Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2; 1.1.3.2;1.2.20.5.1; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.1

2023 m. spalio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. T. ir G. G. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausmė - (50 MGL) dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų bauda.

G. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausmė - (50 MGL) dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. T. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 5 d. nuo 12 val. 54 min. iki 13 val. 34 min. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Kauno g. 28, Jurbarko mieste, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03275-21 apklausiamas liudytoju ir prieš apklausą būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus įtariamosios D. G. naudai apie ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, tai yra apie tai, kad 2021 m. sausio 31 d. nors ir matė D. G. stovinčią prie jai priklausančio automobilio, tačiau šio automobilio nestūmė, nebandė jo išjudinti ir nematė, kad G. G. būtų ką nors bandęs panašaus daryti ir tuo siekė suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus.

1.1. Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. lapkričio 16 d. nuo 13 val. 13 min. iki 14 val. 02 min. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose, esančiuose Vytauto Didžiojo g. 21, Jurbarko mieste, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-803-714/2021 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju, prisiekęs ir prieš apklausą būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus, kad įvykio dieną, nors ir matė D. G. stovinčią prie jai priklausančio automobilio, tačiau šio automobilio nestūmė, prie jo prisilietęs nebuvo ir tuo siekė suklaidinti baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą, nors teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.1-803-714/2021 nustatyta, kad 2021 m. sausio 31 d. Ž. T. buvo priėjęs prie D. G. vairuojamo automobilio „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kartu su G. G. bandė šį automobilį išstumti iš pusnies.

2. G. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 5 d. nuo 13 val. 43 min. iki 13 val. 57 min. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Kauno g. 28, Jurbarko mieste, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03275-21 apklausiamas liudytoju ir prieš apklausą būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus įtariamosios D. G. naudai apie ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, tai yra apie tai, kad 2021 m. sausio 31 d. D. G. ir jos automobilio Ž. T. kieme nematė ir tuo siekė suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus.

2.1. Be to, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. spalio 18 d. nuo 10 val. 03 min. iki 10 val. 24 min. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose, esančiuose Vytauto Didžiojo g. 21, Jurbarko mieste, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr.1-803-714/2021 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju, prisiekęs ir prieš apklausą būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus, kad įvykio dieną D. G. nematė, niekada neteko padėti D. G. pastumti automobilio ar išstumti jo iš pusnies, nors teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-803-714/2021 nustatyta, kad 2021 m. sausio 31 d. G. G. buvo priėjęs prie D. G. vairuojamo automobilio „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kartu su Ž. T. bandė šį automobilį išstumti iš pusnies.

3. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistuosius kaltais nurodė, kad kaltinamųjų parodymai juos apklausiant liudytojais yra nenuoseklūs, jie, nurodydami, kad nebandė išstumti D. G. automobilio ar jos net nematė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, davė melagingus parodymus apie esminę aplinkybę, patvirtinančią D. G. kaltę, tuo siekiant jai padėti išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivūs: Ž. T. 2021 m. sausio 31 d. 15 val. 43 min. nustatytas 1,31 promilių neblaivumas, G. G. 2021 m. sausio 31 d. 15val. 47 min. - 1,57 promilių neblaivumas, tai yra Ž. T. nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis, G. G. apysunkis girtumo laipsnis, kuris tik nežymiai viršija lengvą girtumą, todėl neįtikėtina, jog esant tokiam kaltinamųjų apsvaigimo laipsniui jie negalėtų tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių, kai iš byloje esančių duomenų matosi, kad abu kaltinamieji aktyviai dalyvavo policijos pareigūnams sulaikant D. G., bandė išstumti užklimpusį automobilį, o, pastebėję atvykstančius policininkus, pasišalino; ilgą laiką bendravo su policijos pareigūnais, prašė, jog policininkai neformintų įvykio, nes D. G. niekam grėsmės nesukėlė. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuoti abu kaltinamieji, matosi, kad Ž. T. ir G. G. negriuvinėja, jų kalba rišli, mintis abu dėsto nuosekliai, policijos pareigūnams pradėjus aiškintis aplinkybes, kaltinamieji pripažįsta, kad bandė išstumti užklimpusį automobilį, pasako policijos pareigūnams savo telefonų numerius, todėl neįtikėtina, kad dėl neblaivumo kaltinamiesiems atsirado atminties sutrikimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji Ž. T. ir G. G., siekdami padėti D. G. išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, tyčia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, siekdami suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, davė melagingus parodymus apie tai, kad jie nebandė išstumti užklimpusio D. G. automobilio ir įvykio aplinkybių neatsimena.

