- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- TS-26-564/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nuteistasis
- Ž. Ž.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Ž. skundą dėl 2023 m. vasario 9 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-1525 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis prašo panaikinti 2023 m. kovo 2 d. Komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis pažymi, kad Komisija priimdama nutarimą vadovavosi ankstesne nuteistojo kriminaline praeitimi, tačiau jis dėl ankstesnių savo veiksmų padaręs išvadas. Nuteistasis pažymėjo, kad atlikdamas bausmę sprendžia priklausomybės narkotinėms medžiagoms problemą, dengė jam priteistus ieškinius, planuoja kurti šeimą, siekti tikslų, yra užsitikrinęs gyvenamąją ir darbo vietą. Nurodo, kad nepritaikius jo atžvilgiu lygtinio paleidimo gali prarasti sutartą darbo vietą. Su skundu pateikiami duomenys apie nuteistojo savanorystę, darbo sutarties kopija, sutikimo dėl gyvenamosios vietos kopija.
Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo dėl nuteistojo skundo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 5 mėnesiai 2 dienos.
Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pagal komentuojamo straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai ir būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Nustatyta, kad nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą. Nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus. Akivaizdu, kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės, teismo ne kartą parodytas pasitikėjimas atidedant bausmės vykdymą, įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis sistemingai darė nusikalstamas veikas. Spręstina, kad nuteistojo nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog jie nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo impulsyvaus elgesio padariniai. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Be to, asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turėjo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugebėjo paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, grubų pažeidimą padarė praėjus vos 4 mėnesiams po bausmės pradžios. Be to, asmens bylos duomenimis, po Komisijos nutarimo priėmimo nuteistajam paskirta dar viena nuobauda dėl analogiško grubaus taisyklių pažeidimo ( mobiliojo ryšio telefono turėjimas), pasiaiškinime nuteistasis pripažino padarytą pažeidimą.
Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistajam nustatoma vidutinė pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą, pakartotinio nusikalstamumo rizika (2022-08-19 nustatyti 77 balai, 2022-11-22 nustatyta 86 balai). Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys net 5 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių 4 yra dinaminiai- gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, nuostatos. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Skundžiamame nutarime ir pačiame skunde nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su artimaisiais, turės darbą ir gyvenamąją vietas, kas turėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai, įtakojantys pakartotinį nusikalstamumą, tačiau tai negali būti absoliučiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą.
Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
Pripažintina, kad aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo vieną kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina tenkinti nuteistojo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Nuteistojo Ž. Ž. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.