Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios V. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos ir kaltinamosios A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties, kuria gynėjų prašymai dėl baudžiamosios bylos išskyrimo atmesti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.1. A. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: 2022 m. balandžio 25 d., apie 11 val. 47 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą, pardavė K. M. narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė 0,000021 g.

1.2. Be to, A. B. kaltinama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2022 m. rugsėjo 13 d., apie 11 val. 40 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą, turėdama tikslą parduoti, įsigijo iš A. S. narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė yra 0,000029 g, ir metadoną, kurio masės nustatyti nėra galimybės dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio, bei šias narkotines medžiagas neteisėtai laikydama prie savęs gabeno prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir apie 16 val. 23 min. už 40 eurų pardavė S. K.. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 11 val. 37 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą, turėdama tikslą parduoti, įsigijo iš A. S. narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė 0,000115 g, ir metadoną, kurio masė 0,0033 g, bei šias narkotines medžiagas neteisėtai laikydama prie savęs gabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir apie 11 val. 40 min. neteisėtai, už 50 eurų pardavė V. K.. Tęsdama nusikalstamą veiką, susitarusi su D. R. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą) parduoti jam narkotines medžiagas, 2022 m. spalio 26 d., apie 14 val. 4 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip išplatinti, neteisėtai, už 180 eurų įsigijo iš A. S. narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė 0,00049 g, ir metadoną, kurio masė – 0,011 g, bei šias medžiagas neteisėtai laikydama prie savęs gabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur 2022 m. spalio 26 d., apie 14 val. 6 min. buvo sulaikyta, o neteisėtai laikyta narkotinė medžiaga rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu.

1.3. Be to, A. B., kaltinama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturėdama tikslo jų platinti, o būtent: nuo tyrimo metu nenustatyto momento savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, kambaryje esančios sekcijos stalčiuje laikė psichotropines medžiagas – lorazepamą, kurio masė 0,005 g, ir klonazepamą, kurio masė 0,047 g, virtuvėje esančiame šaldytuve, dviejuose buteliuose, laikė narkotinę medžiagą – metadoną, kurio bendra masė 0,096 g, iki kol 2022 m. spalio 26 d., apie 18 val. 00 min., šias narkotines ir psichotropines medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. S. K. kaltinama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad ji neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: kad 2022 m. rugsėjo 13 d., apie 16 val. 23 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 40 eurų iš A. B. įsigijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio masė 0,000029 g, ir metadono, kurio masės nustatyti nėra galimybės dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio, kurias nuo įsigijimo momento neteisėtai laikė dėvimo chalato kairėje išorinėje kišenėje, iki kol 2022 m. rugsėjo 13 d., apie 16 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje ji buvo laikinai sulaikyta, o narkotinės medžiagos buvo paimtos reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu.

3. V. K. kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 11 val. 40 min., neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti S. N., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 50 eurų iš A. B. įgijo narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė 0,000115 g, ir metadoną, kurio masė 0,0033 g, bei neteisėtai gabeno šias medžiagas laikydama prie savęs, iki kol 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 11 val. 57 min., buvo sulaikyta namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, o narkotinės medžiagos rastos ir paimtos įvykio vietos apžiūros metu.

4. K. M. kaltinama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2022 m. balandžio 25 d., apie 11 val. 47 min., iš A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą sumą, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,000021 g, bei nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė yra 0,284 g, bei šias medžiagas, laikydama prie savęs kuprinėje, neteisėtai gabeno automobiliu BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2022 m. balandžio 25 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta policijos pareigūnų, o kuprinėje laikytos narkotines ir psichotropinės medžiagos apžiūros metu buvo rastos ir paimtos.

5. S. N. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino įgyti narkotinę medžiagą, o būtent: 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 11 val., Visagino mieste, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino neteisėtai už 50 eurų iš V. K. įgyti narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė 0,000115 g, ir metadoną, kurio masė 0,0033 g, kurias pagal susitarimą, V. K. turėjo atnešti į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 11 val. 57 min., V. K. buvo sulaikyta namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, o narkotinė medžiaga rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu.