4. Nuteistojo G. G. gynėjas apeliaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį; G. G. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4.1. Skunde nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme paaiškino, kad duodamas parodymus apklausose apie D. G. sakė, jog jos nematė ir nepadėjo stumti automobilio, nes neprisiminė, kad tokius veiksmus būtų atlikęs. Neprisimena net kaip tą dieną sugrįžo namo, po išgertuvių dažnai neprisimena kaip elgėsi ir ką darė. Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, jog įvykio metu, kai buvo sulaikyta D. G., G. G. buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai. Kitą rytą pabudus jautėsi blogai, todėl vėl gėrė degtinės. Akivaizdu, kad po dviejų dienų alkoholio vartojimo G. G. galėjo tiksliai neatsiminti įvykio aplinkybių ir klysti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Iš aukščiau aprašytų duomenų, t. y. alkotesterio parodymų, policijos pareigūnų „body“ kamerų įrašų, liudytojo D. T. parodymų, pačio G. G. parodymų matyti, jog tą dieną, kai buvo sulaikyta D. G., G. G. buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, todėl akivaizdu, kad vėliau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme negalėjo tiksliai atsiminti visų aplinkybių ir davė tokius parodymus kaip jis atsiminė ir suprato įvykio dieną vykusias aplinkybes.

4.2. Apeliantas pažymi, kad aplinkybių visuma rodo, jog G. G. veiksmuose nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos sudėties požymis - tyčia, t. y. kad jis suprato, jog nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, ir norėjo taip veikti. Neįrodžius G. G. inkriminuojamos veikos sudėties, jis turi būti išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

4.3. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas neturi specialių žinių vertinti, ar G. G., esant jam nustatytam 1,57 promilės neblaivumui ir vėliau dar vartojant alkoholį, išsiblaivęs ir duodamas parodymus galėjo tiksliai atsiminti tą dieną vykusius įvykius, todėl tikslinga byloje atlikti įrodymų tyrimą ir nustatyti ar dėl savo fiziologinės būklės G. G. išsiblaivęs galėjo tiksliai atsiminti tos dienos (kai buvo sulaikyta D. G.) įvykius.

5. Nuteistojo Ž. T. gynėjas apeliaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį; Ž. T. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

5.1. Skunde nurodo, kad duodamas parodymus Ž. T. parodė, kad automobilio jis nestūmė, įvykio metu buvo neblaivus, todėl tiek ikiteisminiame tyrime (D. G. byloje) tiek apklausiamas liudytoju teisme (D. G. byloje) įvykio aplinkybes paaiškino taip, kaip jas prisiminė. Nors pirmosios instancijos teismas šiuos kaltinamojo Ž. T. parodymus vertino kaip gynybinę versiją, tačiau su tuo nesutiktina, kadangi aukščiau aprašytus Ž. T. parodymus patvirtina objektyvieji bylos duomenys - vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. 2023 m. gegužės 5 d. teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kuriame matyti, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą šalia D. G. automobilio stovi Ž. T. ir G. G., atvažiavus pareigūnams jie pasišalina. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad Ž. T. ir G. G. stumtų D. G. automobilį.

