Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 23 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Kauno energija“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės E. M. 1 526,46 Eur skolą už perduotą šilumos energiją, 50,79 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-05-01, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės E. M. ieškovės naudai 1 526,46 Eur skolą, 50,79 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89,14 Eur bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė E. M. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė atsakovei E. M. 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 36 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Nurodė, kad žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, nesumokėjo valstybei įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, todėl apeliantei nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.Atsakovė E. M. pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo kaip vartotoją.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkino atsakovės E. M. prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą ir nustatė atsakovei 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 36 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Teismas nustatė, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl prievolės atsiskaityti už tiektą šilumos energiją nevykdymo. Atsakovė, ginčydama ieškovės reikalavimus, nesutinka su ieškinio suma bei pačiu įsiskolinimu, skaičiuotu ne atsakovei, o turto palikėjai. Taigi atsakovė negrindžia savo nesutikimo su ieškiniu vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu. Be to, ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog patenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, atsakovei pakartotinai nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties gavimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 36 Eur žyminį mokestį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis arba nagrinėti apeliacinį skundą, atidėjus ar atleidus atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiamame Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendime konstatuota, jog atsakovė yra fizinis asmuo, gyvenantis bute ir naudojantis šilumą savo poreikiams pagal konkliudentinę vartojimo sutartį, dėl ko atsakovė, kaip vartotoja, turi atsiskaityti su ieškove. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su nesąžiningu skolos paskaičiavimu ir pateikia savo teisingus paskaičiavimus, taigi skundžia ieškovės nesąžiningus, neteisėtus veiksmus dėl sutarties vykdymo iš tiekėjo pusės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsakovei E. M. buvo nustatyti apeliacinio skundo trūkumai ir ieškovė įpareigota sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė E. M. negrindžia savo nesutikimo su ieškiniu vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu, todėl ji nėra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatė apeliacinio skundo trūkumus ir įpareigojo atsakovę sumokėti žyminį mokestį. Apeliantė (atsakovė) E. M., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ji yra vartotoja, jos prievolė atsiskaityti su ieškove kyla iš konkliudentinės vartojimo sutarties, apeliaciniame skunde ji nesutinka su nesąžiningu skolos paskaičiavimu, todėl ji atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnį.

Dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo ir aiškinimo

CPK 83 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kai suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami/iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iš tokių atvejų, kuris aktualus ir šiai bylai, yra numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija (2015-11-26 įstatymas Nr. XII-2084, TAR, 2015, Nr. 2015-19289) numato, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nauju reglamentavimu nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, kurių reikalavimai kilę iš vartojimo teisinių santykių, o tik tie, kurie savo reikalavimus grindžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, jog vartotojas – tai fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Teismų praktikoje vartojimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-511-196/2015). Taigi apeliantė E. M. atskirajame skunde pagrįstai nurodo, jog ji ginčo atveju laikytina vartotoja, o jos prievolė atsiskaityti už ieškovės tiektą šilumos energiją atsirado faktinių prievolinių šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykių pagrindu. Tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenys (vartotojai) atleidžiami tik tuo atveju, jeigu ieškiniu ginčija jiems taikomas nesąžiningas sutarties sąlygas, kurių nustatymo kriterijai yra apibrėžti CK 6.228⁴ straipsnyje. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl atsakovės E. M. prievolės atsiskaityti už tiektą šilumos energiją nevykdymo. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia tuo, jog ji tiekia šilumos energiją patalpų šildymui ir vandens pašildymui buitinėms reikmėms butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausančiam atsakovei E. M.. Atsakovė nevisiškai atsiskaitė su ieškove, todėl nuo 2012-01-01 iki 2016-04-01 susidarė 1 047,06 Eur įsiskolinimas už šilumos energiją patalpos šildymui, 479,40 Eur už šilumos energiją vandens pašildymui, 50,79 Eur delspinigių, priskaičiuotų nuo 2015-11-01 iki 2016-05-01, iš viso – 1 577,25 Eur. Atsakovė, ginčydama ieškovės reikalavimus, nesutinka su ieškovės paskaičiuoto įsiskolinimo dydžiu ir nurodo, jog ji neatsisako mokėti už šilumą, tačiau ieškovė sąskaitas išrašo buvusios buto savininkės vardu, todėl jai neatsiranda prievolė mokėti skolą, adresuotą kitam asmeniui. Taigi atsakovė E. M. negrindžia savo nesutikimo su ieškiniu dėl vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų taikymo pagal CK 6.228⁴ straipsnyje apibrėžtus kriterijus.Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog asmuo, manantis, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atitinkamą atleidimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji patenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) nurodytų subjektų, atleistinų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ratą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsakovę atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, vadovaujantis galiojančia CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija.Apeliantė (atsakovė) E. M. atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis arba nagrinėti apeliacinį skundą, atidėjus ar atleidus atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Apeliantei išaiškintina, jog asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti, o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą teismas gali nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Taigi asmens prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo turi būti motyvuotas, o prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą, t. y. apeliantės turtinę padėtį (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstų teismo nutarčių, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiamos nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Įvertinus tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovei E. M. nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas, atsakovei nustatytinas naujas terminas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nustatyti atsakovei E. M. terminą iki 2017 m. vasario 22 d. sumokėti 36 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir įrodymus apie nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą pateikti Kauno apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.