- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- II-230-729/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00133-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. P.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1736-2022 (ROIK: 22154867174).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. vasario 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1736-2022 (ROIK: 22154867174) D. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2022 m. sausio 9 d., 22.40 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Girulių pl. 2A, vairavo transporto priemonę, darydama Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdama į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydama saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdama kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo ir spausdama akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdama transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindama elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4, 9, 82, 119 ir 127 punktų reikalavimus. Nutarimu D. P. paskirta nuobauda – 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas D. P. skundas, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, kad:
1. Susipažinus su nutarimu administracinio nusižengimo byloje, daro išvadą, kad jos kaltė grindžiama administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis ir vaizdo medžiaga. Peržiūrėjusi vaizdo medžiagą, daro išvadą, kad policijos pareigūnai, užfiksavę, jų manymu, chuliganiško vairavimo atvejį, visgi neįvertino visų administracinio nusižengimo inkriminavimui reikšmingų aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad vairavo transporto priemonę nuošalioje vietoje, kuri yra nutolusi nuo miesto gyvenamųjų teritorijų. Teritorija yra atitverta nuo kelio (automobilių stovėjimo aikštelė). Įvykio metu buvo naktis, tiksliau 22 val. 40 min. Minimu laiku automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo nė vienos transporto priemonės, kurią vairuojamu automobiliu būtų galėjusi kliudyti, nebuvo nė vieno asmens, kurį būtų galėjusi sužaloti, nebuvo jokio turto kurį būtų galėjusi sugadinti. Aikštelė buvo visiškai tuščia. Maksimalus transporto priemonės greitis buvo apie 20 km/h. Esant būtent tokioms saugioms sąlygoms vairavo transporto priemonę, kuri jai nuosavybės teise nepriklauso, tačiau susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms ir būtinumui, kitos dienos ryte turėjo vykti į Akmenės rajoną. Į šią nuošalią automobilių stovėjimo aikštelę atvyko vėlyvu laiku, kadangi norėjo priprasti prie svetimos transporto priemonės, nes atsižvelgiant į oro sąlygas, ryte baiminosi viena važiuoti. Stovėjimo aikštelėje tiesiog apvažiavo keletą ratų, leistino greičio neviršijo, pavažiavo ir keletą kartų stabdė.
2. Šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl chuliganiškų paskatų buvimo, nenustatyta. Kategoriškai neigia, kad automobilį vairavo chuliganiškai, galimai dėl įgūdžių stokos vieną kartą stipriau paspaudė stabdžio pedalą, tačiau tai jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, automobilis liko stabilus, nes greitis buvo minimalus.
3. Byloje taip pat nėra įrodymų ir nėra konkretizuota, kad savo vairavimu negerbė žmonių ir visuomenės, paniekino elementarias moralės bei elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomenės tvarkai. Kaip jau buvo minėta aikštelė nuošali ir vėlyvu metu eismas apskritai nevyksta. Tai matyti ir iš vaizdo medžiagos. Kartu su ja transporto priemonėje buvęs jos draugas D. D. kaip tik konsultavo ir aiškino šios transporto priemonės privalumus, teigė, kad transporto priemonė yra saugi, turinti antipraslydimo sistemą, keturis varančius ratus, važiavimo greitis buvo nedidelis, todėl abu jautėsi saugūs. Vos tik automobilių stovėjimo aikštelėje pasirodė kita transporto priemonė, kuri pažymėtina manevravo išskirtinai pavojingai, važiavo dideliu greičiu, iš aikštelės, siekiant išvengti susidūrimo, išvažiavo. Stebėtina, kodėl policijos pareigūnai sustabdė būtent jos vairuotą transporto priemonę, o ne kitą pavojingai manevravusį automobilį.
4. Nurodytų aplinkybių kontekste, nesurinkus pakankamai įrodymų pagrindžiančių tyčia vairuoti chuliganiškai, darytina išvada, kad jos veikoje nėra subjektyviosios inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo). Minimu atveju, administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kad savo vairavimu, kaip nurodyta nutarime, siekė pasirodyti prieš savo draugą, pademonstruoti vairuojamo automobilio išskirtinumą, demonstruoti nepagarbą visuomenei ir pažeisti viešąją tvarką. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime šios aplinkybės taip pat nėra konkretizuotos, tik abstrakčiai nurodytos. Byloje nėra duomenų apie chuliganiškas paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, visas abejones aiškinant traukiamo atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad būtinasis inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – nenustatytas.
5. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nenustatyti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl 2022 m. vasario 9 d. nutarimas turėtų būti naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutraukiama.
6. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teisę vairuoti transporto priemones yra įgijusi 2021 m. liepos 3 d. Nuo 2022 m. vasario 21 d. gyvena ir gyvenamąją vietą deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. dirba Klaipėdos mieste, įmonėje (duomenys neskelbtini). Teisę vairuoti transporto priemones stengėsi įgyti dėl galimybės savalaikiai nuvykti į darbovietę, nes vykstant visuomeniniu transportu numatytu laiku į darbovietę nuvykti nespėja, taip pat nėra galimybės po darbo grįžti namo. Mano, kad 2022 m. vasario 9 d. nutarimu paskyrus specialiosios teisės atėmimą jai buvo paskirta neproporcinga poveikio priemonė, ribojanti jos teises daugiau nei tai būtina.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. P. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, todėl prašo palikti 2022 m. vasario 9 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad
1. 2021 m. sausio 9 d. apie 01.25 val. Klaipėdos AVPK NVRS vyriausiajam patruliui A. Š. dirbant kartu su tyrėju M. J. ir patruliuojant Klaipėdos mieste Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas telefonu pranešė, kad Klaipėdos miesto stebėjimo kameros užfiksavo, kad adresu Girulių pl. 2A, Klaipėda neįgaliųjų paplūdimio automobilių stovėjimo aikštelėje baltos spalvos automobilis chuliganiškai važinėjasi, kelia pavojų eismo saugumui. Atvykę pareigūnai pastebėjo važiuojantį baltos spalvos automobilį „Mercedes-Benz“, kurio manevravimas pareigūnams sukėlė įtarimą dėl jo vairuotojo gebėjimų saugiai ir kvalifikuotai vairuoti transporto priemonę, automobilio vairavimas kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Sustabdžius baltos spalvos automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jį vairavo D. P.. Pareigūnams D. P. nurodė, kad pirmą kartą vairavo galingą automobilį, kurį vos suvaldė, nes automobilį užmetė į vieną ir į kitą pusę. D. P. kaltę pripažino, kartu automobilyje važiavo ir keleivis.
2. Pažymi, kad D. P. žinojo, jog kelio danga yra slydi, akivaizdu, kad dėl to turėjo būti ypatingai atsargi vairuodama automobilį, tačiau saugumo reikalavimus ignoravo dėl mažareikšmės dingsties – pasirodyti prieš kitus asmenis, išbandyti galingą automobilį. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą duomenų, kad pareigūnai turėtų tikslą nepagrįstai apkaltinti D. P. nusižengimo padarymu nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir atsakomybėn traukiama D. P.. Pažymi, tai, kad pareigūnai laiku ėmėsi neatidėliotinų veiksmų nutraukti tolimesnį chuliganišką vairavimą.
3. D. P. bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, nei skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nenurodė aplinkybių, kurios objektyviai paaiškintų, kodėl jai būtų reikėję skubėti ir be tikslo automobilių stovėjimo aikštelėje esant slidžiai kelio dangai spaudžiant akseleratoriaus pedalą didinant variklio apsukas siekti slysti šonu, kad automobilis taptų sunkiai valdomas ir keltų grėsmę kitiems eismo dalyviams, kartu važiavusiam keleiviui, kitai į automobilių stovėjimo aikštelę atvykusiai transporto priemonei ir joje buvusiems asmenims ir turtui. Akivaizdu, jog jos veiksmai buvo atlikti be dingsties, norint įžūliai pademonstruoti savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, tokiu būdu demonstruojant nepagarbą visuomenei ir pažeidžiant viešąją tvarką. Darytina išvada, jog esant slidžiai kelio dangai, chuliganiškai vairuodama transporto priemonę, negalvojo, kokios pasekmės gali kilti, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti pavojų eismo saugumui, jos pačios, keleivių ir kitų žmonių gyvybei ar sveikatai bei turtui.
4. Skirtingai nei teigiama skunde, vienas iš būtinųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, būtinųjų požymių – chuliganiškas vairavimas – byloje esančiais duomenimis yra įrodytas. Pažymi, kad minėtas pažeidimas fiksuotas Klaipėdos miesto vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įraše, esančiame byloje, iš kurio matyti, kaip D. P. važiuodama dideliu greičiu, buksuodama galiniais ratais pavojingai slysta šonu, aikštelėje esant vienam važiuojančiam automobiliui.
