- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-737-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00224-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Alona Romanovienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- Z. B.
- Atsakovas
- Vytautui A
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-737-370/2013
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-00224-2012-4)
2013 m. balandžio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, teisėjų Alonos Romanovienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-2350-618/2012 pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovui Vytautui A. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt. bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė nutraukti Klaipėdos miesto CMS 1981-09-18 šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, padalyti santuokoje įgytą turtą – dviejų kambarių butą su rūsiu, 51,25 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. 0000-0000-0000, esantį adresu A g., Klaipėdoje, ieškovei priteisiant 54/100 dalis buto (27,25 kv. m.), 64 390,15 Lt vertės, o atsakovui priteisiant 46/100 dalis buto (23,75 kv. m.), 55 609,65 Lt vertės, nustatant naudojimosi tvarką taip: ieškovei paskirti naudotis kambariu (20,09 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 39-2, o atsakovui kambariu (13,33 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 39-3, o bendro naudojimosi patalpas – vonią tualetą, koridorių, virtuvę (plane pažymėti indeksais 39-1 (po 1/2 dalį), 39-4 (po 1/2 dalį), 39-5 (po 1/2 dalį), 39-6 (po 1/2 dalį) ir rūsį (po 1/2 dalį)) palikti šalims naudotis bendrai, priteisti atsakovui santuokoje įgytą garažą, 17,42 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. 1111-1111-1111, esantį adresu B g., Klaipėdoje, 7 090 Lt vertės, ir automobilį Audi 80, valst. Nr. AAA000, gamybos metai 1988, 3 000 Lt vertės. Nurodė, kad sutuoktiniai jau daugiau nei ketveri metai gyvena atskirai, tai sąlygojo atsakovo nuolatinis ir nesaikingas piktnaudžiavimas alkoholiu. Prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai didesnės vertės turtą, nepriteisiant iš jos atsakovui kompensacijos. Su atsakovu tapo neįmanoma kartu gyventi dėl jo charakterio, žiauraus elgesio, nuolatinio alkoholio vartojimo, atsakovas sudaužė mašiną, prarado teises, ieškovė išvyko į užsienį tik dėl to, kad galėtų užsidirbti, nes labai trūko pinigų, reikėjo bute remonto. Ieškovė atsakovu rūpinosi ir būdama užsienyje, siuntė pinigus, rūbus, kai atsakovas susirgo, grįžo iš užsienio ir beveik metus jį slaugė, siūlė atsakovui atvažiuoti pas ją gyventi, siūlė, kad jį išlaikys, kad tik nevartotų alkoholio, tačiau atsakovas nesutiko. Gyvendama Lietuvoje ieškovė dirbo įvairius darbus – ligoninės reanimacijoje, lentpjūvėje, net oficialiai nedirbdama prižiūrėdavo vaikus tam, kad užsidirbti, bet pinigų neužtekdavo, todėl nutarė vykti dirbti į užsienį. Atsakovui apie išvykimą nepranešė, nes buvo įbauginta ir manė, kad atsakovo teta neleis jai išvykti iš Lietuvos, atsakovas sužinojo, kad ji išvyko, tik tada, kai ieškovė kirto sieną. Nurodė, kad ir butas, ir garažas, įgyti privatizavimo būdu jau gyvenant santuokoje, automobilis pirktas už lėšas, gautas pardavus mirusios ieškovės mamos turtą, automobilio labai norėjo atsakovas, ieškovė net neturi vairuotojo pažymėjimo. Su atsakovu pastaruoju metu gyveno sode pas atsakovo mamą, o butą nuomodavo, butas nuomojamas ir dabar, atsakovas už nuomą gauna pinigus. Ieškovė iš savo užsienyje uždirbtų pinigų padarė bute, esančiame A g., Klaipėdoje, remontą – keitė santechniką, klozetą, vonią, grindis, duris, pirko baldus, buvo padarytas kapitalinis remontas, sode taip pat padarė pagerinimų – nupirko televizorių, šaldytuvą, skalbimo mašiną, boileriui skyrė 2 000 Lt, tačiau už visus buto ir sodo pagerinimus ieškovė pinigų neprašo, prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir jai priteisti didesnį kambarį bute, atsakovui už tai nepriteisiant kompensacijos.