Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei E. M. dėl įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Kauno energija“ pareikštame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės E. M. 1 526,46 Eur skolą už pateiktą šilumos energiją, 50,79 Eur delspinigius laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją patalpų šildymui ir vandens pašildymui buitinėms reikmėms butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2011 m. gegužės 18 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei. Nuosavybės teisės į minėtą butą atsakovė VĮ „Registrų centras“ nėra išviešinusi. Atsakovė neatsiskaitė su ieškove, todėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. susidarė 1 047,06 Eur įsiskolinimas už šilumos energiją patalpos šildymui, 479,40 Eur už šilumos energiją vandens pašildymui, 50,79 Eur delspinigių, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., iš viso 1 577,25 Eur.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji neatsisako mokėti už šilumą, tačiau pati ieškovė iš jos nepriima pinigų, sąskaitas išrašo buvusios buto savininkės V. R. vardu. Atsakovė reikalavo, kad ieškovė sąskaitas rašytų jos vardu, tačiau ieškovė to nedaro. Atsakovė nurodė, kad ji buvusios savininkės nepažįsta, jai žinoma, kad ji gyvena Australijoje, o buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su jos motina. Atsakovė teigė, kad ji turi teisę apsispręsti, kada VĮ „Registrų centras“ įregistruoti buto pirkimo-pardavimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės E. M. 1 526,46 Eur skolą už perduotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., 50,79 Eur delspinigius laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad atsakovė su V. R. 2011 m. gegužės mėn. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį. Buto pirkimo-pardavimo sutartis neišviešinta, neįregistruota VĮ „Registrų centras“, tačiau buto pirkimo-pardavimo faktas pažymėtas 2011 m. gegužės 18 d. notaro pranešimo pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovės teisė nuspręsti, kada įregistruoti viešame registre pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jai to nepadarius, ieškovė neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė butą valdo nuosavybės teise ir teikti sąskaitas atsakovės vardu.Teismas nurodė, kad ieškovė su atsakove rašytinės sutarties dėl šilumos energijos tiekimo nesudarė, tačiau ieškovė tiekė šilumos energiją atsakovės butui, o atsakovė priėmė ieškovės centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad tarp šalių yra faktiniai prievoliniai šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiai (CK 1.71 straipsnis, 1.136 straipsnis). Teismas, įvertinęs tai, kad pateikti buto apyvartos žiniaraščiai patvirtina, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-04-01 yra skolinga ieškovei 1 047,06 Eur už šildymą, 479,40 Eur už energiją vandens pašildymui, tai, kad ieškovės siųstus priminimus V. R. vardu, sąskaitas už paslaugas atsakovė gavo, susirašinėjo su ieškove, aiškinosi skolos dydį, iš dalies atsiskaitinėjo už patiektą šilumą, sprendė, kad apie skolą atsakovė žinojo ir turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove.Teismas sprendė, kad ieškovė, tinkamai įvykdžiusi prievolę, pagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti už pateiktą šilumos energiją, vandens pašildymą bei delspinigius, paskaičiuotus už 6 mėnesių laikotarpį, todėl ieškinį patenkino visiškai (CK 1.125 str., 6.38 str., 6.388 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė E. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atsisakyti priimti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, šališkas, priimtas neįvertinus apeliantės argumentų, kurie patvirtinti rašytiniais įrodymais. Pagal apeliantės surinktus įrodymus, skolos suma ieškovei iš viso yra 1 576,42 Eur su priskaičiuotais delspinigiais laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Ši skolos suma lygi ieškinio sumai, kurią pateikė ieškovė, ir kuri yra tik su už 6 mėnesius paskaičiuotais delspinigiais, kas prieštarauja sveikai logikai. Todėl, apeliantės nuomone, ieškinio suma nurodyta neteisingai, nes į tą sumą įeina 278,35 Eur delspinigiai, bet ne 50,29 Eur, kaip pateikė ieškovė už tą patį laikotarpį. Be to, delspinigiai jau buvo priteisti Kauno apygardos teismo nutartimi, todėl priteisti iš naujo – nėra pagrindo. Skolos nepagrįstumą įrodo ir tai, kad apeliantė nėra sudariusi rašytinės sutarties su ieškove dėl teikiamos šilumos energijos.Ieškovės reikalavimas priteisti penkių proc. metines palūkanas taip pat nepagrįstas, nes ji nurodė teismui neteisingą atsakovės adresą, kuriuo ji negyvena jau daug metų. Juolab, kad apeliantė neslėpė savo adreso ir buvo nurodžiusi, kur siųsti jai korespondenciją.Teismas neįvertino apeliantės argumentų, kad yra pažeidžiamos jos teisės gintis, nes sąskaitos ir įspėjimai yra išrašomi ne atsakovės vardu. Šiuo atveju ieškinys patenkintas, remiantis kitam asmeniui paskaičiuotomis sumomis ir delspinigiais, kuriuos jis turėjo prievolę sumokėti. Taigi, teismas neturėjo teisės ieškinio priimti. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog nesant sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais (nuo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklo) veiksmais pagal standartines sąlygas. Be to, nesant sudarytų tokių sutarčių arba joms pasibaigus, taikytina bendroji taisyklė, kad šiluma tiekiama pagal šilumos tiekėjo ir savininko konkliudentiniais veiksmais (pagal standartines sąlygas) sudarytą sutartį, prievolė atsiskaityti už patiektą energiją tenka patalpų savininkui. Taigi, šiuo atveju apeliantei prievolė kyla iš konkliudentiniais veiksmais su ieškove sudarytos šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, jai esant objekto savininke.Ieškovės reikalavimas priteisti 50,79 Eur dydžio delspinigius laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. yra teisėtas. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nevykdė prievolės geruoju, esant ieškovės prašymui procesines palūkanas skaičiuoti, yra pagrindas nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo jas priteisti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl prievolės atsiskaityti už energijos tiekėjo pateiktą ir buto savininko suvartotą šilumos energiją, nesant sudarytos energijos tiekėjo ir buto savininko individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties ir dėl šios prievolės dydžio.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė E. M. nuo 2011 m. gegužės 18 d. nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. b. l. 17). Šiam butui energijos tiekėja ieškovė AB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją. Rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta, tačiau faktiškai atsakovė tiekiama šilumos energija naudojasi, dalinai yra apmokėjusi už patiektą atsakovės butui energiją. Ieškinio pateikimo teisme dienai buvo susidaręs 1 047,06 Eur įsiskolinimas už šilumos energiją ieškovės buto patalpų šildymui ir 479,40 Eur įsiskolinimas už šilumos energiją vandens pašildymui. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašė priteisti už sunaudotą ir atsakovės neapmokėtą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tais argumentais, jog ji nėra sudariusi rašytinės energijos teikimo sutartis su ieškove, priminimai atsiskaityti ir sąskaitos už sunaudotą energiją yra išrašytos ne jos, o buvusios buto savininkės vardu, dėl to teismas turėjo byloje atsisakyti priimti ieškinį. Be to, neteisingai yra paskaičiuota ir susidariusios skolos suma.Teisėjų kolegija pažymi, jog Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK Šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas, o energijos tiekimo įmonė - tiekėjas. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog, jei pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato, jog šilumos energijos pirkimo pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas kurio 5 punkte nustatyta, kad „Sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos.“Esant aukščiau nurodytam teisiniam ginčo santykio reglamentavimui, nėra svarbi byloje paaiškėjusi faktinė aplinkybė, jog atsakovė nėra sudariusi su šilumos tiekėju rašytinės energijos tiekimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovė priėmė ieškovės centralizuotai tiekiamą butui šilumos energiją, ja naudojosi, todėl buvo pagrindas pripažinti, kad tarp šalių susiklostė faktiniai prievoliniai šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiai (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Byloje atsakovė neįrodinėjo, kad jai nebuvo patiektas ieškinyje nurodomas šiluminės energijos kiekis ar kad ji aplamai nesinaudojo ieškovės teikiama paslauga. Kadangi už pateiktą ir sunaudotą šilumos energiją atsakovė su energijos tiekėja pilnai neatsiskaitė, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovė pažeidė prievolę sumokėti ieškovei susidariusią skolos sumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis). Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog ta aplinkybė, kad sąskaitas ir įspėjimus sumokėti skolos sumą ieškovė išrašė ne atsakovės vardu, o buvusios buto savininkės vardu, šalina atsakovės prievolę sumokėti skolą už sunaudotą šilumos energiją. Byloje nustatyta, kad sąskaitos už suteiktas paslaugas ir raginimai atsiskaityti už sunaudotą energiją buvo siunčiami atsakovei priklausančio buto adresu, (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto atsakovės atsiliepimo į ieškinį turinio ir pridėtų prie atsiliepimo sąskaitų, mokėjimo kvitų matyti, kad ieškovės siųstas sąskaitas atsakovė gavo, dalį jų apmokėjo, sąskaitose ir mokėjimo kvituose įrašydama savo pavardę, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė žinojo apie esamą skolą, suvokė prievolę ir dalinai vykdė pareigą atsiskaityti už sunaudotą energiją (el. b. 1 t. b. l. 38-169). Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo skolos sumos už 6 mėnesių laikotarpį. Ieškovės reikalavimas priteisti 50,79 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. yra pagrįstas ir įrodytas. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai. Už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Teisėjų kolegija atmeta ir tą apeliantės teiginį, kad ieškovės reikalaujami priteisti 50,79 Eur delspinigiai jau yra priteisti Kauno apygardos teismo nutartimi, nes šiam teiginiui pagrįsti jį įstatymo leistinų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pagrįstai reiškė reikalavimą priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 5 procentai. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Byloje nustačius aplinkybę, kad atsakovė vengia vykdyti prievolę atsakovei sumokėti 1576,42 Eur skolos sumą, teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 4,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš E. M.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,18 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.