teismas konstatavo, kad atsakovė, vykdydama 2019 m. liepos 24 d. Statybos rangos sutartį Nr. PP190724-1 bei šalių žodinį susitarimą dėl papildomų statybos darbų (žemės darbų pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatams įrengti) atlikimo, atliko statybos darbų ir panaudojo medžiagų, kurių bendra vertė 7 584,74 Eur (841,58 + 1 157,32 + 2 312,1 + 417,56 + 400,66 +910,85 + 881,40 + 215,99 + 85,95 + 361,33) (be PVM), su PVM tai būtų 9 177,54 Eur (7 584,74 + 1 592,80). Atsižvelgiant į tai, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas kaip nepagrįstas, atitinkamai atmestas išvestinis reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės delspinigius. Atsakovės reikalavimai tenkinti iš dalies ir atsakovei iš ieškovo priteisiama 2 177,54 Eur (9 177,54 – 7 000) skola.

14.15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė delspinigius apskaičiuoja taikydama Sutarties 8.2 punkte sutartą 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną dydį, į tai, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis), pažymėjęs tai, jog atsakovė ginčo darbus atliko ne tik pagal rašytinę Sutartį, kurioje buvo išdėstytas susitarimas dėl delspinigių, bet ir papildomus darbus pagal šalių žodinį susitarimą, o žemės darbų, dėl kurių rašytinio susitarimo tarp šalių nebuvo sudaryta, vertė buvo 2 312,1 Eur (be PVM), 2 797,64 Eur (2 312,1+485,54) (su PVM), atsakovė atliko statybos darbų ir panaudojo medžiagų, kurių bendra vertė 7 584,74 Eur (be PVM), 9 177,54 Eur (su PVM), konstatavo, kad ieškovo sumokėto avanso pakako Sutartyje numatytiems ir atsakovės atliktiems darbams padengti, o už kitus darbus, dėl kurių rašytinio susitarimo nebuvo, delspinigiai negali būti skaičiuojami. Dėl to atsakovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.

14.16. Teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovės bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal ieškinio ir priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą taip: pusė kiekvienos iš šalių išlaidų skirstoma pagal ieškinio rezultatą (ieškinys atmestas), pusė – pagal priešieškinio rezultatą (neturtinis reikalavimas dėl sutarties nutraukimo (50 proc. priešieškinio) atmestas, turtinis reikalavimas dėl darbų apmokėjimo ir išvestiniai reikalavimai dėl delspinigių, palūkanų priteisimo patenkinti 9 proc., bendrai patenkinta 4,5 proc. (50 x 0,09) viso priešieškinio). Todėl iš ieškovo patirtų 2 391 Eur bylinėjimosi išlaidų, pusė (1 195,50 Eur) skirstoma pagal ieškinio išnagrinėjimo baigtį, o kita pusė – pagal priešieškinio. Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 141,70 Eur (1 195,50 x 0,955) aptariamų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės patirtų 8 673,20 Eur minėtų bylinėjimosi išlaidų, pusė (4 336,60 Eur) skirstoma pagal ieškinio išnagrinėjimo baigtį, o kita pusė – pagal priešieškinio. Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteisiama 4 531,78 Eur (4 336,60 + (4 336,6 x 0,045)) aptariamų bylinėjimosi išlaidų. Apibendrinus nurodyta, kad ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 141,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo 4 581,55 Eur (49,77 + 4 531,78) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo; 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir išdėstyti jį nauja redakcija: ieškovo R. M. ieškinio dalį dėl atsakovės įpareigojimo atkurti statybų darbų objekte (duomenys neskelbtini) žurnalą su paslėptų darbų aktais atmesti; ištaisyti ieškovo R. M. patikslintame ieškinyje padarytą aritmetinę klaidą dėl 4 745,42 Eur (7 000 Eur – 2 687,91 Eur be PVM) priteisimo ir laikyti, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: „priteisti iš atsakovės UAB „Dercus“ ieškovo R. M. naudai 3 758 Eur skolos, 90,56 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“ ir grąžinti ieškovui permokėtą žyminį mokestį; ieškovo ieškinio dalį dėl skolos priteisimo tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Dercus“ ieškovo R. M. naudai 3 758 Eur skolos, 90,56 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės UAB „Dercus“ priešieškinį atmesti; 2) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai:

15.1. Ieškovas nesutinka su tuo, kad Atliktų darbų aktas Nr. 001 yra rašytinis įrodymas, nes šis dokumentas neatitinka rašytinių įrodymų sąvokos. Šiame dokumente nurodyti duomenys buvo civilinės bylos ginčo objektais. Jame nurodytos faktinės aplinkybės yra atsakovės interpretacija ir neturi jokio materialinio patvirtinimo.

15.2. Ieškovo vertinimu, ekspertizės aktas iš esmės yra ydingas, nes teismo ekspertas neatsakė į visus klausimus (į 1 ir 21 klausimus), o atsakydamas į užduotus klausimus viršijo savo kompetencijos ribas. Ieškovo vertinimu, kai paaiškėjo, jog ekspertizės aktas neišsamus (ieškovo vertinimu, nėra atsakymo į klausimą: „Kokia yra faktiška pagal 2019 m. liepos 24 d. rangos sutartį rangovo UAB ,,Dereus“, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų darbų apimtis ir vertė?“) teismas turėjo paskirti papildomą ekspertizę arba privalėjo įpareigoti ekspertą patikslinti savo ekspertizės aktą. Atsisakydamas patenkinti teismo posėdyje išsakytą ieškovo prašymą dėl įpareigojimo ekspertui atlikti jam teismo nutartimi pavestą užduotį visa apimtimi, teismas iš esmės suvaržė ieškovo teises.

15.3. Ieškovas nesutinka su eksperto išvada dėl atliktų darbų vertės nustatymo. Iš ekspertizės akto matyti, kad darbų ir medžiagų kaina buvo nustatoma remiantis atsakovės pateiktais ir ieškovo ginčijamais duomenimis (atsakovės pateiktomis sąskaitomis ir fotonuotraukomis), o žemės darbų kainą ekspertas nustatė savo niekuo nepagrįsta metodika. Ekspertas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus išsprendė šalių ginčą dėl darbų masto, neatliko pavestos užduoties dėl darbų, atliktų viršijant šalių susitarimą pagal Sutartį, kainos apskaičiavimo. Ekspertas negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo panaudota „Sistela“ programa darbų vertei ir panaudotų medžiagų kainai retrospektyviai nustatyti.

15.4. Atlikus ekspertizę, buvo pateikta išvada, jog pamatų darbo projektai yra parengti, o grindų šildymo sistemos projektai nėra parengti, tačiau teismas nutarė nesivadovauti eksperto išvada, kad grindų šildymo sistemos projektai nebuvo parengti. Ieškovo manymu, teismas turėjo išsiaiškinti, ar eksperto išvada dėl šildymo sistemos projekto būtų kitokia, jeigu jis būtų susipažinęs su susirašinėjimu. Iš teismo išvados liko neaišku, kokia susirašinėjimo dalimi teismas vadovavosi. Teismas turėjo motyvuoti, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad susirašinėjimas iš tikrųjų vyko tuo metu, kai šalis siejo sutartiniai santykiai, kad šie projektai buvo parengti ir suderinti su ieškovu ir yra susiję būtent su ieškovo statybomis. Teismas ignoruoja ieškovo pateiktus dokumentus, jog būtent ieškovas 2020 m. kovo 27 d. apmokėjo 150 Eur šildymo projekto išlaidas projekto rengėjui – UAB „ Šildymo sprendimai“. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų dėl šildymo projektų / eskizų parengimo bei apmokėjimo. Teismas nenurodė, kokių duomenų pagrindu nustatė, kad buvo parengti būtent gyvenamojo namo ir pirties pastato šildymo projektai arba eskizai, kas juos parengė. Jeigu teismas nustatė šių projektų arba eskizų parengimą, tai iš kokių duomenų šaltinių nustatė jų parengimo kainą 247,86 Eur (160,37 Eur +87,49 Eur). Atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų apie projektų/eskizų apmokėjimą. Atvirkščiai ieškovas pateikė duomenis apie 150 Eur sumokėjimą.

15.5. Ieškovas, išanalizavęs ekspertizės akto argumentus, patikslino savo ieškinį ir nurodė, kad atsakovė pagal Sutartį atliko darbus, kurių vertė 2 687,91 Eur be PVM (3 252,37 Eur su PVM): gyvenamojo namo ir pirties pastatų pamatų darbo projektų suma 593,72 be PVM; pirties pastato pamatų kraštines ir išorines kampines detalių medžiagos vertė 910,85 Eur be PVM; pamatų EPS putplasčio pagrindo medžiagų vertė 881,40 Eur be PVM ; nuotekų komunikacijos medžiagų vertė 215,99 Eur be PVM ; putų polistirolės plokščių klijavimo ir sandarinimo vertė 85,95 Eur. Taip atsakovė pagal Sutartį liko skolinga ieškovui 3 758 Eur (7 000 Eur – 3 252 Eur). Ieškovas pažymi, kad patikslintame ieškinyje įsivėlė aritmetinė klaida ir netinkamai buvo nurodytas skolos dydis, nebuvo apskaičiuota PVM suma ir dėl šios priežasties suma turėjo būti 3 758 Eur vietoj 4 745,42 Eur (7 000 Eur – 2 687,91 Eur be PVM). Ieškovas mano, kad ši aritmetinė klaida negalėjo turėti reikšmės ieškovo reikalavimo pagrįstumui.

15.6. Ieškovo vertinimu, teismo sprendimo dalis, kuria nutarta netenkinti ieškovo ieškinio dėl skolos priteisimo, nepriteisti kompensuojamų palūkanų ir nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymo, yra nepagrįsta. Teismas, nusprendęs atmesti ieškovo ieškinį, turėjo pareigą šią sprendimo dalį motyvuoti. Ieškovas sutiko, kad atsakovė atliko anksčiau paminėtus Sutartimi numatytus darbus. Ieškovo vertinimu, ieškinio atmetimas reiškia, kad teismas nutarė, jog ieškovo reikalavimas dėl 3 758 Eur skolos, 90,56 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo visiškai nepagrįstas, o atsakovė pagal Sutartį atliko 7 000 Eur sumos darbus ir 2 177,54 Eur sumos papildomus darbus, iš viso – už 9 177,54 Eur su PVM sumą. Ieškovo įsitikinimu, iš teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktų apskaičiavimų matyti, kad jo ieškinys atmestas nevisiškai. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal Sutartį atliko darbų už 4 607,22 Eur (be PVM) sumą arba 5 574,74 Eur ir, remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, atsakovė liko skolinga ieškovui pagal Sutartį – 1 425,26 Eur (7 000 Eur – 5 574,74 Eur). Teismo argumentai, kad ieškinys yra atmestas visiškai, nepagrįsti ir prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, o tai turėjo įtakos išvadai dėl kompensuojamų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymui.

15.7. Ieškovas nesutinka su teismo išvada dėl atsakovės atliktų darbų apimties pagal Sutartį. Taip pat ieškovas nesutinka su teismo išvada dėl medžiagų įsigijimo išlaidų kompensavimo. Ieškovas, remdamasis CK 6.647 straipsnio 1 dalimi, vertina, kad teismo išvada, jog ieškovas turi atlyginti atsakovei 400,66 Eur (be PVM) sumą už geotekstilę, sunaudotą po pirties ir gyvenamojo namo pamatais, yra nepagrįsta, prieštaraujanti įstatymo bei Sutarties nuostatams. Be to, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas turi sumokėti PVM.

15.8. Nagrinėjamu atveju statybos vadovas buvo privalomas visiems darbams. Byloje nėra jokių duomenų, kad statybos vadovas A. B. (A. B.) būtų paruošęs atliktų darbų objekte – gyvenamasis namas, aktus ir būtų perdavęs juos statytojai (atsakovei). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų paruošusi ir perdavusi statybos prižiūrėtojai I. L. šildymo sistemos projektus, atlikusi kokius nors žemės darbus, atlikusi komunikacijų įvadus gyvenamojo namo įrengimui. Ieškovo vertinimu, dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas buvo pagrįstas ir nebuvo pagrindo su juo nesutikti.

15.9. Ieškovas pažymi, kad 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitos faktūros MIN Nr. 0198 ir 2019 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvito MIN Nr. 12/03 kopijos neatitinka keliamų reikalavimų, šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie paslaugų teikėjo, paslaugų apimtis bei kainas. Ieškovo vertinimu, atsakovė prašo atlyginti ne jos su statybos darbu susijusias išlaidas, o trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų apmokėjimą. Ieškovo manymu, jeigu atsakovė samdė statybos techniką, tai turėjo šias išlaidas atspindėti savo buhalterinėje apskaitoje, o tokių duomenų nepateikimas liudija, kad atsakovė jų neturėjo. Nurodytų duomenų svarba kilo dėl to, kad pats atsakovės atstovas pripažino, jog žemės darbų kaina susideda iš medžiagų kainos, mechanizmų kainos ir darbų kainos. Ieškovas, remdamasis ir 2021 m. vasario 1 d. nutarimu, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, teigia, kad bylos duomenų visuma rodo, jog atsakovė negalėjo reikalauti apmokėti išlaidas, kurių nepatyrė – medžiagų įsigijimo, statybos technikos nuomos išlaidų, trečiųjų asmenų paslaugas už projektų parengimą.