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko su tuo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nesutiko dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, dėl turto padalijimo ir kompensacijos. Nurodė, kad gyvenant kartu pasitaikydavo buitinių konfliktų, tačiau santuoka iširo dėl to, kad 1994 metais ieškovė išėjo į darbą ir nebegrįžo, o po to atsakovas sužinojo, kad ji išvyko gyventi į užsienį, po metų grįžusi į Klaipėdą ieškovė atsiprašinėjo, ketino niekur nebevažiuoti, bet vėl be jo žinios išvyko. Teigia, kad niekada neturėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nėra priklausomybės ligų įskaitoje, nuo 1981 metų dirba (duomenys neskelbtini) techninės pagalbos vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, todėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nėra, taip pat nėra pagrindo priteisti ieškovei neva patirtą neturtinę žalą. Nurodė, kad bute, esančiame adresu A g., Klaipėdoje, nuo 1968-01-25 gyveno atsakovo tėvai, jis su ieškove gyveno bute, esančiame adresu C g., Klaipėdoje, kadangi atsakovo tėvas mirė, jie su ieškove su atsakovo mama apsikeitė butais, vėliau 1992-07-29 butą atsakovas vienasmeniškai privatizavo, sumokėjo 2 140 rublių grynaisiais ir 15 410 rublių valstybės vienkartinėmis išmokomis, todėl butas pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe ir nedalytinas. Nurodė, kad kooperatinį garažą kooperatyve „Z“ pasistatė dar atsakovo tėvas 1970 metais, tėvas (duomenys neskelbtini) metais mirė ir atsakovas 1986 metais šį garažą paveldėjo, taigi garažas taip pat pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe ir nedalintinas. Paaiškino, kad automobilis Audi 80 įgytas ieškovės lėšomis, todėl prašo automobilį priteisti ieškovei, nesutinka su nurodyta automobilio verte.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, šalims paliko santuokines pavardes, ieškovei iš atsakovo priteisė 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, padalijo santuokoje įgytą turtą: 54/100 dalis buto, kurio bendras plotas 51,25 kv. m., unikalus Nr. 0000-0000-0000, esančio A g., Klaipėdoje, po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o 46/100 dalis buto – atsakovui, nustatė šio buto naudojimosi tvarką ieškovei paskyrė naudotis 20,09 kv. m kambariu, o atsakovui – 13,33 kv. m kambariu, bendro naudojimo patalpomis – vonia, tualetu, koridoriumi, virtuve ir rūsiu skyrė naudotis bendrai, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė garažą, unikalus Nr. 1111-1111-1111, esantį B g., Klaipėdoje, ir keleivinį automobilį Audi 80, valst. Nr. AAA000. Įvertinęs byloje esančius duomenis ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų J. M., L. J. ir O. K. parodymus, teismas pripažino, jog labiau tikėtina, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, keldavo konfliktus, todėl sutuoktinių santykiai buvo įtempti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl pinigų stygiaus ieškovė išvyko dirbti į užsienio valstybę, todėl atsakovo argumentus, jog ieškovė jį paliko ir be jo žinios išvyko gyventi į užsienį, atmetė kaip nepagrįstus. Be to, ieškovė pateikė siuntų siuntimo iš Airijos kvitų bei prašymų išmokėti pinigus kopijas, kurios patvirtina, jog ieškovė sistemiškai nuolat siųsdavo atsakovui siuntimus ir remdavo jį finansiškai. Teismas ieškovei dėl atsakovo kaltės padarytą žalą, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, įvertino 2 000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad butas, esantis A g., Klaipėdoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi privatizuotas