Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis R. V., BUAB „Telemanija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo nesutiko su antstolio R. V. 2016-09-19 patvarkymu dėl 304,81 Eur skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/01284. Skunde nurodė, kad 2015-03-18 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3526-930/2015 iš jos priteisė 509,86 Eur. 2015-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3521-821/2015 jos naudai iš BUAB „Telemanija“ priteisė 304,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl ji į BUAB „Telemanija“ turėjo 304,81 Eur reikalavimo teisę. Iki 2015-05-18 teismo sprendimo, vykdydama 2015-03-18 teismo sprendimą, sumokėjo 169,96 Eur, todėl 2015-06-22 jos skolos likutis pagal šį teismo sprendimą buvo 339,90 Eur. Taigi, BUAB „Telemanija“ turėjo 339,90 Eur reikalavimą. Pareiškėja pažymėjo, kad 2015-06-22 atliko vienašališką įskaitymą pagal 2015-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Tokiu būdu ji atsiskaitė su BUAB „Telemanija“ 304,81 Eur, o likusią 35,09 Eur sumą šiai dienai jau yra sumokėjusi. Pareiškėjos teigimu, jos vienašalis įskaitymas yra teisėtas ir nenuginčijamas, todėl antstolio R. V. 2016-09-19 patvarkymas Nr. 0128/15/01284 dėl 304,81 Eur išskaitymo turi būti panaikintas.Antstolis R. V. 2016-10-28 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad remiantis CPK 624, 733 straipsniais bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 punktu 2016-09-19 išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo į skolininkės darbovietę. Patvarkymas buvo įteiktas 2016-10-04 UAB „Solanija“ darbuotojos vardu. Išieškotojui UAB „Telemanija“ Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo bei išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Išieškotojas BUAB „Telemanija“ pateikė Vilniaus apygardos teismo 2015-08-24 nutarties Nr. B2-1628-619/2015 kopiją, kurioje nurodyta, kad skolininkė E. L. yra įtraukta į trečiąją BUAB „Telemanija“ kreditorių eilę su 304,81 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Antstolio teigimu, skolininkė, siekdama įskaityti piniginio pobūdžio reikalavimą, nepaisytų griežtai reglamentuotos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, nustatytos Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje, ir jei įskaitytų savo reikalavimą prieš kitus kreditorius, pažeistų kitų kreditorių teises. Antstolis pareiškėjos skundą vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti išieškojimo procesą bei išvengti atsakomybės prieš išieškotoją, nes sąmoningai teikiami nepagrįsti skundai trukdo ekonomiškam ir operatyviam teismo sprendimo vykdymui. Suinteresuotas asmuo BUAB „Telemanija“ atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalimi ir Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu pareiškėjos įskaitymas yra negalimas ir draudžiamas.Pareiškėja yra įtraukta į trečiąją BUAB „Telemanija“ kreditorių eilę su 304,81 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir eilė. Minėtas kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos ir eilės sąrašas yra imperatyvus ir negali būti šalių keičiamas. E. L., siekdama įskaityti reikalavimą, nepaisytų griežtai reglamentuotos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, nustatytos Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje, ir jei įskaitytų savo reikalavimą prieš kitus kreditorius, pažeistų kitų kreditorių teises. Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad 2015-06-22 įskaitymas nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis. Pareiškėjos įskaitymas yra sudarytas pažeidžiant CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio, 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl atliktas įskaitymas yra niekinis ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjos E. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad skolininkė geruoju vykdomajame dokumente nurodytos sumos, taip pat vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolis ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių ir priėmė 2016-09-19 patvarkymą Nr. 0128/15/01284, kuriuo nukreipė skolos išieškojimą į skolininkės E. L. darbovietėje UAB „Solanija“ gaunamą darbo užmokestį. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje negali vertinti pareiškėjos esą atlikto įskaitymo teisėtumo aspektu, kadangi atlikto skolos įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą turi pareigą tik patikrinti, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, antstolis neturi teisės revizuoti priimto sprendimo teisėtumo, t. y. ar jis priimtas pagrįstai, ar per ieškovo nurodytą terminą skolininkas yra sumokėjęs skolą, o nagrinėjamu atveju - ar yra atliktas skolos įskaitymas. Net ir pripažinus, jog įskaitymas iš tiesų būtų galėjęs įvykti dar iki išieškotojui pateikus antstoliui vykdomąjį dokumentą ir pastarajam pradėjus vykdymo veiksmus, turėtų būti nutraukiama pati vykdomoji byla (CPK 629 str. 1 d. 9 p., 651 str. 2 d. 7 p.), tačiau ne kaip neteisėti naikinami skundžiami antstolio veiksmai.Teismas akcentavo, jog skolininkas dėl galimo įskaitymo turi teisę CPK 687 straipsnio pagrindu kreiptis į antstolį, o laikydamas tokį sprendimą nepagrįstu, būtent tokį antstolio sprendimą (dėl neatlikto įskaitymo) skųsti jį teismui. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad išieškotojas yra bankrutuojanti įmonė. Todėl šiuo atveju įskaitymui taikytinos ir specialiosios Įmonių bankroto įstatymo nuostatos (1 str. 3 d., 10 str. 7 d. 3 p., 11 str. 5 d. 23 p.). Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad antstolis savo veiksmais pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos 2016-10-24 skundas dėl antstolio R. V. 2016-09-19 patvarkymo Nr. 0128/15/01284 dėl skolos išieškojimo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