5.2. Apeliantas pažymi, kad iš alkotesterio rodmenų ir liudytojų N. T., D. T. parodymų matyti, kad Ž. T. buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, todėl akivaizdu, kad vėliau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme negalėjo tiksliai atsiminti visų aplinkybių ir davė tokius parodymus kaip jis atsiminė ir suprato įvykio dieną vykusias aplinkybes. Ž. T. veiksmuose nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos sudėties požymis - tyčia, t. y. kad jis suprato, jog nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, ir norėjo taip veikti. Neįrodžius Ž. T. inkriminuojamos veikos sudėties, jis turi būti išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

5.3. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas neturi specialių žinių vertinti, ar Ž. T., esant jam nustatytam 1,31 promilės neblaivumui, išsiblaivęs ir duodamas parodymus galėjo tiksliai atsiminti tą dieną vykusius įvykius, todėl tikslinga byloje atlikti įrodymų tyrimą ir nustatyti ar dėl savo fiziologinės būklės (nuovargio ir neblaivumo) Ž. T. išsiblaivęs galėjo tiksliai atsiminti tos dienos (kai buvo sulaikyta D. G.) įvykius.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas palaikė pateiktus apeliacinius skundus ir juose išdėstytus argumentus. Prokurorė prašė juos atmesti.

Nuteistųjų G. G. ir Ž. T. gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini.

7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo konkrečiu atveju nuteistieji G. G. ir Ž. T. apeliaciniais skundais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad neįrodyta nuteistiesiems inkriminuotos veikos sudėtis, o būtent – tyčia. Taigi apeliacinės instancijos teismui yra suteiktos plačiausios bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka ribos.

8. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodyta, kad teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.

9. BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-671/2010, 2K-500/2010, 2K-202/2006 ir kt.).

10. Kaltė yra vienas nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, kuris įrodinėtinas kiekvienoje byloje ir pagal BK 2 straipsnio 4 dalį turi būti nustatytas patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Šią išvadą patvirtina BK 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

11. Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, išskyrus nurodytus BPK 79 straipsnyje, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). Liudytojo pareiga – šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie bylos aplinkybes (BPK 83 straipsnio 1 dalis). Prieš apklausiant, liudytojas, išaiškinus jo teises ir pareigas, įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BPK 183 straipsnio 1 dalis, 277 straipsnio 1 dalis).

12. Pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti, be kita ko, yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020). Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019, 2K-259-942/2019). BK 14 straipsnyje nustatytos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. BK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinių skundų argumentais, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl G. G. ir Ž. T. pripažinimo kaltais pagal BK 235 straipsnio 1 dalį yra priimtas padarius nepagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Dėl šių aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir nuteistųjų atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 4 dalis).

14. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03275-21 D. G. atžvilgiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Šiame ikiteisminiame tyrime Ž. T. ir G. G. buvo apklausti kaip liudytojai pagal bendrąsias liudytojų apklausos taisykles, įspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą.

14.1. Iš byloje esančio 2021 m. vasario 5 d. liudytojo G. G. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03275-21 matosi, kad apklausos metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagintų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jis parodė, kad 2021 m. sausio 31 d. jo automobilyje Audi A3 sugedo stabdžiai ir jis nuvyko pas kaimyną Ž. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris remontuoja automobilius. Ž. T. pasakė, kad G. G. įvarytų automobilį į garažą, o po to jie išgėrė du butelius šešių laipsnių stiprumo alaus ir butelį degtinės „Stumbras“. Kas vyko toliau, neatsimena, D. G. automobilio ir jos pačios tą dieną nematė.

14.2. Iš byloje esančio 2021 m. vasario 5 d. esančio liudytojo Ž. T. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03275-21 matosi, kad apklausos metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagintų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jis parodė, kad 2021 m. sausio 31 d. su G. G. garaže išgėrė du „bambalius“ alaus ir butelį degtinės. Kai išėjo su G. G. į kiemą, tai prie savo namų valdos tvoros pamatė stovintį automobilį „VW Touran“, o šalia automobilio stovėjo D. G., su kuria Ž. T. nesikalbėjo. Liudytojas pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Po to Ž. T. bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, jam buvo nustatytas girtumas. Apie ką kalbėjo su policininkais, neprisimena dėl girtumo. Taip pat parodė, kad D. G. automobilio nestūmė, nebandė jo sukelti ir išjudinti bei nematė, kad tai būtų bandęs daryti G. G..

