- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- II-214-890/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00118-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
- Kategorijos
- 17.11.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), vedusio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-3557-2024 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas A. B. 2024 m. kovo 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad A. B. 2024 m. kovo 12 d., 08.25 val., Šilutės pl. – Vilniaus pl., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jo vairuoti, t.y. vairavo šį automobilį ir tempė priekabą neįgijęs teisės vairuoti tokio transporto priemonių junginio. Tokiu būdu A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje (b.l. 5-6).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-3557-2024, nustačius vieną A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams (b.l. 4).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. balandžio 12 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto A. B. skundas dėl Institucijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad jis nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu. Skunde pareiškėjas nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu jis pateikė pažymą iš darbovietės UAB (duomenys neskelbtini), kad iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į darbą, esantį Gargždų mieste, jis vyksta automobiliu. Autobusai kursuoja tik iki Gargždų miesto, o UAB (duomenys neskelbtini) įsikūrusi 3 km nuo Gargždų autobusų stoties, todėl lieka tik važiavimas taksi, kas ženkliai atsilieptų jo finansinei padėčiai. Pažymi, jog jis serga nepagydoma autoimunine – reumatine liga (duomenys neskelbtini). Dėl šios ligos jam sukausto visą stuburo sritį, jaučiami stiprūs skausmai. Liga ilgainiui sąnarius visiškai suardo ir stuburas tampa nejudrus. Be medikamentinio gydymo šiai ligai suvaldyti būtinai reikalinga pastovi fizinė medicina ir reabilitacija (mankštos baseine). Specialiosios teisės atėmimas labai stipriai apsunkintų jo ligos gydymą ir priežiūrą, nes jis privalo lankytis pas gydytojus ir atlikti fizinę reabilitaciją Klaipėdoje, o pats gyvena (duomenys neskelbtini). Jis dirba, todėl naudojimasis viešuoju transportu priverstų atsisakyti medicininės priežiūros paslaugų, kurios padeda suvaldyti šią nepagydomą ligą. Taksi paslaugomis, kurios pilnai atstotų teisę vairuoti, negalėčiau pasinaudoti, dėl finansinių sumetimų, o žmona dirba darželyje, todėl nuolat jo vežioti negali (b.l. 3).
Šalies argumentai
Pareiškėjo A. B. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, todėl administracinė teisena A. B. atžvilgiu turi būti nutraukta. Į bylą yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina administracinio nusižengimo nebuvimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAK) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą reglamentuoja B teisės kategorijos. Šiuo atveju yra 3 367 kg, todėl A. B. turėjo teisę važiuoti ir vilkti priekabą. Automobilio „Subaru“ masė yra 1 602 kg, priekabos masė – 1 765 kg. Šiuo atveju neviršija reikalavimų. Šiuo atveju junginio leidžiamoji masė neviršijo 3 500 kg. Atsižvelgiant į tai, prašo, kad pareiškėjo A. B. atžvilgiu administracinė teisena būtų nutraukta. Jeigu teismas vertintų, jog yra administracinio nusižengimo sudėtis, prašo pareiškėjo A. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
Pareiškėjas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tikrai nežinojo, jog jis negali tempti priekabos. Kai jį sustabdė policija, jis jautėsi nustebęs, nes negalvojo, jog daro administracinį nusižengimą. Jis buvo įsitikinęs, kad gali važiuoti automobiliu su priekaba. Jam nuo teisių laikymo momento buvo užsifiksavę skaičiai – 3 500 kg, t.y. jog jis gali vairuoti tokį junginį. Jis serga sunkia liga, kuri turi didelę įtaką jo gyvenimo būdui. Jam dažnai reikia važinėtis į reabilitacijas, pas gydytojus kraujo perpylimui ir pan. Neturint teisės vairuoti, tikrai būtų patiriamos didelės finansinės išlaidos. Taip pat jis augina dvi dukras, kurias reikia vežioti. Jis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau visas paskirtas administracines nuobaudas – baudas – yra sumokėjęs. Jų šeima turi du automobilius. Abu automobiliai registruoti jo vardu. Žmonai skiriamos nuobaudos taip pat būna jo vardu. Administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs ar padaryti iš piktybinių paskatų. Jam specialioji teisė tikrai labai reikalinga.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. B. skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad asmenį charakterizuojanti medžiaga yra, jog A. B. nuo 2019 metų įvykdė 19 KET pažeidimų, iš jų 10 pagal ANK 416 straipsnį, tačiau akivaizdu, jog A. B. tinkamų išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėja kelių eismo taisykles. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nuomone išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – sukeliami nepatogumai buityje, apsunkintas vykimas į darbą ar gydymo įstaigas, nes šias aplinkybes A. B. žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir A. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo šeimą, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčiais kilti pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir A. B. skyrė minimalią piniginę baudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Nekyla abejonių, kad A. B. nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti ar keisti nutarimo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (b.l. 29-31).
Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad automobilio „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausia maksimali masė (F1) – 2010 kg.
Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad priekabos „DINO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), didžiausia maksimali masė (F1) – 1 765 kg.
