- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- 1-177-416/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29594-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kategorijos
nukentėjusiajam G. B., jo įstatyminei atstovei I. B., nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokatui R. U.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, 2021-12-29 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtinu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33201-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, nutrauktas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2023 m rugpjūčio 5 d., apie 23.30 val., prie kultūros centro, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą G. B. į veido sritį, tuo jam padarydamas muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kas nukentėjusiajam G. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad supranta kuo kaltinamas. Kaltės nepripažįsta, nes nieko nepadarė. Su nukentėjusiuoju jokio konflikto nebuvo. Yra apkalbamas, nukentėjęs galimai nori iš to pasipelnyti. 2023-08-05 dirbo iki 20 valandos. Grįžo iš darbo. Miestelyje buvo šventė. Pačioje šventėje nedalyvavo, nes sekančią dieną anksti reikėjo vėl į darbą. Dėl tos pačios priežasties nevartojo ir alkoholio. Išėjo į miestelį apie 20.30 – 21 val. Tik praėjo šaligatviu pro šventės vietą, bet niekur neužsuko. Kartu buvo V. P. ir R. A.. Praeidamas šventėje matė O. P.. Jam dar pamojavo, bet nežino, ar jis jį pastebėjo. Praėję pro šventės vietą, apsisuko ir niekur nesustodami grįžo atgal. Nuėjo link R. A. namų. V. P. atsiskyrė ir nuėjo į namus. Jis pats liko miegoti pas R. A.. Paminėti asmenys gali paliudyti, kad jis nekaltas, nukentėjusiojo nemušė, nematė ir net nebuvo sutikęs. Liudytoja O. K. jo nekenčia. Jie yra susipykę. Anksčiau yra bendravę telefonu. Ji gali jį iš neapykantos apkalbėti. Nukentėjusiojo nepažįsta. Yra tik Igliaukos mokykloje jį matęs. Nukentėjusysis gali apkalbėti, nes gal pyksta, kad jis yra su jo drauge O. K. bendravęs telefonu. Apie tai, kad M. A. galėjo daryti kokį nors poveikį nukentėjusiajam, nieko nežino. Žino V. A., N. L.. Jokių piktumų su jais nėra. Nežino, kodėl jie galėtų norėti jam pakenkti. Šventėje su jais susitikęs nebuvo. Su nukentėjusiuoju po įvykio susitikęs nebuvo. Pripažįsta, kad po įvykio, datos neprisimena, apie 1 val. nakties yra jam skambinęs. Norėjo pasiaiškinti dėl įvykio. Nieko blogo nemato tame, kad skambino naktį. Yra nekaltas. Reikalauja išteisinti.
Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju kartu dirba. 2023-08-05 darbą baigė apie 20 val. Žinojo, kad Daukšių miestelyje vyksta šventė, todėl iškart ėjo pažiūrėti. Buvo įdomu, kas koncertuos. Dalyvauti pačioje šventėje ar vartoti alkoholį tikslo neturėjo, kadangi dirba pagal slenkantį grafiką ir iš ryto reikėjo į darbą. Buvo tikslas tik praeiti šonu pro šventę ir pažiūrėti, kas vyksta. Šventė vyko miestelio centre. Su M. K. praėjo Žuvinto ir Mokyklos gatvių pėsčiųjų taku. Grojo ne jų stiliaus muzika, todėl įdomu nebuvo. Iš Mokyklos gatvės išėjo į Sodybinę gatvę. Praėjo pro šventę lanku. Pakeliui sutiko O. P.. Atgal ėjo tuo pačiu keliu. Viskas truko apie valandą laiko. Tada grįžo pas jį į namus. M. K. liko pas jį nakvoti, niekur daugiau nėjo. Į namus sugrįžo apie 22.28 val. Kol buvo miestelyje, alkoholio nevartojo, su niekuo nekonfliktavo. Nukentėjusiojo nepažįsta visiškai. Mano, kad M. K. yra nukentėjusiojo apkalbamas. Viskas gali būti dėl O. K., kurią M. K. anksčiau pažinojo. Bet čia tik jo nuomonė. Tikrų priežasčių nežino. Negalėjo būti jokio konflikto su nukentėjusiuoju, kadangi jie praėjo 40-50 metrų atstumu nuo kultūros centro. V. A. nepažįsta. O. K. yra matęs. N. L. nepažįsta. Todėl negali pasakyti, ar juos matė ir buvo sutikęs. Nežino, kodėl jie teigia, kad jis su kaltinamuoju ir V. P. buvo prie jų priėję. Nežino, ar brolis M. A. buvo nuvažiavęs ir po įvykio su kažkuo aiškinosi dėl to tariamo konflikto. Kol buvo kartu su M. K., jokio konflikto tikrai nebuvo. Negali pasakyti, koks brolio interesas važiuoti ir aiškintis. Pirmą kartą tai girdi. Brolio šventėje nebuvo, nes jis tuo metu tarnavo kariuomenėje. Su broliu apie būsimą teismą yra kalbėję, bet apie jo važiavimą kalbos nebuvo. Keistai atrodo, kad nukentėjusysis tą pačią dieną pas teismo medikus nesikreipė, o tai padarė tik po keturių dienų.