6. A. S. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o būtent: 2022 m. rugsėjo 13 d., apie 11 val. 40 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą, pardavė A. B. narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,000029 g. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 11 val. 40 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą, pardavė A. B. narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė yra 0,000115 g, ir metadoną, kurio masė yra 0,0033 g. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neteisėtai, savo bute, adresu: (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė 0,03777 g, ir metadoną, kurio masė 0,924 g, kurių dalį, tai yra karfentanilį, kurio masė 0,00049 g, ir metadoną, kurio masė 0,011 g, 2022 m. spalio 26 d., apie 14 val. 4 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 180 eurų, pardavė A. B., o likusią dalį šių narkotinių medžiagų 2022 m. spalio 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pasiėmęs iš savo buto, neteisėtai laikė prie savęs ir gabeno, iki kol tą pačią dieną, apie 14 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, A. S. asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šias narkotines medžiagas, tai yra karfentanilį, kurio masė 0,03728 g, ir metadoną, kurios masė 0,913 g. Tokiu būdu A. S. kaltinamas neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – karfentaniliu, kurio masė 0,037914 g, ir metadonu, kurio masė 0,9273 g.

7. Panevėžio apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusio teismo posėdžio metu gautas kaltinamosios V. K. gynėjo advokato M. Zabitos prašymas kaltinamosios V. K. ir kaltinamojo S. N. atžvilgiu baudžiamąją bylą išskirti, ir kaltinamosios A. B. gynėjo advokato A. Mažeikos prašymas dėl baudžiamosios bylos kaltinamojo A. S. atžvilgiu išskyrimo.

8. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi gynėjų prašymas atmestas nurodant, kad baudžiamosios bylos išskyrimas neužtikrintų baudžiamosios bylos nagrinėjimo išsamumo, nešališkumo principų. Nesutikdami su nurodyta nutartimi gynėjai pateikė skundus Lietuvos apeliaciniam teismui.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

9.2. A. B. gynėjas teismo posėdžio žemesnės instancijos teisme metu taip pat prašė baudžiamąją bylą kaltinamojo A. S. atžvilgiu išskirti, t. y. visų kitų kaltinamųjų atžvilgiu baudžiamąją bylą nagrinėti atskirai nuo kaltinamojo A. S. bylos, kadangi jam vieninteliam yra pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir dėl šios priežasties sutrumpintas įrodymų tyrimas iš esmės nebūtų įmanomas. Su šiuo teiginiu ir tokia išskyrimo tvarka sutiko visi gynėjai, įskaitant V. K. ir jos gynėją, tačiau nesutiko kaltinamasis A. S. ir jo gynėjas.

9.4. Mano, kad šioje byloje nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, kaip ir kaltės klausimas, bylos išnagrinėjimo išsamumas (liudytojų apklausos) šiuo atveju neturi lemiamos įtakos teisingam teismo sprendimo priėmimui. Dėl baudžiamojo proceso operatyvumo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme greitumo bei bylų išskyrimo tikslingumo ne kartą savo sprendimuose yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (J. v. Lithuania, Nr. 6924/02, 2006 liepos 18 d. sprendimas; N. v. Lithuania, Nr. 302/05, 2009 m. sausio 20 d. sprendimas; Kiper v. Turkey, Nr. 44785/98, 2006 m. gegužės 23 d. sprendimas; Merit v. Ukraine, Nr. 66561/01, 2004 m. kovo 30 d. sprendimas; G. K. v. Poland, Nr. 38816/97, 2004 m. sausio 20 d. sprendimas).

