- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-2142-921/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.12Įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.12; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.6.1
2025 m. lapkričio 18 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovės J. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13464-907/2025 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei J. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notaras V. Ž. ir V. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas kartu su ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarui V. Ž. išduoti mirusiosios I. M. testamentinei įpėdinei (atsakovei) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Prašymą grindė tuo, kad šiuo metu nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Notarui atsakovei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, į testamentu paliktiną turtą, ieškovas turėtų ginčyti ir daiktines teises. Teismui galimai patenkinus ieškinį bei priėmus jam palankų sprendimą, šio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas jeigu atsakovei jau bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į testamentu paliktą turtą. Siekiant išvengti tokios situacijos, yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – uždraudė Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarui V. Ž. išduoti I. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), testamentinei įpėdinei (atsakovei) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 16 d. I. M., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą testamentą, patvirtintą Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės I. P., notarinio registro Nr. 2-6356 (notarės bylos perimtos ir administruojamos Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž.).
5. Teismas vertino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau vėliau atmetus jo reikalavimus, atsakovė jokių didesnių neigiamų padarinių nepatirtų. Tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas, tai gali lemti papildomą ginčą tarp šalių. Todėl teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo pateiktus procesinius dokumentus, nurodytas aplinkybes, ginčo su atsakove pobūdį ir siekdamas užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą (status quo), ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkė teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, kurie patvirtintų, jog atsakovė gali vengti vykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Tokiu būdu ieškovas neįvykdė reikalavimo pagrįsti realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
6.2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai nukrypo nuo šalių lygiateisiškumo principo. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, jog atsakovė nepatirtų žalos ar, kad ieškovui palankaus sprendimo vykdymas būtų apsunkintas.
Atsiliepimas
6.3. Atsakovė pažymi, kad pats ieškovas yra galimai nesąžiningas. Ieškovas nurodė, kad apie motinos surašytą testamentą sužinojo tik Šiaulių miesto 1-ojo notarų biure būdamas pas notarą V. Ž.. Tačiau 2006 m. gegužės 16 d., kai buvo surašytas oficialusis palikėjos testamentas notarų biure, buvo visi įpėdiniai, be kita ko, ir ieškovas. Tą pačią dieną atsakovas pasirašė atsisakymą dėl mirusiojo tėvo turto dalies paveldėjimo, analogiškai turto dalies atsisakė ir trečiasis asmuo – V. N.. (duomenys neskelbtini) mirus atsakovės tėvui visi aukščiau paminėti įpėdiniai kreipėsi į notarę I. P., tačiau sužinojus, jog tėvams priklausantis butas yra įkeistas (įregistruota hipoteka) dėl itin didelių įsiskolinimų, ieškovas ir trečiasis asmuo V. N. savo turto dalies oficialiai atsisakė. Atsakovė viena padengė abiejų tėvų finansinius įsipareigojimus, būtent todėl visos šalys (tuo metu dar gyvai esant ir palikėjai) susitarė, kad likusioji ir I. M. priklausanti turto dalis po jos mirties teks atsakovei. Nustačius, kad ieškovui buvo žinoma apie palikėjos sudarytą oficialų testamentą nuo jo sudarymo dienos, ieškinio senaties terminas būtų pasibaigęs dar 2016 m. (duomenys neskelbtini). Todėl pareikštas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu negali būti laikomas sąžiningu procesiniu elgesiu, o tokiais veiksmais ne tik pažeidus atsakovės teisėtų lūkesčių principą, bet ir galimai sukėlus žalą, atsakovė turi teisę pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Priešingai nei nurodė atsakovė atskirajame skunde, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik tada, kai konstatuojamas nesąžiningas atsakovo elgesys, bet ir tada, kai siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Ieškovas pažymi, kad notarui išdavus atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą į testamentu paliktą turtą, ieškovui kiltų būtinybė ginčyti ir daiktines teises, t. y. patį paveldėjimo pagal testamentą liudijimą; įrašą nekilnojamojo turto registre. Atsakovei įregistravus nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise ir jį perleidus trečiajam asmeniui, o teismui galimai patenkinus ieškinį bei priėmus jam palankų sprendimą, šio sprendimo įvykdymas gali iš viso tapti nebeįmanomas dėl įstatymo ginamų sąžiningo įgijėjo teisių. Todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykimas, kad tai gali lemti papildomus ginčus tarp šalių.