Liudytoja O. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pilnai patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2023-08-05, apie 22 val. buvo su draugėmis atvažiavusi į šventę Daukšiuose. Lauke jau buvo tamsu, bet vietovė, kurioje vyko šventė, buvo apšviesta. Kaltinamąjį M. K. pažįsta. Kokių nors tarpusavio piktumų ar priešiškumų tarp jų nėra. Matė, kad jis su O. P., M. A., E. P. ir dar keletu draugų buvo šventėje. Kategoriškai patvirtina, kad kaltinamąjį su šiais asmenimis matė šventėje ir su jais asmeniškai kalbėjosi. Kalbėjosi ir su M. K. Jų kompaniją vadina „D.“. Vėliau šį šventę atvyko nukentėjusysis G. B., V. A. ir N. L. Jie yra iš Igliaukos ir visi kartu stovėjo atokiau. Pastebėjo, kad M. K. su savo draugais buvo priėjęs prie išvardintų jaunuolių iš Igliaukos ir kažką su jais kalbėjosi. G. B. tame pokalbyje nedalyvavo, nes stovėjo atokiau. Jų pokalbio turinio nesigirdėjo. Jie trumpai pakalbėjo ir be jokio konflikto nuėjo. M. K. su savo draugais nuėjo prie stalelių, kur vartojo alkoholį. Praėjus gal 15 minučių išgirdo, kaip M. K. E. P., pasakė, kad reikia eiti trumpam iki G. Kalba buvo apie B. M. K. su E. P. buvo akivaizdžiai neblaivūs ir tai matėsi. Kadangi pati stovėjo priešais G. B., todėl viską aplink gerai matė. Kartu su G. B. stovėjo nepažįstama mergina, kažkoks vaikinas bei V. A.. Tada prie G. B. priėjo M. K. ir E. P.. M. K. priėjo, kažką pasakė G. B. ir kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį. Matė, kad M. K. pataikė nukentėjusiajam tiesiai į kairį antakį. Iš tos vietos G. B. pasipylė kraujas. E. P. nieko nedarė, tik būdamas greta viską stebėjo. M. K. G. B. pasakė, kad dar kartą trenks. Tuo metu prie M. K. priėjo nepažįstamas vyras ir jį atitraukė nuo nukentėjusiojo. Pamačiusi kruviną G. B. antakį, prie jo pribėgo ir bandė valyti žaizdą servetėle, tačiau kraujas nenustojo bėgęs. Todėl jį nusivedė į tualetą, esantį kultūros centre. G. B. klausė, ar jis gerai jaučiasi. Už ką jį mušė M. K., jo neklausė, nes rūpėjo nukentėjusiojo sveikata. Valant žaizdą, G. B. pasakė, kad jam pasidarė karšta, nusirengė striukę ir prie išėjimo iš kultūros centro nukrito bei prarado sąmonę. Paskambino 112 ir iškvietė policiją bei medikus. Po šio įvykio M. K. šventėje jau nebuvo, jis buvo pasišalinęs. Girdėjo kaip šventėje žmonės kalbėjo, kad G. B. pats konfliktą pradėjo, tačiau tikrai taip nebuvo, nes ji asmeniškai viską matė. M. K. pats prie nukentėjusiojo priėjo ir be jokios priežasties sudavė jam smūgį į veido sritį. Kodėl M. K. sužalojo G. B., nežino. Liudyti jos niekas neprašė, neįkalbinėjo, kokio nors spaudimo ar gąsdinimų nepatyrė. Nieko neišsigalvojo, sako tiesą, supranta galimas pasekmes. Prie Igliaukos ežero su nukentėjusiuoju nebuvo ir M. A. ten nematė. Nematė, kad G. A. prie ežero būtų susitikęs su nukentėjusiuoju. Ten turėjo būti ne ji, o kita kokia nors mergina.