9.5. Proceso ekonomiškumo principas yra aktualus kaltinamajam, kadangi be pasekmių, kurios turės atitinkamos neigiamos įtakos, proceso eigos išlaidos yra nemažiau svarbios ir aktualios, o neatskyrus baudžiamųjų bylų ir negalint pasinaudoti sutrumpinto baudžiamojo proceso taisyklėmis, tiek kaltinamasis, tiek kaltinamojo gynėjas privalės dalyvauti visuose teismo posėdžiuose, kaip tai nustato BPK 245 ir 246 straipsniai. Tai, be kita ko, reiškia, kad atliekant pilną įrodymų tyrimą į baudžiamosios bylos nagrinėjimą bus kviečiami liudytojai, jie apklausiami, tiriama rašytinė medžiaga, tikėtina specialistų ir kitų asmenų apklausa, tikėtinas didesnis skaičius teismo posėdžių, o tai neabejotinai nulems proceso trukmę ir tuo pačiu padidins bylos nagrinėjimo kaštus ir išlaidas gynybai.

9.6. Pažymi, kad tokia praktika, kai vienų asmenų atžvilgiu yra galimas sutrumpintas procesas, o kitų ne, taip pat kai dauguma veikų nėra neatsiejamai susijusios tarpusavyje, buvo susiklosčiusi ir kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-737/2023, tačiau praktiškai identiškoje situacijoje teismas nematė kliūčių bylas išskirti ir nagrinėti atskirai.

10.2. Kaltinamosios A. B. ir kitų kaltinamųjų byloje atžvilgiu yra galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taip pat nereiktų apklausinėti liudytojų D. K. ir A. K.. Galima situacija, kad atliekant visavertį įrodymų tyrimą, byloje susirinkus kaltinamiesiems, neatvyks liudytojas (-ai), o liudytojams atvykus neatvyks kažkuris iš kaltinamųjų ir tokiu būdu procesas užsitęs, t. y. šios iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos aplinkybės nors ir nedidelės apimties byloje gali gerokai apsunkinti ir prailginti procesą. Taigi, darytina išvada, kad bylas atskyrus prašomu būdu nebūtų pažeisti baudžiamosios bylos nagrinėjimo išsamumo ir nešališkumo principai, o dvi atskiros bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios V. K. gynėjo advokato M. Zabitos ir kaltinamosios A. B. gynėjo advokato A. Mažeikos skundai atmetami.

11. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios V. K. gynėjo ir kaltinamosios A. B. gynėjo skundus bei įvertinęs pateiktos baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis, kuria atmesti gynėjų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pareikšti prašymai dėl bylos išskyrimo, priimta laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tinkamai įvertinus baudžiamųjų bylų išskyrimo tikslingumą. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo išskirti baudžiamąją bylą, kadangi ją išskyrus nebūtų tinkamai užtikrinami bylos ekonomiškumo, išsamumo ir nešališkumo principai. Gynėjų skundai yra pagrįsti iš esmės tapačiais argumentais, todėl aukštesnysis teismas į skundų argumentus atsakys kartu, atskirai jų neišskirdamas.

12. BPK 254 straipsnis reglamentuoja bylos išskyrimą, bylų sujungimą ir nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Minėto straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas. BPK 234 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Taigi, pagal aptartas teisės normas sprendimas dėl baudžiamosios bylos išskyrimo ar baudžiamųjų bylų sujungimo yra priskirtas teismo diskrecijai. Be to, iš paminėto teisinio reguliavimo spręstina, kad sprendimas išskirti bylą visų pirma turi būti grindžiamas išvada, kad tai padės greitesniam išskirtų bylų išnagrinėjimui. Dėl bylos išskyrimo tikslingumo teismas sprendžia įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes bei proceso eigą, tačiau bet kuriuo atveju kartu turi būti įvertinama, ar toks sprendimas nesukliudys teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Nagrinėjamo klausimo kontekste paminėtina ir teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad bylos dėl įtariamųjų (kaltinamųjų), kuriems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios, paprastai turėtų būti nagrinėjamos kartu. Taip yra sudaromos sąlygas vieno rungtyniško teisminio proceso metu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kartu užtikrinamas proceso ekonomiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018).

13. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas, įvertinęs gynėjų pateiktus prašymus, jų argumentus ir bylos medžiagą, nenustatė pagrindo išskirti bylą kaltinamojo A. S. ar kaltinamųjų V. K. ir S. N. atžvilgiu. Aukštesniajam teismui pateiktuose gynėjų skunduose bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateiktuose prašymuose kaip esminis argumentas nurodoma aplinkybė, kad išskyrus bylą kaltinamojo A. S. atžvilgiu byla dėl likusių kaltinamųjų galėtų būti nagrinėjama taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, o tai leistų šių kaltinamųjų atžvilgiu taikyti ir BK 64¹ straipsnio nuostatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, gynėjų nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas baudžiamosios bylos išskyrimui, nes nagrinėjamu atveju tai sutrukdys išsamiam ir nešališkam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui, be to neužtikrins proceso greitumo ir ekonomiškumo pricipo.

14. Iš kaltinamojo akto matyti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai padarius nusikalstamas veikas pareikšti 6 asmenims. A. S. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, A. B. kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 259 straipsnio 2 dalį, S. N. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, V. K. kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, S. K. kaltinama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, K. M. kaltinama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamieji nėra kaltinami padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas bendrininkaudami, tačiau A. S. pareikštas kaltinimas yra susijęs su kaltinamąja A. B.. Ji galimai iš A. S. tris kartus įgijo, o A. S. atitinkamai pardavė jai narkotines medžiagas. Savo ruožtu A. B., be kita ko, kaltinama minėtas narkotines medžiagas pardavusi K. M., S. K. ir V. K., o šie – jas įgiję. Savo ruožtu V. K. kaltinama minėtas medžiagas pasikėsinusi parduoti S. N., o pastarasis – pasikėsinęs jas įgyti. Taigi, minėtų kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų turinys suponuoja išvadą, jog šie kaltinimai yra tarpusavyje susiję, tad bylos nagrinėjimas visų kaltinamųjų atžvilgiu kartu leistų nustatyti abipusiai reikšmingas aplinkybes, užtikrintų išsamų bylos išnagrinėjimą.

15. Be to, esant nurodytoms aplinkybėms, išskyrus bylą kaltinamojo A. S. atžvilgiu, ko iš esmės siekia gynėjai, nebūtų užtikrintas ir proceso ekonomiškumo principas. Visų pirma išskyrus bylą turės būti organizuojami mažiausiai du procesai. A. S. reiškiamas kaltinimas padarius labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalį, tad sutrumpintas įrodymų tyrimas šiuo atveju negalėtų būti taikomas (BPK 273 straipsnio 1 dalis). Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jam reiškiami kaltinimai grindžiami ir kitų kaltinamųjų parodymais. Tai reiškia, kad tie patys asmenys turės būti kviečiami ir apklausiami mažiausiai du kartus. Kita vertus, atsižvelgus į gynėjo M. Zabitos argumentus, paminėtina ir tai, kad pagal BPK 248 straipsnio 2 dalį, kai byloje yra keli kaltinamieji, teismas gali laikinai leisti vienam ar keliems kaltinamiesiems, jų atstovams pagal įstatymą ir gynėjams nedalyvauti tiriant įrodymus, kurie nesusiję su šiais kaltinamaisiais. Galimybė kaltinamiesiems ar jų gynėjams naudotis šiomis procesinėmis nuostatomis nėra ribojama, tad pagrindo spręsti apie pernelyg apsunkintą procesą nėra.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog neišskyrus baudžiamosios bylos jos procesas užsitęs nepagrįstai ilgai ir tokiu būdu bus pažeista kaltinamųjų teisė, kad jų bylą išnagrinėtų per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje baudžiamosios bylos dažniausiai išskiriamos tuomet, kai nėra galimybės nustatyti vieno iš kaltinamųjų arba kuris iš jų pasislėpė jau prasidėjus procesui. Šiuo atveju byla apygardos teisme buvo gauta 2023 m. balandžio 17 d. ir yra nagrinėjama pagal sudarytą teisiamųjų posėdžių grafiką. Nė vienas iš kaltinamųjų nėra pasislėpęs nuo teismo. Nors du pirmieji suplanuoti teismo posėdžiai neįvyko dėl to, kad 2023 m. birželio 21 d. neatvyko kaltinamosios V. K. gynėjas M. Zabita, o į 2023 m. rugpjūčio 30 d. neatvyko kaltinamoji S. K. ir nepristatytas kaltinamasis A. S., tačiau abiem atvejais tai įvyko dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių (12 t., b. l. 15, 50, 54). Bylos vilkinimo požymių nenustatyta. Ji nėra labai didelės apimties ar labai sudėtinga. Taigi, nėra jokių kliūčių greitam bylos išnagrinėjimui per artimiausius teismo posėdžius. Šių išvadų nepaneigia ir gynėjų akcentuotas pilnas įrodymų tyrimas, kuris turės būti atliktas dėl A. S. inkriminuoto kaltinimo padarius labai sunkų nusikaltimą. Pagal kaltinamajame akte pateiktą duomenų, kuriais grindžiamas pastarasis kaltinimas, apimtį, nėra pagrindo manyti, kad atmetus kaltinamųjų apklausas, kurios bet kokiu atveju turės būti atliktos, kitų duomenų ištyrimas truks nepagrįstai ilgai. Gynėjų teiginiai, kad dalis kaltinamųjų ir liudytojai yra nuo narkotinių medžiagų priklausomi asmenys, todėl gali neatvykti į organizuojamus teismo posėdžius ir dėl to bylos nagrinėjimas, jos neišskyrus A. S. atžvilgiu, gali užsitęsti, tėra prielaidos. Be to, remiantis tais pačiais argumentais, tų pačių kaltinamųjų nuoseklus dalyvavimas procese nebūtų užtikrintas ir jų bylą nagrinėjant atskirai nuo kaltinamojo A. S., tad šiuo aspektu bylos išskyrimas situacijos nekeistų. Be to, du iš kaltinamųjų (A. B. ir A. S.) šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, o kiti kaltinamieji nėra suinteresuoti vilkinti procesą. Paminėtina ir tai, kad ateityje pasikeitus aplinkybėms, teismo teisė išskirti bylas vieno iš kaltinamųjų atžvilgiu nėra apribota.