7.2. Priešingai nei nurodo atsakovė atskirajame skunde, ieškovas apie savo mamos sudarytą testamentą nieko nežinojo ir net neįtarė, kad jis galėjo būti sudarytas. Apie testamento egzistavimą ieškovas sužinojo tik 2025 m. gegužės 20 d., kai kreipėsi į Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarą dėl mirusios mamos palikimo priėmimo. Atsakovės argumentai, kad ieškovo atsisakymas nuo jo mirusio tėvo palikimo, neva reiškia ir susitarimą, jog visas ieškovo ir atsakovės mamos turtas po jos mirties liks atsakovei, niekuo nepagrįsti. Jokio panašaus susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo. Būtent ieškovas, o ne atsakovė buvo savo mamos globėju.
7.3. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl ieškovo nesąžiningumo. Ieškovas pažymi, kad atsakovė, dar net negavusi iš notaro paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį dėl buto (kurio didesnioji dalis nuosavybės teise priklauso mirusiai šalių mamai) pardavimo ir patalpino skelbimą apie buto pardavimą portaluose www.aruodas.lt ir www.kampas.lt. Ieškovui pateikus teismui savo ieškinį (ir su juo susipažinus atsakovei) nekilnojamojo turto brokeris 2025 m. liepos 8 d. skambino ieškovui ir bandė daryti spaudimą, kad ieškovas atsiimtų savo ieškinį. Paminėtos aplinkybės įrodo, jog teismas pagristai pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju mirusios mamos nekilnojamasis turtas jau būtų perleistas kokiam nors trečiajam asmeniui ir ieškovui būtų tekę reikšti teismui papildomus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – skelbimų iš nekilnojamojo turto pardavimo portalų kopijos, kurie, ieškovo nuomone, patvirtina faktą, kad atsakovė, dar negavusi iš notaro paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį dėl buto (kurio didesnioji dalis nuosavybės teise priklauso mirusiai šalių mamai) pardavimo ir patalpino skelbimą apie buto pardavimą portaluose www.aruodas.lt ir www.kampas.lt.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kas iniciavo skelbimų apie nekilnojamojo turto pardavimą patalpinimą portaluose, nesant byloje įrodymų, kad skelbimuose nurodytas nekilnojamasis turtas ar jo dalis priklauso testatorei, daro išvadą, kad pateikti įrodymai nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktus papildomus įrodymus.
Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Kartu ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarui išduoti mirusiosios I. M. testamentinei įpėdinei (atsakovei) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje.
13. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė atskarajame skunde laikosi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, kuris neatsiejamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones žala sukeliama ne ieškovui, o atsakovei.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
15. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-522-381/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovų reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2021).
16. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
17. Nors atsakovė atskirajame skunde kvestionuoja ieškovo nesąžiningumą teikiant ieškinį bei kelia klausimą dėl ieškinio senaties, tačiau šioje proceso stadijoje teismas apeliantės nurodytų aplinkybių nevertina. Šios aplinkybės bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės.
18. Kita vertus, vien šios sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi turi būtų nustatytas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
19. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia tuo, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo.
20. Sutiktina su atsakove, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2020).
21. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei toje byloje pateiktus įrodymus.
22. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020).
23. Iš byloje pareikšto ieškinio pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia siekiu, kad atsakovė neturėtų galimybės iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paveldėti (gauti paveldėjimo teisės liudijimo) ir tokiu būdu apsunkinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, papildomai ginčijant notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ar paveldėto nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, jei atsakovė tokius sudarytų. Ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal mirusiojo testamentą – yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą, tokia padėtis nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
24. Pažymėtina ir tai, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Šiai dienai mirusiosios testamentas yra galiojantis ir nėra nuginčytas teismine tvarka, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei pateikus prašymą notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, kilus ginčui dėl atsakovės teisės paveldėti pagal ginčijamą testamentą, turi būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl ginčo baigties
26. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.