Liudytojas N. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023-08-05 buvo šventėje Daukšiuose. Buvo su savo draugais V. A., G. B. ir G. R.. Buvo prie scenos ir klausėsi atlikėjų. Gal po 15 minučių atėjo kaltinamasis M. K. su draugais. M. K. pažįsta, nes juos supažindino klasiokas. Su M. K. yra bendravęs iki įvykio keletą kartų. M. K. buvo su V. P., O. P. ir E. P.. Jiems priėjus, visi pasisveikino, draugiškai pasikalbėjo. Jokių nesusipratimų ar įtampų nebuvo. Su M. K. kalbėjosi asmeniškai. Kiek pakalbėjęs, M. K. su draugais nuėjo prie staliuko, kur visi vartojo alkoholį. Tą matė ir kategoriškai patvirtina, nes matė, kaip jie vartojo alkoholį, buvo alkoholio butelis ant stalo. Netrukus M. K. grįžo. Jau akivaizdžiai matėsi, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio. Jis, nieko nesakęs priėjo prie G. B. ir rankos kumščiu, be jokios priežasties, smogė šiam į kairį smilkinį. Nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas. G. B. dar paklausė, už ką buvo mušamas, į ką kaltinamasis tik paklausė, ar šis dar nori. Bet netoliese buvęs vyresnis vyras M. K. nutempė šalin. To asmens nepažįsta, bet iš šalies žiūrint atrodė, kad jis yra M. K. pažįstamas. O. K. kruviną nukentėjusįjį nuvedė į kultūros centą, kad nuvalyti kraują. Jo tarpduryje G. B. nualpo, todėl buvo iškviesta greitoji. Medikai nukentėjusįjį išgabeno į ligoninę. M. K. tuo metu jau buvo iš šventės pabėgęs. Kaltinamojo neapkalba. Liudija tik tai, ką pats matė. Po įvykio su niekuo apie jį nekalbėjo. Liudyti niekas neprašė. Kokių nors gąsdinimų taip pat nėra sulaukęs.
Liudytojas O. P. teismo posėdžio metu parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2023-08-05 buvo Daukšių miestelio šventėje. Į ją nuėjo vienas. Ten susitiko E. P.. E. P., V. P. ir M. K. yra jo draugai, juos gerai pažįsta. E. P. į šventę buvo atėjęs taip pat vienas. Šokių metu, pamatė, kad ties sankryža, Mokyklos gatve eina M. K., R. A. ir V. P.. Pačioje šventės vietoje jų nematė, matė tik praeinančius pro šalį. Pamatęs juos, pastariesiems neskambino ar kitaip susisiekti nebandė. einant netoli šventės vietos, pastariesiems neskambino, kad šie ateitų į šventę. Jis G. B. pažįsta iš matymo. Kad jis šventės metu buvo sužalotas nežinojo. Apie tai išgirdo tik vėliau. Girdėjo žmones kalbant, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, tačiau niekas neminėjo, kas tai padarė. Yra tik kažką girdėjęs vėliau iš kalbų, kad G. buvo sumuštas, tačiau kas sumušė nežino. Šventės metu su M. K. susitikęs nebuvo. Nežino, kodėl kiti liudytojai jį apkalba buvus kartu su M. K. To paaiškinti negali. Negali pasakyti, ar M. K. buvo šventėje. Kartoja, jog matė tik praeinantį. Šventėje vartojo alkoholį, todėl buvo neblaivus. Apsvaigęs nebuvo, bet gali būti, kad dėl alkoholio poveikio ne viską tiksliai ir atsimena.
Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad bylos esmę žino, nes buvo apklaustas tyrėjos ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo nepažįsta ir nėra matęs. Tyrėja klausinėjo apie kažkokias muštynes, bet jų nematė ir apie jas nieko nežino. Tyrėja minėjo, kad M. K. kažką šventėje sumušė ir ji tai aiškinasi. Jis pats nieko panašaus nematė ir apie tai nieko nežino. 2023-08-05 po 20 val. buvo sutikęs M. K. ir R. A.. Visi trys gatve praėjo pro šventę, matė ją tik iš šono, į šventės centrą nuėję nebuvo. Jie ėjo Žuvinto ir Mokyklos gatvėmis. Pažiūrėjo į šventę iš šono ir tuo pačiu keliu grįžo į namus. Grįžo taip pat visi trys kartu. Buvo apie 22 valanda, kuomet jie išsiskyrė. Jis nuėjo į savo namus, o M. K. su R. A. nuėjo į pastarojo namus. Iki R. A. namų nuo jo namų apie 150 metrų. Kad į juos nueiti, reikėjo tolti nuo šventės. Eidami pro šventę, su nieku nebendravo, prie jokio staliuko nebuvo nuėję. M. K. visą laiką buvo kartu, atsiskyręs nebuvo. E. P. yra brolis. Tą vakarą brolio nematė, tik girdėjo, jog jis buvo šventėje. Kai jie buvo trise ir ėjo pro šventę, nė vienas iš jų nebuvo vartojęs alkoholio. Nevartojo, nes ryte visiems reikėjo į darbą. Su M. K. nėra labai dideli draugai. Tiriamų įvykių metu buvo bendradarbiai. Su juo vėliau apie muštynes nieko nekalbėjo, nes ta tema neaktuali. Niekur nedalyvavo ir nieko nematė. M. K. tik buvo užsiminęs, kad reikės abiem vykti į teismą. Mano, kad kažkas M. K. labai nori apkalbėti. Motyvo apkalbėti jį nemato, todėl, keista, kad bandoma apkaltinti nekaltą žmogų. Po to, aki apie 22 val. grįžo į namus, niekur išėjęs nebuvo. Nežino, ar draugai iš R. A. namų buvo kažkur išėję. Ryte su jais matėsi darbe, apie šventę jokios kalbos nebuvo. Iki tyrėjos skambučio apie muštynes šventėje nieko nebuvo girdėjęs. Apie tai nieko neminėjo ir brolis. Jis iš šventės sugrįžo tuomet, kai jis pats jau miegojo.
Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįst, yra kaimynai ir draugai. 2023-08-05 šventėje nebuvo, kadangi tarnavo kariuomenėje. Apie įvykius jos metu nieko nežino. Iš kariuomenės sugrįžo tik 2023-08-27. Šventės metu atostogose nebuvo. Nukentėjusiojo G. B. nepažįsta. Jį matęs tik vieną kartą prie Igliaukos ežero, kuomet specialiai pas jį važiavo. Nukentėjusiojo patėvis G. ar tai G. B. yra buvęs jo bendradarbis. Jis jau miręs. Grįžęs iš kariuomenės, nuvyko pas jį į darbą prašyti vėl jį įdarbinti. Pokalbio metu jis pasakė, kad kažkas su jo posūniu įvyko Daukšiuose, tačiau šis nieko nepasakoja. Liepė nuvažiuoti pas G. B. ir išsiaiškinti, ko šis nepasako. Nuvyko prie minėto ežero, kur nukentėjusysis poilsiavo su O. K.. Su G. B. nuėjo į automobilį. Jis papasakojo, kad buvo sumuštas. Sakė tik, kad kažkas jam trenkė. Rodė kažkokias žinutes telefone. Daugiau nieko nesakė. Jam liepė pasišnekėti su patėviu ir pasakyti, kas šventėje įvyko. Tada vėl nuvyko pas G. B. į darbą ir jam pasakė, ką sužinojo. Su kaltinamuoju jokios kalbos apie nukentėjusįjį nebuvo. Net nežinojo, kad M. K. yra įtariamas sumušęs nukentėjusįjį. Pats žinučių nukentėjusiajam nerašė, kitaip su juo susisiekti nebandė. Daugiau neturi ką pasakyti.
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. B. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Nori pažymėti, kad liudytojas M. A. meluoja teismui. Jis negalėjo bendrauti su G. B. įdarbinimo klausimais, nes šis buvo tik paprastas darbuotojas ir tokių įgaliojimų neturėjo. Jis po sunkios ligos yra miręs, todėl ir nurodomas, kad jo paklausti jau negalima. Jis iki mirties sunkiai sirgo ir nuo 2023 metų vasario mėnesio jau nebedirbo, todėl G. A. negalėjo 2023 metų rugpjūčio pabaigoje net du kartus nuvažiuoti į darbą ir kalbėtis su juo. 2023-08-05 sūnus pasiprašė išleidžiamas į šventę. Eiti turėjo su draugu V. A.. Išleido su sąlyga, kad sugrįš iki 1 val. nakties. Naktį išgirdo beldimą į duris ir atidariusi pamatė sūnų kraujuotu džemperiu bei policijos pareigūnus. Pareigūnai paaiškino, kad sūnų sumušė, klausė, ar bus rašomas dėl to pareiškimas. Kadangi buvo šoke, pasakė, kad išsiaiškins su sūnumi, kas atsitiko, kreipsis į teismo medikus ir tada atvažiuos pirmadienį į policiją. Pareigūnams išvykus, sūnus pasakojo, kad M. K. jam sudavė smūgį. Tą padarė be jokios priežasties, nebuvo jokio konflikto. Sūnus buvo viską papasakojęs. G. B. taip pat viską puikiai žinojo, todėl nebuvo jokio reikalo tretiesiems asmenims, neva jo pavedimu, tai aiškintis. Viskas šeimoje buvo žinoma, visos aplinkybės buvo sūnaus papasakotos. Apie tai, kad G. A. bendravo su sūnumi, sužinojo iš G. B.. 2023 m. rugpjūčio pabaigoje 20 val. grįžo iš darbo. G. B. pasakė, kad buvo atvažiavę kažkokie draugai pasiaiškinti dėl įvykio šventė. G. B. nurodė jiems pasakęs, kad jis nesikiša, kad yra motina, todėl jei yra reikalas, turi kalbėtis su ja. Po to jie G. B. susirado prie ežero. Jis buvo su drauge Kamile, o ne su O. K.. Po šio susitikimo prie ežero sūnus parašė žinutę, kad buvo prie ežero atvažiavę ir su juo kalbėjosi. Namuose papasakojo, kad buvo M. K. draugas M. A. ir prašė atsiimti pareiškimą iš policijos nes M. K. reikia išvažiuoti į užsienį. Sūnus liepė jam kalbėtis su mama, tačiau su ja niekas susisiekęs nebuvo. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo tenkinti.
Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nukentėjusysis yra jo draugas. 2023-08-05 atvyko į Daukšių miestelio šventę. Kartu buvo nuketėjusysis G. B., N. L., pastarojo draugė G. R. Į šventę atvyko apie 21.00 val. Jau kuris laikas buvo šventėje, kai prie jų priėjo grupė nepažįstamų jaunuolių. Jis su draugais stovėjo, prie jų priėjo šie nepažįstami. Tarp jų buvo ir kaltinamasis M. K.. Nepažįstamieji, tame tarpe ir M. K., su jais pasisveikino ir kažkur nuėjo. Tuo metu nebuvo jokio konflikto. Po pasisveikinimo išsiskyrė gražiuoju. Po gero pusvalandžio, tiksliau laiko pasakyti negali, prie jo su draugais vėl priėjo M. K.. Nieko nesakęs, be jokios priežasties, kumščiu sudavė G. B. į veido sritį. G. B. net nieko nepasakė, nes iš netikėtumo atrodė visiškai pasimetęs. Jis nesuprato, už ką jam kaltinamasis smogė. Tada pribėgo kažkoks stambus nepažįstamas vyriškis ir apglėbęs M. K. kažkur nusitempė nuo įvykio vietos. Matė, kad nukentėjusiajam iš antakio pradėjo bėgti kraujas. Tada prie jų pribėgo O. K. ir nuvedė nukentėjusįjį į tualetą apvalyti kraują. Iš kažkur atėjo nepažįstama moteris, kuri norėjo susitarti, kad jie niekam nieko nesakytų. Jiems bekalbant pamatė, kad prie kultūros centro durų G. B. guli praradęs sąmonę. Tada buvo iškviesta greitoji ir policija. Nežino dėl ko kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam. Tam nebuvo jokios priežasties ar preteksto.
Iš nepilnamečio nukentėjusiojo G. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matosi, kad 2023-08-05 su draugais važiavo į Daukšių miestelio šventę. Su juo buvo V. A., N. L. ir G. R.. Šventėje prie jų priėjo M. K. su E. P. ir O. P.. Jie pasisveikino. M. K. nepažįsta. Po to šis kažkur nuėjo. M. K. maždaug po 15 - 20 minučių sugrįžo ir sudavė jam smūgį į antakį. Tuo metu buvo nusisukęs. Po smūgio atsisuko ir paklausė, už ką yra mušamas. Į tai M. K. atsakė: „o ką tu man padarysi“. Tuo metu buvo maždaug 12 val. vakaro, buvo tamsu. Smūgio sudavimo metu, kadangi buvo nusisukęs, M. K. nematė. Šalia jo tuo metu buvo paminėti draugai, su kuriais atvyko į šventę. Nuo smūgio apsvaigo, pradėjo bėgti kraujas. Suprato, kad trenkė M. K., nors ir buvo užsisukęs. Kai sudavė, tai žinojo, kad tikrai čia jis, nes tik jis buvo priėjęs arčiausiai, buvo prie pat veido, per du žingsnius. Tą dieną jokių nesutarimų tarp jų nebuvo. Smūgio metu buvo nusisukęs nugara, todėl negalėjo išvengti smūgio. O. K. jį nusivedė į kultūros namų tualetą ir pradėjo žaizdą plauti. Po to, atvyko greitoji pagalba, sutvarkė žaizdą, pamatavo pulsą. Po apžiūros atvažiavo pareigūnai, jiems papasakojo, kas įvyko. Po šio įvykio su M. K. nebendravo, šis jo neatsiprašė, bet per kitus prašė, kai buvo prie ežero, atsiimti pareiškimą. Tai buvo M. K. draugas M. A.. Šis asmuo jį pasigavo poilsiaujantį prie ežero ir pradėjo su juo tartis, kaip dėl M. K. atsiimti pareiškimą. Tarp M. K. ir jo konfliktų prieš tai nebuvo. Kažkada tik buvo susipykęs su M. K. draugu. Šis draugas buvo pasakęs kažką ant O. K.. Jie susipyko. Po to M. K. jam skambino ir grasino, kad pasigaus ir panašiai, tačiau sekančią dieną atsiprašė, sakė, kad buvo pavartojęs. Po įvykio, kreipėsi pas medikus dėl pasekmių. Mama jį nuvežė pasitikrinti pas ausų gydytoją ir, ar su akimis yra gerai. Važiavo pasitikrinti pas gydytoją, nes po įvykio regėjimas pasidarė neryškus. (b. l. 37-39).