5. Visų pirma, chuliganiškai vairuodama transporto priemonę, D. P. pavojų kėlė pati sau. Antra, važiuodama dideliu greičiu, buksuodama ratais, slysdama šonu ir taip sukdama „saulutes“, galėjo tinkamai nesuvaldyti transporto priemonės, nes jos kontrolė priklausė ne vien nuo vairuotojos, bet ir nuo kitų išorinių aplinkybių (slidžios dangos), ir taip kėlė avarinę situaciją, kurios metu galėjo nukentėti ne tik pati, bet ir kitų buvusių žmonių gyvybė, sveikata ar turtas. Taigi darytina išvada, jog D. P. savo veiksmais buvo sukėlusi pavojų eismo saugumui, kitų asmenų, o ypač savo, kitų keleivių gyvybei, sveikatai bei turtui, tačiau įvykio metu, laimingai susiklosčius aplinkybėms, nebuvo padaryta reali žala.
6. D. P. 2022 m. sausio 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pateiktas pasiūlymas iki 2022 m. sausio 24 d. sumokėti pusę minimalios baudos tai yra 225 eurus ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Šia galimybe D. P. nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
D. P. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Ji prašė atsižvelgti į tai, kad neturėjo jokio tikslo elgtis chuliganiškai, nesaugiai, priešpastatyti save kitiems eismo dalyviams – yra jauna vairuotoja, tik nuo 2022 m. liepos mėn. įgijusi teisę vairuoti, 2022-01-10 turėjo su reikalais pati važiuoti į Akmenės rajoną, pasiskolino tam gan galingą automobilį, sužinojo, kad ten, kur ji ruošiasi važiuoti, keliai yra labai slidūs ir apsnigti ir norėjo tiesiog pabandyti, kaip jai seksis suvaldyti tą automobilį, kuriuo ketino važiuoti į kelią. Tuo tikslu, padedama daug didesnę vairuotojo patirtį turinčio draugo, ji ramiai atvažiavo iki didelės ir nuošalios automobilių stovėjimo aikštelės Klaipėdos m. prie jūros, kuri yra atskirta nuo kelio ir kuriuoje tuo metu nebuvo nei automobilių, nei kitų eismo dalyvių ir ten bandė pavažiuoti greičiau, lėčiau, staigiau pasukti ir kt., kad suprastų, kaip reikės saugiai valdyti šį automobilį, susidarius analogiškoms situacijoms kelyje. Po kiek laiko į šią aikštelę gan dideliu greičiu ir išties nesaugiai įvažiavo kitas automobilis; kai jis sustojo, D. P. savo draugo D. D. prašymu priartėjo prie jo per 15-20 m. nes draugas norėjo pasižiūrėti, ar pažįsta juo atvažiavusius žmones, o pamatę, kad ne, jiedu nusprendė išvažiuoti, pasitraukti iš tos aikštelės, bet tuo metu atvyko policijos pareigūnai. D. P. prašė atsižvelgti į tai, kad anksčiau nėra buvusi bausta už KET pažeidimus, suprato, kad kitą kartą praktikavimuisi turėtų susirasti ne šiaip nuošalesnę vietą, o specialią aikštelę, įvertinti, kad ji kasdien važinėja į darbą Klaipėdoje iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tad teisė vairuoti jai yra labai reikalinga ir patenkinti jos skundą.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą Institucijos poziciją netenkinti skundo ir palikti D. P. atžvilgiu priimtą nutarimą nepakeistą, kadangi jame nurodytas pažeidimas buvo padarytas, pareiškėja vairavo stipriai akceleruodama, slysdama šonu, nepaisant automobilyje įrengtos anti-slydimo sistemos, sukdama į priešingą pusę, taip buvo priartėjusi ir prie vėliau į šią aikštelę atvažiavusio automobilio ir tai sudaro jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022-01-09, vėlai vakare, kartu su drauge D. P. (jai vairuojant) atvažiavo į Neįgaliųjų pliažo automobilių stovėjimo aikštelę Klaipėdos miesto ribose, kur D. P. norėjo pabandyti sudėtingesnėmis sąlygomis pavairuoti automobilį, kurį buvo pasiskolinusi iš kito asmens kelionei į Akmenės rajoną kitą dieną. Jis pats pasiūlė jai tai padaryti, atsižvelgdamas į tai, kad mergina teisę vairuoti buvo įgijusi tik prieš pusmetį, vairavimo