Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovės Z. B. atstovui advokatui E. G., atsakovo atstovei advokato padėjėjai K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovui V. A. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „B.“, atsakovui – jo pavardė – „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Ieškovė nurodo, kad ir butą, ir garažą šalys privatizavo santuokos metu, už turtą tam tikromis dalimis mokėjo abi šalys, todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas. Atsakovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1968 metų buvo paskirtas jo tėvams, jis su ieškove gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovo tėvas mirė, jie su ieškove su atsakovo mama apsikeitė butais, vėliau 1992-07-29 butą atsakovas vienasmeniškai privatizavo, sumokėjo 2140 rublių grynaisiais ir 15410 rublių valstybės vienkartinėmis išmokomis, todėl butas pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe ir nedalintinas. Nurodė, kad kooperatinį garažą kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ pasistatė dar atsakovo tėvas 1970 metais, tėvas 1985 metais mirė ir atsakovas 1986 metais šį garažą paveldėjo, taigi garažas taip pat pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe ir nedalintinas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu 1992-07-29, tarp šalių santuoka sudaryta 1981-09-18. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Klaipėdos miesto valdybos ir atsakovo 1992-07-29 sudaryta sutartis, registro Nr. 5-26547, pagal kurią remiantis Klaipėdos miesto valdybos 1992-07-13 potvarkiu Nr. 442 ir įkainavimo aktu Klaipėdos miesto valdyba pardavė, o atsakovas nupirko butą, kurio bendras plotas 51.25 kv. m., bei rūsį, esančius (duomenys neskelbtini), buto bendra kaina 17550 rublių, iš kurių 2140 rublių sumokėta grynais pinigais, o 15410 rublių sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Šalys pateikė teismui savo taupomųjų knygelių kopijas, iš kurių matyti, jog įmokas už butą dalimis mokėjo ir ieškovė, ir atsakovas (b. l. 67-75, 109-112, I t.). Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), taip pat šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butų privatizavimo įstatyme buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarka bei apibrėžta, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti: 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą, o 5 straipsnyje nurodytos šios teisės įgyvendinimo sąlygos. Pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą – Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Ši įstatymo nuostata taikyta visiems nariams tos šeimos, kurios narys ar nariai yra privatizavę butą, net ir tiems, kurie neįgijo nuosavybės teisių į nupirktą butą, o tik davė sutikimą jį pirkti kitiems jos nariams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-1182/2001; 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-809/2001). Nuomininkas ir jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitarę dėl nuomojamo buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendrasavininkiais) (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis) bei įforminę buto pirkimo–pardavimo sutartį, pripažįstami įgyvendinę Butų privatizavimo įstatymu jiems suteiktą teisę privatizuoti vieną butą, todėl pagal šį įstatymą privatizuoti kito buto negalėjo. Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Dėl to, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildyta sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999, išaiškinta, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ši įstatymo pataisa apima ir turi būti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-7-311/2002, išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. R. ir A. P. v. O. R., bylos Nr. 3K-3-128/2012). Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog butas įgytas privatizavimo būdu santuokos metu, teismas pripažįsta, kad tai, jog butas pirmiausia buvo paskirtas atsakovo tėvams, jokios teisinės reikšmės neturi, taip pat reikšmės neturi ir tai, kurio iš sutuoktinių lėšomis butas įgytas, ir kokiomis dalimis sutuoktiniai už butą mokėjo, Taigi darytina išvada, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir yra dalintinas nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką, o atsakovo argumentai, jog šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas prašo pripažinti, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, nes garažas paveldėtas po atsakovo tėvo mirties. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pagal 1986-01-28 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, po A. B., t. y. atsakovo tėvo, mirties atsakovas paveldėjo pajus sumoje 364 rubliai, įmokėtas už kooperatinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“, ½ dalį lengvojo automobilio VAZ-2101, 1973 metų laidos, vėliau 1986-02-26 įvyko garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas, kurio metu nutarta atsakovą priimti kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nariu ir perduoti jam A. B. pajinį įnašą ir naudojimąsi XV korpuso Nr. 2 garažu. Pagal turto įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį, turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, jog atsakovas po savo tėvo mirties paveldėjo ne garažą kaip nekilnojamąjį turtą, o tik teisę turtu naudotis, nuosavybės teisė į garažą įregistruota tik 1992-02-05, VĮ „Registrų centras“ duomenimis įregistravimo pagrindas 1992-02-05 Garažų statybos kooperatyvo pažyma, o ne paveldėjimo teisės liudijimas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog turtas įgytas asmeninėn atsakovo nuosavybėn, nenustatyta, taigi garažas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir yra dalintinas.

Išanalizavus ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto turto masę bei prievolių pobūdį ir dydį, sudarytinas turto balansas. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad šalių santuokos metu įgytą turtą sudaro butas, kurio bendras plotas 51.25 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 120000 Lt, negyvenamoji patalpa – garažas, kurio bendras plotas 17.42 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 7090 Lt, keleivinis automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1988, vertė 2000 Lt.

Ieškovė prašo jai priteisti 54/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui 46/100 dalis buto, taip pat prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Atsakovo atstovė advokato padėjėja K. P. teismo posėdžio nurodė, jo, jei butas būtų pripažintas, bendru santuokiniu turtu, atsakovui turėtų būti priteista didesnė dalis buto, nes atsakovas gyvena Lietuvoje, o ieškovė užsienyje, atsakovas butu rūpinasi, buto remontas buvo daromas iš bendrų sutuoktinių lėšų, dalį davė atsakovo mama. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Pagal į bylą pateiktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylą ir VĮ „Registrų centras“ patalpų padalinimo projektą, yra galimybė butą padalinti natūra (b. l. 23, 29-33, I t.), abu sutuoktiniai pritaria tokiam turto padalijimo būdui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjui nurodžius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad nukrypimo nuo lygių dalių principas taikytinas išimtinai visam bendram turtui. Dėl to teismas, nustatęs teisiškai reikšmingus faktus nukrypti nuo lygių dalių principo, gali nustatyti ne viso sutuoktinių bendro turto, o tam tikros jo dalies nelygias dalis, kitą turtą padalydamas laikantis sutuoktinių turto lygių dalių principo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dėl sunkios materialinės padėties išvyko dirbti į užsienį, pagal (duomenys neskelbtini) (Dėvėtų drabužių importo ir eksporto įmonės) 2006-12-14 pažymą apie gaunamas pajamas, ieškovė nuo 2005-01-12 dirbo šioje įmonėje, proceso valdytoja gamykloje, vidutinė mėnesinė alga 1031 svarų sterlingų. Ieškovė nurodė, kad savo lėšomis padarė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, taip pat nupirko šaldytuvą, skalbimo mašiną, televizorių į sodo namelį, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo mamai, atsakovas šiuo metu šiame sodo namelyje gyvena. Ieškovė jos investuotų lėšų ar kompensacijos už turto pagerinimus neprašo. Atsakovas teigia, kad remontas buvo darytas bendromis sutuoktinių lėšomis, taip pat prisidėjo jo mama, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Liudytojomis apklaustos J. M. ir L. J. patvirtino, kad ieškovė išvykusi iš Lietuvos dirbo labai sunkiai, daug uždirbo, rėmė materialiai atsakovą, visiems siuntė rūbų, iš savo uždirbtų ir sutaupytų lėšų darė buto remontą, nes ketino grįžti čia gyventi. Be to, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės brolis O. K. nurodė, jog jis pats darė remontą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padarytas kapitalinis remontas, įvesta nauja santechnika, sudėtos plytelės, sutvarkytas balkonas, sutvarkytos grindys, sienos, nupirkta visa buitinė technika, baldai, visas medžiagas remontui pirko ir viskuo rūpinosi tik ieškovė, atsakovui jo gaunamo darbo užmokesčio užtekdavo tik alkoholiui, prie remonto darbų prisidėti jis tikrai neturėjo iš ko. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė savo lėšomis tvarkė ir sodo namelį, kuris priklauso atsakovo mamai ir kuriame gyvena atsakovas, visi ieškovės pirkti daiktai, buitinė technika yra likę sodo namelyje ir ji šių daiktų grąžinti neprašo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), jau daug metų nuomojamas. Ieškovė paaiškino, kad sutiko nuomoti butą, o patys su atsakovu persikėlė gyventi į atsakovo mamai priklausantį sodo namelį dėl to, kad trūko pinigų ir jie gaudavo papildomas lėšas už buto nuomą. Teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovo mama J. B. nurodė, kad bute šiuo metu gyvena jos pažįstamas, kuris moka tik už komunalinius mokesčius, nuomos nemoka. Įvertinus tai, kad atsakovas minėtame bute negyvena jau beveik 20 metų, gyvena sodo namelyje, kuris, remiantis šalių ir liudytojų paaiškinimais, yra be patogumų, darytina išvada, jog tikėtina, kad atsakovas bute negyvena todėl, kad butas yra nuomojamas ir už tai gaunamos papildomos pajamos. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos žiniomis bute visada gyveno nuomininkai, atsakovas gaunamus už nuomą pinigus pasiimdavo sau ir ieškovei jų neduodavo, nuomos kaina svyravo nuo 400 Lt iki 600 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis butą galima padalinti į dvi dalis, t. y. 54/100 ir 46/100 dalis, į tai, kad ieškovė savo lėšomis suremontavo, pagerino butą ir už šiuos pagerinimus neprašo jokios kompensacijos, į tai, kad net ir ieškovei gyvenant užsienyje ji siuntė atsakovui pinigus, skirtus mokesčiams už buto išlaikymą sumokėti, taip pat į tai, kad ieškovės sveikatos būklė sunki, ji serga cukriniu diabetu, byloje yra ieškovės sveikatos būklę patvirtinantys įrodymai, teismas pripažįsta, kad dalijant butą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesniąją, t. y. 54/100 dalis buto, o atsakovui mažesniąją, t. y. 46/100 dalis buto, nustatant naudojimosi butu tvarką. Remiantis VĮ „Registrų centras“ paruoštu patalpų padalinimo projektu, ieškovei skirtina naudotis kambariu (20.09 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 39-2, atsakovui kambariu (13.33 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 39-3, bendro naudojimosi patalpomis – vonia, tualetu, koridoriumi, virtuve (plane pažymėti indeksais 39-1 (po 1/2 dalį), 39-4 (po 1/2 dalį), 39-5 (po 1/2 dalį), 39-6 (po 1/2 dalį) ir rūsiu (po 1/2 dalį)) šalims skirtina naudotis bendrai.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo priteisti automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui, nurodo, kad automobilis buvo pirktas iš lėšų, gautų pardavus po ieškovės mamos mirties likusį turtą, automobilio norėjo atsakovas, ieškovė net neturi vairuotojo pažymėjimo, atsakovas iki šiol naudojasi ir automobiliu, ir garažu. Atsakovas pripažįsta, kad automobilis įgytas už lėšas, gautas pardavus po ieškovės mamos mirties likusį turtą, prašo priteisti automobilį ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo automobilio įsigijimo visą laiką juo naudojosi, automobilis ir dabar yra atsakovo žinioje, garažu taip pat iki šiol naudojasi atsakovas, taip pat į tai, kad ieškovė neturi teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteistinas asmeninės nuosavybės teise atsakovui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių poziciją dėl turto padalijimo būdo, po santuokos nutraukimo ieškovei pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į 54/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurių vertė 64800,00 Lt, atsakovui pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurių vertė 55200,00 Lt, į negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7090,00 Lt, ir į automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000,00 Lt, iš viso turto už 64290,00 Lt (CK 3.118 straipsnis). Kadangi ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, ieškovei iš atsakovo kompensacija nepriteistina.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, tarp šalių sudaryta santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, ieškovei iš atsakovo priteistina 2000,00 Lt neturinės žalos, butas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintinas, ieškovei priteisiant 54/100 dalis, o atsakovui 46/100 dalis, nustatant naudojimosi butu tvarką, garažas, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis Audi 80 priteistini atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Kita ieškinio dalis atmestina.

Teismui patenkinus dalį ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 2131,00 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės atstovas advokatas E. G. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 6118,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 3897,15 Lt sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, pateikė sąskaitas ir jų apmokėjimo kvitus. Teismas, nustatęs, kad šalies išlaidos susijusios su advokato pagalba yra neproporcingai didelės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, gali jas sumažinti. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog išrašytos PVM sąskaitos faktūros už ieškinio parengimą 1500,00 Lt sumai, už atstovavimą 2012-03-07, 2012-05-16, 2012-06-21, 2012-09-27, 2012-10-03 teismo posėdžiuose po vieną valandą, po 363,00 Lt (išskyrus už 2012-10-03 teismo posėdį, 181,50 Lt), už suteiktas teisines paslaugas: teisės patarimus, informacijos surinkimą 363,00 Lt, advokato išlaidos, sumokėtos tretiesiems asmenims, 315,95 Lt, nuvažiuotas atstumas 84,70 Lt, iš viso 763,65 Lt sumai (b. l. 24, 25, 27, 30, 32, 34, 40, II t.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, t. y. 2550,00 Lt, už vieną atstovavimo valandą teisme 0,15 minimalios mėnesinės algos, t. y. 127,50 Lt, už kiekvieną užklausimą, renkant bylai reikalingus įrodymus, 0,012 minimalios mėnesinės algos, t. y. 10,20 Lt. Pagal minėtų rekomendacijų 3. punktą, advokato atvykimo išlaidos apmokamos tada, kai advokatas vyksta teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato E. G. laiko sąnaudas, pripažintina, kad ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydis viršija rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, numatytą 8.2. ir 8.18. punktuose. Patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad advokatas teikė paklausimus Gyventojų registro tarnybai (b. l. 17, I t.), VĮ „Regitra“ (b. l. 57, I t.), antstoliui A. S. (b. l. 61, I t.), VĮ „Registrų centras“ dėl turimo nekilnojamojo turto ir jo vertės, 3 vnt. (b. l. 23, 26, 50-53, I t.), pateikė dokumentus vertimams (b. l. 41-49, I t.), advokatas savo lėšomis apmokėjo: už užklausą Gyventojų registro tarnybai 20 Lt (b. l. 18, I t.), užklausos Gyventojų registro tarnybai siuntimą 3,45 Lt (b. l. 19, I t.), už užklausas VĮ „Registrų centras“ 51,33 Lt, 21,00 Lt, 21,50 Lt (b. l. 25, 28, 56, I t.), už užklausą VĮ „Regitra“ 43,65 Lt (b. l. 60, I t.), iš viso 261,12 Lt, įvykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovas advokatas E. G., trukmė sudaro 5,4 val. (5 val. 24 min.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad protingos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje yra 2510,82 Lt (1500,00 Lt + (127,50 Lt x 5,4) + (10,20 Lt x 6) + 261,12 Lt). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad tenkintina 88 procentai ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 2209,52 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 4340,52 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 8,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1981-09-18 Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1587, dėl atsakovo V. A. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei Z. B. palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui V. A. B. palikti jo pavardę – B.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo V. A. B. 2000,00 Lt neturtinės žalos ieškovei Z. B.

54/100 dalis buto, kurio bendras plotas 51.25 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei Z. B. asmeninės nuosavybės teise.

46/100 dalis buto, kurio bendras plotas 51.25 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. A. B. asmeninės nuosavybės teise.

Nustatyti buto, kurio bendras plotas 51.25 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, kad ieškovė Z. B. naudojasi kambariu (20.09 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 39-2, o atsakovas V. A. B. naudojasi kambariu (13.33 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 39-3, bendro naudojimo patalpomis – vonia, tualetu, koridoriumi, virtuve (plane pažymėti indeksais 39-1 (po 1/2 dalį), 39-4 (po 1/2 dalį), 39-5 (po 1/2 dalį), 39-6 (po 1/2 dalį) ir rūsiu (po 1/2 dalį)) šalys naudojasi bendrai.

Negyvenamąją patalpą – garažą, kurio bendras plotas 17.42 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. A. B. asmeninės nuosavybės teise.

Keleivinį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1988, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. A. B. asmeninės nuosavybės teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. A. B. 4340,52 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei Z. B.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.