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2023-08-05, apie 23 val., 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), miestelio šventės metu, M. K. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė nepilnamečiui G. B., gim. 2006 m., į veido sritį dėl ko šiam buvo praskeltas kairės pusės antakis. G. B. jautė fizinį skausmą (b.l.6-10).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog pareiškėja I. B. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 23.30 val., jos sūnus G. B. su draugais V. A. ir O. K. buvo miestelio šventėje, vykusioje (duomenys neskelbtini). Šventės metu, prie sūnaus ir jo draugų N. L. ir V. A. priėjo iš matymo pažįstami asmenys M. K., O. P. ir Eimantas, kurio pavardės nežino. Pastarieji pasisveikino, kalbėjosi, vėliau kažkur nuėjo. Maždaug po 20 minučių, minėti asmenys sugrįžo ir M. K., priėjęs prie jos sūnaus iš šono, sudavė šiam dešinės rankos kumščiu į kairės pusės antakį. Sūnus po smūgio atsisuko į M. K. ir klausė, ką šis padarė, tada pastarasis užsimojo dešine ranka, sugniaužęs pirštus į kumštį, ir ketino suduoti sūnui, tačiau prie jo priėjo draugė O. K., paėmė už rankos ir šį nusivedė į kultūros centre esantį tualetą. Kadangi sūnui pasidarė silpna ir šis prarado sąmonę, O. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitosios pagalbos darbuotojai suteikė sūnui pirmąją pagalbą, šį apžiūrėjo, sutvarstė žaizdą. Po medikų apžiūros, atvyko policijos pareigūnai, kurie sūnų parvežė į namus Ji pamatė, kad sūnaus sportinis kostiumas kraujuotas, bei, kad šiam sutvarstytas kairės pusės antakis. Tą dieną ji pareiškimo nerašė, nes buvo ištikta šoko. Anksčiau tarp jos sūnaus ir M. K. buvę konfliktų dėl nežinomų priežasčių. Sūnus jai sakė, jog M. K. paprasčiausiai šio nemėgdavo. Paskutinis konfliktas tarp jų buvo praeitą vasarą (b. l. 6-10).
Įvykio vietos protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta, bei jos prieigos nėra stebimos vaizdo kameromis (b. l. 14-15, 16-17).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., 23.42 val., gautas pranešimas, jog Daukšių mstl., šventės metu nepilnametį sumušė nepažįstami asmenys, vaikinas be sąmonės. G. B., kuriam greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nustatė kairio antakio sumušimą ir išleido į namus, nurodė, jog šventėje, vykusioje Daukšių mstl., prie jo priėjo pažįstamas Mikas ir sudavė smūgį į veido sritį (b. l. 18-20).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2023 m. rugpjūčio 5 d. G. B. nurodė, jog patyrė sužalojimą, smūgis buvo vienas. Apžiūros metu stebimas paviršinis kairio antakio sužalojimas (b. l. 50-52).