patirties ir įgūdžių turėjo labai mažai, o jai reikėjo važiuoti į atokią vietovę, kur tuo metu jų žiniomis buvo daug nevalyto sniego, slidžių ir kitaip pavojingų kelio ruožų. Jokių chuliganiškų minčių nei jis, nei D. P. neturėjo, pasirinko vėlų metą, atokią aikštelę, iki jos atvažiavo lėtai, o toje aikštelėje jis jai paaiškino, kaip veikia automobilio anti-slydimo sistema, vairuotoja pavažiavo skirtingu greičiu, sukdama, stabdydama ir pan., bet jis pats, būdamas automobilyje, nesaugiai nesijautė, greitis buvo nedidelis, jokių kitų eismo dalyvių aplink nebuvo, automobilis niekur nenuslydo, į nieką neatsitrenkė ar pan. Filmuotoje medžiagoje galimai pastebimą slystelėjimą reikėtų vertinti kritiškai, kaip išryškintą dėl filmavimo pobūdžio. Patvirtino, kad vėliau į tą pačią aikštelę atvažiavo kitas automobilis, kuris buvo vairuojamas daug nesaugiau, todėl, kai jis o kelių manevrų buvo sustojęs, D. D. paprašė D. P. kiek prie jo priartėti, kad galėtų pasižiūrėti, ar pažįsta juo atvažiavusius asmenis. Priartėta buvo per 15-20 m, nedideliu greičiu, įsitikinta, kad jame pažįstamų asmenų nėra, ir nuspręsta išvažiuoti iš šios aikštelės, kad tikrai ko neatsitiktų; tada atvyko policijos pareigūnai ir surašė D. P. administracinio nusižengimo protokolą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Institucijos 2022 m. vasario 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1736-2022 (ROIK: 22154867174) D. P. nubausta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Nagrinėjamu atveju D. P. be KET 4 ir 9 punktų, kuriuose įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos, inkriminuoti KET 82, 119 ir 127 punktų pažeidimai. KET 82.2 punktas, be kita ko, numato, kad vairuotojas prieš sukdamas į kairę privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 119 punktas). Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 punktas).
Byloje surinkta medžiaga (vaizdo įrašai, vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas su D. P. rašytiniu paaiškinimu) patvirtina, kad D. P. 2022 m. sausio 9 d., 22.40 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Girulių pl. 2A, vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdama į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydama saugaus važiavimo greičio, staigiai sukdama į šonus, taip keisdama transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodydama atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo ir spausdama akseleratoriaus pedalą, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga, taip priversdama transporto priemonę slysti šonu ir padarydama ją sunkiau valdomą. Taigi, D. P. bent jau formaliai yra pažeidusi KET 4, 9, 82.2 ir 127 punktų reikalavimus. KET 119 punkto reikalavimų pažeidimo nenustatyta, nes D. P. veika padaryta aikštelėje.
Remiantis byloje nustatytų ir ištirtų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju reali žala nebuvo padaryta ir žala eismo saugumui nekilo, nes D. P. minėtuosius pažeidimus padarė aikštelėje, atskirtoje nuo kelio/gatvės, nakties metu, aikštelėje nesant kitų transporto priemonių, o atsiradus dar vienam automobiliui, ji prie jo pavojingai arti privažiavusi nebuvo ir, kaip pati nurodė, išvis nusprendė baigti „pratybas“ ir išvažiuoti, tik buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Pavojų D. P. pavojų kėlė pati sau ir kartu važiavusiam savo draugui (keleiviui), kadangi nesuvaldytas automobilis galėjo atsitrenkti į aikštelės infrastruktūros elementus ar į aplink ją augančius medžius. Taigi darytina išvada, jog D. P. savo veiksmais buvo sukėlusi tam tikrą pavojų savo ir kito žmogaus saugumui, nors reali žala ir nebuvo padaryta.