15.10. Sutarties priede Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ pateikta papildomų darbų pavadinimas ir jų kaina, atsakovė 9–13 Eur/kub. m įkainiu įvertina šiuos papildomus žemės darbus – privažiavimo ir kiemo aikštelių formavimas, papildomas sluoksnio po plokštuminiais pamatais storinimas ir pan. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė 9–13 Eur/ kub. m įkainiu įvertino žemės darbus pamatų statybai ir kad teismo parinkta kaina atitinka statybos metu panašaus pobūdžio rinkos kainą. Ekspertas, atlikdamas statybos darbų vertinimą. savo pareigos nustatyti darbų kainą neįvykdė, rėmėsi atsakovės Sutarties priedo Nr. 2 nurodytomis kainų žirklėmis (nuo 9 iki 13 Eur). Teismo ekspertas nepateikė jokios metodikos arba lokalinės sąmatos dėl kainos apskaičiavimo, neatsižvelgė į statybos metu buvusias rinkos kainas. Ieškovo vertinimu, dėl šios priežasties teismo išvada, kad rangovas turi teisę į 2 312,10 Eur ((53,04 kub. m + 203,86 kub. m) x 9 Eur/kub. m) (be PVM) atlyginimą nepagrįsta ir neteisėta.

15.11. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais, kad būtent atsakovė atliko žemės darbus objekte. Ieškovas nurodė, kad visus žemės darbus atliko pats, ūkio būdu, jam padėdavo jo sūnūs bei draugai, jis asmeniškai apmokėdavo statybos technikos samdymo išlaidas. Atsakovė savo reikalavimus dėl žemės darbų grindė fotonuotraukomis ir iš dalies 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra MIN Nr. 0198 ir 2019 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvitu MIN Nr. 12/03, kurie, ieškovo vertinimu, neturi jokios įrodomosios reikšmės.

15.12. Kadangi tarp šalių nebuvo susitarimo dėl drenažo darbų, teismas turėjo tinkamai motyvuoti, dėl kokių priežasčių vertina, kad užsakovas turi apmokėti rangovo įgytą medžiagą. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovės reikalavimą, nurodė, kad darbų pabaiga nustatyta teismo sprendimu – 2019 m. lapkričio 20 d. ir ieškovas neturi apmokėti medžiagų, įsigytų kitam atsakovės projektui. Ieškovo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo poreikiams buvo skirtos atsakovės įgytos medžiagos pagal 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA‑19000884638 ir 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA‑19000884651. Ieškovo vertinimu, atsakovė neįrodė medžiagų įsigijimo.

15.13. Atsakovė, nutraukdama darbus ir būdama šios srities specialistė, turėjo suvokti, kad privalo užfiksuoti atliktų darbų mastą ir privalėjo pareikalauti iš darbų vadovo A. B. sudaryti ir pasirašyti atliktų darbų aktą, kurį kilus ginčui tarp sutarties šalių galima būtų laikyti rašytiniu įrodymu. To nepadarius, atsakovė negali remtis savo surašytu aktu Nr. 001, nes statybos reglamentas tokią pareigą imperatyviai nustato darbų vadovui. Kadangi leistinų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės argumentus dėl atliktų darbų, atsakovė nepateikė, ieškovas nesutinka, kad atsakovė atliko darbus, nurodytus akte Nr. 001.

15.14. Ieškovo vertinimu, nebuvo pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo. Be to, atsižvelgiant į Sutarties 8.2 punktą, atsakovė turi sumokėti ieškovui 90,56 Eur palūkanas. Net sutinkant su teismo išvada dėl atliktų pagal Sutartį darbų masto ir kainos, teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė išimtinai pagal priešieškinio rezultatą, ieškovo vertinimu, ištaisytina ši teismo aritmetinė klaida.

16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dercus“ prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkinti atsakovės UAB „Dercus“ reikalavimai ir kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti UAB „Dercus“ iš ieškovo R. M. 15 886,43 Eur skolos, 1 429,78 Eur delspinigių, 794,32 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 18 110,53 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai:

Atsiliepimas

16.1. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies atmesti atsakovės reikalavimai dėl 21 567,91 Eur skolos, 1 936,61 Eur delspinigių, 1 054,82 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo iš ieškovo. Atsakovės vertinimu, teismas, apskaičiuodamas skolos už statybos darbus sumą, nepagrįstai visa apimtimi nesivadovavo eksperto išvada dėl darbų kiekio ir vertės. Taip pat atsakovė iš dalies nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi teismas išlaidas paskirstė neatsižvelgdamas į tai, jog ieškovo reikalavimai buvo atmesti visiškai, o ekspertizės išvada buvo palanki iš esmės atsakovei, t. y. iš esmės sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl ir išlaidos iš esmės visa apimtimi turėjo būti priteistos atsakovei.

16.2. Atsakovės vertinimu, teismo motyvai nėra pakankamai pagrįsti ir prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui ir ekspertizės išvadoms. Teismas neturi specialių žinių, o Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi būtent todėl ir siūlė atlikti byloje ekspertizę. Teismas negalėjo savaip interpretuoti atliktų darbų kiekių ir verčių, turėjo vadovautis ekspertize, nes ji proceso metu nebuvo nuginčyta, ieškovas nereikalavo nei papildomos, nei pakartotinės ekspertizės, apsiribojo tik eksperto apklausa, kuri ieškovą visiškai tenkino.

16.3. Teismo ekspertas nustatė, kad atsakovės faktiškai atlikti statybos darbai yra atlikti už ne mažesnę kaip 18 476,37 Eur su PVM sumą, o įvertinus 1,2 tankinimo koeficientą atsakovės faktiškai atlikti statybos darbai yra už ne mažesnę kaip 22 171,64 Eur su PVM sumą. Iš šios sumos atėmus ieškovo sumokėto avanso 7 000 Eur sumą, atsakovei iš ieškovo yra bent jau minimaliai priteistina 15 171,64 Eur su PVM skola ir nuo šios sumos yra apskaičiuotini 0,05 proc. delspinigiai pagal Sutarties 8.1 punktą už 180 dienų – 1 365,45 Eur. Taip pat atitinkamai priteistinos 5 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos iki 2019 m. gruodžio 19 d. ieškinio pateikimo (už 365 dienas) – 758,58 Eur. Taigi teismas, gavęs eksperto išvadą, turėjo aiškų pagrindą bent jau minimaliai atsakovei iš ieškovo iš viso priteisti 15 171,64 Eur skolos ir kitas nurodytas sumas.

16.4. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimo dalį dėl skolos už įvadų įrengimą. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė neva neįrodė, jog įvadus grilio pastatui ir svečių namui įrengė būtent ji ir todėl įvadų vertę apskaičiavo tik 1 157,32 Eur be PVM. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes teismas pažeidė lygiateisiškumo ir rungimosi principą, atleisdamas ieškovą nuo įrodinėjimo; nėra aišku, kam ir kokiu pagrindu priskyrė dalį atsakovės faktiškai atliktų šių darbų. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo eksperto nustatytos įvadų įrengimo vertės.

16.5. Teismas atsakovės vienašaliam atliktų darbų aktui nepagrįstai taikė CK 6.694straipsnį, nes ši norma skirta darbų perdavimui, kol santykiai klostosi iki sutarties nutraukimo. Ginčo atveju teismas turėjo vadovautis CK 6.671straipsniu, nes byloje nustatyta, kad ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį iki darbų perdavimo, todėl teismo padarytos išvados dėl atsakovės vienašalio faktinių darbų akto įrodomosios reikšmės yra nepagrįstos. Užsakovui (ieškovui) vienašališkai nutraukus sutartį, būtent užsakovui (ieškovui) kilo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą, tačiau jis to nedarė. Todėl šiuo atveju atsakovei sužinojus apie teismo procesą (ieškovo pradėtą atsakovei už akių), atsakovė ir parengė vienašalį faktiškai atliktų darbų aktą ir tokį aktą nuginčyti turėjo pareigą būtent ieškovas. Teismas nepagrįstai atleido ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos. Teismas nepagrįstai sprendime nurodo, kad neva nėra teisiškai reikšminga tai, jog ieškovas tokio akto nėra nuginčijęs. Atsakovės vertinimu, paneigti aktą turėjo būtent ieškovas. Ieškovas viso proceso metu neteikė jokių savo apskaičiavimų, dokumentų ar įrodymų, kad bent kokią dalį ginčo darbų būtų atlikęs jis. Ieškovui nepateikus jokių priešingų įrodymų yra akivaizdu, kad būtent atsakovė, vykdydama įvadų įrengimo darbus, įrengė įvadus ir į grilio pastatą, ir į svečių namą, ir į garažą, ir į gyvenamą namą bei į pirtį. Teismas visiškai nukrypo nuo ekspertizės akto ir neįvertino byloje esančios ir eksperto įvertintos atliktų darbų schemos. Teismas negalėjo pats apskaičiuoti faktinių darbų kiekių ir nustatyti kainos, nes būtent tuo tikslu buvo skirta ekspertizė.

16.6. Atsakovės vertinimu, teismas, neturėdamas specialių žinių, padarė esminių klaidų imdamasis apskaičiuoti žemės darbų faktą ir vertę. Ieškovo iniciatyva apklausiamas ekspertas teismo posėdyje atsakė į visus klausimus dėl žemės darbų ir ieškovas jokių prašymų dėl papildomo įrodymų tyrimo nebereiškė. Teismo išvada dėl įrodytų atliktų žemės darbų yra nepagrįsta vien dėl to, kad ji visiškai neatitinka teismo eksperto nustatytų faktinių darbų kiekių objekte. Ieškovas, vienašališkai nutraukęs sutartį ir pats su kitais samdytais asmenimis ginčo teritorijoje jau vykdydamas tik jau pastatų statybos darbus, faktiškai priėmė atsakovės faktiškai atliktus darbus ir nenuginčijo tokių darbų atlikimo duomenų, kurie užfiksuoti vienašaliame atsakovės atliktų darbų akte ir Ekspertizės akte. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų, kad bent kokią dalį atsakovės nurodomų ir eksperto patikrintų darbų atliko būtent jis, ir ieškovui nenuginčijus Ekspertizės akte nurodytų faktinių darbų kiekių ir kainos, teismas turėjo pagrindą Ekspertizės akte nurodytą darbų sumą priteisti atsakovei, kuri ją nuosekliai įrodinėjo viso proceso metu.

16.7. Atsakovės vertinimu, teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Aktyviai savo nurodomas aplinkybes įrodinėjo tik atsakovė ir byloje yra iš esmės vien tik atsakovės pateikti įrodymai, o ieškovas jokių įrodymų neteikė. Iš atsakovės reikalaujama teikti dar daugiau įrodymų, kai nėra paneigti jau byloje atsakovės pateikti įrodymai ir Ekspertizės išvada.

16.8. Teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, nukrypo nuo ekspertizės išvados vertinimo taisyklių, iškraipė eksperto padarytas išvadas dėl objekte atsakovės faktiškai atliktų ir paliktų darbų kiekių bei vertės.

16.9. Teismo nurodyta aplinkybė, kad byloje yra pateiktos sąskaitos dėl birių medžiagų tik 60 kub. m smėlio–žvyro ir 51,43 kub. m žvirgždo, teisinės reikšmės net neturi, nes pats ieškovas, apklausiamas posėdyje, patvirtino, kad medžiagas pirko neapskaitytais grynaisiais pinigais. Teismui buvo paaiškinta, jog atsakovė tų medžiagų nepirko (jų pirkimas nebuvo numatytas sąmatose) ir todėl dokumentų neturi ir negali pateikti, nes žemės darbų esmė ginčo atveju yra darbas su ieškovo nupirktomis medžiagomis, t. y. ginčas dėl žemės darbų keliamas tik dėl darbų pagal konkretų įkainį, o ne dėl medžiagų (žvyro, smėlio ir pan.). Vien tai, kad ieškovas neapskaitant grynųjų pinigų pirko medžiagas žemės darbams, nereiškia, kad atsakovė žemės darbų neatliko tiek, kiek nurodyta Ekspertizės akte. Atsakovės vertinimu, žemės darbų vykdymo įrodinėjimas ir dokumentų dėl žemės darbų kiekių (medžiagų kiekių) nepateikimas yra apsunkintas išimtinai dėl ieškovo veiksmų, nes medžiagas perkant neapskaitytais pinigais jų įsigijimo dokumentų nėra, todėl ieškovo atžvilgiu turi būti taikomas principas – contra spoliatorem (prieš pažeidėją) principas ir turi būti konstatuoti patys nepalankiausi ieškovui faktai, kuriuos ieškovas galėtų paneigti ar patvirtinti, jeigu medžiagas žemės darbams vykdyti būtų pirkęs išrašant medžiagų įsigijimo dokumentus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad bent kokią dalį Ekspertizės akte nurodytų žemės darbų būtų atlikęs jis pats. Atsakovė pateikė visas fotonuotraukas nuo statybos pradžios iki pabaigos. Ieškovas neteikė jokių faktinių medžiagų ir darbų dokumentų ar kokių kitų įrodymų, neginčijo nei atsakovės akto, nei Eksperto išvadų. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovei priteistinos skolos už šiuos darbus dydį.