17. Vertinant gynėjo nurodytas aplinkybės dėl prarandamos galimybės taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas pažymėtina, kad pagal minėto straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nagrinėjamoje byloje visi kaltinamieji pripažįsta savo kaltę, be to, dėl visų kaltinimų, išskyrus reiškiamą A. S., galėtų būti taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Visgi šioje vietoje pažymėtina, kad pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi, sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas tik esant tam tikroms sąlygoms, tarp kurių yra visų aplinkybių aiškumas, prokuroro sutikimas. Tad vien tik gynėjų prašymas kaltinamųjų atžvilgiu taikyti aptartas BK ir BPK nuostatas nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog būtent tokiu būdu būtų išnagrinėta likusių kaltinamųjų byla. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad, kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, teismas turi galimybę vertinti tiek asmens kaltės pripažinimą, talkinimą procesui, tiek kitas svarbias aplinkybes, kurių visuma leidžia parinkti asmeniui teisingą bausmę, kuri gali būti ir švelnesnė ar mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).

18. Gynėjo skunde nurodoma teismo nutartis, kuria byla dalies kaltinamųjų atžvilgiu buvo išskirta tikslu taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nėra precedentas šiai bylai. Šioje vietoje paminėtina, kad sprendimai dėl bylų išskyrimo priimami daugelyje bylų ir tai paprastai nekliudo teismams tirti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir kartu nepažeidžia kaltinamojo teisių. Visgi, kaip jau buvo minėta, dėl bylos išskyrimo tikslingumo teismas sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, proceso eigą, galimybę tokiu būdu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Situacija nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje skiriasi nuo susiklosčiusios Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje, kurioje priimta Nr. 1-210-737/2023 nutartis. Skiriasi proceso stadija, kurioje priimta nutartis, kaltinamųjų dalyvavimas procese, bylos apimtis ir kitos aplinkybės. Apibendrinant pripažintina, kad aukštesnysis teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių bylos išskyrimas šiuo atveju būtų būtinas, tad pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios V. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos ir kaltinamosios A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundus atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.