Įvertinus šioje byloje nustatytus D. P. padarytų KET pažeidimų apimtį ir pavojingumą, jos sukelto pavojaus eismo saugumui mastą ir kitas svarbias aplinkybes ( tai, kad šie pažeidimai padaryti ne gatvėje ar kelyje, o nuošalioje aikštelėje, naktį, nesant arti kitų eismo dalyvių, pareiškėjai važiuojant nedideliu greičiu) bei pareiškėjos nurodytas su jos asmeniu ir situacija susijusias aplinkybes (nedidelė jos vairavimo patirtis, būtinybė pačiai važiuoti į atokią vietovę žiemos metu, žinant, kad ten kelių būklė bus kelianti iššūkių, vairuojant tam kartui pasiskolintą, taigi – nepakankamai įvaldytą automobilį, ir su tuo susijęs noras pasimokyti tai daryti iš anksto), šioje byloje liko neįrodyta pareiškėjos kaltė, konkrečiai imant- būtent chuliganiškos paskatos. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
D. P. tvirtina, kad važiuodama chuliganiškų paskatų neturėjo. Į automobilių stovėjimo aikštelę atvyko vėlyvu laiku, kadangi norėjo priprasti prie svetimos transporto priemonės, nes atsižvelgiant į oro sąlygas, ryte baiminosi viena važiuoti. Stovėjimo aikštelėje tiesiog apvažiavo keletą ratų, leistino greičio neviršijo, pavažiavo ir keletą kartų stabdė. Važiuodama nesiekė pasirodyti prieš savo draugą, pademonstruoti vairuojamo automobilio išskirtinumą, demonstruoti nepagarbą visuomenei ir pažeisti viešąją tvarką.
Griežtų sankcijų už aptariamą KET pažeidimą pobūdis, suponuoja policijos, teismų pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimais, abejonių nekeliančiais faktiniais duomenis. Negalima perkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien jo paaiškinimu dėl vairavimo pobūdžio <...>, neanalizuojant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjamo pažeidimo situacijos aplinkybių kontekste (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-224-361/2017).
Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad byloje neįrodyta pareiškėjos kaltė dėl jai inkriminuoto pažeidimo. Peržiūrėjęs pareigūnų fiksuotą ginčo įvykio situacijos vaizdo medžiagą ir ištyręs kitus byloje surinktus duomenis, įskaitant ir pareiškėjos bei liudytojo parodymus, teismas turi pagrindą manyti, jog policijos pareigūnai be pakankamo pagrindo įvertino D. P. vairavimą kaip chuliganišką. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ši vairuotoja būtų tyčia negerbusi žmonių ir visuomenės savo jiems demonstruojamu vairavimu, nes nei tas vairavimas buvo toks išskirtinai iššaukiantis, nei tų visuomenės narių toje vietoje tuo metu būta, kuriems tokia nepagarba būtų buvusi parodyta. Dėl šios vairuotojos veiksmų kiti eismo dalyviai nebuvo priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, t.y. nebuvo sukelta pavojinga situacija ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Nustatyta, kad D. P. pažeidė KET 4, 9, 82.2 ir 127 punktų reikalavimus, tačiau KET 4 ir 9 punktuose yra įtvirtintos tik bendrosios eismo dalyvių pareigos (grįsti savo elgesį savitarpio pagarba ir atsargumu, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus ir kita); KET 82.2 punkto reikalavimo, kad vairuotojas prieš sukdamas į kairę privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, pažeidimas šiuo atveju teismo irgi nepripažįstamas keliančiu grėsmę eismo saugumui, nes taip D. P. važiavo ne gatve ar keliu, kur vairuotojas bet kokiu paros metu turi numatyti kitų eismo dalyvių netikėto atsiradimo galimybę, o nuošalioje aikštelėje, kur beveik visą filmuotoje medžiagoje užfiksuotą laiką sukiojosi tik jos vairuojama transporto priemonė. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad atvažiavus kitam automobiliui, D. P. vairuojamas automobilis juda vienoje aikštelės pusėje, o kitas automobilis – kitoje, jų trajektorijos nesikerta, priartėja D. P. vairuojamas automobilis prie naujai atvažiavusioje išties lėtai, per pakankamai didelį atstumą, antrajam automobiliui irgi beveik nejudant, abiem automobiliams esant su įjungtais priekiniais ir galiniais apšvietimo žibintais. Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad D. P. vairuodama transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Trūkstant tokių įrodymų, konstatuojama, kad D. P. veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) bei ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (pavojingo vairavimo) požymių.
Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas D. P. skundo reikalavimo išvis nutraukti šią administracinių nusižengimų bylą netenkina, tačiau jos veiksmus perkvalifikuoja pagal švelnesnę atsakomybę numatančią teisės normą - ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Perkvalifikavus veiką į ANK 417 straipsnio 7 dalį iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). D. P. pirmą kartą baudžiama administracine tvarka, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. P. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus minimalią sankcijoje numatytą baudą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1082-2022 (ROIK: 21153550468) naikintinas ir D. P. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – 11 Eur bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1082-2022 (ROIK: 21153550468), ir D. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 10 Eur baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.