16.10. Teismas visiškai neįvertino P. D. paaiškinimų, kad techniką žemės darbams samdė būtent atsakovė ir kad atvykus jokie darbai objekte nebuvo atlikti, t. y. teismas turėjo šiuos liudytojo paaiškinimus vertinti kartu su Ekspertizės aktu, kuriame užfiksuota, jog žemės darbų objekte atlikta ne mažiau, kaip 867,78 kub. m ir kad juos būtina padauginti iš sutankinimo koeficiento 1,2. Teismas neįvertino to, jog atsakovės pateiktose statybvietės fotonuotraukose užfiksuoti ir Ekspertizės akte bei atsakovės atliktų darbų akte užfiksuoti žemės darbų plotai ir kiekiai yra iš esmės didesni nei nurodė teismas. Ieškovui nepateikus įrodymų (neįrodžius priešingai), ieškovo neįrodinėtų ir neįrodytų bei nepaneigtų atsakovės aplinkybių pasekmės tenka būtent ieškovui ir tokios aplinkybės laikytinos atsakovės naudai įrodytomis.

16.11. Teismas, taikydamas žemės darbams įkainį, neužtikrino teisingumo ir sąžiningumo principo laikymosi. Teismas nustatė, kad sąmata galima vadovautis, o abi šalys sutartinių santykių metu buvo pasyvios, ieškovas kitokio įkainio neįrodinėjo. Atsakovės vertinimu, ginčo atveju turėtų būti protinga ir teisinga pritaikyti Eksperto nustatytų atsakovės faktiškai paliktų objekte atliktų žemės darbų kiekiui vidutinį šalių sulygtą įkainį – 11 Eur/1 kub. m. Taigi, iš šio įkainio padauginus Eksperto nustatytų atsakovės faktiškai paliktų objekte atliktų žemės darbų kiekį gaunama faktinių atsakovės atliktų žemės darbų kaina – 11 454,70 Eur ((867,78 kub. m x 1,2) x 11 Eur).

16.12. Atsakovės vertinimu, dėl 11 Eur vidutinio įkainio atsakovės nurodytiems ir teismo eksperto patvirtintiems 1 041,34 kub. m žemės darbams pritaikymo bendra atsakovės faktiškai atliktų ir ieškovo faktiškai priimtų darbų kaina (skola) sudaro ne mažesnę kaip 22 886,43 Eur su PVM sumą. Suma ne mažesnė vien dėl to, kad Ekspertizės akte tranšėjų gylis nurodytas 0,5–0,6 m, o faktiškai tranšėjos buvo 1,6 m, t. y. tris kartus gilesnės, o teismas to neįvertino ir, darydamas išvadas dėl drenažo tranšėjų gylio, rėmėsi 0,5–0,6 m jų gyliu, nors į bylą yra pateikta tranšėjų gylio fotonuotrauka dėl 1,6 m gylio.

16.13. Atsakovė nurodo, kad atėmus sumokėtą 7 000 Eur avansą iš ieškovo priteistina 15 886,43Eur skola, ir nuo šios sumos apskaičiuotinos atsakovės reikalaujamos netesybos bei palūkanos, t. y. 1 429,78 Eur delspinigių, 794,32 Eur kompensuojamųjų palūkanų, ir už priteistiną 18 110,53 Eur sumą 5 proc. įstatyminės palūkanos nuo 2020 m. gruodžio 11 d. Todėl ieškovo sumokėto avanso nepakako atsakovės darbų kaštams padengti ir todėl susidarė skola.

16.14. Teismo išvados dėl darbų pamatų plokštei įrengti, iš dalies paneigiant atsakovės pateiktus medžiagų įsigijimo dokumentus, nepagrįstos. Byloje nėra įrodymų, kad šios medžiagos būtų panaudotos kitam objektui. Ekspertizės metu nustatyta, jog teismo nurodomi darbai yra atlikti, o tai reiškia, kad ir medžiagos panaudotos. Ekspertas nustatė jų vertę ir apimtį. Vien tai, kad medžiagų mokėjimo dokumentas išrašytas kitu laiku, savaime nepaneigia, kad atsakovė atliko darbus, nes ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad tiems darbams buvo panaudotos ieškovo medžiagos. Teismas visiškai neįvertino atsakovės paaiškinimų, kad už paimtas iš parduotuvės medžiagas sąskaitos atsakovei išrašomos po likučių grąžinimo, t. y. mokėjimai vykdomi su 60–90 d. atidėjimu, todėl ir sąskaitų terminai yra vėlesni.

16.15. Atsakovės vertinimu, teismas, atmesdamas reikalavimą dėl delspinigių, pažeidė materialinės teisės normas. Teismas rangos sutarties priedus aiškindamas atskirai nuo sutarties, išskaidė sutartį atskiromis dalimis, t. y. netinkamai aiškino sutartį. Todėl šalis, (ieškovas) pažeidusi atsiskaitymo pagal rangos sutartį prievolę, privalo mokėti joje nustatyto dydžio netesybas.

16.16. Atsakovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes ieškovo ieškinys buvo visiškai atmestas, o atsakovės priešieškinis, atsakovės vertinimu, yra tenkintinas iš esmės, todėl atsakovės išlaidos turėtų būti priteistos iš esmės visa apimtimi, nes Ekspertizė patvirtino 64 proc. (18 476,37 Eur) atsakovės priešieškiniu reikalaujamos skolos sumos (21 567,91 Eur) atėmus 7 000 Eur avansą (18 476,37 x 100 / 28 567,91). Todėl atsakovei turėjo būti priteista ne mažiau kaip 7 112,02 Eur išlaidų (43 36,60 + 2 775,42), o ieškovui atitinkamai mažiau, t. y. tik 430,38 Eur išlaidų (2 391 / 2 x 36 proc.).

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. M. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą surašymą. Pagrindiniai ieškovo atsiliepimo argumentai:

17.1. Ieškovo manymu, teismas tinkamai taikė CK 6.694 straipsnio nuostatas. Tai, kad Sutartis nutraukta vienašališkai ieškovo iniciatyva, nustatyta įsiteisėjusiais sprendimais, ir dėl to negali būti ginčo. Tačiau Sutarties nutraukimo priežastimi buvo atsakovės neteisėti veiksmai – pasitraukimas iš statybos objekto, statybos darbų vykdymo nutraukimas (atsakovės teigimu sustabdymas). Nurodo, kad būtent atsakovė turėjo prievolę organizuoti darbų perdavimą ir perduoti faktiškai atliktus darbus, o ieškovas turėjo juos priimti ir apmokėti. Taigi ne ieškovas turėjo organizuoti darbų priėmimą–perdavimą, o atsakovė, ir ne rangovė turėjo paruošti atliktų darbų aktą, o jos samdytas statybos darbų vadovas. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad dėl objektyvių priežasčių nebuvo laikomasi statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, pavirtinto 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, reikalavimų, o pats aktas Nr. PA001 paruoštas remiantis objektyviais duomenimis. Atsakovė, kaip rangovė, yra šios srities profesionalė, jai keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Šalies argumentai

17.2. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ekspertizės aktas yra ydingas, surašytas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, ekspertas neatsakė į jam teismo nutartimi užduotus klausimus. Pačiam ieškovui savo reikalavimams pagrįsti ekspertizė nebuvo būtina. Ieškovui pakako rašytinių įrodymų, kurių pagrindu buvo įmanoma nustatyti atliktų statybos darbų pagal Sutartį apimtį bei kainą. Ieškovas nekėlė klausimo dėl darbų kokybės, bet neigė atsakovės argumentus dėl papildomo susitarimo buvimo. Iš esmės ekspertizė buvo reikalinga atsakovei, nes byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų apie papildomų darbų apimtis ir kainas, atsakovė turėjo įrodyti duomenų, užfiksuotų akte Nr. 001, pagrįstumą. Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo ekspertas negalėjo remtis atsakovės surašytu dokumentu, kurio pavadinimas „Atliktų darbų aktas Nr. 001“, nes jame užfiksuoti duomenys yra šalių ginčo ir įrodinėjimo objektai. Ieškovas savo apeliaciniame skunde pateikė argumentus dėl kainos nustatymo tvarkos, kai yra šalių ginčas dėl atliktų darbų kainos.

17.3. Ieškovo vertinimu, būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad įvadus grilio pastatui bei svečių namui atliko ji – rangovė. Tokių duomenų atsakovė nepateikė, ieškovo argumentų dėl darbų atlikimo ūkio būdu nenurungė. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent atsakovė atliko įvadų įrengimą, išskyrus atsakovės surašytą aktą Nr. PA001.

17.4. Atsakovė, būdama profesionale, turėjo žinoti, kad aktas surašomas nedelsiant užbaigiant darbus, o ne suėjus vieneriems metams, kai atsirado ginčas tarp užsakovo ir rangovo. Ieškovo įsitikinimu, jis neprivalėjo ginčyti atsakovės surašyto dokumento, kurio pavadinimas „Atliktų darbų aktas Nr. PA001“, nes pasinaudojo jam suteikta įstatymų teise – pareiškė ieškinį bei pateikė atsiliepimą į priešieškinį.

17.5. Ieškovas nurodo, kad, viena vertus, nėra jokių duomenų, kad atsakovės pateikti duomenys apie medžiagų įsigijimą susiję su ginčo objekto statyba, ypač kai daugumos medžiagų įsigijimo dokumentuose įsigijimo bei apmokėjimo datos yra už Sutarties nutraukimo ribos. Tai, kad atsakovė sudarė Atliktų darbų aktą Nr. PA001, nereiškia, kad tokie darbai buvo faktiškai atlikti. Būtent atsakovei teko pareiga įrodyti šių darbų atlikimo faktą ir laiką. Kita vertus, analizuojant atsakovės metines finansines ataskaitas matyti, kad nurodyta suma neapskaityta, ir negalėjo būti apskaityta, nes iki šiol nėra išrašyta PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus.

17.6. Atsakovė, būdama ūkio subjektas, kuriam keliami griežti buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai, turėjo galimybę pateikti medžiagų ir mechanizmų įsigijimo ar paslaugų sumokėjimo dokumentus ir taip pagrįsti akto surašymo teisingumą. Ieškovas medžiagas pirko legaliai, įstatymas nenumato statytojo (ieškovo) pareigos įrodyti ir pagrįsti medžiagų įsigijimą užbaigiant ir priduodant statybas, registruojant jį viešajame registre.

17.7. Ieškovo vertinimu, esant ginčui dėl darbų, nenumatytų Sutartyje, būtent atsakovė turi įrodyti šių darbų atlikimą. Atsakovės pateiktos fotonuotraukos yra informacinio pobūdžio. Dalyje fotonuotraukų matyti, kad būtent ieškovas atlieka statybos darbus, o iš kitų negalima atpažinti statybos objekto. Nė vienoje fotonuotraukoje nėra užfiksuotas atsakovės darbuotojų atliekamas darbas. Tai, kad atsakovė nurodė fotofiksacijos padarymo datas, nereiškia, kad būtent tą dieną fotonuotraukos padarytos.

17.8. Ieškovas viso proceso metu prašė atsakovės pateikti duomenis apie statybos technikos apmokėjimą. Atsakovė pati ikiteisminio tyrimo subjektams pateikė rašytinį paaiškinimą. Ieškovo vertinimu, vien P. D. paaiškinimų, kad techniką žemės darbams samdė būtent atsakovė, neužtenka tam, kad būtų galima įrodyti šios paslaugos apmokėjimą.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Dercus“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o atsakovės apeliacinį skundą patenkinti ir priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovės atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

18.1. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad papildomų darbų sąmata su įkainiais nėra Sutarties priedas. Šalys buvo sulygusios ne tik dėl galimų papildomų darbų, tačiau buvo susitarusios ir dėl tokių darbų įkainių.

18.2. Ieškovas apeliaciniu skundu klaidina teismą, nurodydamas, kad neva atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį ir apie tai neinformavo ieškovo, toks ieškovo teiginys neatitinka tikrovės. Skirtingai nei ieškovas nurodo apeliaciniame skunde, būtent ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį ir neorganizavo darbų priėmimo–perdavimo, o tiesiog faktinį darbų rezultatą užvaldė ir ant jo pradėjo pastatų statybos darbus, neįleido atsakovės į statybvietę. Atsakovė savo vagonėlį pasiėmė tik su policijos pagalba, todėl esant tokiai konfliktinei situacijai normalus darbų priėmimas–perdavimas negalėjo įvykti ir todėl vėliau iš sukauptos atsakovės statybos proceso medžiagos (medžiagų įsigijimo dokumentų ir atsakovės vykdytos statybos proceso foto bei video fiksacijos) atsakovei pavyko parengti vienašalį atliktų darbų aktą PA001. Sutartis nebuvo įvykdyta iš esmės dėl ieškovo įsipareigojimų nevykdymo, dėl to darbų vykdymas negalėjo vykti taip, kaip buvo planuota.

