Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ramūno Pačebuto apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais (BK 63 straipsnio 2, 4 dalys, 5 dalies 2 punktas ir 9 dalis) subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu skirta bausme (laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 60 MGL dydžio bauda) ir A. S. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2023 m. liepos 26 d. (įskaitytinai) ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendį atlikta bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2024 m. kovo 25 d.

A. S. taip pat paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. S. skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš jo 270 Eur valstybės nuosavybėn (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 1 dalis).

K. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys) subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi subendrinta bausme (kuria buvo subendrintos bausmės, skirtos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu) (laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams) ir K. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant K. M. per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 25 d. 12.55 val. iki 2022 m. balandžio 26 d. 15.47 val. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, jog nesumokėta baudos dalis yra 16 MGL (800 Eur). Nustatytas 6 (šešių) mėnesių (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) baudos sumokėjimo terminas.

Į bausmės laiką taip pat įskaitytas laikas, kuris buvo atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžius, kurie subendrinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti A. B., S. K., V. K. ir S. N., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o būtent:

1.1. 2022 m. rugsėjo 13 d., apie 11.40 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai už tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą, pardavė A. B. narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,000029 g,

1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 11.40 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai už tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą, pardavė A. B. narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė yra 0,000115 g, ir metadoną, kurio masė yra 0,0033 g,

1.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko neteisėtai savo bute adresu (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė 0,03777 g, ir metadoną, kurio masė 0,924 g, kurių dalį, tai yra karfentanilį, kurio masė 0,00049 g, ir metadoną, kurio masė – 0,011 g, 2022 m. spalio 26 d., apie 14.04 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 180 Eur pardavė A. B., o likusią dalį šių narkotinių medžiagų 2022 m. spalio 26 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pasiėmęs iš savo buto, neteisėtai laikė prie savęs ir gabeno, iki kol tą pačią dieną, apie 14.35 val., (duomenys neskelbtini), A. S. asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šias narkotines medžiagas, tai yra karfentanilį, kurio masė 0,03728 g, ir metadoną, kurio masė – 0,913 g, tokiu būdu A. S. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – karfentaniliu, kurio masė 0,037914 g, ir metadonu, kurio masė 0,9273 g.

1.4. Tokie A. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje.

2. K. M. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

2.1. 2022 m. balandžio 25 d., apie 11.47 val., iš A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už tyrimo metu tiksliai nenustatytą sumą, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,000021 g, bei nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė yra 0,284 g, bei šias medžiagas, laikydama prie savęs kuprinėje, neteisėtai gabeno automobiliu BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2022 m. balandžio 25 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta policijos pareigūnų, o kuprinėje laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos apžiūros metu buvo rastos ir paimtos.

2.2. Tokie K. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3.1. Gynėjo teigimu, skirdamas A. S. bausmę teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė jo ginamajam neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę. Skunde pažymima, jog teismas nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Nustatant A. S. laisvės atėmimo bausmės terminą (10 metų), bausmė nebuvo tinkamai individualizuota. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai bausmių rūšis ir jų dydžius, sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

3.5. Gynėjas skunde pažymi ir tai, kad panašiose bylose buvo priimti sprendimai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas byloje Nr. 1A-217-518/2018). Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymas A. S. galėtų reikšti prieštaravimą kasacinio teismo praktikai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas

6. Skundžiamu nuosprendžiu už atitinkamas nusikalstamas veikas nuteisti šeši asmenys – A. B., S. K., V. K., S. N., A. S. ir K. M.. Apeliaciniai skundai paduoti dviejų asmenų atžvilgiu – K. M. ir A. S.. Valstybinis kaltintojas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bausmių bendrinimu K. M.. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimus, susijusius su jo ginamajam paskirta bausme – prašo švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose – dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo bendrinant bausmes K. M. bei dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, darytina išvada, jog bausmė nuteistajam A. S. buvo paskirta tinkamai įvertinus tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, tiek ir šio nuteistojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, todėl pagrindo jos švelninti šiuo atveju nėra. Tuo tarpu BK 63 straipsnio nuostatos bendrinant K. M. paskirtas bausmes buvo pritaikytos netinkamai, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl A. S. paskirtos bausmės

7. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.

9. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą (nuo dešimties iki penkiolikos metų). Pirmosios instancijos teismas už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, skyrė A. S. dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra, straipsnio sankcijoje numatytą minimalų terminą. Teismas, kaip to reikalauja BK įtvirtintos (ir anksčiau aptartos) bausmių skyrimo taisyklės, įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – jog A. S. disponavo labai pavojinga narkotine medžiaga (karfentaniliu), šios medžiagos kiekis nustatytas labai didelis (2,106 karto viršijantis įstatymo leidėjo nustatyto labai didelio kiekio ribą), be to, nuteistojo vaidmuo nusikalstant buvo aktyvus, jis platino narkotines medžiagas tiesiogiai A. B., netiesiogiai ir kitiems nuteistiesiems (S. K., V. K.). Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, lyginant su tipinėmis BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytomis veikomis, kadangi labai didelis narkotinės medžiagos kiekis buvo nustatytas tik dėl medžiagos rūšies. Be to, kaip pažymi advokatas, kita nuteistoji A. B. patvirtino, jog narkotinių medžiagų, kurias gavo iš A. S. 2022 m. spalio 26 d., jai užtekdavo tik pusdieniui, ir tai, anot gynėjo, leidžia abejoti Rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių kiekio nustatytomis ribomis (konkrečiai karfentanilio) (3.3. pastraipa). Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9.1. BK 260 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis, yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2019). Nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas rekomendacijas tiesiogiai įtvirtinta ir BK (269 straipsnio 2 dalyje). Kaip matyti iš minėto sąrašo, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs kiekiai (svoriai), pavyzdžiui, karfentanilio didelis kiekis yra nuo 0,0006 g, labai didelis – nuo 0,018 g, tuo tarpu aguonų ir jų dalių didelis kiekis yra nuo 10 kg, labai didelis kiekis – nuo 50 kg. Taigi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, kuris BK 260 straipsnio prasme pripažįstamas dideliu ar labai dideliu, skiriasi priklausomai nuo medžiagos rūšies, šios medžiagos pavojingumo, padaromos žalos tiek atskiram asmeniui, tiek visai visuomenei.

9.2. Karfentanilis yra viena pavojingiausių ir šiuo metu Lietuvoje itin paplitusi sintetinė narkotinė medžiaga. Šios medžiagos mirtina dozė žmogui siekia vos 2 miligramus (0,002 g). Ši medžiaga ypatinga ir tuo, jog ją labai lengva perdozuoti ar ja apsinuodyti (ja galima apsinuodyti vien pačiupinėjus pirštais, šios medžiagos dulkėms (mikrogranulėms) pakliuvus į akis ir pan.). Karfentanilio perdozavimas gali pasireikšti per keliolika sekundžių po pavartojimo. Asmuo staiga nustoja kvėpuoti arba kvėpavimas sulėtėja iki 1-2 kartų per minutę. Sąmonę nekvėpuojantieji praranda per 1-2 minutes, o dar po 5 minučių atsiranda negrįžtami pakitimai smegenyse. Šios narkotinės medžiagos vartojimas gali sukelti priklausomybę vos po kelių kartų pavartojimo. Kaip ir kitų opioidų, karfentanilio abstinencinis periodas yra sunkus. Asmenis kamuoja stiprus sąnarių, ypač rankų pirštų ir kojų skausmas, kuris daro didelę įtaką atkritimui (Jasevičienė, D. Karfentanilis – naujos narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijos. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, 2020, Nr. 25, p. 172–184). Būtent dėl itin neigiamo šios sintetinės narkotinės medžiagos poveikio aptartose rekomendacijose ir nustatyta tokia nedidelė šios medžiagos koncentracija, atitinkanti labai didelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame nuosprendyje, A. S. disponavo karfentanilio kiekiu, kuris daugiau nei du kartus viršijo labai didelio šios narkotinės medžiagos kiekio ribą.

9.3. Kaip matyti iš advokato skundo, nuteistosios A. B. parodymai dėl iš A. S. įsigyto karfentanilio kiekio ir aplinkybės, kuriam laikui šios medžiagos pastarajai užtektų svaiginimuisi, skunde interpretuojami klaidingai. A. B. išties nurodė, jog medžiagos, kurią iš nuteistojo įsigijo 2022 m. spalio 26 d., jai užtektų dienai. Kaip nustatyta, šią dieną A. B. iš A. S. įgijo 0,00049 g karfentanilio (specialistas, ištyręs rastas medžiagas, išskyrė grynąjį narkotinės medžiagos kiekį, o ne bendrą rastų medžiagų svorį, kurios, kaip pažymėjo pati A. B., buvo su priemaišomis). A. S. inkriminuotas disponavimas 0,037914 g šios narkotinės medžiagos (2022 m. rugsėjo 13 d. A. B. parduota 0,000029 g, 2022 m. rugsėjo 15 d. – 0,000115 g, minėtą 2022 m. spalio 26 d. – 0,00049 g, o pas patį nuteistąjį rasta dar 0,03728 g). Taigi nors, kaip teigė A. B., 2022 m. spalio 26 d. įsigytų narkotinių medžiagų jai būtų pakakę dienai, bendras A. S. turėtas karfentanilio kiekis (0,037914 g) minėtai nuteistajai būtų pakankamas daugiau nei dviem mėnesiams vartojant kasdien (0,037914/0,00049=77,38).

10. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog vertinti nuteistojo A. S. veiksmus disponuojant tokia pavojinga narkotine medžiaga (tiek dėl šios medžiagos poveikio, greitai atsirandančios priklausomybės, tiek dėl didelės perdozavimo galimybės) kaip mažiau pavojingus, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis disponavo labai dideliu kiekiu itin pavojingos narkotinės medžiagos, aktyviai platino šią narkotinę medžiagą (per mažiau nei dviejų mėnesių laikotarpį fiksuoti trys pardavimo A. B. atvejai) ir tokie jo veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka rūšinį BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

11. Kita grupė aplinkybių, kurių, gynėjo teigimu, neįvertino pirmosios instancijos teismas, yra susijusi su nuteistojo A. S. asmenybe (3.2. pastraipa). Teisėjų kolegija sutinka, jog šiuo atveju nustatyta tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis dėl jos, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pakankamai įvertintas parenkant A. S. minimalų straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą. Kitos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistąjį, patvirtina, jog tiek bausmės rūšis, tiek jos terminas šiuo atveju buvo parinkti tinkamai. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu A. S. buvo neteistas (2021 m. birželio 15 d. jis išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro). Tačiau kartu pripažintina, jog labai sunkų nusikaltimą A. S. padarė praėjus vos metams po teistumo išnykimo. Juolab, kad kaip nustatyta, nusikalstamas veikas nuteistasis darė ir neišnykus teistumui, taip pat ir jau po teistumo išnykimo – dėl jų šis asmuo nuteistas kitais nuosprendžiais:

11.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo ir baudos bausmėmis (nusikalstamos veikos padarytos 2019 m. balandžio mėnesį, 2020 m. liepos mėnesį);

11.2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį arešto bausme (nusikalstama veika padaryta 2022 m. spalio mėnesį);

11.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme (nusikalstamos veikos padarytos 2021 m. lapkričio mėnesį).

12. A. S. ne kartą baustas ir administracine tvarka, pagrinde už kelių eismo taisyklių pažeidimus (10 t., b. l. 153–200, 11 t., b. l. 1–29). Sulaukęs pilnametystės dar 2015 m., nuteistasis nėra turėjęs oficialaus pragyvenimo šaltinio (11 t., b. l. 31). Nors ir turi vaikų, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teisme, visi jie gyvena su motina (pažymėtina, jog nuteistasis nurodė turintis keturis vaikus, tačiau gyventojų registro išraše apie asmenį nurodyti tik trys, 11 t., b. l. 32). Be to, šeiminės aplinkybės ir būtinybė rūpintis vaikais nuteistajam buvo žinomos ir inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau, kaip matyti, nebuvo pakankama priežastis nenusikalsti.

13. Nuteistojo gynėjas, akcentuodamas A. S. asmenybę bei jo padaryto nusikaltimo aplinkybes, skunde prašo taikyti jo ginamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020, 2K-21-628/2021).

14. Tokių išimtinių aplinkybių, teigiamai apibūdinančių nuteistojo A. S. asmenybę ar jo padarytą labai sunkų nusikaltimą, šiuo atveju nenustatyta. Tiek nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, tiek jo padarytos veikos aplinkybės, teisėjų kolegijos aptartos anksčiau šiame nuosprendyje, patvirtina, jog bausmė A. S. buvo individualizuota tinkamai, ji yra teisinga ir atitinka tiek nuteistojo, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Gynėjas skunde taip pat išskiria kelis kasacinio teismo praktikos pavyzdžius (taip pat vieną Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį), kurie, jo teigimu, sudaro pagrindą švelninti A. S. bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-354/2014). Tuo tarpu visų šių bylų aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamam atvejui:

14.1. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017 teismas įvertino mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą ir jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (kontrabanda gabentas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis) – nuteistojo vaidmuo nebuvo pagrindinis, jo asmenybė nepripažinta kaip ypač pavojinga (nebuvo nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų, jis iki byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo ir po jų nenusikalto);

14.2. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693-2018 asmuo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistoji pati rūpinosi trimis mažamečiais vaikais, narkotinės medžiagos, kuriomis ji disponavo, nebuvo išplatintos;

14.3. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-217-518/2018 įvertino teigiamą nuteistojo asmenybės vertinimą (turi šeimą, augina nepilnametį vaiką, dirba, buvusių ir esamų darbdavių charakterizuojamas teigiamai), taip pat aplinkybę, jog draudžiamos medžiagos nebuvo išplatintos.