Specialisto išvadoje Nr. G 443/2023 (09) G. B. konstatuota muštinė žaizda dešinio kairio antakio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. G. B. konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu. G. B. sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teigdamas, jog šventėje, kurioje buvo sumuštas nukentėjusysis, nedalyvavo, jo nebuvo sutikęs, teismas šiais kaltinamojo parodymais nesiremia ir vertina juos kaip kaltinamojo siekį išvengti atsakomybės. Jo parodymus paneigia kiti byloje ištirti įrodymai. Kaltinamasis nurodo, kad 2023-08-05 apie 20.30 – 21.00 val. išėjo į miestelį praėjo pro šventę, joje nedalyvavo. Apie 22 val. grįžo į R. A. namus, kur pasiliko miegoti. Nukentėjusiojo nesutiko, jo nematė ir nemušė. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina kartu su juo buvę draugai R. A. ir V. P. Teismas šiuos parodymus, kaip kaltinamąjį teisinančius nevertina ir jais nesivadovauja. Šie liudytojai nurodo, kad iki 22 val. kartu su kaltinamuoju praėjo pro šventę, joje nedalyvavo ir grįžo į namus. V. P. nuo jų atsiskyrė ir nuėjo į savo namus miegoti. Kaltinamasis su R. A. parėjo į pastarojo namus ir abu nuėjo miegoti, nes sekančią dieną reikėjo į darbą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šių liudytojų parodymai patvirtina kaltinamojo parodymus tik laikotarpiui nuo 20.30 val. iki 22.00 val. Tuo tarpu nustatyta, jog pats įvykis buvo 2023-08-05 apie 23.30 val. Nukentėjusysis, liudytojai V. A., G. B., O. K. nurodo, jog kaltinamąjį su draugais šventėje matė 23 val. Kaltinamasis buvo prie jų priėjęs, pasisveikino, jokio konflikto nebuvo. Po to nuėjo ir vartojo alkoholį. Vėliau, apie 23.30 val., jau, būdamas apsvaigęs, sugrįžo ir sudavė smūgį nukentėjusiajam. Sakydamas, kad jei nukentėjusysis nori, šis gali tai pakartoti. Ir to neįvyko tik todėl, kad kaltinamąjį iš įvykio vietos nutempė nepažįstamas vyriškis. Tiek nukentėjusiojo, tiek ir šių liudytojų parodymai teismui abejonių nekelia. Jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo. Minėti asmenys patvirtina ne tik matę patį įvykį ir jį smulkiai nusakę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau ir betarpiškai dalyvavo pačiame įvykyje – vedė sužalotą nukentėjusįjį nuprausti, pastarajam netekus sąmonės, kvietė medicinos ir policijos tarnybas į įvykio vietą. Todėl abejoti jų parodymais ar laikytis nuostatos, kad jie kaltinamąjį gali apkalbėti, teismas neturi jokio faktinio pagrindo.
Vertindamas įrodymus šioje byloje, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.
Ištirtais ir aukščiau analizuotais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotus veiksmus. Šią išvadą, aukščiau nurodytos teismų praktikos kontekste, patvirtina ir liudytojo M. A. veiksmai. Kuris veikdamas kaltinamojo naudai įkalbinėjo nukentėjusįjį atsiimti pareiškimą iš policijos dėl M. K. veiksmų. Nors liudytojas tą ir neigia, pateikdamas versiją, kad viso labo paprašytas nukentėjusiojo patėvio bandė išsiaiškinti kas įvyko, tačiau nukentėjusiojo įstatyminė atstovė šią versiją akivaizdžiai paneigė. Ji parodė, kad tokio reikalo aiškintis nebuvo, nes visa šeima puikiai žinojo, kas įvyko. Be to, liudytojas pateikia visiškai dėl objektyvių priežasčių tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie bendravimą su nukentėjusiojo patėviu. Taip pat įstatyminė atstovė patvirtino, jog po įvykio kaltinamasis nakties metu yra skambinėjęs nukentėjusiajam.
Tai yra dar vienas įrodymas patvirtinantis kaltinamojo siekį išvengti atsakomybės. Nurodytas veikimo būdas patvirtina, kad slegiant nenuginčijamų įrodymų naštai, išbandomas paskutinis įmanomas būdas išvengti atsakomybės – bandoma įkalbėti nukentėjusįjį atsiimti iš policijos pareiškimą.
Taigi, ištirtų įrodymų visetu yra atmesta kaltinamojo versija nedalyvavus nukentėjusiojo sumušime bei neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Todėl kaltinamojo veika padarius G. B. nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamasis padarė vieną baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą nepilnamečio asmens atžvilgiu. Anksčiau neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 93-94), baustas administracine tvarka (b. l. 95-97), nedirbantis (b. l. 98). Nėra duomenų apie registravimą psichiatro ir (ar) priklausomybės ligų įskaitoje. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijos numatytos šios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus asmens padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą vidurkio laikotarpiui (gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Įvertinęs aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskirta laisvės apribojimo bausmės rūšis yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka nuteistojo asmenybę.
BK 48 straipsnyje nurodytos laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Laisvės apribojimas yra viena iš baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių (BK 48 straipsnis), kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Teismas privalo nuosprendžiu paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Skirdamas laisvės apribojimą, teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai. Pagrindinis laisvės apribojimo bausmės taikymo tikslas yra nustatyti nuteistojo elgesio teisinę kontrolę, kuri padėtų nuteistajam teigiamai adaptuotis visuomenėje ir sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tai, kad kaltinamasis be jokios priežasties smurtavo nepilnamečio nukentėjusiojo atžvilgiu, akivaizdžiai įrodo, kad siekiant tinkamos kaltinamojo resocializacijos būtina jo asmenybės korekcija. Tai pasiekiama įpareigojant nuteistąjį dalyvauti tokio pobūdžio programoje, kuri trunka iki 8 mėnesių. Būtinumas dalyvauti programoje yra dar vienas veiksnys, apsprendžiantis ir laisvės apribojimo bausmės trukmę.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. B., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. B. ir įgalioto atstovo advokato R. U., pareiškė civilinį ieškinį dėl 36,58 Eur turtinės žalos, 3 000 Eur neturtinės žalos bei 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (b. l. 124-128).
Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, kad ją sudaro vykimo į gydymo įstaigą išlaidos, prideda autobuso bilietų įsigijimo kvitus (b. l. 130).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad G. B. įvykio metu buvo ne tik sužalotas, bet buvo pažemintas nepažįstamų asmenų bei draugų akivaizdoje. Po įvykio nukentėjusiajam atsirado nepasitikėjimas žmonėmis, tai sukėlė padidintą stresą, dėl kurio ženkliai nukentėjo psichologinė sveikata, negalėjo ramiai miegoti, jautė nuolatinę nervinę įtampą ir fizinį skausmą. Nukentėjusysis bijo sutikti kaltinamąjį ar jo draugus, kadangi šie po įvykio nukentėjusįjį buvo atsekę netgi iki jo namų, reikalavo atsiimti pranešimą, skambinėjo naktimis. Visos nurodytos aplinkybės verčia nukentėjusįjį jausti nuolatinę įtampą.
Prie ieškinio pridėtas pinigų priėmimo kvitas 500 Eur sumai, skirtas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 157).
Teismas sprendžia, kad kuro išlaidos buvo susijusios su nukentėjusiojo gydymu, todėl tokios išlaidos pripažįstamos sveikatos grąžinimui būtinomis išlaidomis CK 6.283 straipsnio 2 dalies prasme. Pažymima, kad pagal teismų praktiką tokio pobūdžio išlaidos kurui apmokėti priteisiamos iš civilinio atsakovo kaip turtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-728-530/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78-530/2017, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-512-988/2019).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, prognozes, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-193-175/2018, 1A-54-593/2018 ir kt.). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, nes kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis M. K. kumščiu sudavė vieną kartą G. B. į veido sritį, tuo jam padarydamas muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kas nukentėjusiajam G. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatą, yra itin svarbus. Žmogaus sveikata yra unikali vertybė, ją turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Didesnė žala yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, asmuo patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.
Šiuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. atliko vieną smūgį į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta muštinė žaizda kairio antakio srityje.
Be aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, svarbu paminėti tai, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolesniam jo gyvenimui, kokybei. Kaip minėta, virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl suduotų smūgių patyrė didelių nepatogumų ar ilgalaikių padarinių, t. y. nebuvo apsunkintas jo judėjimas ir pan. G. B. nepadaryti kaulų lūžiai, jam nereikėjo stacionaraus gydymo.
Teismas neabejoja, kad dėl padarytų sužalojimų neketėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jam atsirado baimė, nesaugumo jausmas ir kt. Analizuojant į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, teismo nuomone, nukentėjusiajam kilusios pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą, vertina į tai, jog nenustatyta jokių ilgalaikių, liekamųjų, neigiamų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai. Byloje nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse).
Taigi, teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kas išdėstyta aukščiau, į tai, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti ženkliai didesnė suma, nei panašiose situacijose būna priteisiama teismų praktikoje. Teismas taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekdamas protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta, advokatas R. U. pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už nukentėjusiojo atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje jam buvo sumokėta 500 Eur.
Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos teiktai pagalbai, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių, atitinka darbo ir laiko sąnaudas bei protingumo ir teisingumo kriterijus. Nėra pagrindo abejoti atstovo nukentėjusiajam teiktų paslaugų tinkamumu, todėl civilinis šioje dalyje tenkintinas, jo turėtos išlaidos atstovo advokato R. U. paslaugos apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai.
2024 m. vasario 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. reikalavimu civilinio ieškinio užtikrinimui taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo M. K. minėtoje nutartyje nurodytam turtui – paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, 3 (trijų) mėnesių laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant asmenį per šį laikotarpį neišeiti iš namų, esančių Paupio g. 3, Daukšių mstl., Igliaukos sen., Marijampolės sav., nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bausmės atlikimo metu įpareigojant 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusiojo G. B., su juo nebendrauti bei neieškoti ryšių.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš M. K. G. B. naudai priteisti 36,58 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos bei 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. I. B. paskirti G. B. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
2024 m. vasario 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. reikalavimu civilinio ieškinio užtikrinimui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo M. K. minėtoje nutartyje nurodytam turtui – palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.