18.3. Atsakovės vertinimu, vien tai, kad ekspertizės išvados ieškovui buvo nepalankios, savaime nereiškia, kad išvados apie darbų kokybę, faktą ir vertę yra neva neteisingos. Ekspertizė yra parengta specialių žinių pagrindu, tinkamai įvertinus ginčo objektą ir atsakius į esminius ginčo klausimus. Sprendžiant pagal CK 6.671 straipsnį dėl faktiškai objekte likusio darbų rezultato apmokėjimo, buvo reikalinga išsiaiškinti tai, koks atsakovės darbų rezultatas paliktas statybvietėje, ar darbai atlikti kokybiškai ir kokia jų vertė. Į visus tris klausimus teismo ekspertas atsakė: 1) 1 ir 21 klausimai (dėl darbų kiekio ir vertės) – atsakovės atlikti statybos darbai yra už ne mažesnę kaip 18 476,37 Eur su PVM sumą (Ekspertizės akto 40 psl.); 2) 2‑4 klausimas (dėl darbų kokybės) – darbai atlikti kokybiškai, atitinka esminius kokybės reikalavimus, o techninio prižiūrėtojo pastabos yra neesminės (Ekspertizės akto 41–42 psl.). Todėl atmestini ieškovo argumentai, kad teismo ekspertas neatsakė į užduotus klausimus.

18.4. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad bent kokią dalį Ekspertizės akte ir atsakovės vienašaliame atliktų darbų akte nurodytų darbų būtų atlikęs kitas asmuo. Šių aplinkybių ieškovas niekaip neįrodinėjo ir neįrodė, todėl turi būti paisoma rungimosi principo. Pažymi, kad buvo nustatyti iš esmės tik tokie ekspertinio tyrimo trūkumai, kurie buvo pašalinti apklausiant ekspertą teismo posėdyje. Tai, kad ekspertizės išvada ir eksperto pasisakymai ieškovui buvo nepalankūs, savaime nereiškia, kad ekspertizės aktu byloje negalima vadovautis.

18.5. Atsakovės vertinimu, ieškovas apeliaciniame skunde nepagrindžia ir neįrodo, kad teismas būtų netinkamai išsprendęs ieškinio reikalavimus dėl ieškovo sumokėto avanso. Atsakovė nurodo, kad teismo ekspertizė iš esmės (tik su kai kuriomis išimtimis) patvirtino atsakovės atliktų darbų akte nurodytų darbų kiekį bei vertę. Ekspertinio tyrimo būdus, priemones ir metodus pasirenka teismo paskirtas ekspertas. Todėl yra atmesti ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad ekspertas darbų kiekius ir vertę apskaičiavimo netinkamai. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės neginčijo teismo ekspertizės ir neturėjo jokių prašymų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Iš ieškovo teikiamo apeliaciniame skunde „Swedbank“ mokėjimo nurodymo nėra aišku, už kokių grindų ir kokį planą ieškovas yra sumokėjęs 150 Eur sumą. Nurodo, kad atsakovė yra atlikusi gerokai daugiau darbų ir gerokai didesnės vertės nei ieškovo įmokėtas avansas.

18.6. Ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi darbų kiekių ir vertės paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir akivaizdžiai neatitinka eksperto išvadų, eksperto paaiškinimų ir byloje esančių iš esmės tik atsakovės teiktų rašytinių įrodymų apie medžiagų įsigijimą ginčo darbams ir žemės darbų masto užfiksavimą (žemės darbų zonų planas, sąskaitos, technikos žemės darbams samdymo dokumentai, liudytojo P. D. paaiškinimai ir kt.).

Atsiliepimas

18.7. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškovo argumentų dėl atliktų darbų akto, nurodo, kad Sutartį nutraukė ne atsakovė, o ieškovas ir tai padarė vienašališkai, atsakovės į objektą nebeįsileido. Atsakovės įsitikinimu, būtent ieškovui, neinventorizavusiam ginčo darbų ir leidusiam ant jų kitiems asmenims pradėti statybos darbus, tenka rizika dėl atsakovės sudaryto faktiškai atliktų darbų akto paneigimo. Ieškovas atsakovės sudaryto vienašalio atliktų darbų akto nuo jo gavimo neginčijo ir nenuginčijo. Ieškovas atsakovės vienašalį atliktų darbų aktą gavo iš karto, kai tik jis buvo parengtas, tačiau dėl akto savo pastabų nė karto neteikė, akto neginčijo, nors tikslino ieškinį. Taip pat bylą nagrinėjant teisme ieškovas neįrodė tai, kad atsakovės atliktų darbų akte nurodytus darbus neva atliko kiti asmenys, o ne atsakovė.

18.8. Atsakovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovas yra skolingas atsakovei, teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio dalį dėl kompensuojamųjų palūkanų. Atsakovės vertinimu, ieškovo argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįsti. Atsakovė taip pat pažymi, kad ji su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka savo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

21. Apeliacine tvarka keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo patikslintas ieškinys atmestas ir atsakovės priešieškinio dalis dėl skolos, delspinigių, kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo tenkinta iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje apeliacinius skundus pateikė abi šalys – tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, buvo atmestas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę atkurti statybų darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), žurnalą su paslėptų darbų aktais. Pažymėtina tai, kad ieškovas apeliaciniu skundu šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundžia, argumentų dėl šios sprendimo dalies nepagrįstumo savo apeliaciniame skunde nenurodo ir, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės prašo teismo sprendimo dalį dėl šio reikalavimo atmetimo palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

23. Byloje ginčas tarp šalių kilo iš statybos rangos teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovo objekte, adresu, rangovės (atsakovės) faktiškai atliktų statybos rangos darbų apimties, kokybės ir kainos.

24. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. M. (užsakovas) ir UAB „Dercus“ (rangovė) 2019 m. liepos 24 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. PP190724-1, pagal ją atsakovė (rangovė) įsipareigojo įrengti plokštuminius pamatus, adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1 punktas), o ieškovas (užsakovas) įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Sutarties 5.3 punktas). Atliekamų darbų ir medžiagų kaina buvo nurodyta prie Sutarties pridėtose dviejose lokalinėse sąmatose Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) ir Nr. P L5.76.3 (gyvenamojo namo) (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties 3.5, 5.9 punktų ir 11.10 punkto b) papunkčio bei Sutarties priedo Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ sudaro pagrindą vertinti, kad Sutartyje buvo numatyta galimybė, jog rangovė atliks papildomus darbus ginčo objekte, Sutartimi buvo aptarta darbų kaina (jos ribos).

25. Pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties (civilinės bylos Nr. e2A‑794‑777/2021), priimtos bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, 28 punkte buvo konstatuota tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Sutarties turinį ir 11.7 punktą bei pagrįstai konstatavo, kad, vadovaujantis rangos sutartimi (11.7 punktu), atsiradus šioje sutartyje nenumatytų darbų ar kitų pataisymų pagal ieškovo pageidavimus, darbų apimtys, terminai ir apmokėjimai užfiksuojami atskirais raštiškais susitarimais. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo apeliacine tvarka dėl skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad rašytinis susitarimas dėl konkrečių papildomų darbų atlikimo į bylą nepateiktas.

26. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. statybos leidime nurodyti duomenys apie statinio projektą – ūkininko ūkio sodybos statinių (pritaikant kaimo turizmo reikmėms) statybos projektas. Byloje esančiame 2019 m. rugsėjo 9 d. pranešime apie statybos pradžią ir rangovo paskyrimą nurodyta, kad statinio paskirtis – (paslaugų) negyvenamosios paskirties pastatai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad statybos darbai buvo atliekami ieškovo, kaip fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, ir konstatavo, kad šalių sutartiems darbams vartojimo statybos rangos sutarties nuostatos netaikytinos. Apeliacine tvarka dėl šios pirmosios instancijos teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės ginčo nekilo.

27. Tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovas atsakovei už ginčo darbus yra sumokėjęs 7 000 Eur avansą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai ir kasos pajamų orderio kvitas ir ši aplinkybė neginčijama apeliacine tvarka.

28. Byloje ieškovas R. M. patikslintu ieškiniu prašė jam iš atsakovės UAB „Dercus“ priteisti 4 745,42 Eur skolos (ieškovo apskaičiavimu, nurodyta suma gaunama iš jo sumokėto 7 000 Eur avanso atėmus pirties pastato pamatų kraštinių ir išorinių kampinių detalių ir pamatų putplasčio plokščių medžiagų vertę, taip pat šių plokščių klijavimo ir sandarinimo vertę), 90,56 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje byloje nagrinėjamas atsakovės UAB „Dercus“ priešieškinio reikalavimas jai iš ieškovo priteisti 21 567,91 Eur skolą (atsakovė, reikšdama priešieškinį, įrodinėjo, kad objekte atliko darbų už 28 567,91 Eur, todėl ieškovas, atėmus sumokėtą 7 000 Eur avansą, liko skolingas atsakovei nurodytą sumą už faktiškai atlikus darbus), 1 936,61 Eur delspinigius, 1 054,82 Eur kompensuojamąsias palūkanas nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

29. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta priteisti atsakovei UAB „Dercus“ iš ieškovo R. M. 2 177,54 Eur skolos, 106,79 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 284,33 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, vykdydama Sutartį ir šalių žodinį susitarimą dėl papildomų statybos darbų (žemės darbų pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatams įrengti) atlikimo, atliko statybos darbų ir panaudojo medžiagų, kurių bendra vertė 7 584,74 Eur, ši suma sudarytų 9 177,54 Eur su PVM (7 584,74 + 1 592,80). Atsižvelgęs į tai ir atėmęs ieškovo sumokėto avanso sumą, pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą tenkino iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteisė 2 177,54 Eur (9 177,54 – 7 000) skolos, o ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo ir išvestinį reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

30. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo ištaisyti ieškovo patikslintame ieškinyje padarytą aritmetinę klaidą dėl 4 745,42 Eur priteisimo, laikyti, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti 3 758 Eur skolos sumą, ir atitinkamai apeliaciniu skundu ieškovas, prašydamas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, prašo priteisti iš atsakovės UAB „Dercus“ ieškovui 3 758 Eur skolos, 90,50 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovės priešieškinį atmesti. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad patikslintame ieškinyje padaryta aritmetinė klaida, todėl buvo netinkamai nurodytas skolos dydis – nebuvo apskaičiuota PVM suma ir dėl šios priežasties vietoje 4 745,42 Eur (7 000 Eur – 2 687,91 Eur be PVM) turėjo būti 3 758 Eur. Ieškovas nurodo, kad, išanalizavęs ekspertizės akto argumentus, patikslino savo ieškinį ir nurodė, jog atsakovė pagal Sutartį atliko darbus, kurių vertė 2 687,91 Eur be PVM (3 252,37 Eur su PVM), dėl to atsakovė pagal Sutartį liko skolinga ieškovui 3 758 Eur (7 000 Eur – 3 252 Eur). Ieškovo vertinimu, ši aritmetinė klaida negalėjo turėti reikšmės ieškovo reikalavimo pagrįstumui.

31. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto (ieškovo) nurodomas apskaičiavimas be PVM (7 000 Eur – 2 687,91 Eur be PVM = 4 312,09 Eur) nesudaro apelianto kaip aritmetinės klaidos nurodomos 4 745,42 Eur sumos. Antra, apelianto (ieškovo) nurodomas apskaičiavimas 2 687,91 Eur sumai pritaikius PVM (t. y. 3 252,37 Eur su PVM) nesudaro apelianto kaip teisingos nurodomos 3 758 Eur sumos (t. y. 7 000 Eur – 3 252,37 Eur su PVM = 3 747,63 Eur). Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, patikslintame ieškinyje nurodė, jog atliktos statybos ekspertizės eksperto išvadoje nurodyta tam tikrų darbų vertė yra 2 687,91 Eur be PVM (3 252,37 Eur su PVM) (gyvenamojo namo ir pirties pastatų pamatų darbo projektų suma – 593,72 be PVM; pirties pastato pamatų kraštinės ir išorinės kampinės detalių medžiagos vertė – 910,85 Eur be PVM; pamatų EPS putplasčio pagrindo medžiagų vertė – 881,40 be PVM; nuotekų komunikacijos medžiagų vertė – 215,99 be PVM; putų polistireno plokščių klijavimo ir sandarinimo vertė – 85,95 Eur). Ieškovas nurodė, kad nesutinka, jog atsakovė atliko kitus, akte įvardintus darbus, tačiau ieškovas, pažymėjęs, kad atliktos statybos ekspertizės eksperto išvadoje nurodyta tam tikrų darbų vertė yra 2 687,91 Eur be PVM (3 252,37 Eur su PVM), toliau nurodė, kad kadangi atsakovė (rangovė) darbų objekte neužbaigė, darbų rezultato bei dokumentų ieškovui neperdavė, ji liko skolinga ieškovui 4 745,42 Eur (nurodydamas, kad iš 7 000 Eur avanso atimama 910,85 Eur be PVM (pirties pastato pamatų kraštinės ir išorinės kampinės detalių medžiagos vertė), 881,40 be PVM (pamatų EPS putplasčio pagrindo medžiagų vertė), 85,95 Eur (putų polistireno plokščių klijavimo ir sandarinimo vertė), ieškovas nesutiko, kad patvirtintas 593,72 Eur be PVM ir 215,99 be PVM sumų apmokėjimas ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti savo nurodytą 4 745,42 Eur sumą. Esant nurodytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto (ieškovo) argumentus dėl nurodomos ir būtent su PVM sumos neapskaičiavimu siejamos aiškios aritmetinės klaidos patikslintame ieškinyje.

32. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo priteisti atsakovei UAB „Dercus“ iš ieškovo R. M. 15 886,43 Eur skolos, 1 429,78 Eur delspinigių, 794,32 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 18 110,53 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo

33. Apeliaciniuose skunduose tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo argumentus, susijusius su įrodinėjimo pareigos paskirstymu šalims byloje ir šalims tenkančiomis įrodyti aplinkybėmis.

34. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungimosi principo (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovės nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 39 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).

36. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos reglamentavimo, pažymima, kad dėl to, ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiama pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu pastaroji kita šalis neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (lot. per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, tas aplinkybes įrodė, tačiau yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas nusprendžia, ar įrodinėjimo pareigą turinti šalis ją įvykdė (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑85‑701/2024 61 punktą).

37. Atsakovė byloje pateikė Atliktų darbų aktą Nr. PA001, atsakovės direktoriaus pasirašytą 2020 m. lapkričio 25 d., už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., jame nurodyta, kad atsakovės atliktų darbų kaina 28 567,91 Eur (su PVM). Apeliaciniuose skunduose tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo argumentus dėl atsakovės pateikto 2020 m. lapkričio 29 d. Atliktų darbų akto Nr. PA001 įrodomosios reikšmės vertinimo byloje ir šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos. Atsakovė UAB „Dercus“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės vienašalio faktinių darbų akto įrodomosios reikšmės yra nepagrįstos, ir nurodo, kad užsakovui (ieškovui) vienašališkai nutraukus sutartį, būtent užsakovui (ieškovui) kilo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą, tačiau jis to nedarė, todėl atsakovė parengė vienašalį faktiškai atliktų darbų aktą ir tokį aktą nuginčyti turėjo pareigą būtent ieškovas. Atsakovė taip pat remiasi argumentais, kad ieškovas atsakovės atliktų darbų akto neginčijo, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos. Ieškovas apeliaciniame skunde dėstomais argumentais teigia, kad atsakovė negali remtis savo surašytu aktu dėl atliktų darbų masto, kadangi atsakovė netinkamai įvykdė savo pareigą užfiksuoti atliktų darbų kiekį ir perduoti juos pagal aktą rangos sutarties sustabdymo metu užsakovui, prisiėmė riziką dėl atliktų darbų įrodinėjimo naštos, o atsakovės pateiktas Atliktų darbų aktas Nr. PA001 neatitinka rašytinių įrodymų sąvokos, kadangi šiame dokumente nurodyti duomenys buvo civilinės bylos ginčo objektas.

Žemesnės instancijos teismas

38. CK 6.694 straipsnyje reglamentuojama darbų perdavimo ir priėmimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju faktiškai atlikti statybos darbai nebuvo perduoti ir priimti CK 6.694, 6.671 straipsniuose nustatyta tvarka, nes abi rangos sutarties šalys elgėsi pasyviai – atsakovė (rangovė) objektą paliko nebaigusi statybos darbų, apie pasirengimą perduoti atliktų darbų dalį ieškovui (užsakovui) nepranešė, o ieškovas (užsakovas) sutartį nutraukė, atliktų darbų dalį priėmė faktiškai, t. y. tęsė statybos darbus, tačiau darbų perdavimo ir priėmimo neorganizavo. Nagrinėjamoje byloje bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys nepadarė visko, kad faktiškai atsakovės atliktų darbų rezultatas po Sutarties nutraukimo būtų perduodamas tinkamai.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją, jog šiuo atveju ginčo rangos darbai nebuvo perduoti įstatymo (CK 6.694 straipsnis) ir Sutarties (Sutarties 5.2, 7.1 punktai) nustatyta tvarka. Apeliantai neginčija aplinkybės, kad atliktų darbų perdavimas po Sutarties nutraukimo nebuvo organizuotas ir tuo metu darbų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo parengtas, šalys tokio dokumento nepasirašė. Atsakovė atliktų darbų perdavimo pagal jos pateiktą Atliktų darbų aktą neinicijavo. Atsakovės byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 29 d. Atliktų darbų aktas Nr. PA001 surašytas praėjus metams nuo rangos sutarties nutraukimo, pateiktas teismui su atsakovės priešieškiniu (2020 m. gruodžio 9 d. pateikto procesinio dokumento Nr. DOK-48274 priedas), aktu įforminant atsakovės byloje pateiktus duomenis apie įrodinėjamus atliktus darbus, t. y. tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl pagal Sutartį sumokėto avanso grąžinimo, o atsakovė atsisakė jį grąžinti, remdamasi avanso sumos įskaitymu už realiai atliktus darbus.

40. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės vienašaliam atliktų darbų aktui nepagrįstai taikė CK 6.694 straipsnį atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai pagrindžia tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog 2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų aktas Nr. PA001 nebuvo parengtas ir pasirašytas statybos darbų priėmimo–perdavimo aktui parengti ir pasirašyti nustatyta tvarka, įtvirtinta tiek CK 6.694 straipsnyje, tiek Sutartyje, konstatavo, jog šis atsakovės pateiktas dokumentas neįgyja įstatyme ir teismų praktikoje apibrėžto vienašalio darbų perdavimo akto teisinės galios, įtvirtintos CK 6.694 straipsnyje.

41. Vadovaujantis CK 6.671 straipsniu, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Šiuo atveju šalims nepasirašius darbų perdavimo–priėmimo akto ir įstatymo bei Sutarties nustatyta tvarka neįforminus atsakovės iki Sutarties nutraukimo atliktų darbų perdavimo užsakovui apimties, kokybės ir vertės, ieškovo pareiga sumokėti už atsakovės (rangovės) tinkamai atliktus darbus neišnyko. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptarta kasacinio teismo praktika ir kasacinio teismo išaiškinimai dėl aktualaus teisinio reglamentavimo, todėl jos apeliacinės instancijos teismas jos pakartotinai nekartoja.

42. Pažymėtina tai, kad nesant teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančio darbų perdavimo, atsakovei nesurašius vienašalio darbų perdavimo akto pagal CK 6.694 straipsnio reikalavimus, negali būti taikomos ir su tokio akto pasirašymu siejamos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, pagal kurias, vienašalio darbų perdavimo akto pagal CK 6.694 straipsnį surašymo atveju, su juo nesutinkanti šalis turi pareigą jį nuginčyti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Nesant tokio akto, taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias, kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir / ar atsikirtimų pagrindą (CPK 178 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga tai, jog ieškovas nėra nuginčijęs Atliktų darbų akto Nr. PA001, kadangi atsakovei (rangovei) lieka pareiga įrodyti faktiškai atliktų darbų apimtį kitais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos, atmestini kaip nepagrįsti.

43. Įrodymais CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme yra pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Bylai teisingai išspręsti reikšmingi faktiniai duomenys gali būti nustatyti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis – CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) tokių priemonių sąrašas. Pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. e2A-794-777/2021), 20 punkte, buvo nurodyta, jog nagrinėjamojoje byloje turi būti įvertintas surinktų įrodymų visetas: statybos leidimas, rangos sutartis su priedais, pranešimas apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, atsakovės pateiktas faktiškai atliktų darbų (ir panaudotų medžiagų) aktas 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. ir šio akto paaiškinimas, atsakovės pateiktas sklypo planas ir atliktų darbų schema, 2019 m. gruodžio 10 d. techninės priežiūros vadovo raštas, 2019 m. gruodžio 16 d. statinio apžiūros aktas, darbų proceso užfiksavimo nuotraukos, elektroninio šalių susirašinėjimo medžiaga, sąskaitos faktūros, šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai ir kt.

44. Nagrinėjamu atveju reikšminga pažymėti ir tai, kad nors Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A‑794‑777/2021), priimta bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, bylos dalis dėl dalies šalių ginčo reikalavimų buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau minėtos nutarties 23 ir 44 punktuose buvo pasisakyta dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo nagrinėjamo šalių ginčo atveju. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties 23 punkte dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šioje byloje buvo nurodyta, kad šioje byloje pareiga įrodyti atliktus darbus tenka rangovui (atsakovei). Užsakovas (ieškovas) privalo įrodyti defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties 44 punkte buvo nurodyta ir tai, kad šaliai, teigiančiai, jog darbai, už kuriuos prašoma priteisti įsiskolinimą, buvo atlikti, o šaliai atsikertančiai, jog minėti darbai nebuvo atlikti ar atlikti iš dalies, kyla pareiga įrodyti, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti / neatilikti / atlikti su trūkumais bei kokia apimtimi (CPK 178 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).

45. Pakartotinai bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nagrinėjamu atveju pagrįstai atsižvelgė į nurodytus išaiškinimus dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo nagrinėjamo šalių ginčo atveju. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų akte Nr. PA001 nurodytus duomenis dėl atsakovės įrodinėjamų atliktų darbų masto vertino kartu su visuma byloje esančių įrodymų apie šalių įrodinėjamas aplinkybes.

Dėl ekspertizės akto vertinimo

46. Byloje buvo atlikta ginčo statinių statybos ekspertizė, pateiktas eksperto (duomenys neskelbtini) D. K. Ekspertizės aktas (2023 m. vasario 27 d. pateiktas procesinis dokumentas Nr. DOK-8749) dėl atsakovės faktiškai atliktų darbų apimties, kokybės ir vertės.

47. Apeliaciniuose skunduose tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo argumentus, susijusius su ekspertizės akto įrodomąja reikšme ir pirmosios instancijos teismo atliktu Ekspertizės akte pateiktų eksperto išvadų įvertinimu. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl Ekspertizės akto ydingumo, ieškovo vertinimu, ekspertui neatsakius į visus klausimus bei atsakant į užduotus klausimus viršijus savo kompetencijos ribas. Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi Ekspertizės akte padaryta išvada, kad faktiškai ginčo objekte atsakovės atlikti statybos darbai yra už ne mažesnę kaip 18 476,37 Eur su PVM sumą, taip pat remiasi teismo posėdyje eksperto pateiktais paaiškinimais ir skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis byloje atlikta ekspertize, nes ji proceso metu nebuvo nuginčyta.

48. Vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentus pažymėtina tai, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, nurodytų CPK 177 straipsnio 2 dalyje, ir eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Svarbu pažymėti ir tai, kad, vadovaujantis CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185, 218 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje dėl eksperto išvados vertinimo byloje yra išaiškinta, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K3‑163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑353/2014).

49. Pasisakant dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų pažymėtina tai, kad nors apeliantas (ieškovas) teigia, jog ekspertizės aktas neišsamus, ekspertas neatsakė į visus klausimus, tačiau Ekspertizės akte pateiktos eksperto išvados dėl ieškovo akcentuojamų 1 ir 21 klausimų. Taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovo iniciatyva teismo ekspertas D. K. buvo apklaustas 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje, teismo ekspertas pateikė išaiškinimus dėl Ekspertizės akte patiektų išvadų, taip pat atsakė į ieškovo atstovo pateiktus klausimus dėl ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojamų Ekspertizės akte pateiktų išvadų 1 ir 21 klausimais (CPK 217 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo teisių suvaržymo atmestini.

50. Nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad atsakydamas į užduotus klausimus ekspertas viršijo savo kompetencijos ribą, atliko įrodymų vertinimą, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 218 ir 185 straipsniais, atliko byloje esančių įrodymų vertinimą ir Ekspertizės akto duomenis vertino kartu su visuma kitų byloje esančių įrodymų apie šalių įrodinėjamas aplinkybes.

Dėl šildymo sistemos projektų parengimo

51. Atliktų darbų akto Nr. PA001 1 eilutėje atsakovė nurodė parengusi pamatų darbo projektus gyvenamajam namui ir pirties pastatui, įvertinant drenažo sistemos projektą ir pastatų išdėstymo sklype schemas; šių darbų vertė nurodyta 594,51 Eur (be PVM); 2 eilutėje atsakovė nurodė parengusi grindų šildymo sistemos darbo projektus gyvenamajam namui ir pirties pastatui, įvertinant įvadinių komunikacijų ir vidaus nuotekų išvedimo schemas; akte šių darbų vertė nurodyta 247,86 Eur (be PVM). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovė faktiškai atliko šiuos Sutartimi sulygtus darbus: parengė pamatų darbo projektus ir grindų šildymo sistemos projektus gyvenamajam namui ir pirties pastatui, o šių darbų vertė, nustatyta pagal Sutartyje ir jos priedu esančiose lokalinėse sąmatose Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) ir Nr. P L5.76.3 (gyvenamojo namo) šalių sutartą kainą, yra 841,58 Eur (334,51 + 259,21 + 160,37 + 87,49) (be PVM).

52. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turi teisę į 247,86 Eur (160,37 Eur + 87,49 Eur) išlaidų už šildymo projektų ar eskizų parengimo kompensavimą. Nustatyta, kad apelianto (ieškovo) nurodytos 87,49 Eur ir 160,37 Eur sumos už šildymo projektus ar eskizus įtrauktos atitinkamai į Sutarties priedu esančias lokalines sąmatas Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) ir Nr. P L5.76.3 (gyvenamojo namo).

53. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. e2A‑794‑777/2021) 32 punkte jau buvo įvertinti ieškovo nurodyti duomenys, jog jis UAB „Šildymo sprendimai“ už grindų šildymo planą 2020 m. kovo 27 d. sumokėjo 150 Eur, bei ieškovo argumentai, kad atsakovė nepateikė nė vieno leistino rašytinio įrodymo (sąskaitų faktūrų, mokėjimo kvitų), pagrindžiančių savo reikalavimo pagrįstumą. Nurodytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje ieškovo argumentai atmesti, nurodant, kad esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms šalys nebūtų įtraukusios į prie rangos sutarties pridėtas lokalines sąmatas, be kita ko, ir grindų šildymo sistemos darbo projekto gyvenamajam namui ir pirties pastatui.

54. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų paruošusi ir perdavusi statinio techninės priežiūros vadovei I. L. šildymo sistemos projektus. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Ekspertizės akte (1-ouju klausimu dėl Atliktų darbų akto 1 ir 2 pozicijos) pateiktą išvadą, jog pamatų darbo projektai yra parengti, o grindų šildymo sistemos projektai byloje nėra pateikti; techninės priežiūros vadovė Statinio apžiūros akte nurodė, kad grindų šildymo sistemos projektas / eskizai nėra pateikti. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino eksperto D. K. bylos nagrinėjimo metu pateiktą paaiškinimą, jog išvada dėl grindų šildymo sistemos projektų neparengimo duota neįvertinus byloje esančių elektroninio susirašinėjimų duomenų. Byloje pateiktame susirašinėjime užfiksuoti 2019 m. spalio 2 d. duomenys ir nurodoma, kad šie duomenys dėl susirašinėjimo su L. V. dėl užsakovui daromo šildymo projekto, taip pat užfiksuoti vizualiniai sprendiniai (civilinės bylos Nr. e2‑3461‑965/2020 kortelė, DOK-28797 priedas). Nors ieškovas apeliaciniame skunde kritikuoja byloje esančio 2019 m. spalio 2 d. susirašinėjimo „Viber“ programėle duomenis, be kita ko, nurodo, kad neatskleista, kas yra L. V. ir kokį ryšį jis turėjo su projekto parengimu, tačiau pats apeliantas (ieškovas) taip pat nurodo argumentus, kad L. V. yra UAB „Šildymo sprendimai“ direktorius ir sieja jį su šildymo sistemos projektų parengimu. Pastebėtina ir tai, kad ieškovo pateiktame 2020 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodyme (t. y. 2021 m. sausio 11 d. pateikto procesinio dokumento Nr. DOK‑1405) nėra pateikti duomenys, už kokio objekto grindų šildymo planą yra sumokėta.

55. Kasacinės instancijos teismo praktikoje akcentuojama, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021, 37 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus byloje pateikto susirašinėjimo duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad byloje pateikto susirašinėjimo dėl statybos objekto duomenys leidžia manyti esant labiau tikėtina tai, kad buvo parengti ir grindų šildymo sistemos projektai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl 247,86 Eur sumos už šildymo projektų ar eskizų parengimą priteisimo nepagrįstumo atmestini.

Dėl komunikacijų įvadų įrengimo

57. Apeliaciniuose skunduose abi šalys iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pasisakyta dėl komunikacijos įvadų įrengimo. Atliktų darbų akto PA001 3 eilutėje atsakovė nurodė įrengusi komunikacijos įvadus penkiems pastatams (gyvenamajam namui, pirčiai, svečių namui, garažui ir grilio pastatui), šių darbų kainą nurodė 3 365,19 Eur (be PVM). Ekspertizės akte ekspertas nustatė, jog nors atsakovės Atliktų darbų akte komunikacijų įvadai įvertinti 3 365,19 Eur be PVM, tačiau atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų papildomai atliktų darbų faktą, todėl papildomi darbai yra nepagrįsti, o atliktų darbų vertė turėtų būti 2 670,80 Eur be PVM. Skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bylos įrodymų visuma įrodo tai, jog atsakovė įrengė komunikacijos įvadus dviem pastatams – gyvenamajam namui ir pirčiai, dėl to konstatuota, kad atsakovei priklauso Sutartyje sutarta šių darbų vertė 1 157,32 Eur (be PVM) (532,61 + 624,71) už komunikacijos įvadų įrengimo darbus pirties pastate ir gyvenamajame name.

58. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų atlikusi komunikacijų įvadų gyvenamojo namo įrengimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovė įrengė komunikacijos įvadus dviem pastatams, t. y. ne tik pirčiai, bet ir gyvenamajam namui, Ekspertizės akto duomenis apie tai, jog gyvenamojo namo įvadai yra užfiksuoti atsakovės pateiktose nuotraukose, įvertino kartu su statinio techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovės I. L. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, jog atsakovė vykdė pirties pastato ir gyvenamojo namo statybos darbus, taip pat įvertino šalių elektroninio susirašinėjimo duomenis, iš kurių matyti, jog su ieškovu derinti pirties ir gyvenamojo namo planai su pažymėtais nuotekų taškais. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl komunikacijos įvadų įrengimo gyvenamajam namui padaryta neištyrus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, dėl to apelianto (ieškovo) argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

59. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė dalį priešieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo už įvadų įrengimą, nepagrįstai nukrypo nuo eksperto nustatytos įvadų įrengimo vertės. Apeliantė (atsakovė) savo poziciją grindžia argumentais, kad Ekspertizės akte nurodyti duomenys, jog įrengti visi įvadai. Nustatyta, kad Ekspertizės akte (išvada 1 klausimu dėl Atliktų darbų akto 3 pozicijos) ekspertas nurodė, jog apžiūros metu nustatyta, kad grilinės pastato ir svečių namams pastato zonoje įvadai yra įrengti, o kituose pastatuose įrengtų įvadų nuotraukos yra pateiktos byloje. Kaip tai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Ekspertizės akte ekspertas nedetalizavo, kurioje iš byloje esančių 2019 m. padarytų nuotraukų, būtų matomi garažo komunikacijų įvadai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės atliktų tokio pobūdžio darbų mastą, įvertino ir šalių susirašinėjimo duomenis. Apeliantė (atsakovė) neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė būtų teikusi ieškovui suderinti grilio pastato lokalinę sąmatą, taip pat nėra duomenų, jog siųstos garažo ir svečių namų lokalinės sąmatos būtų buvusios suderintos su ieškovu. Nors apeliantė (atsakovė) teigia, kad teismas neįvertino atsakovės pateiktos atliktų darbų schemos, tačiau atsakovė nenurodo, kokie konkretūs kiti bylos duomenys pagrindžia nurodomos schemos turinį. Apeliantė nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu neįvertino kokių nors konkrečių byloje esančių įrodymų, tačiau remiasi iš esmės tik Ekspertizės akto duomenimis. Akcentuotina, kad Ekspertizės aktą pirmosios instancijos teismas įvertino kitų bylos įrodymų visumoje.

60. Apeliantės (atsakovės) teiginiai, kad ieškovui nepateikus jokių priešingų įrodymų yra akivaizdu, jog, vykdydama įvadų įrengimo darbus, būtent atsakovė įrengė įvadus ir į grilio pastatą, ir į svečių namą, ir į garažą. Šie apeliantės argumentai atmestini, kadangi atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti savo priešieškinio reikalavimų pagrindą (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip minėta anksčiau, vien tai, kad priešinga šalis (šiuo atveju ieškovas) nepateikia priešingų įrodymų savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta (šiuo atveju atsakovė), tas aplinkybes įrodė, tai yra tik vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas nusprendžia, ar įrodinėjimo pareigą turinti šalis ją įvykdė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė teismui pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog būtent atsakovė atliko kokius nors darbus dėl kitų ginčo objekte numatytų statinių, o vien aplinkybė, kad grilio pastato ir svečių namų pastato zonoje įvadai jau yra įrengti, pagrįstai nepripažinta patvirtinančia, kad šiuos darbus atliko atsakovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į šalims tenkančią įrodinėjimo naštą ir padarė pagrįstas išvadas, įvertinęs bylos įrodymų visumą.

61. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas dėl komunikacijų įvadų įrengimo darbų, nei padarytos skundžiamame sprendime. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai dėl nurodytų darbų atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl žemės darbų

62. Apeliaciniuose skunduose abi šalys iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pasisakyta dėl žemės darbų. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovės argumentais, kad būtent atsakovė atliko žemės darbus objekte, taip pat, ieškovo vertinimu, ekspertas, atlikdamas statybos darbų vertinimą, neįvykdė savo pareigos nustatyti darbų kainą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangovė turi teisę į 2 312,10 Eur ((53,04 kub. m + 203,86 kub. m x 9 Eur/kub. m) (be PVM) atlyginimą nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Ekspertizės akte pateiktomis eksperto išvadomis dėl atliktų žemės darbų faktinio kiekio ir vertės, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įskaitant eksperto išvados vertinimą.

63. Atliktų darbų akto Nr. PA001 4 eilutėje atsakovė nurodė atlikusi 1 440 kub. m žemės darbų, įrengiant žvyro–skaldos mišinių pasluoksnį su drenažo sistema ir įrengiant požemines komunikacijų trasas; atsakovė įvertino, kad šių darbų kaina yra 12,962 Eur/kub. m, iš viso 14 777 Eur. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad atsakovė atliko žemės darbus, kurių kiekis yra ne mažesnis nei 867,78 kub. m, o vertė – 7 810,02 Eur be PVM (867,78 kub. m x 9 Eur/kub. m). Pažymėtina, kad Ekspertizės akte nustatytas mažesnis žemės darbų kiekis (867,78 kub. m), nei nurodytas atsakovės pateikto Atliktų darbų akto Nr. PA001 4 eilutėje (1 440 kub. m). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė UAB „Dercus“ apeliaciniame skunde iš esmės remiasi Ekspertizės akte nustatytu žemės darbų faktiniu kiekiu (867,78 kub. m), tačiau kartu apeliaciniame skunde dėstomais argumentais dėl galimo 1,2 sutankinimo koeficiento taikymo ir darbų vertei apskaičiuoti taikytinos galimos kainos (11 Eur), teigia, kad atliktų žemės darbų kaina turėtų būti didesnė (nei nurodyta Ekspertizės akte) ir sudaro 11 454,70 Eur ((867,78 kub. m x 1,2) x 11 Eur).

64. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atliktų žemės darbų, skundžiamame sprendime konstatavo, kad byloje yra įrodyta tik tai, jog atsakovė atliko žemės darbus pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatų statybai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada padaryta pagrįstai, tinkamai paskirsčius šalims tenkančias įrodinėjimo pareigas ir įvertinus visumą byloje esančių įrodymų.

65. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Sutarties priedu esančiose lokalinėse sąmatose Nr. P L5.76.3a (pirties pastato) ir Nr. P L5.76.3 (gyvenamojo namo) žemės darbų šių pastatų pamatams įrengti vertė nurodyta 0 Eur, dėl kitų pastatų (svečių namų, garažo, grilio pastato) šalių pasirašytų lokalinių sąmatų į bylą nepateikta, iš šalių pasirašyto Sutarties priedo Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ (1 eilutė) yra pagrindas vertinti, jog šalys Sutartimi buvo numačiusios papildomų darbų atlikimo ginčo objekte galimybę, vieni iš tokių darbų – žemės darbai. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto (ieškovo) akcentuojamus argumentus, jog įrodymų vertinimas yra teismo pareiga. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Ekspertizės akte nurodytas įvertinimas, jog visus žemės darbus atliko atsakovė, grindžiamas tik tuo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad tuo pačiu metu, kai atsakovė objekte vykdė rangos darbus, tame pačiame objekte būtų dirbęs kitas rangovas, o ieškovas taip pat nepateikė į bylą dokumentų, kurie paneigtų, kad kažkuriuos žemės darbus atliko ne atsakovė. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas Ekspertizės akto duomenis vertino tiek atsižvelgdamas į šiuo atveju šalims tenkantį įrodinėjimo naštos paskirstymą, tiek ištyręs ir įvertinęs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu.

66. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino statinio techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovės I. L. bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, kad prieš atsakovei pradedant darbus, statybvietėje jokių darbų nebuvo atlikta. Apeliantė (atsakovė) teigia, kad jos pateiktose statybvietės fotonuotraukose užfiksuota ir Ekspertizės akte bei atsakovės atliktų darbų akte užfiksuoti žemės darbų plotai ir kiekiai yra iš esmės didesni nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau ieškovas savo apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovės pateiktose fotonuotraukose užfiksuota informacija nėra pakankama identifikuoti, kas atlieka statybos darbus (ieškovas ar atsakovė). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės į bylą pateiktas fotonuotraukas, taip pat kartu įvertino bylos duomenis, jog nuotraukose užfiksuotas ekskavatorius–krautuvas priklauso UAB „Minsita“ (procesinio dokumento Nr. DOK-1974 priedai; procesinio dokumento Nr. DOK‑48880). Nors ieškovas savo apeliaciniame skunde kelia abejones, kad 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitos faktūros MIN Nr. 0198 ir 2019 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvito MIN Nr. 12/03 duomenys nelaikytini patvirtinančiais ekskavatorių paslaugų apmokėjimą rašytinais įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojo apklausto UAB „Minsita“ direktoriaus P. D. paaiškinimus apie tai, kad būtent atsakovė UAB „Dercus“ iš jo vadovaujamos įmonės buvo išsinuomojusi ekskavatorių darbams ginčo objekte. Ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, siejami su atsakovės statybos technikos samdymu, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė ginčo objekte atliko tam tikros apimties žemės darbus, pagrįstumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovė ginčo objekte atliko tam tikros apimties žemės darbus, taip pat įvertino ir paties ieškovo bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinamus, o šių pirmosios instancijos teismo įvertintų duomenų apeliantas (ieškovas) neginčija.

67. Atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti savo priešieškinio reikalavimų pagrindą, o ieškovui – atsikirtimus į atsakovės priešieškinį (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad visus žemės darbus atliko pats, ūkio būdu, jam padėdavo jo sūnūs bei draugai, jis asmeniškai apmokėdavo statybos technikos samdymo išlaidas, tačiau pažymėtina, kad ieškovas savo atsikirtimams pagrįsti konkrečių duomenų, kurie paneigtų, jog kažkuriuos žemės darbus atliko ne atsakovė, nepateikė. Tačiau, kaip nurodyta anksčiau pasisakant dėl įrodinėjimo naštos, tokia aplinkybė yra tik vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas nusprendžia, ar įrodinėjimo pareigą įvykdė šią pareigą turinti šalis (šiuo atveju atsakovė).

68. Apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Ekspertizės akte nurodytu žemės darbų kiekiu (867,78 kub. m), atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad būtent atsakovei (rangovei) tenka pareiga įrodyti ginčo darbų, šiuo atveju žemės darbų, atlikimo faktą ir apimtį; atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis). Priešingai, nei nurodo apeliantė (atsakovė) pirmosios instancijos teismas įvertino P. D. paaiškinimus, kad atsakovė samdė techniką žemės darbams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl žemės darbų, atliktų ginčo objekte, apimties padarytos ne tik apeliantės (atsakovės) akcentuojamų kelių sąskaitų, pagrindžiančių 60 kub. m smėlio–žvyro ir 51,43 kub. m žvirgždo transportavimo į statybvietę faktą, pagrindu, bet ir įvertinus šalių susirašinėjimo duomenis, jog atsakovė su techninę priežiūra atlikusios įmonės vadove derino tik pirties pastato ir gyvenamojo namo drenažo, kuriems atlikti reikalingi žemės darbai, įrengimo eskizus. Taigi apeliantės akcentuojamų sąskaitų duomenys nebuvo lemiantys pirmosios instancijos teismo išvadas, dėl to apeliantės (atsakovės) argumentai, jog atsakovė medžiagų nepirko, o jas pirko ieškovas, neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumui. Nors apeliantė (atsakovė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atliktų darbų schemos, tačiau atsakovė nenurodo, kokie kiti konkretūs bylos duomenys dėl nurodytų darbų detaliai pagrindžia schemos turinį.

69. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalims tenkančias įrodinėjimo pareigas, pagrįstai įvertino tai, jog byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia atsakovės atliktų žemės darbų apimtį tik dėl pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatų statybos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė UAB „Dercus“ nepateikė teismui pakankamų įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pripažinti įrodyta aplinkybę, jog atsakovė atliko žemės darbus dėl kitų ginčo objekte buvusių statinių, taip pat kad atsakovė būtų įrengusi medžiagų saugojimo aikštelę ir privažiavimus prie statinių.

70. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas dėl drenažo tranšėjų gylio, rėmėsi 0,5-0,6 m jų gyliu, nors į bylą yra pateikta tranšėjų gylio fotonuotrauka dėl 1,6 m gylio. Visų pirma, pastebėtina tai, kad Ekspertizės akte (išvada 1 klausimu dėl Atliktų darbų akto 4 pozicijos) nurodyta, kad visas drenažo sistemos vamzdynų ilgis (pagal 3 pastatų perimetrą) – 150,44 m, o tai reiškia, jog drenažą įrengiant 1 metro gylyje ir kasant 0,5 m pločio tranšėjas, reikalingas žemės darbų kiekis yra 75,22 kub. m (150,44 m x 1 m x 0,5 m). Iš nurodytų duomenų matyti, kad žemės darbų kiekio apskaičiavimui panaudoti duomenys apie drenažo įrengimą 1 metro gylyje. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ekspertizės akte nurodytą skaičiavimo būdą, atsižvelgė į duomenis apie 1 metro gylio 0,5 m pločio tranšėjas ir nusprendė, kad drenažo sistemai įrengti reikalingas žemės darbų kiekis tik pirties pastato ir gyvenamojo namo (t. y. 2 pastatų) pamatų statybai buvo 53,04 kub. m (106,08 x 1 x 0,5). Antra, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad byloje nėra pateikta pakankamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, jog visame perimetre būtų buvusios kasamos gilesnės – atsakovės akcentuojamo 1,6 m gylio – tranšėjos. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės (atsakovės) argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis dėl drenažo tranšėjų gylio.

71. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad teismo posėdyje ekspertas D. K. paaiškino, jog apskaičiuojant ekspertizės akte nurodytą atliktų žemės darbų kiekį – 867,78 kub. m (7 810,02 Eur sumos be PVM) nebuvo įvertintas pagrindų tankinimo koeficientas, todėl nurodytą žemės darbų kiekį reikia padauginti iš 1,2 koeficiento. Nustatyta, kad ekspertas D. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė paaiškinimus dėl žemės darbų kiekio apskaičiavimo, nurodė, kad vertino atliktą kiekį (2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 8 min. 40 sek. – 1 val. 13 min.). Eksperto paaiškinimai dėl koeficiento taikymo jo sudarytam apskaičiavimui ar dėl galbūt taikytino koeficiento dydžio nebuvo kategoriški ir vienareikšmiai. Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, bylos nagrinėjimo metu kėlusi klausimą dėl tankinimo įtakos nustatant darbų apimtis, šiuo aspektu papildomos ekspertizės neprašė, papildomų konkrečių įrodymų apie kitokį žemės darbų kiekį neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą vadovautis eksperto išvadoje pateiktu apskaičiavimo metodu.

72. Apeliaciniuose skunduose tiek ieškovas, tiek atsakovė nesutinka su žemės darbų vertei apskaičiuoti pirmosios instancijos teismo taikyta kaina (t. y. 9 Eur / kub. m), kuri darbų vertei apskaičiuoti panaudota ir Ekspertizės akte (išvada 1 klausimu dėl Atliktų darbų akto 4 pozicijos). Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad ekspertas, atlikdamas statybos darbų vertinimą savo pareigos nustatyti darbų kainą neįvykdė, nepateikė jokios metodikos arba lokalinės sąmatos dėl jos apskaičiavimo, neatsižvelgė į statybos metu buvusias rinkos kainas, rėmėsi Sutarties priede Nr. 2 nurodytomis kainų žirklėmis nuo 9 Eur iki 13 Eur. Atsakovė, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas žemės darbams įkainį, neužtikrino teisingumo ir sąžiningumo principo laikymosi, ir teigia, kad ginčo atveju turėtų būti protinga ir teisinga pritaikyti Eksperto nustatytų atsakovės faktiškai paliktų objekte atliktų žemės darbų kiekiui vidutinį šalių sulygtą įkainį – 11 Eur / kub. m.

73. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ekspertas D. K. pateikė paaiškinimus dėl žemės darbų vertei apskaičiuoti taikytinos kainos ir nurodė, kad atsižvelgė į prie Sutarties pateiktą priedą Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ ir jame nurodytus duomenis apie 9–13 Eur/kub. m (be PVM) įkainį; eksperto vertinimu, darbai nesudėtingi, todėl jis rėmėsi mažesne verte; taip pat nurodė, kad rangovės pateiktame paaiškinime dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 4 eilutės nurodyto 12,96 Eur/kub. m be PVM įkainio jis nevertino, pažymėjo, kad tai sutartinis klausimas (2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. – 48 min. 45 sek.; 1 val. 39 min. – 1 val. 41 min. 46 sek.). Nustatyta, kad Sutarties priede Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ 1 eilutėje nurodytas 9–13 Eur/kub. m (be PVM) įkainis už papildomus žemės darbus (privažiavimo ir kiemo aikštelių formavimas, papildomas sluoksnio po plokštuminiais pamatais storinimas ir pan.). Atsakovės Atliktų darbų akte atsakovė nurodė žemės darbams taikiusi 12,962 Eur / 1 kub. m (be PVM) įkainį.

74. Pastebėtina tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde remiasi deklaratyviais argumentais, jog ekspertas 9 Eur/kub. m žemės darbų įkainį nustatė niekuo nepagrįsta metodika ir nepagrįstai darbų kainai nustatyti nesinaudojo „Sistela“ programa, taip pat ieškovas deklaratyviai teigia, kad nėra jokių duomenų, jog teismo parinkta kaina atitinka statybos metu panašaus pobūdžio darbų rinkos kainą. Tačiau ieškovas nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ieškovo argumentus ir sudarytų pagrindą vertinti, kad nurodytas darbų įkainis yra techniškai nepagrįstas ar neatitiko statybos metu panašaus pobūdžio darbų rinkos kainos. Pastebėtina ir tai, kad atsakovės byloje pateiktame paaiškinime dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 4 eilutės nurodytas 12,96 Eur/kub. m įkainis, tačiau konkretus įkainio pagrindimas nepateiktas. Apeliaciniame skunde atsakovė, teigdama, kad turėtų būti protinga ir teisinga pritaikyti Eksperto nustatytų atsakovės faktiškai paliktų objekte atliktų žemės darbų kiekiui vidutinį šalių sulygtą įkainį – 11 Eur/kub. m, taip pat nepateikė jokių objektyvių argumentų dėl nurodomo įkainio dydžio pagrindimo. Taigi abi bylos šalys nenurodė konkrečių objektyvių įkainio nustatymui reikšmingų duomenų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, pagrįstai įvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad šalims nesusitarus dėl konkrečios žemės darbų kainos šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti mažiausią Sutartyje nurodytą 9 Eur/kub. m žemės darbų įkainį, kurį taikė ir ekspertas (CK 1.5 straipsnis).

75. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog už žemės darbus ginčo objekte ieškovas atsakovei yra skolingas 2 312,10 Eur ((53,04 kub. m + 203,86 kub. m) x 9 Eur/ kub. m) (be PVM). Šalių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas. Išdėstytų motyvų pagrindu atmestini ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovė teigia, jog atsakovės faktiškai paliktų objekte atliktų žemės darbų kaina – 11 454,70 Eur ((867,78 kub. m x 1,2) x 11 Eur).

Dėl apeliacinių skundų argumentų dėl statybos darbams panaudotų medžiagų

76. Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl medžiagų (geotekstilės įsigijimo išlaidų ir drenažo medžiagų) įsigijimo išlaidų kompensavimo.

77. Atliktų darbų akto Nr. PA001 5 eilutėje atsakovė nurodė savo įrodinėjamiems statybos darbams panaudojusi drenažo medžiagų už 592,17 Eur (be PVM). Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovės prašomą priteisti drenažo medžiagų kainą proporcingai įrodytai drenažo darbų apimčiai ir konstatavo, kad atsakovei priklauso 417,56 Eur (106,08 x 592,17 / 150,44) (be PVM) suma už drenažo medžiagas. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė neįrodė drenažo medžiagų įsigijimo. Teisėjų kolegija ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik ieškovo skunde akcentuojamus argumentus, tačiau įvertino ir kitus byloje esančius įrodymus.