15. Perdavus bylą su kaltinamuoju aktu teismui (baudžiamosios bylos Nr. 1-803-714/2021 (Nr. 1-69-714/2022)), Ž. T. ir G. G. teisiamajame posėdyje taip pat buvo apklausti kaip liudytojai, įspėjant juos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą.

15.1. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-803-714/2021 G. G., davęs priesaiką ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, teismo posėdžio metu parodė, kad žiemos metu nuvyko pas Ž. T. taisyti automobilio ir, įvarius automobilį į garažą, kartu su Ž. T. išgėrė butelį alaus ir butelį degtinės. Kas vyko toliau, neatsimena. Taip pat parodė, kad niekada neteko padėti D. G. pastumti ar išstumti automobilio iš pusnies, 2021 m. sausio 31 d. D. G. automobilio nematė.

15.2. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-803-714/2021 Ž. T., davęs priesaiką ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, teismo posėdžio metu parodė, kad G. G. atvarė savo automobilį remontui, kurį paliko garaže. Po to Ž. T. ir G. G. išgėrė po „bambalį“ alaus ir butelį degtinės. Pavakare abu išėjo iš garažo laukan ir pamatė stovinčią prie automobilio D. G.. Netrukus atvažiavo policijos automobilis. Ž. T. ir G. G. nuėjo toliau nuo atvykusių policijos pareigūnų. Atsimena, kad jam buvo nustatytas girtumas. Kas vyko toliau, dėl girtumo neatsimena.

16. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžiu D. G. buvo nuteista už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas informavo prokurorą, kad liudytojai G. G. ir Ž. T. gali būti padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, t. y. galimai davė melagingus parodymus apklausiami kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

17. 2022 m. birželio 23 d. G. G. ir Ž. T. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu, kuriuo nuteistieji pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, konstatuota, kad kaltinamųjų parodymai juos apklausiant liudytojais yra nenuoseklūs, jie, nurodydami, kad nebandė išstumti D. G. automobilio ar jos net nematė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, tyčia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, siekdami suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, davė melagingus parodymus apie esminę aplinkybę, patvirtinančią D. G. kaltę. Teismas taip pat sprendė, kad nuteistiesiems įvykio metu nustatytas neblaivumo laipsnis nesudaro pagrindo spręsti, kad jie negalėtų tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į adekvatų nuteistųjų elgesį ir rišlią kalbą įvykio metu - bandė išstumti užklimpusį automobilį, o, pastebėję atvykstančius policininkus, pasišalino, aktyviai dalyvavo policijos pareigūnams sulaikant D. G., prašė neforminti įvykio, mintis dėstė nuosekliai, negriuvinėjo, pasakė savo telefonų numerius.

18. Nagrinėjamoje byloje G. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, galvos traumų neturėjo. 2021 m. sausio 31 d. apie 11 val. atvažiavo pas pažįstamą Ž. T., kad šis pasižiūrėtų jo automobilį. Automobilį pastatė garaže ir kartu su Ž. T. išgėrė alaus, po to butelį degtinės, po to dar alaus. Jautėsi girtas ir kaip išėjo iš garažo, ir ką toliau veikė dėl girtumo neprisimena. Paaiškino, kad teismo posėdžio metu jis pirmą kartą pamatė filmuotą medžiagą, kaip policijos pareigūnai sulaikė D. G. neblaivią vairavusią automobilį, medžiagoje pamatė ir save apsvaigusį nuo alkoholio. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip jis nepagarbiai elgiasi su policijos pareigūnais ir jam gėda dėl tokio elgesio. Kaltinamasis parodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu D. G. baudžiamojoje byloje buvo apklausiamas liudytoju ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Paaiškino, kad duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, apklausose nurodė, kad D. G. nematė, nepadėjo išstumti jos užklimpusio automobilio, nes neprisiminė, kad tokius veiksmus būtų atlikęs. Taip pat parodė, kad neprisimena, kaip sugrįžo namo, paaiškino, kad po išgertuvių dažnai neprisimena, kaip elgėsi ir ką veikė.

19. Viso proceso metu Ž. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirba UAB „X“ apsaugos darbuotoju ir turi leidimą ginklui nešioti. Jokiomis psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, galvos traumų neturėjo, tačiau po alkoholio vartojimo neprisimena savo elgesio. Parodė, kad 2021 m. sausio mėnesį, kai buvo sulaikyta D. G. neblaivi vairavusi automobilį, jis su G. G. garaže išgėrė alaus ir butelį degtinės. Ž. T. prieš tai visą parą buvo nemiegojęs, nes dirbo ir jautėsi pavargęs. Kaltinamasis prisimena, kad su G. G. buvo įvykio vietoje, kur policijos pareigūnai buvo sulaikę D. G. neblaivią vairavusią automobilį, tačiau visų aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Neprisimena, kad su G. G. bandė išstumti iš pusnies užklimpusį D. G. automobilį. Kaltinamąjį namo parlydėjo sūnus D. T.. Taip pat parodė, kad tiek apklausiant liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu jis prieš apklausas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir apklausų metu davė teisingus parodymus aiškindamas, jog dėl girtumo ir nuovargio visų aplinkybių neprisimena.

20. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. sausio 31 d. 15 val. 43 min. Ž. T. alkotesteriu „Alcotest 6810“ nustatytas 1,31 promilių neblaivumas, G. G. 15 val. 47 min. - 1,57 promilių neblaivumas.

21. Iš aukščiau išdėstytų nuteistųjų parodymų visumos matyti, kad jie kategoriškai neigia savo kaltę jiems inkriminuojamo nusikaltimo, įtvirtinto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Nuteistieji neginčija, kad aptariamo įvykio dieną buvo pas Ž. T. garaže, kadangi G. G. atvarė savo automobilį remontui. Po to nuteistieji kartu išgėrė po butelį alaus ir butelį degtinės. Pavakare abu išėjo iš garažo ir pamatė prie automobilio stovinčią D. G.. Netrukus atvažiavo policijos automobilis, Ž. T. bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais. Nuteistiesiems buvo patikrintas blaivumas. Kitų įvykio aplinkybių nuteistieji nurodė neatsimenantys dėl girtumo. Vertinant nuteistųjų parodymus pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo institucijoje duoti parodymai išliko nuoseklūs ir nekito, be to, dėl esminių aplinkybių sutampa. Nuteistųjų parodymus dėl negalėjimo atsiminti visų įvykio aplinkybių patvirtina ir papildo N. T. ir D. T. parodymai, kurių objektyvumu abejoti apygardos teismas pagrindo neturi.

21.1. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta Ž. T. sutuoktinė N. T. parodė, kad tą dieną, kai buvo sulaikyta neblaivi D. G., jos vyras po darbo buvo garaže ir namo sugrįžo girtas, nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nesąmones, o sekančią dieną nieko neatsiminė apie vakarykštę dieną. Taip pat parodė, kad jos sutuoktinis turi leidimą ginklui laikyti, jokiomis ligomis, dėl kurių sutrinka atmintis, nesirgo ir neserga.

21.2. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. T., Ž. T. sūnus, parodė, kad tą dieną atėjo įvykio vietą ir ten pamatė esantį neblaivų savo tėvą. Tėvas dėl girtumo kalbėjo pakeltu balsu, ginčijosi su policininkais. Po kiek laiko jis tėvą parvedė namo. Taip pat parodė, kad tėvas alkoholį vartoja gana dažnai ir, kai būna stipriau apsvaigęs, neprisimena aplinkybių.

22. Vis tik, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų parodymus vertino kritiškai ir laikė jų gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tiek nuteistųjų, tiek paminėtų liudytojų parodymai dėl atminties sutrikimų nėra patvirtinti jokiais medicininiais duomenimis. Teismas taip pat pažymėjo, jog patys nuteistieji patvirtino, kad yra sveiki, nesirgo ir neserga jokiomis psichinėmis ligomis, galvos traumų neturėjo, be to, Ž. T. turi leidimą ginklui, taigi sveikatos sutrikimų neturi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistųjų kaltę neabejotinai patvirtina tiek šioje, tiek D. G. atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų P. K. ir R. B. duoti parodymai bei pareigūnų portatyvinėmis kameromis užfiksuota vaizdo medžiaga, t. y. D. G. atžvilgiu priimtame apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytos ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktos nepakeistos faktinės aplinkybės, kad D. G. vairavo automobilį tuo metu, kai Ž. T. ir G. G. bandė padėti jai išvažiuoti iš pusnies, t. y. Ž. T. ir G. G. stūmė automobilį, o D. G., užvedusi variklį ir vairuodama, bandė išvažiuoti iš pusnies, tačiau jai nepavyko.

22.1. Iš liudytojo P. K. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03275-21 matosi, kad 2021 m. sausio 31 d. apie 15 val. 20 min. jis patruliavo su kolega R. B. tarnybiniu automobiliu ir X kaime A. D. gatvėje, ties namu Nr. 30, pastebėjo į pusnį įvažiavusį automobilį, kurį bandė išstumti du vyrai, o prie automobilio vairo sėdėjo moteris. Matė, kaip sukasi automobilio ratai, privažiavo prie užklimpusio automobilio. Tuo metu automobilį stūmę vyrai pasišalino, o prie automobilio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivi moteris. Vėliau buvo nustatyta, kad automobilio vairuotoja yra D. G., o vyrai, bandę išstumti automobilį, yra Ž. T. ir G. G.. Automobilio vairuotoja atsisakė tikrintis neblaivumą. Automobilį stūmusiems vyrams, kurie buvo šio įvykio liudytojais, alkotesteriu buvo tikrinamas neblaivumas: G. G. buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, Ž. T. - 1,31 promilių neblaivumas. Visas įvykis nuo pradžių buvo filmuojamas tarnybiniais vaizdo registratoriais „BodyCam“.

22.2. Iš byloje esančio liudytojo R. B., įvykio metu dirbusio Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate, 2021 m. vasario 2 d. liudytojo apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03275-21 matosi, kad jis apklausos metu parodė, jog 2021 m. sausio 31 d. patruliavo su kolega P. K. tarnybiniu automobiliu ir X kaime, A. D. gatvėje, ties namu Nr. 30, pastebėjo pusnyje užklimpusį automobilį, kurį bandė išstumti du vyrai. Matėsi, kad prie automobilio vairo sėdi moteris, variklis buvo užvestas, nes sukosi ratai. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo D. G., kuri tikrintis girtumą atsisakė. Automobilį bandę išstumti vyrai bendravo su policijos pareigūnais, prašė, kad policininkai paleistų moterį, nes nieko blogo neįvyko, aiškino, kad ji kartu su vyrais vartojo alkoholį ir įvažiavusi į pusnį niekam žalos nepadarė.

23. Aiškinantis nuteistųjų tyčios turinį svarbu pastebėti, kad nuteistieji ir jų gynėjas neginčija fakto, jog jie buvo įvykio vietoje, kad bendravo su policijos pareigūnais ir nurodė tam tikras užfiksuotas aplinkybes, tačiau, kaip jau minėta, skunduose apeliuojama į tai, kad jų veiksmuose nenustatyta tyčia duoti žinomai melagingus parodymus, akcentuojant nuteistiesiems įvykio metu nustatytą neblaivumą, kas turėjo lemiamos įtakos atminties sutrikimams. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu gynybos prašymu, siekiant pašalinti prieštaravimus dėl nuteistiesiems nustatyto girtumo įtakos gebėjimui atsiminti įvykį (jo detales), kadangi teismas neturi specialių žinių išvadoms šiuo aspektu daryti, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir prie bylos medžiagos prijungta specialisto, nepriklausomo teismo medicinos eksperto G. A. C. išvada Nr. G 2023/0XX, kurioje konstatuota, kad:

23.1. Mokslinė literatūra, praktika, įgūdžiai, alkotesterio veikimo principai, specialiosios žinios, bylos aplinkybės, kiti pagrindai, veiksniai, leidžia teigti, jog 2021 m. sausio 31 d. G. G. galėjo būti sutrikusi atmintis, kai 2021 m. sausio 31 d. 15:47 val. jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas;

23.2. Mokslinė literatūra, praktika, įgūdžiai, alkotesterio veikimo principai, specialiosios žinios, bylos aplinkybės, kiti pagrindai, veiksniai, leidžia teigti, jog 2021 m. sausio 31 d. Ž. T. galėjo būti sutrikusi atmintis, kai 2021 m. sausio 31 d. 15:43 val. jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,31 promilių neblaivumas.

24. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme G. A. C. tvirtino savo pateiktą specialisto išvadą ir atsakydamas į teisėjų kolegijos klausimus paaiškino, kad remiantis moksline literatūra, nuo 0,9 promilės gali būti atminties sutrikimai. Kad asmuo vėliau neprisimintų, kas vyko alkoholio vartojimo metu, turi būti sąmonės sutrikimas. Vienas asmuo po įvykio užmigo, taigi buvo sąmonės sutrikimas. Kitas asmuo grįžęs namo toliau vartojo alkoholį, dėl ko jam buvo sąmonės sutrikimas. Atsižvelgiant į nustatytus girtumo laipsnius (alkoholio kiekį kūne) ir tai, kad po alkoholio vartojimo nustatytas sąmonės sutrikimas, davė išvadą, kad vėliau šie asmenys galėjo neprisiminti visko apie įvykius alkoholio vartojimo metu. Mokslinė literatūra nurodo, kad tas pats asmuo skirtingu metu vartodamas alkoholį skirtingai apgirsta. Procentais tokių asmenų mokslinė literatūra nenurodo. Galimus atminties sutrikimus lemia nustatytas promilių kiekis (daugiau nei 0,9 promilės alkoholio) ir nuteistųjų nurodytos aplinkybės apie tolimesnius jų veiksmus (nuėjimą miegoti, tolesnį alkoholio vartojimą, t. y. apie sąmonės sutrikimus). Alkotesterio parodymais yra patvirtinamas nustatytas alkoholio kiekis kūne. 1,57 yra vidutinis girtumo laipsnis, virš 1,5 promilės yra pavojingas girtumas. Asmuo įvykio metu turėtų viską prisiminti, tačiau po įvykio, jei buvo sąmonės sutrikimas, jis gali nebeprisiminti. Sąmonės sutrikimą pirmiausia lemia alkoholio kiekis. Neabejotiną sąmonės sutrikimą rodo girtumo laipsnis nuo 2,5 promilės. Sąmonės sutrikimas gali būti ir prie mažesnio alkoholio kiekio, tačiau esant papildomiems faktoriams, kurie gali lemti sąmonės sutrikimą, tai yra nuovargis, liūdesys, džiaugsmas ir pan. Pas abu asmenis buvo pasiektas neblaivumas šiuo atveju daugiau nei 0,9 promilės ir tai viena iš priežasčių, kad galimi atminties sutrikimai. Ir kita priežastis, kad vienas grįžęs namo miegojo, o kitas tęsė alkoholio vartojimą. Šios dvi aplinkybės leidžia teigti, kad asmenims galimai buvo atminties sutrikimas. Užmigimas galėjo būti sąmonės sutrikimu dėl alkoholio vartojimo. Papildomai paaiškino, kad žmogaus organizmas alkoholį įsisavina per ne mažiau kaip 30 minučių, ir ne daugiau 120 minučių. Gali būti, kad patikrinus vėliau nuteistiesiems būtų buvęs nustatytas didesnis girtumo laipsnis. Negalima atmesti, kad girtumo pikas galėjo būti po neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Tam nustatyti reikalinga žinoti, kada nustota vartoti alkoholį. Alkoholis yra slopinanti medžiaga, jis sutrikdo visą smegenų veiklą, neįmanoma sužinoti ir įrodyti, kurioje vietoje atmintis nutrūksta.

25. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti specialisto išvadą pateikusio, į teismo ekspertų sąrašą įtraukto G. A. C. kvalifikacija bei suinteresuotumu bylos baigtimi, ar pateiktos specialisto išvados patikimumu bei jame padarytų išvadų pagrįstumu. Be to, savo išvadą ekspertas patvirtino ir apklausiamas teismo posėdžio metu bei pateikė detalesnius paaiškinimus, kuriais rėmėsi priimdamas išvadą, todėl aukštesnysis teismas šiuo įrodymu vadovaujasi ir jį vertina susietai kitų įrodymų grandinėje.

26. Sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, reikia pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (specialių žinių) atmesti nuteistųjų argumentus kaip nepagrįstus sprendžiant dėl suvartoto alkoholio galimo poveikio nuteistųjų trumpalaikės atminties praradimui, kuomet byloje nėra jokių objektyvių šią nuteistųjų poziciją paneigiančių duomenų. Iš eksperto G. A. C. paaiškinimų yra akivaizdu, kad tokiai išvadai padaryti yra reikalingos tam tikros žinios, tai yra suvartoto alkoholio kiekis ir stiprumas, alkoholį vartojusios asmens fiziniai duomenys bei tam tikri objektyvūs duomenys (nuovargis, nuotaika), kurie lemia bendrą asmens savijautą. Be to, galėjimui atsiminti tam tikrus įvykius įtakos turi ir aplinkybės, ką asmuo veikė po įvykio. Šių aplinkybių visuma, specialisto paaiškinimu, turėjo esminės reikšmės galimiems nuteistųjų atminties (sąmonės) sutrikimams.

27. Nuteistųjų ir liudytojų parodymus vertinant kartu su specialisto išvada ir teisme duotais paaiškinimais, darytina išvada, jog Ž. T. ir G. G. dėl jiems nustatyto girtumo laipsnio, kuris pakartotinai vėliau tikrintas nebuvo, taigi negalima spręsti ar jiems nustatytas girtumas nedidėjo, taip pat fiziologinių priežasčių (dažno alkoholio vartojimo, nuovargio) ir tolimesnio elgesio (Ž. T. nuėjo miegoti, o G. G. toliau vartojo alkoholį), galėjo patirti laikinus atminties sutrikimus, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau bylą nagrinėjant teisme neatsiminė įvykio aplinkybių, nors įvykio metu elgėsi ir bendravo adekvačiai. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistųjų ir liudytojų parodymai nagrinėjamu atveju nepagrįstai vertinti kritiškai, kadangi šiuo konkrečiu atveju kitoje byloje nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu konstatuotos išvados negali būti neginčijamu pagrindu laikyti, kad G. G. ir Ž. T. tyčia davė melagingus parodymus, tokiu būdu padarydami nusikalstamus veiksmus.

28. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-544-2005, 2K-251/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

29. Šioje byloje nėra Ž. T. ir G. G. kaltę dėl melagingų parodymų davimą patvirtinančių įrodymų, jie neturėjo tikslo pateikti melagingus parodymus, nurodė, kad neatsiminė įvykio aplinkybių, jų parodymus patvirtina liudytojais apklaustų N. T. parodymai apie tai, kad jos sutuoktinis namo sugrįžo girtas, nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nesąmones, o sekančią dieną nieko neatsiminė apie vakarykštę dieną, bei D. T. parodymai apie tai, kad tėvas alkoholį vartoja gana dažnai ir, kai būna stipriau apsvaigęs, neprisimena aplinkybių, taip pat įvertinus tai, jog egzistuojant tikimybę, kad prie nustatyto girtumo laipsnio nuteistiesiems galėjo sutrikti atmintis, betarpiškai patvirtina byloje pateikta specialisto išvada, todėl laikantis nekaltumo prezumpcijos bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka neginčytinų Ž. T. ir G. G. kaltę patvirtinančių įrodymų pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu ir nuteistųjų atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis.

30. Priimant išteisinamąjį nuosprendį, nuteistiesiems paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 135-137, 2 t., b. l. 28-30), panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų Ž. T. ir G. G. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - Ž. T. ir G. G. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Ž. T. ir G. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.