Pareiškėja E. L. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio R. V. 2016-09-19 patvarkymą Nr. 0128/15/01284 (b. l. 18-22). Nurodė šiuos atskirojo skundo argumentus:

19.1.Teismas prieštarauja savo paties nurodytiems teiginiams, kadangi nurodo, jog antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą turi pareigą patikrinti, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, jog antstolis neturi teisės revizuoti atlikto skolos įskaitymo teisėtumo, tačiau vis tiek antstolio veiksmus laiko teisėtais, nors pareiškėja pateikė įrodymus, kad yra atliktas įskaitymas ir jis nėra nuginčytas;

19.2. Teismas netinkamai vertino nagrinėjamos bylos dalyką, kadangi pareiškėja prašo panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo nukreiptas išieškojimas į jos atlyginimą, tačiau neprašo vertinti atlikto įskaitymo teisėtumo. Antstolio veiksmai, kuomet jis net ir žinodamas apie įskaitymą, toliau vykdo išieškojimą, turi būti pripažinti neteisėtais;

19.3. Pareiškėjos atliktas įskaitymas yra teisėtas, kadangi kreditorius BUAB „Telemanija“ pareiškėjos įskaitymo nėra nuginčijęs teisme, todėl antstolis neturėjo teisės šio įskaitymo vertinti kaip neteisėto ir jį ignoruojant daryti iškaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio.

23. Taip pat nesutiko su apeliantės pozicija, kad BUAB „Telemanija“ prievolė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsirado po bankroto bylos iškėlimo, todėl ši prievolė turi būti atlyginta iš BUAB „Telemanija“ bankroto administravimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Atskirasis skundas atmetamas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

26. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos E. L. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Byloje nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-04 vykdomąjį dokumentą dėl 509,86 Eur palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų iš skolininkės E. L. išieškotojo BUAB „Telemanija“ naudai. Teismo sprendimo vykdymas išdėstytas šešiems mėnesiams, įpareigojant E. L. nuo sprendimo įsiteisėjimo mokėti ieškovui BUAB „Telemanija“ kas mėnesį lygiomis dalimis po 84,98 Eur iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos (v. b. 1 l.). BUAB „Telemanija“ informavo antstolį, kad E. L. išieškotojui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėjo 205,05 Eur, likusią skolą sudaro 304,81 Eur (v. b. 3 l.). Antstolis 2015-09-17 išsiuntė E. L. raginimą per dvidešimt dienų sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. 10, 12 l.). E. L. atstovas 2015-11-06 informavo antstolį, kad E. L. yra visiškai įvykdžiusi 2015-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3526-930/2015, kuriuo pagrindu išduotas raginime minimas vykdomasis dokumentas. Antstoliui adresuotame pranešime nurodė, kad E. L. BUAB „Telemanija“ balandžio mėn. grynais sumokėjo 62,19 Eur, likusiai 22,79 Eur sumai 2015-04-29 dieną atliko įskaitymą (sudengė skolą su jos permokėta 78,69 Lt suma), kaip tokią teisę suteikia CK 6.130 straipsnio 1 dalimi. Gegužės mėn. E. L., vykdydama minėtą teismo sprendimą grynaisiais sumokėjo 84,98 Eur. Po šio sumokėjimo, liko 339,90 Eur skolos likutis. 2015-05-18 sprendimu civilinėje Nr. e2-3521-821/2015, kuriuo buvo atmestas BUAB „Telemanija“ ieškinys, Vilniaus miesto apylinkės teismas E. L. naudai iš UAB „Telemanija“ priteisė 304,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdama į tai, taip pat pasinaudodama CK 6.130 straipsnio 1 dalimi suteikta teise, E. L. 2015-06-22 pranešimu įskaitė jai priteistą 304,81 Eur sumą į 339,90 Eur skolos likutį. Po šio įskaitymo liko 35,09 Eur likutis, kurį E. L. sumokėjo BUAB „Telemanija“ bankiniu pavedimu (v. b. 19 l.). Išieškotojas BUAB „Telemanija“ pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalį ir Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą nesutiko su skolininkės įskaitymu 304,81 Eur sumai, pateikė duomenis apie E. L. įtraukimą į trečiąją BUAB „Telemanija“ kreditorių eilę su 304,81 Eur dydžio reikalavimu (v. b. 29 l.). Antstolis 2016-09-19 patvarkymu Nr. 0128/15/01284 nukreipė skolos išieškojimą į skolininkės E. L. darbovietėje UAB „Solanija“ gaunamą darbo užmokestį. Pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo nesutiko su antstolio R. V. 2016-09-19 patvarkymu dėl 304,81 Eur skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/01284, kadangi prievolę yra įvykdžiusi. 28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjos E. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad negali vertinti pareiškėjos esą atlikto įskaitymo teisėtumo aspektu, kadangi atlikto skolos įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad skolininkas dėl galimo įskaitymo turi teisę CPK 687 straipsnio pagrindu kreiptis į antstolį, o laikydamas tokį sprendimą nepagrįstu, būtent tokį antstolio sprendimą (dėl neatlikto įskaitymo) skųsti jį teismui. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad išieškotojas yra bankrutuojanti įmonė. Todėl šiuo atveju įskaitymui taikytinos ir specialiosios Įmonių bankroto įstatymo nuostatos (1 str. 3 d., 10 str. 7 d. 3 p., 11 str. 5 d. 23 p.). Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad antstolis savo veiksmais pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

28. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė skunde nurodė, jog teismas prieštarauja savo paties nurodytiems teiginiams, kadangi nurodo, jog antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą turi pareigą patikrinti, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, jog antstolis neturi teisės revizuoti atlikto skolos įskaitymo teisėtumo, tačiau vis tiek antstolio veiksmus laiko teisėtais, nors pareiškėja pateikė įrodymus, kad yra atliktas įskaitymas ir jis nėra nuginčytas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė netinkamai aiškina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

29. Sutiktina, jog vadovaujantis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis turi pareigą patikrinti, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, iš esmės reiškia, jog antstolis patikrina, ar minėto vykdomojo dokumento pagrindu nėra užvesta vykdomoji byla ir pradėtas vykdymo procesas. Vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti stadijoje antstolis nesiima vertinti, ar pateiktas vykdomasis dokumentas jau yra įvykdytas skolininko, kadangi tokių duomenų antstolis dar negali turėti ir gauna iš skolininko tik tada, kuomet skolininkui yra išsiunčiamas raginimas geruoju įvykdyti dokumentą ir skolininkas jam pateikia aplinkybes dėl dokumento įvykdymo.

30. Skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nagrinėjamos bylos dalyką, kadangi pareiškėja prašo panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo nukreiptas išieškojimas į jos atlyginimą, tačiau neprašo vertinti atlikto įskaitymo teisėtumo.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante tuo aspektu, kad pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų ji prašė panaikinti antstolio R. V. 2016-09-19 patvarkymą dėl 304,81 Eur skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/01284, kuriuo išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį. Kita vertus, apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti jos atlikto įskaitymo teisėtumo, kadangi būtent faktu, jog po atlikto įskaitymo ji įvykdė prievolę kreditoriui BUAB „Telemanija“, ji įrodinėja neteisėtus antstolio veiksmus bei jo 2016-09-19 priimto patvarkymo neteisėtumą.

32. Pažymėtina, jog CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai prievolės šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. kai skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius yra ir skolininkas, priešpriešinius reikalavimus galima įskaityti ir šiuo teisiniu veiksmu užbaigiamos tarpusavio prievolės. CK 6.134 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas, kokius reikalavimus draudžiama įskaityti. Šioje normoje išvardytų reikalavimų sąrašas nebaigtinis, nes jos 7 punkte nurodyta, jog draudžiama įskaityti ir įstatymų numatytus kitokius reikalavimus. Vienas tokių nustatytas Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ).

33. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms, o 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte – kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio priemokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Taigi, iškėlus įmonei bankroto bylą, pradeda veikti draudžiamosios ĮBĮ nuostatos, tarp jų – nuostata, draudžianti vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, ir CK normos, reglamentuojančios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, taikomos tiek, kiek neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo suformuotoje ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad šioje normoje nustatyta taisyklė reiškia, jog įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai, iškėlus bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo bankroto bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolės įvykdymo būdų ir tokiais veiksmais (įskaitymu) būtų pažeidžiami kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2008; kt.).

35. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2014-07-04 nutartimi UAB „Telemanija“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos UAB „Telemanija“ iškėlimo įsiteisėjo 2014-07-15. Pažymėtina, jog pareiškėja E. L. vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko, kaip nurodo pati pareiškėja, 2016-06-22, t. y. jau esant įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2014-07-04 nutarčiai, kuria UAB „Telemanija“ iškelta bankroto byla. Kaip jau nurodyta aukščiau, ĮBĮ normos draudžia atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą įmonės bankroto proceso metu, todėl toks įskaitymas nebuvo galimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos teiginiai, jog antstolio R. V. vykdomą vykdomąjį dokumentą ji yra įvykdžiusi 2016-06-22 atliktu priešpriešinių reikalavimų įskaitymu bei sumokėta likusia skolos dalimi, laikytini nepagrįstais.

36. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog jos atliktas įskaitymas yra teisėtas, kadangi kreditorius BUAB „Telemanija“ pareiškėjos įskaitymo nėra nuginčijęs teisme, todėl antstolis neturėjo teisės šio įskaitymo vertinti kaip neteisėto ir jį ignoruojant daryti iškaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Kaip jau minėta, apeliantės atliktas įskaitymas per se yra neteisėtas vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu.

37. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.