78. Atsakovė byloje pateikė UAB „Sanistal“ 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA-19000884638 592,17 Eur (be PVM) sumos (716,53 Eur su PVM) (procesinio dokumento Nr. DOK-13429 priedas). Apeliantas (ieškovas) neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ši sąskaita yra atsakovės apmokėta. Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės įgytos medžiagos pagal 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA-19000884638 buvo skirtos ieškovo poreikiams. Pažymėtina, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog minėtoje sąskaitoje nėra duomenų, kurie leistų nuspręsti, ar minėtos medžiagos buvo įsigytos būtent ginčo objektui, tačiau kartu įvertino ir kitus byloje esančius duomenis. Priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo įvertinti apelianto (ieškovo) akcentuojamo UAB „Sanistal“ 2023 m. birželio 16 d. rašto duomenys (t. 4, b. l. 125). Apelianto pažymimame UAB „Sanistal“ 2023 m. birželio 16 d. rašte nurodoma, kad nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. UAB „Dercus“ ėmė prekes su sąlyga, kad netikusias projektui grąžins, todėl buvo išrašoma visų per mėnesį pateiktų prekių PVM sąskaita faktūra po prekių grąžinimo 2019 m. gruodžio 13 d. Iš šių duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. AAA-19000884638 išrašyta už pateiktas prekes, kaip minėta anksčiau, sąskaita apmokėta. Nors apeliantas pažymi, kad atsakovės darbų pabaiga objekte buvo 2019 m. lapkričio 20 d., tačiau šie argumentai, įvertinus nurodytą prekių teikimo laikotarpį, nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad prekės nesusijusios su ginčo objektu.

79. CK 6.647 straipsnis numato, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek apelianto (ieškovo) akcentuojamą CK 6.647 straipsnio reglamentavimą, tiek kitus bylos faktinius duomenis. Pirmosios instancijos teismas įvertino ekspertizės akte pateiktus duomenis ir pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė ginčo objekte atliko tam tikrą nustatytą drenažo darbų kiekį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą vertinti, jog šiems darbams atlikti atsakovė panaudojo reikiamas medžiagas. Apelianto (ieškovo) argumentai, kad atsakovė neįrodė drenažo medžiagų įsigijimo, nurodytų išvadų nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis, kad Sutarties priedo Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ 1 eilutėje šalių aptarta papildomų žemės darbų kaina neapėmė medžiagų kainos, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas (užsakovas) byloje nepateikė jokių duomenų apie savo pirktas medžiagas ginčo objektui. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino duomenis, jog atsakovės įsigytos drenažo medžiagos ir kiekiai yra artimi tiems, kurie turėjo būti panaudoti įrengiant drenažo sistemą. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas turi apmokėti rangovo įgytą medžiagą, nemotyvuota.

80. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi atlyginti atsakovei 400,66 Eur (be PVM) išlaidas už geotekstilę, sunaudotą po pirties ir gyvenamojo namo pamatais, taip pat nesutinka, kad ieškovas turi sumokėti PVM. Apeliantas savo poziciją dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo grindžia argumentais, kad Sutarties prieduose Nr. P L5.76.3 ir Nr. P L5.76.3a šalys nebuvo aptarusios medžiagų įsigijimo išlaidų pasiskirstymo – geotekstilės įsigijimo išlaidų atlyginimo. Tačiau apeliantas (ieškovas) neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų (pasisakant dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 6 eilutėje nurodytos medžiagos pasluoksniams panaudojimo statybos darbuose), kad atsakovė rašytiniais įrodymais – UAB „ViaCon Baltic“ pateiktomis trimis PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė neaustinės geotekstilės įsigijimo medžiagos vertę. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad geotekstilė, kurią įsigijo atsakovė, buvo panaudota ginčo objekto statybos darbams. Apeliantas (ieškovas) taip pat iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo objekte atsakovės sunaudoto geotekstilės kiekio (785,6 kv. m (679,52 + 106,08)) po pirties ir gyvenamojo namo pamatais ir jų drenažo tranšėjoms kloti. Ieškovas neteigia, kad nurodyti darbai atlikti iš ieškovo, kaip užsakovo, rangovei pateiktos medžiagos (geotekstilės). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė panaudojo reikiamas medžiagas ieškovo objekte, jų įsigijimas pagrįstas būtent PVM sąskaitomis faktūromis, darytina išvada, kad pirmosiose instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei pasluoksniams panaudotos medžiagos kainą.

81. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Dercus“ nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamo teismo sprendimo dalyje dėl darbų pamatų plokštei įrengti nepagrįstos. Apeliantė (atsakovė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies paneigia atsakovės pateiktus medžiagų įsigijimo dokumentus, vien dėl to, kad dokumentų išrašymo datos nesutampa su Atliktų darbų akte nurodyta darbų data ir daro išvadą, kad neva nėra įrodyta, jog tos medžiagos įsigytos būtent ginčo objektui, tačiau byloje nėra įrodymų, kad kokiam kitam objektui būtų šios medžiagos panaudotos. Vertinant nurodytus argumentus, pirma, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog Atliktų darbų akto Nr. PA001 11 eilutėje (plėvelės hidroizoliacijai – 76,36 Eur (be PVM) nurodytos išlaidos nėra įrodytos, buvo motyvuotos ir pagrįstos Ekspertizės akto duomenimis (išvada 1 klausimu dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 11 pozicijos), jog nenustatyta, kur ginčo objekte galėjo būti panaudota plėvelė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ekspertizės akte (išvada 1 klausimu dėl Atliktų darbų akto Nr. PA001 13 pozicijos) taip pat nurodyta, kad atsakovė nepateikė konkrečių sąskaitų, todėl nėra galimybės įsitikinti, jog atsakovė faktiškai patyrė šias išlaidas. Antra, atsakovė apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, su kokių medžiagų įsigijimo dokumentų įvertinimu, priimant skundžiamą teismo sprendimą, nesutinka, taip pat nenurodo argumentų, pagrindžiančių, jog konkrečios medžiagos panaudotos ginčo objekte. Esant tokioms aplinkybėms, nurodyti atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl ieškovo ir atsakovės byloje pareikštų reikalavimų

82. Ieškovas apeliaciniame skunde pateikia argumentus, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog ieškinys yra atmestas visiškai, nepagrįsti ir prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, o tai turėjo įtakos teismo išvadai dėl pagrindo nepriteisti kompensuojamųjų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymui. Ieškovas šią savo poziciją iš esmės grindžia apeliacinio skundo argumentais, kad šalys Sutartimi susitarė (lokalinėse sąmatose Nr. P L5.76.3 ir Nr. P L5.76.3a numatė) tik dėl tam tikros dalies darbų, dėl to pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovė pagal Sutartį atliko 4 607,22 Eur (be PVM) vertės darbus arba 5 574,74 Eur vertės, ieškovo vertinimu, atsakovė liko skoloje ieškovui pagal Sutartį – 1 425,26 Eur (7 000 Eur – 5574,74 Eur). Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsi.

83. Pažymėtina, kad avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už būsimus darbus. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba avansą sumokėjusiai šaliai (jei avansas yra didesnis už realiai kitos šalies pagal sutartį atliktų darbų, už kuriuos jis mokėtas, vertę), arba darbus atlikusiai šaliai (jei avansas yra mažesnis už realiai atliktų darbų kainą). Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).

84. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad, atsižvelgiant į šalių pasirašytą Sutarties priedo Nr. 2 „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“, šalys Sutartimi buvo numačiusios papildomų darbų atlikimo ginčo objekte galimybę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydama Sutartį ir šalių žodinį susitarimą dėl papildomų statybos darbų (žemės darbų pirties pastato ir gyvenamojo namo pamatams įrengti) atlikimo, ginčo objekte atliko statybos darbų ir panaudojo medžiagų, kurių bendra vertė 7 584,74 Eur (be PVM), tai sudaro 9 177,54 Eur su PVM (7 584,74 + 1 592,80). Skundžiamo teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės atmestas pirmosios instancijos teismui nustačius, jog teismo nustatyta atsakovės atliktų statybos darbų ir panaudotų medžiagų vertė (9 177,54 Eur) viršija ieškovo sumokėto avanso (7 000 Eur) dydį, ir nustačius pagrindą iš dalies patenkinti atsakovės priešpriešinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir išvestinį ieškovo reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovės delspinigius.

85. Papildomai pastebėtina tai, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl aritmetinės klaidos neturi esminės reikšmės ieškovo reikalavimo pagrįstumo vertinimui.

86. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovės UAB „Dercus“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies ir atsakovei iš ieškovo priteisė 2 177,54 Eur (9 177,54 – 7 000) skolos.

87. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Atsakovės teigimu, Sutartis yra rašytinė, o jos sudedamąja dalimi yra žemės darbų sąmata (Sutarties 11.10 punktas, priedas „b“), todėl šios sąmatos įgyvendinimas yra siejamas pagrindinės Sutarties įgyvendinimu nepriklausomai nuo to, kad Sutarties priede nurodomų darbų įgyvendinimas vyko žodinių pavedimų tvarka. Atsakovės vertinimu, šalis (ieškovas) pažeidusi atsiskaitymo pagal Sutartį prievolę privalo mokėti joje nustatyto dydžio netesybas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį atsakovės reikalavimą.

88. Vertinant atsakovės nurodytus argumentus pažymėtina tai, kad nors atsakovės nurodomas „Galimų papildomų darbų sąrašas ir įkainiai“ buvo Sutarties priedas ir byloje nustatyta, kad buvo atlikti papildomi darbai, tačiau nagrinėjamu atveju šalys nesilaikė Sutarties 11.7 punkte numatytos tvarkos, atsiradus šioje sutartyje nenumatytų darbų, susitarimą dėl tokių darbų užfiksuoti atskirais raštiškais susitarimais, ir papildomi darbai buvo atlikti pagal šalių žodinį susitarimą. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovo sumokėto avanso pakako Sutartyje numatytiems ir atsakovės atliktiems darbams padengti, pagrįstai įvertino, kad už kitus darbus, dėl kurių rašytinio susitarimo nebuvo, delspinigiai negali būti apskaičiuojami (CK 6.72 straipsnio). Pastebėtina ir tai, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo patenkintas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo kompensuojamąsias palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį dėl termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

89. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

90. Apeliaciniuose skunduose tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo nesutikimo argumentus su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šalių pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

91. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal ieškinio ir priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą taip: pusę kiekvienos iš šalių išlaidų skirstant pagal ieškinio rezultatą (ieškinys atmestas), pusę – pagal priešieškinio rezultatą (vertinant, kad 50 proc. priešieškinio atmesta (neturtinis reikalavimas dėl sutarties nutraukimo), o turtinis reikalavimas (dėl darbų apmokėjimo ir išvestiniai reikalavimai dėl delspinigių, palūkanų priteisimo) patenkintas iš dalies – 9 proc.; bendrai patenkinta 4,5 proc. viso priešieškinio). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstė laikydamasis CPK 93 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosiose instancijos teismo motyvais dėl ieškovo ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal ieškinio ir priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą skundžiamame teismo sprendime nurodytu būdu.

92. Kaip nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovo ieškinys atmestas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pusę ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstė pagal ieškinio išnagrinėjimo baigtį, o kitą pusę – proporcingai atmestai priešieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstai išspręsta išimtinai pagal priešieškinio rezultatą, atmestini kaip nepagrįsti.

93. Atsakovė apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu grindžia argumentais, kad atsakovės priešieškinis yra patenkintinas iš esmės ir atsakovės išlaidos turėtų būti priteistos iš esmės visa apimtimi. Šią poziciją atsakovė grindžia motyvais, jog byloje atlikta ekspertizė patvirtino 64 proc. (18 476,37 Eur) atsakovės priešieškiniu reikalautos skolos sumos (21 567,91 Eur) atėmus 7 000 Eur avansą (18 476,37 x 100 / 28 567,91). Teisėjų kolegija šiuos apeliantės (atsakovės) argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, numatantį, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, į tai, kad skundžiamu teismo sprendimu atsakovei priteista tik 2 177,54 Eur skolos, nenustatyta pagrindo vertini, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

94. Ieškovas, apeliaciniame skunde prašydamas ištaisyti patikslintame ieškinyje padarytą aritmetinę klaidą, kartu nurodė prašymą grąžinti ieškovui permokėtą žyminį mokestį. Ieškovas už byloje ieškiniu su jo patikslinimu reiškiamus reikalavimus yra sumokėjęs 317 Eur žyminio mokesčio (210 Eur už pradinį ieškinį (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį – 140 Eur už turtinį reikalavimą ir 75 Eur už neturtinį reikalavimą) ir 107 Eur už patikslintą ieškinį (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį, už neturtinį reikalavimą dėl įpareigojimo atkurti statybos darbų žurnalą su paslėptų darbų aktais). Kaip nurodyta anksčiau, nenustatyta pagrindo pripažinti apelianto nurodomą aritmetinę klaidą. Tačiau, įvertinus tai, kad ieškovas pradinį ieškinio reikalavimą patikslintame ieškinyje sumažino iki 4 745,42 Eur skolos sumos, yra pagrindas grąžinti 33 Eur žyminio mokesčio (140 Eur – 107 Eur) dalį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

95. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

96. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė abi šalys, tačiau abiejų šalių pateikti apeliaciniai skundai buvo atmesti, šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir šalys paliktinos prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 13 d. „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 25.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAurimas BrazdeikisVilija Valantienė