- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- e2-8984-996/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02949-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
- 1.3.6.3.2.11Kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka
- 1.3.5.4Išeitinė pašalpa
- 1.3.5.9Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas
- 1.3.6.4Drausminės nuobaudos
- 1.3.7.2.4Darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
T. M. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–7, 50–51), prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo akcinėje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovas, darbdavys, bendrovė) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, panaikinti atsakovo generalinio direktoriaus pavaduotojo–Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2017-01-13 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo T. M.“ (toliau – skundžiamas įsakymas), laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti jam iš atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dvylikos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad su atsakovu 2007-09-03 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradėjo dirbti Krovinių vežimo direkcijos Pirkimų skyriaus vyresniuoju inžinieriumi, darbo santykių eigoje darbo sutartis buvo ne kartą keista, nuo 2013-02-11 jis buvo perkeltas į Valdymo apskaitos ir pirkimų departamento Pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2014-04-01 buvo perkeltas į Teisės ir personalo departamento Pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2016-05-01 buvo perkeltas į Pirkimų centro Organizacinio skyriaus Pirkimų planavimo ir apskaitos sektoriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2016-07-18 buvo perkeltas į Krovinių vežimo direkcijos Teisės ir personalo departamento Koordinavimo ir kontrolės grupės vyriausiojo specialisto pareigas, darbo sutartis buvo nutraukta 2017-01-13 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Nurodė, kad 2013-11-26 jo darbo vietoje buvo atlikta krata, jam buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 2 d. atlikimo, pagal kurį jis buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi vykdant supaprastintą viešąjį pirkimą „Vilniaus geležinkelio stoties administracinio pastato 1B2P stogo ir fasadų remonto darbų pirkimas“ (toliau – pirkimas). Teigė, kad atsakovas, siekdamas įvertinti, ar pirkimas buvo atliktas tinkamai ir pagal visus reikalavimus, atliko auditą – patikrinus pirkimų procedūras pagal pateiktas dokumentų kopijas pažeidimų nebuvo nustatyta, po aukščiau nurodyto audito atsakovas nusprendė, jog jis drausminio nusižengimo neatliko, drausminės nuobaudos jam taikytos nebuvo. Teigė, kad 2017-01-11 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Vilniaus valdyba, atsakydama į 2017-01-06 atsakovo užklausimą, pateikė atsakovui jam 2013-11-26 įteikto pranešimo apie įtarimą kopiją. Pažymėjo, kad nuo 2013 m. su juo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, savo kaltės jis nepripažino, todėl mano, kad vien tai, jog jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, negali būti pagrindas nusikaltimo padarymo konstatavimui. Nurodė, kad 2017-01-12 jam buvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl pradėto ikiteisminio tyrimo aplinkybių, 2017-01-13 pateikė pasiaiškinimą bei prašymą darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu, 2017-01-13 atsakovas priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo jam buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2017-01-13 už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 11 p. kaip netekus darbdavio pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą. Mano, kad atsakovas praleido drausminės nuobaudos paskyrimo terminą, nes nuo pažeidimo padarymo praėjo beveik keturi metai, apie tai, kad jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, atsakovas buvo informuotas 2013-11-26, kai buvo atlikta krata jo darbo vietoje, po kurios STT pareigūnai jį išvedė iš darbo vietos ir dėl laikino sulaikymo jis nebuvo darbe, drausminę nuobaudą jam pritaikė nepagrįstai, nes atliktas auditas patvirtino, kad pažeidimų jis nepadarė, atsakovą tenkino jo atliekamas darbas, nes nuo 2013-11-26 jis buvo ne kartą perkeltas į aukštesnes pareigas. Taip pat pažymėjo, kad atleidžiant jį iš darbo buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes prieš kelias dienas iki jo atleidimo atsakovas šalių susitarimu atleido direktoriaus pavaduotoją S. G., kuriam sumokėjo išeitinę kompensaciją, nors S. G. 2013 m. tame pačiame ikiteisminiame tyrime taip pat buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Pažymėjo, kad nenori būti grąžintas į darbą, nes mano, kad jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Teigė, kad dėl atleidimo iš darbo patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, jam pablogėjo sveikata, jo šeima su dviem mažamečiais vaikais prarado vienintelį pragyvenimo šaltinį, iš jo buvo pasityčiota bendradarbių akivaizdoje, jam bus sunku susirasti naują darbą, nes informacija apie jo atleidimą buvo viešai išplatinta, todėl siekia neturtinės žalos prisiteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovas nenurodė kuo ieškovas pažeidė darbo drausmę, ieškovas nebuvo valstybės tarnautojas, ieškovas pas atsakovą turėjo autoritetą, buvo gerbiamas kolegų, jam niekada nebuvo skirtos jokios drausminės nuobaudos, atsakovo vadovybės pasikeitimas įstatymo nepakeitė, skaidrumo politikos taikymas negali būti vada skirti drausminę nuobaudą praėjus keturiems metams nuo pranešimo apie įtarimą darbuotojui įteikimo, atsakovas apie atliktą kratą ir ieškovo sulaikymą žinojo; šiuo metu ieškovas niekur nedirba.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 63–67).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad 2013-11-26 ieškovo darbo vietoje STT atliko kratą dėl ieškovo atliktų veiksmų atsakovo vykdytame pirkime. Teigė, jog jam nebuvo žinomas ieškovui įteikto STT pranešimo apie įtarimą turinys. Nurodė, kad pagal atsakovo vadovybės nurodymą buvo atliktas pirkimo dokumentų auditas, pažeidimų nebuvo nustatyta; STT atlikta ieškovo veiksmų analizė pirkime buvo ženkliai platesnė, t. y. buvo tirtas ieškovo susirašinėjimas su pirkimo dalyviais elektroniniu paštu, telefoniniai pokalbiai, darbdavys neturi nei priemonių, nei teisėto pagrindo atlikti tokio lygio tyrimą; ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė įvairiomis priemonėmis vykdomais neteisėtais susitarimais su pirkimo dalyviais, o ne tiesioginiu pirkimo dokumentų klastojimu. Paaiškino, kad 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje pasikeitus atsakovo vadovybei, buvo imtasi skaidrumo politikos įgyvendinimo, duoti nurodymai imtis papildomų veiksmų, siekiant išsiaiškinti, kokiu pagrindu pas ieškovą darbo vietoje buvo atlikta krata ir kokie buvo tolimesni šios kratos rezultatai, nes atsakovas iš STT neturėjo informacijos apie ieškovo atliktas nusikalstamas veikas, 2017-01-06 prašymu atsakovas kreipėsi į STT dėl duomenų, susijusių su STT tirta ieškovo veikla, pateikimo, STT 2017-01-11 pateikė raštą su 2013-11-26 STT pranešimo apie įtarimą kopija, paaiškėjo, kad ieškovui yra pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką jam tiesiogiai vykdant atsakovo Krovinių vežimo direkcijos Valdymo apskaitos ir pirkimų departamento Pirkimo skyriaus viršininko pavaduotojo funkcijas, ieškovo atliktų veiksmų detalės. Pažymėjo, kad STT pranešime aiškiai nurodyta, jog ieškovas vykdė susirašinėjimą, atliko spaudimo veiksmus ir ėmėsi kitų veiksmų, siekdamas palankaus sprendimo atitinkamiems asmenims priėmimo pirkime. Teigė, jog tik gavęs STT pranešimo kopiją atsakovas sužinojo apie tai, kad ieškovas vykdė minėtus veiksmus, todėl paaiškėjus faktui, jog yra pagrindas nepasitikėti ieškovo nepriekaištingu pareigų vykdymu, buvo nuspręsta, kad darbdavys prarado pasitikėjimą ieškovu ir ieškovas negali toliau dirbti pas atsakovą. Mano, kad senaties terminai drausminei atsakomybei taikyti nebuvo praleisti, nes ieškovo darbo drausmės pažeidimo faktinės aplinkybės jam paaiškėjo tik iš 2017-01-11 gauto STT pranešimo. Atsakovo manymu, viešųjų pirkimų procese atliekant neteisėtus veiksmus, proteguojant trečiųjų amenų interesus atsakovo atžvilgiu, nukenčia ne tik atsakovas, bet ir valstybė bei visuomenė. Kartu pažymėjo, kad ieškovas po atliktos kratos dar tiek laiko dirbo tik todėl, kad atsakovas nežinojo faktinių ieškovo padarytos veikos aplinkybių. Atsakovo teigimu, ieškovas tuo metu pareigose keliamas nebuvo, skatintas nebuvo, o darbo užmokesčius atsakovas reguliariai kelia savo darbuotojams dėl valiutos infliacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad 2013-11-26 atsakovui buvo įteiktas kratos protokolas, apie atliktą kratą ir ieškovo sulaikymą bendrovei buvo žinoma, todėl buvo atliktas pirkimo dokumentų auditas, pažeidimų nebuvo nustatyta; naujai atėjusi bendrovės vadovybė nutarė imtis veiksmų patikrinant darbuotojų darbo veiklą, buvo kreiptasi į STT; darbo drausmės pažeidimą ieškovas padarė užimdamas vadovaujančias pareigas, vėliau vadovaujančių pareigų nebeužėmė, ėjo viešųjų pirkimų specialisto pareigas, kitų drausminių nuobaudų nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakovu 2007-09-03 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas nuo 2007-09-05 pradėjo dirbti Krovinių vežimo direkcijos Pirkimų skyriaus inžinieriumi, darbo santykių eigoje darbo sutartis ne kartą keista, nuo 2013-02-11 ieškovas perkeltas į Valdymo apskaitos ir pirkimų departamento Pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2014-04-01 ieškovas perkeltas į Teisės ir personalo departamento Pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2016-05-01 ieškovas perkeltas į Pirkimų centro Organizacinio skyriaus Pirkimų planavimo ir apskaitos sektoriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2016-07-18 ieškovas perkeltas į Krovinių vežimo direkcijos Teisės ir personalo departamento Koordinavimo ir kontrolės grupės vyriausiojo specialisto pareigas (el. b. t. I, b. l. 8–24); 2013-11-26 ieškovui buvo surašytas pranešimas apie įtarimą (el. b. t. I, b. l. 41–43); 2013-11-26 ieškovo darbo vietoje buvo atlikta krata (el. b. t. I, b. l. 44–48); 2013-12-19 atsakovo Vidaus audito skyriaus vyresnysis auditorius pateikė auditoriaus pažymą Nr. LS-3(11.2-VAT) „Dėl bendrovės Krovinių vežimo direkcijos pirkimų įvertinimo“ (el. b. t. I, b. l. 38–40); atsakovas 2017-01-06 raštu Nr. 2-40 kreipėsi į STT (el. b. t. I, b. l. 68); 2017-01-11 STT Vilniaus valdyba pateikė atsakovui 2013-11-26 ieškovui pateikto pranešimo apie įtarimą kopiją (el. b. t. I, b. l. 36, 41–43); 2017-01-12 atsakovo l. e. generalinio direktoriaus pavaduotojo–Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2017-01-12 reikalavimu ieškovas įpareigotas ne vėliau kaip iki 2017-01-13 10 val. pateikti paaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 49); 2017-01-13 ieškovas atsakovui pateikė pasiaiškinimą ir prašymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (el. b. t. I, b. l. 29–30, 31); atsakovo generalinio direktoriaus pavaduotojo–Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2017-01-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo T. M.“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p. pagrindu (el. b. t. I, b. l. 86–87), darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2017-01-13 (el. b. t. I, b. l. 25).
DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).
DK 140 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: nuo šešiasdešimties mėnesių iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
DK 228 str. nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.
DK 234 str. nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.
DK 235 str. 1 d. nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 str. 2 d. 11 p., šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
Pagal DK 237 str. 1 d., už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
Pagal DK 238 str., skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Pagal DK 241 str. 1 d., drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal DK 241 str. 2 d., negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
Pagal DK 300 str. 4 d., jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Pagal DK 250 str., darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241 straipsnio 1 dalį aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui (DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecijos teise apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, išvados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimą egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).
Iš aukščiau pateiktos DK nuostatų analizės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos daroma išvada, kad įstatymas įpareigoja darbdavį apsispręsti ir jei mano esant pagrindui ir reikalingumui drausminę nuobaudą darbuotojui skirti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbuotojo darbo drausmės pažeidimas. Įstatyme imperatyviai nurodyta, jog negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas, o jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Įstatyme įtvirtinti konkretūs terminai yra garantija darbuotojui, jog pasibaigus aukščiau nurodytiems terminams, jam drausminė nuobauda skirta nebus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013-11-26 ieškovo darbo vietoje buvo atlikta krata, nes ieškovui buvo pareikštas įtarimas dėl BK 228 str. 2 d. įtvirtintos veikos atlikimo vykdant pirkimą (el. b. t. I, b. l. 41–43, 44–48). Ginčas, kad po 2013-11-26 atliktos kratos ieškovas buvo sulaikytas, nekilo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad tiek 2013-11-26 kratos atlikimo faktas, tiek 2013-11-26 ieškovo sulaikymas bendrovei tapo žinomas tą pačią dieną (2013-11-26) ir tai lėmė atsakovo veiksmus dėl 2013 m. vykdyto pirkimo dokumentų audito atlikimo, kurį atlikus pažeidimų nebuvo nustatyta (el. b. t. I, b. l. 38–40). Pabrėžtina, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad 2013-11-26 atsakovui buvo įteiktas 2013-11-26 kratos protokolas, kratos metu pasikeisdami dalyvavo bendrovės atstovai V. B. ir J. V. (el. b. t. I, b. l. 44–48), vadinasi, atsakovui buvo žinoma, kad STT pareigūnai iš ieškovo darbo vietos paėmė su pirkimu susijusius dokumentus. Matyti, kad po 2013-11-26 atliktos kratos atsakovas atliko vidinį auditą, į STT iki pat 2017 m. dėl papildomos informacijos nesikreipė, iš ieškovo pasiaiškinimo neprašė, drausminės nuobaudos ieškovui neskyrė.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje naujai atėjusi bendrovės vadovybė nutarė imtis veiksmų patikrinant darbuotojų darbo veiklą, todėl buvo kreiptasi į STT dėl ieškovo darbo vietoje STT atliktos kratos 2013-11-26. Vadinasi, iki bendrovės vadovybės pasikeitimo 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje net daugiau nei tris metus po 2013-11-26 atliktos kratos bendrovę tenkino jos atliktas auditas dėl 2013 m. pirkimo, bendrovė nematė pagrindo kreiptis į STT dėl papildomų duomenų gavimo, laikė, kad jos turima informacija jai yra pakankama ieškovo darbinei veiklai įvertinti, ir tik praėjus daugiau nei trims metams po kratos atlikimo ir pasikeitus bendrovės vadovybei buvo nutarta bendrovės vidinį tyrimą dėl ieškovo darbo veiklos tęsti ir aiškintis papildomas aplinkybes apie 2013 m. įvykusią kratą, kas jokiu būdu negali būti laikoma protingu terminu per kurį darbdavys turi teisę atlikti vidinį tyrimą.
Tai, kad darbdaviui nebuvo žinomas ieškovui įteikto pranešimo apie įtarimą turinys priklausė tik nuo paties darbdavio valios, iki 2017 m. jo gauti atsakovas nepageidavo, o tik 2017 m. nusprendęs jį iš STT išsireikalauti, jis iš karto jam buvo pateiktas. Akivaizdu, kad atsakovas manydamas, jog jo atliktas pirkimo dokumentų auditas galimai yra neišsamus, žinodamas 2013-11-26 kratos protokolo turinį, aplinkybę apie ieškovo sulaikymą, turėjo visas galimybes kaip juridinis asmuo veikti operatyviai papildomiems vidinio tyrimo veiksmams atlikti, kreiptis į STT dėl pranešimo apie įtarimą pateikimo, tačiau per protingą laiką to nedarė, delsė net daugiau nei tris metus, taip pripažindamas, kad kratos protokolo turinys, ieškovo sulaikymo aplinkybės, bendrovės atliktas auditas buvo pakankamas pagrindas jam spręsti, kad pasitikėjimo praradimo klausimo ieškovo atžvilgiu kelti nereikia. Pabrėžtina, kad paties darbdavio valia nebuvo operatyviai kreiptasi į STT. Toks delsimas negali būti pateisinamas.
Tai, kad tik 2017-01-06 prašymu atsakovas kreipėsi į STT, pats prašyme nurodydamas, kad jam žinoma apie ieškovo atžvilgiu atliekamą įkiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. 2 d. (el. b. t. I, b. l. 68), parodo tai, kad atsakovo naujosios vadovybės požiūris į darbuotojo darbines funkcijas yra kitoks nei prieš tai buvusios vadovybės, tačiau įstatymas neįtvirtina teisės pasikeitus darbdavio vadovybei ar pasikeitus darbdavio požiūriui pratęsti ar atnaujinti drausminės nuobaudos skyrimo terminus. Be to, savo 2017-01-06 STT adresuotame prašyme atsakovas pats nurodė, kad jam žinoma apie ieškovo atžvilgiu atliekamą įkiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. 2 d. (el. b. t. I, b. l. 68), todėl skundžiamame įsakyme nepagrįstai nurodyta, kad tik iš STT 2017-01-11 rašto atsakovui tapo žinoma apie ieškovo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą BK 228 str. 2 d. pagrindu, taip pat nepagrįstai atsiliepime teigiama, kad tik iš pranešimo apie įtarimą paaiškėjo, kad ieškovui yra pareikšti įtarimai.
Teismas konstatuoja, kad darbdavio nepagrįstas delsimas papildomiems tyrimo veiksmams atlikti yra vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecijos teise nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų ieškovo atžvilgiu. Termino skirti drausminę nuobaudą praleidimas negali būti laikomas formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu. Priešingas aiškinimas pažeistų DK 241 str. įtvirtintą garantiją darbuotojui, nepagrįstai suvaržytų jo teises, pažeistų DK 35 str. nuostatas.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog nagrinėjama drausminė nuobauda buvo paskirta nepraleidus DK 241 str. įtvirtintų terminų, taigi, ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta pažeidus įstatyme nustatytą tvarką, todėl tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tos pačios naujosios bendrovės vadovybės 2017-01-02 priimtu įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo generalinio direktoriaus pavaduotojas–Krovinių vežimo direkcijos direktorius S. G. buvo atleistas iš darbo šalių susitarimu, ieškovo teigimu, S. G. taip pat buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tame pačiame ikiteisminiame tyrime, tačiau jis atleistas iš darbo šalių susitarimu, jam išmokėta išeitinė kompensacija (el. b. t. I, b. l. 32–33, 69, 91–123), atsakovas neneigė tokių ieškovo teiginių, kurie būtent patvirtina, kad atsakovas darbuotojams pareikštus įtarimus nelaiko esmine aplinkybe, sąlygojančia pasitikėjimo praradimą, kas lemtų tokių darbuotojų atleidimą iš darbo. Taigi, ieškovas pagrįstai nurodė, kad atsakovas pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas vadovaujančiojo darbo po kratos atlikimo pas atsakovą nedirbo, daugiau drausminių nuobaudų jam skirta nebuvo, vadinasi, darbdavį visą tą laiką tenkino darbuotojo atliktos darbinės funkcijos, įrodymų apie ieškovo padarytą nusikalstamą veiką byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, pagal DK 238 str. nuostatas ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo per griežta nagrinėjamoje situacijoje, neproporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus, kas taip pat yra pagrindas tokią drausminę nuobaudą naikinti.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p. paskirta nepagrįstai, todėl teismas pripažįsta ieškovo atleidimą iš darbo, ieškovo darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir naikina skundžiamą įsakymą.
Dėl grąžinimo į darbą
Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 str. 3–4 str. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad kokį iš aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atleidimo iš darbo atveju taikytina DK 300 str. 3 d., kai darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą, arba 4 d., kai darbuotojas dėl kokių nors priežasčių į darbą grąžinamas negali būti ar pats nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas prašė jo negrąžinti į darbą teigdamas, kad jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, atsižvelgęs į ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes laiko, kad grąžinti ieškovą į darbą yra netikslinga, todėl, pripažinęs jo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas ieškovo atžvilgiu taiko DK 300 str. 4 d. – sprendžia dėl DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei laiko, kad ieškovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Dėl išeitinės išmokos
Pažymėtina, kad DK 140 str. nustatyta išeitinė išmoka yra viena garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas – užtikrinti tam tikrą laiką minimalias pragyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas įmonėje dirbo nuo 2007-09-05 iki 2017-01-13, vadovaudamasis DK 300 str. 4 d., 140 str. 1 d. 4 p. nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteisia keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kadangi ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 1 912,74 Eur (el. b. t. I, b. l. 70) (atsakovo pateikto darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio aritmetinio skaičiavimo teisingumo ieškovas neginčijo), todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 7 650,96 Eur (1 912,74 Eur x 4 mėn.) dydžio išeitinė išmoka.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas iš darbo pas atsakovą atleistas nepagrįstai, po atleidimo iš darbo naujoje darbovietėje įsidarbinęs nėra, teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei sukeltų atsakovui sunkias finansines pasekmes, todėl teismas, vadovaudamasis DK 300 str. 4 d., ieškovui iš atsakovo priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tai yra, 2 835,26 Eur (nuo 2017-01-13 iki 2017-02-27 – 31 darbo diena, ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 91,46 Eur (el. b. t. I, b. l. 70)) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 91,46 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priežasčių kodėl turėtų būti mažinama ši suma, teismas nenustatė.
Dėl neturtinės žalos
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti.
Akcentuotina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pakanka ieškovo pažeistai teisei apginti, ieškovo argumentai apie jo patirtą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam dvylikos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio neturtinę žalą atmetamas.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – ieškovo atleidimą iš darbo, jo darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, panaikinti skundžiamą įsakymą, laikyti, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovui iš atsakovo 7 650,96 Eur išeitinę išmoką, 2 835,26 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 91,46 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 str. 1 d. pagrindu. Pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovo jį atstovavusiai advokatei Aušrai Ručienei sumokėtas jo patirtas 3 630 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 34, 35, 82, 126). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teismo posėdžio trukmę, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jam iš atsakovo 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati ir pakankama nagrinėjamai bylai.
Kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 236 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).
Teismo patirtos 1,27 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovo T. M. ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti T. M. atleidimą iš darbo akcinėje bendrovėje ,,Lietuvos geležinkeliai“, darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovo T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842), nutraukimą neteisėtu.
Panaikinti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo–Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2017-01-13 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo T. M.“.
Laikyti, kad tarp ieškovo T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovui T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) 7 650,96 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų ir devyniasdešimt šešis euro centus) išeitinę išmoką, 2 835,26 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus ir dvidešimt šešis euro centus) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 91,46 Eur (devyniasdešimt vieną eurą ir keturiasdešimt šešis euro centus) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) 236 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.