šalims esant santuokoje iš abiejų sutuoktinių lėšų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad atsakovas minėtame bute negyvena jau beveik 20 metų, gyvena atsakovo motinai priklausančiame sodo namelyje, prie kurio pagerinimo savo lėšomis prisidėjo ieškovė, į tai, kad ieškovė savo lėšomis suremontavo ir ginčo butą, pagerino jį ir už šiuos pagerinimus neprašo jokios kompensacijos, į tai, kad net ir ieškovei gyvenant užsienyje ji siuntė atsakovui pinigus, skirtus mokesčiams už buto išlaikymą sumokėti, taip pat į tai, kad ieškovės sveikatos būklė sunki, ji serga cukriniu diabetu, teismas pripažino, kad dalijant butą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesniąją dalį buto, o atsakovui – mažesniąją. Atsižvelgęs į aplinkybes, kad atsakovas nuo automobilio įsigijimo visą laiką juo naudojosi, automobilis ir dabar yra atsakovo žinioje, garažu taip pat naudojasi atsakovas, taip pat į tai, kad ieškovė neturi teisės vairuoti transporto priemones, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, automobilį Audi 80, valst. Nr. AAA000, ir garažą, esantį B g., Klaipėdoje, priteisė atsakovui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują: nutraukti santuoką pripažįstant, kad ji iširo dėl ieškovės kaltės, butą, esantį A g., Klaipėdoje, padalyti lygiomis dalimis, visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti ieškovei, ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog neginčija, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį pasitaikydavo buitinių konfliktų, tačiau ieškovė buvo netaupi, mėgo draugams pasigirti, kad gyvena pasiturinčiai, švaistė pinigus, atsakovas alkoholio ieškovės vakarėliuose nevartodavo. Ieškovės teiginiai, kad šalys kartu negyvena daugiau nei 4 metai dėl neva atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, prieštarauja bylos medžiagai. Šalys kartu nebegyvena nuo 2004 m. Nuo 1981 m. iki šiol atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kur charakterizuojamas teigiamai. Iki 2004 m., t. y. iki to laiko kai su ieškove gyveno kartu, atsakovo nė karto neblaivaus nebuvo sulaikiusi policija, atsakovas neturėjo jokių administracinių nuobaudų. Ieškovė nenurodė, kuo pasireiškė atsakovo blogas charakteris, žiaurumas, nes atsakovas tik nuolatos įkalbinėjo ieškovę išsiaiškinti nevaisingumo problemas, tačiau ieškovė kategoriškai atsakydavo, kad nenori vaikų. Taigi nenoras gyventi normalioje šeimoje pasireiškė ieškovei. Atsakovas ieškovės prašė nešvaistyti be reikalo pinigų, negirtauti, mažiau bendrauti su draugais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas nuo santuokos užregistravimo iki ieškovės išvykimo į užsienį būtų nors kartą sumušęs ar kitaip sužalojęs ją, kad būtų buvusi iškviesta policija dėl šeimos nesutarimų. Atsakovas dėl neblaivumo prarado teises ne su ieškove gyvenant kartu, o po kelių metų, jai išvykus, kai telefonu ieškovė atsakovui pranešė, jog gyvena su sugyventiniu, veda bendrą ūkį, kad į Lietuvą gyventi nebegrįš, nes galvoja sukurti šeimą. Teismas buvo šališkas ir visas aplinkybes vertino tik ieškovės naudai. Teismas nesiaiškino, kad ieškovė tik pirmaisiais išvykimo metais atsiuntė atsakovui nedideles sumas pinigų telefono pokalbiams su ja apmokėti. Rūbus ieškovė siuntė tik tam, kad juos vėliau su kaimyne J. M. parduotų. J. M. ir ieškovė yra artimos draugės, kartu gerdavo, todėl jos parodymai teisme yra melagingi. Sprendimo motyvas, kad ieškovė išvyko į užsienį dėl skolų, yra nepagrįstas, nes iš antstolių vykdomųjų bylų sąvado apie vykdomąsias bylas patvirtinta, kad iš ieškovės ar atsakovo jokios skolos nebuvo išieškomos, tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo darbus, buto komunalinių mokesčių mokėti nereikėjo, todėl pinigų turėjo pakakti. Ieškovė ir liudytojai melagingai klaidina teismą siekdami pateisinti ieškovės elgesį – slaptą išvykimą į užsienį. Ieškovė klaidina teismą sakydama, kad kvietė atsakovą važiuoti pas ją gyventi į užsienį, nes slėpė savo adresą. Taip pat nurodė netiesą, kad grįžo iš užsienio ir slaugė atsakovą metus laiko. Ieškovė cukriniu diabetu bei nutukimu sirgo dar iki išvažiavimo į užsienį, gydėsi Klaipėdos ligoninėje, Druskininkų sanatorijoje, kur atsakovas siuntė jai pinigus, rūpinosi jos sveikata. Ieškovei išvykus į užsienį, atsakovas nuolat siuntė jai vaistus nuo cukrinio diabeto. Atsakovas 2012-08-26 darbe patyrė sunkią kojos traumą ir negalėjo atvykti į teismo posėdžius, teismas bylos nagrinėjimo iki atsakovo pasveikimo neatidėjo, todėl atsakovui buvo užkirsta galimybė apsiginti teisme. Atsakovo interesams atstovavusi advokatė negalėjo žinoti visų atsakovo asmeninio gyvenimo su ieškove niuansų. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes būtent ieškovė paliko šeimą, dėl ko dvasinių išgyvenimų patyrė atsakovas. Teismas nepagrįstai padalijo butą, esantį A g., Klaipėdoje, ieškovės prašomu būdu, pažeidė CK 3.117 str. l d. įtvirtintą lygių dalių prezumpciją. Atsakovui šis butas yra brangus kaip mirusio mano tėvo atminimas, šiame bute atsakovas užaugo. Atsakovas ieškovei vietojo minėto buto dalies siūlė 34 000 Lt vertės bendrabučio tipo kambarį, priklausantį atsakovo motinai, o likusią dalį (26 000 Lt) pasižadėjo išmokėti per du metus, tačiau atsakovė nesutiko. Taip pat atsakovas siūlė ieškovei sumokėti 30 000 Lt iškart. O likusius 30 000 Lt pasižadėjo išmokėti per 2 metus. Ieškovė su šiais pasiūlymais nesutiko. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo motyvuodamas tuo, kad ieškovė išvyko į užsienį dėl sunkios materialinės padėties, kad padarė buto remontą savo lėšomis, remontavo sodo namelį. Iki išvykimo į užsienį sunkios materialinės padėties šeimoje nebuvo, butas buvo remontuojamas iš atsakovo, atsakovo motinos ir ieškovės pinigų. Sodo namelis, priklausantis atsakovo motinai iš viso nėra remontuotas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad santuoka prieš 4 metus iki paduodant ieškinį iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi šis nuolat ir nesaikingai piktnaudžiavo alkoholiu, žiauriai su ieškove elgdavosi, keldavo konfliktus, žemindavo jos orumą, psichologiškai smurtaudavo, tinkamai nesirūpino šeima, nes pinigus pragerdavo, iki ieškovei išvykstant į užsienį sutuoktiniai turėjo skolų už komunalines ir kitas paslaugas, beveik 20 metų nedarė remonto bute, neatnaujino baldų, sode gyveno be patogumų. Kad šalys turėjo įsiskolinimų už komunalines paslaugas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie taip pat patvirtina, kad ieškovė už paslaugas mokėdavo net ir išvykusi į užsienį. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys patvirtina, kad ieškovė nuolat dirbo. Klaipėdos AVPK Valdymo organizavimo skyriaus pažyma apie atsakovo baustumą paneigia atsakovo darbovietės pateiktą atsakovo charakteristiką. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė būdama užsienyje teikė atsakovui materialinį bei moralinį palaikymą, siuntė atsakovui rūbus, pinigus. Ieškovė darė kapitalinį remontą bute už apytiksliai 40 000 Lt sumą, pirko baldus, santechniką, atliko pagerinimus sode, kuriame šeima gyveno, savo lėšomis nupirko atsakovui automobilį ir įformino transporto priemonės draudimą. Atsakovui susirgus ieškovė atvyko iš užsienio į Lietuvą jį slaugyti, o pritrūkus pinigų – vėl įsidarbino Lietuvoje. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovė buvo netaupi ir nesaikiai vartojo alkoholį, kad kartu nebegyvena jau 7 metus iki ieškinio padavimo teismui datos. Be to, atsakovas pats sau prieštarauja: atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškove nebegyvena santuokinio gyvenimo nuo 1995 m. ieškovei išvykus į užsienį, apeliaciniame skunde – kad nuo 2004 m., ir to pat metu, nurodo, kad 2008 m. administracinį pažeidimą padarė, kai telefonu ieškovė jam pranešė, jog gyvena su sugyventiniu, veda bendrą ūkį, kad į Lietuvą gyventi nebegrįš, nes galvoja sukurti šeimą, kad jis buvo paveiktas, prarado bet kokias viltis, kad ieškovė grįš į Lietuvą ir jiedu gyvens vėl kartu. Vadinasi bent iki to laiko, t. y. 2008 m., atsakovas laikė save ir ieškovę sutuoktiniais. Be to, atsakovas klaidina teismą, nes ATP protokole atsakovas paaiškino, kad šį pažeidimą jis padarė veždamas sergančią motiną į ligoninę. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad ieškovė nenorėjo vaikų. Ieškovė pareiškia, jog kaip ir kiekviena moteris norinti turėti vaikų, ji savarankiškai išsityrė. Gydytojų nuomone, ji gali turėti vaikų. Atsakovas tirtis atsisakė. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės siųstus pinigus jis naudodavo telefoniniams pokalbiams su pastarąja apmokėti. Iš ieškovės pateiktų pinigų siuntimo kvitų matyti, kad piniginių lėšų perlaidų suma yra apie 100-350 USD kas mėn. Atsakovas nurodo, kad J. M. parodymai yra melagingi, tačiau vykstant šios liudytojos apklausai teismo posėdžio metu atsakovas su visais jos parodymais sutiko, jiems neprieštaravo, neuždavė liudytojai papildomų klausimų. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad rūpinosi ieškovės sveikata, siųsdamas jai pinigus, vaistus nuo cukrinio diabeto. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė būdama Lietuvoje gaudavo valstybės kompensaciją, skirtą diabetikams, o Airijoje, kaip ir bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, nemokamai gaudavo vaistus gydymuisi nuo cukraligės, todėl siųsti vaistų į užsienį jai nereikėjo. Atsakovas skundžiasi, jog nebuvo apklaustas teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, kuriame galėjo nuneigti ieškovės parodymus, tačiau nutyli, kad dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, pamiršta, kad ieškovės ieškinyje išdėstytai pozicijai galėjo ir turėjo prieštarauti pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (priešieškinį), duodamas raštiškus paaiškinimus byloje ir pan. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą, kurie tęsėsi ilgą laiką, ko pasėkoje ji susirgo įvairiomis ligomis (tai patvirtina išrašas iš asmens sveikatos istorijos), pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Teismas teisingai padalijo šalių turtą. Su atsakovo siūlytais variantais ieškovė nesutiko, nes grynųjų pinigų išmokėjimas per kelerius metus nebuvo atsakovo užtikrintas nei, pavyzdžiui, banko garantija, nei turto įkeitimu/hipoteka ir pan. Todėl, atsižvelgdama į atsakovo gaunamas minimalias mėnesines pajamas, ieškovė pagrįstai suabejojo atsakovo galimybe laiku ir visa apimtimi sumokėti jai žadėtą kompensaciją. Apie atsakovo nuolatinį piktnaudžiavimą alkoholiu, nelojalų elgesį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, taip pat apie ieškovės padarytus turto pagerinimus sode ir bute, apie ieškovės iš užsienio siųstus atsakovui rūbus bei pinigus, apie ieškovės norą susitaikyti ir toliau gyventi santuokoje, apie atsakovo neištikimybės faktą, nenorą gyventi su ieškove kartu, kitas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes gali paliudyti ir kiti kaimynai: S. R., Č. R., D. A., V. A., V. M., R. M., S. D., A. D., A. B., kuriuos ieškovė prašo kviesti į posėdį, jeigu teismas manys esant pagrindą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo (jos) dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Pagrindu panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, taip pat materialinės teisės normų pažeidimas, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (CPK 329, 330 str.).
Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia sprendimo dalis dėl jo pripažinimo kaltu iširus santuokai, dėl buto, esančio A g., Klaipėdoje, padalijimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Teisėjų kolegija sutikdama su ieškovės atsiliepimo argumentais atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus. Ieškovė teigė, kad išvyko į užsienį šeimos naudai, t. y. kad galėtų uždirbti daugiau pinigų ir prisidėti prie šeimos gerbūvio kūrimo. Šios pozicijos ieškovė nuosekliai laikėsi bylos nagrinėjimo metu, ją patvirtino byloje apklausti liudytojai, taip pat ją patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai apie tai, kad ieškovė net gyvendama užsienyje siuntė atsakovui rūbus ir pinigus, mokėjo buto komunalinius mokesčius. Liudytojai patvirtino ir ieškovės teiginius dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, t. y. jo netinkamą ir nelojalų elgesį, ieškovės įžeidinėjimą, piktnaudžiavimą alkoholiu ir pan. Tuo tarpu apeliantas minėtų įrodymų nenurungė, savo teiginiams apie ieškovės kaltę be savo paties paaiškinimų, jokių įrodymų nepateikė. Be to, atsižvelgiant į ieškovės akcentuotą aplinkybę apie atsakovo teiginių dėl atsakovės išvykimo, santuokos iširimo bei ieškovės kaltės prieštaringumą, apelianto teiginiai tampa visiškai neįtikinantys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą apibūdinančią jo darbovietės pažymą įvertino kritiškai, kadangi joje buvo nutylėta neginčijama aplinkybė apie atsakovo baustumą, šiam vairavus transporto priemonę sunkiai girtam, bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą dvejiems metams. Tokiomis aplinkybėmis nėra jokio protingo pagrindo patikėti atsakovo versija dėl santuokos iširimo priežasčių (CPK 178 str. 185 str.).
Sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstumą apeliantas motyvuoja iš esmės vien savo versija, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė. Nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atmestini ir apelianto argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes 3.70 str. 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Visiškai protingai suprantama, kad nekaltas dėl santuokos nutraukimo asmuo patiria dėl santuokos iširimo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, kurį teismas privalo įvertinti pinigais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į įstatyme nustatytus kriterijus (CK 6.250 str.), priteista žalos atlyginimo suma nėra didelė, todėl šį ieškovės reikalavimą atmesti visiškai, nėra teisinio pagrindo.
Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl buto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovei paskyrė naudotis didesnį buto kambarį ir atsižvelgdamas į faktinius naudojamus plotus tarp šalių padalijo butą atitinkamomis dalimis, t. y. 54/100 dalis ieškovei, 46/100 dalis – atsakovui. Taip padalijus butą tik nežymiai nukrypta nuo lygių dalių principo, be to, atsižvelgta į realias faktines aplinkybes. Buto padalijimas lygiomis idealiosiomis dalimis, t. y. po 1/2 kiekvienai šaliai, neturėtų prasmės, nes šalys tokiomis dalimis vis tiek negalėtų objektyviai naudotis. O paskirti didesnį kambarį naudotis ne ieškovei, o atsakovui, nebuvo jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apelianto argumentai dėl jo ieškovei siūlytų variantų butą paliekant atsakovui atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neturintys jokios įtakos skundžiamos sprendimo dalies pagrįstumui ir teisėtumui, nes ieškovė turi teisę į santuokos metu įgyto turto padalijimą ir neturi pareigos sutikti su atsakovo jai nepriimtinais pasiūlymais, juo labiau, kad kaip nurodė ieškovė, atsakovas nepateikė jokių savo įsipareigojimų užtikrinimo priemonių. Įvertinus tarp šalių padalyto turto vertę matyti, kad atsakovui priteisto turto vertė 64 290 Lt, o atsakovei – 64 800 Lt, t. y. tik 510 Lt daugiau. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad atsakovo argumentas, jog teismas pažeidė sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją yra nepagrįstas (CK 3.117 str. 1 d.).
Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo apelianto prašomu būdu keisti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovei priteistina 500 Lt (t. 2, b. l. 109, 110) apeliacinėje instancijoje patirtų teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.