15. Taigi aptarti teismų praktikos pavyzdžiai, priešingai nei teigia gynėjas skunde, nėra analogiški šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamai situacijai. Šiuo atveju skiriasi ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumas, bet ir nuteistojo asmenybės vertinimas. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt.

Dėl bausmių bendrinimo K. M.

16. Skundžiamu nuosprendžiu K. M. pripažinta kalta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Prieš tai nuteistoji teista du kartus:

16.1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (nusikalstama veika padaryta 2022 m. rugpjūčio 27 d.);

16.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (nusikalstama veika padaryta 2022 m. rugpjūčio 4 d.). Šiais nuosprendžiais skirtos bausmės buvo subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi ir K. M. skirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

17. K. M. skundžiamu nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo skirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Bendrindamas šią bausmę su ankstesniais teismų sprendimais nuteistajai paskirta laisvės apribojimo bausme, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis ir prie 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtos baudos – 20 MGL (1 000 Eur).

18. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2A-7-6/2013, 2A-6-495/2022). Taigi BK 63 straipsnio 9 dalis leidžia bendrinti jau subendrintas bausmes.

19. Kaip matyti, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nuteistoji padarė iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo (ši veika padaryta 2022 m. balandžio 25 d., pirmasis nuosprendis, kaip minėta, priimtas 2023 m. rugsėjo 13 d.). Taigi bausmės nuteistajai, kaip tai ir darė pirmosios instancijos teismas, turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Kadangi ankstesniais nuosprendžiais nuteistajai skirtos bausmės buvo subendrintos 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi, teismas pagrįstai bendrino šią subendrintą bausmę su skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudos bausme. Visgi bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, pirmosios instancijos teismas pasirinko nepagrįstai. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą teismas skyrė nuteistajai 50 MGL dydžio baudą. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taigi minimalus baudos dydis už šį nusikaltimą yra 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taikant BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir bausmes iš dalies sudedant, privalu laikytis šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintos taisyklės – pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Kadangi už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, K. M. ir taip skirtas minimalus šios bausmės rūšies dydis (50 MGL), bendrindamas šią bausmę su paskirta laisvės apribojimo bausme, pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti tik visiško bausmių sudėjimo principą ir prie paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėti visą 50 MGL dydžio baudą. Taigi prokuroras teisus teigdamas, jog bausmės nuteistajai turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir visiškai sudedamos. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas – ankstesniais teismų sprendimais K. M. paskirta subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė (paliekant skirtus įpareigojimus) bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 50 MGL dydžio baudos bausme šias bausmes visiškai sudedant (BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalys, BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kadangi skiriama baudos bausmė yra du su puse karto didesnė (lyginant su skundžiamu nuosprendžiu skirta galutine baudos bausme), įvertinus nuteistosios pajamas (informacinės sistemos LITEKO duomenimis darbo užmokestį paskutinį kartą ji gavo už 2024 m. birželio mėnesį, duomenų apie gaunamas pajamas nuo 2024 m. liepos mėnesio nėra), nustatomas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 12 (dvylika) mėnesių.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

20. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. rugsėjo 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 262,50 Eur (13 t., b. l. 196–199). Nurodyta pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, tai yra, tik po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti pati nuteistoji, prokuroras, be to, nuteistosios gynėja advokatė Daiva Dereškevičienė nurodė, jog gavus tokio pobūdžio prašymą jis neturėtų būti tenkinamas, kadangi advokato dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą.

Prokuroro Ramūno Pačebuto apeliacinį skundą tenkinti: pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendį ir K. M. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, kuriais paskirtos bausmės subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi, paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda bausmes visiškai sudedant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalys) ir skirti K. M. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (įpareigojant K. M. per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas) ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, baudą įpareigojant sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 25 d. 12.55 val. iki 2022 m. balandžio 26 d. 15.47 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, jog nesumokėta baudos dalis yra 46 MGL (2 300 Eur).

Į bausmės laiką įskaityti laiką, kuris buvo atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžius, kurie subendrinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant šią teisinę pagalbą K. M. palikti nenagrinėtą.