Iš posėdžio metu pareiškėjo atstovo pateikto priėmimo - perdavimo akto matyti, jog pareiškėjui A. B. 20204 m. kovo 8 d. penkioms dienoms išnuomotas keltuvas Dino 13, alkūn. priek. 11.5 m/13.5 m.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2024 m. kovo 12 d., 8.25 val., Klaipėdoje, prie Šilutės pl. ir Vilniaus pl. sankryžos patikrinimui sustabdytas automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (maksimali masė iki 3,5 t). Nustatyta, kad automobilį vairavo A. B., kuris nėra įgijęs teisės vairuoti tokio junginio, vairuotojas dėl pažeidimo sutiko (b.l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo A. B. skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Pareiškėjas A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2024 m. kovo 12 d., 08.25 val., Šilutės pl. – Vilniaus pl., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jo vairuoti, t.y. vairavo šį automobilį ir tempė priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįgijęs teisės vairuoti tokio transporto priemonių junginio.
Pareiškėjo A. B. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas teismo posėdžio metu teigė, kad A. B. turėjo teisę važiuoti ir vilkti priekabą. Pažymėjo, kad automobilio „Subaru“ masė yra 1 602 kg, o priekabos masė – 1 765 kg, todėl junginio leidžiamoji masė neviršijo 3 500 kg. Šiuo atveju nepadarytas administracinis nusižengimas ir administracinė teisena A. B. atžvilgiu turi būti nutraukta. Pareiškėjo atstovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Minėto įstatymo 2 straipsnis įtvirtina, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausią leistiną masę, kadangi būtent su šiuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B kategoriją turinčiam vairuotojui (SEAKI 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymėtina, jog sprendžiant ar asmuo nepažeidžia reikalavimų dėl teisės vairuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas, aktualus yra ne faktinis tuo metu vairuoto junginio svoris, o didžiausias leistinas transporto priemonių junginio svoris.
Iš byloje pateiktų VĮ „Regitra“ registracijos liudijimų matyti, kad automobilio „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiama maksimali masė (F1) – 2 010 kg, o priekabos „DINO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiama maksimali masė (F1) – 1 765 kg. Taigi pareiškėjas vairavo transporto priemonę „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2 010 kg, su prie jos prikabinta priekaba „DINO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 1 765 kg (bendra junginio didžiausioji leidžiamoji masė – 3 775 kg).
Minėta, kad sprendžiant, ar asmuo nepažeidžia reikalavimų dėl teisės vairuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas, aktualus ne faktinis vairuoto junginio svoris, o didžiausias leistinas transporto priemonių junginio svoris. Tuo atveju, kai priekabos didžiausia leistina masė yra didesnė nei 750 kg, asmenys, turintys teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, su tokia priekaba gali vairuoti automobilį, kurio junginio su priekaba didžiausia leistina masė būtų ne didesnė kaip 4 250 kg bei turi būti išlaikę specialų egzaminą (kai junginio didžiausia leistina masė viršija 3500 kg). Nagrinėjamu atveju, automobilio priekabos didžiausia leidžiamoji masė - 2010 kg, o junginio bendra didžiausia leistina masė sudarė 3775 kg, taigi junginio didžiausia leidžiamoji masė viršijo 3500 kg ir tokį junginį leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Pareiškėjas A. B., turintis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, tokio junginio vairuoti negalėjo, nes įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „Regitra“ nebuvo išlaikęs. Taigi, bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė KET 14 punktą, nes vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas teisės vairuoti tokio junginio, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo pareiškėjo A. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – atėmimo. Ši prašymą motyvavo tuo, jog pareiškėjas serga nepagydoma autoimunine – reumatine liga, be medikamentinio gydymo šiai ligai suvaldyti būtinai reikalinga pastovi fizinė medicina ir reabilitacija (mankštos baseine). Specialiosios teisės atėmimas labai stipriai apsunkintų ligos gydymą ir priežiūrą, nes pareiškėjas privalo lankytis pas gydytojus ir atlikti fizinę reabilitaciją Klaipėdoje, o pats gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. Klaipėdos rajone. Pareiškėjas dirba, todėl naudojimasis viešuoju transportu priverstų atsisakyti medicininės priežiūros paslaugų, kurios padeda suvaldyti šią nepagydomą ligą. Taip pat jis augina dvi dukras, kurias reikia vežioti.
Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju, Institucija pripažino A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Padarytas nusižengimas nėra itin šiurkštus, nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (neviršijo greičio, vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga ir kt.). A. B. darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b.l. 10). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad A. B. serga nepagydoma autoimunine – reumatine liga - (duomenys neskelbtini), kuriai suvaldyti reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas.
Įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad nors A. B. nebuvo išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „Regitra“, tačiau pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, o tai netgi leidžia vairuoti transporto priemones su atitinkamo svorio priekabomis, be to vairuoto junginio didžiausioji leidžiamoji masė (automobilio „Subaru“ – 2 010 kg, priekabos – 1765 kg) buvo 3 775 kg ir ne itin žymiai viršijo 3500 kg didžiausią leidžiamąją masę, todėl galima spręsti, kad padarytas pažeidimas labiau atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl apsirikimo, o ne tyčia, taip pat įvertinus A. B. asmenybę (darbdavio charakterizuojamas teigiamai, už tokio pobūdžio nusižengimą praeityje nebaustas, paskirtas baudas yra sumokėjęs), kartu atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas serga nepagydoma liga ir teisė vairuoti jam yra būtina vykti pas medikus ir vykdyti darbo funkcijas, sudaro pagrindą taikyti A. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti jam už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismo vertinimu, Institucijos pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 300 eurų dydžio bauda - už šioje konkrečioje situacijoje padarytą labiau atsitiktinio pobūdžio administracinį nusižengimą leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir bus pakankama bei proporcinga A. B. padaryto nusižengimo pavojingumui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. B. skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutarimas pakeičiamas ir A. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - neskiriama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutarimą 30-ANR_N-3557-2024 administracinio nusižengimo byloje ir A. B. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.