- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-330-587/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07986-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Roso“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-347-1026/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Roso“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2021 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 483,59 Eur skolą, 8,64 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-21160-584/2021). Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2A-210-924/2022).
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2022 m. kovo 7 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 483,59 Eur skolą, 8,64 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti ieškovei už elektros energijos tarifo sudedamąją dalį – galios dedamąją, tiektą elektros energiją ir kitas su elektros energijos persiuntimu susijusiais paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. atsakovo nuosavybės teise valdomam objektui adresu (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai iki tol UAB „Roso“ naudotas kaip gamybinės patalpos.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiam gamybinės, pramoninės paskirties objektui adresu (duomenys neskelbtini), kurį panaudos sutarties pagrindu valdė UAB „Roso“, buvo tiekiama energija, rezervuota 36 kW leistinoji naudoti galia. UAB „Roso“ nutraukus panaudos sutartį su atsakovu bei elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“, patalpų savininkas turėjo persirašyti elektros energijos tiekimo sutartį ir tik tada prašyti sumažinti galingumą nuo 36 kW iki 15 kW, tačiau to nepadarė. Ieškovė parengė ir išsiuntė atsakovui sutartį. Nors atsakovas sutarties nepasirašė, apmokėjo 2020 m. rugpjūčio mėnesio sąskaitą ir mano, kad tokiu būdu išreiškė savo valią dėl jam priklausančio nuosavybės teise objekto prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo, todėl atsakovas turi pareiga apmokėti 483,59 Eur sumą už jo patalpoms laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodė, kad niekada nesutiko, jog elektros energiją naudojantys įrenginiai būtų prijungti prie elektros tinklų, jis liniją, kuria naudojosi UAB „Roso“, fiziškai atjungė ir nepageidavo, kad jam būtų tiekiama ir rezervuota 36 kW galia, ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl susidariusios situacijos, tačiau ieškovė nereagavo. Atsakovas ieškovės paruoštos sutarties nepasirašė, todėl tarp šalių nesusiklostė energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir atsakovas neturi prievolės mokėti ieškovei. Be to, UAB „Roso“ sutartį buvo sudariusi su UAB „Elektrum Lietuva“, kuri tiekė elektros energiją patalpų daliai, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės ir nėra tinkama ieškovė byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovo R. Š. 483,59 Eur skolą, 8,64 Eur delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (492,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovo R. Š. 49,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
8. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. atsakovui nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su gamybinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (remiantis 2023 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nuo 2023 m. kovo 14 d. namo paskirtis pakeista, tai yra daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji). Atsakovas su UAB „Roso“ buvo sudaręs panaudos sutartį, pagal kurią įmonei buvo perduota valdyti ir naudotis namo adresu (duomenys neskelbtini) dalis. Nors byloje duomenų apie sudarytą panaudos sutartį nepateikta, tačiau šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje esantis nekilnojamo turto registro išrašas, tai civilinėje byloje Nr. e2A-210-924/2022 konstatavo ir Kauno apygardos teismas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Gyvenamajame name ir gamybinėse patalpose suvartotą elektros energiją pagal skirtingas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis apskaitė skirtingi apskaitos prietaisai (skaitikliai). Gyvenamosioms patalpoms elektros energija teikiama buitinio vartotojo (atsakovo) sutarties pagrindu, gamybinėms patalpoms – pagal tuo metu su UAB „Roso“ sudarytos komercinės sutarties pagrindu. Pažymima, kad atsakovas, kaip buitinis vartotojas, elektros energijos teikimo sutartį yra sudaręs su UAB „Ignitis“, o UAB „Roso“, kaip gamybinių patalpų naudotoja, elektros energijos teikimo sutartį buvo sudariusi su UAB „Elektrum Lietuva“. UAB „Roso“ naudojosi namo (duomenys neskelbtini) gamybinėmis patalpomis ir jos poreikiams patenkinti pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį buvo užtikrinta 36 kW leistina naudoti galia. UAB „Roso“ nutraukė gamybą ir elektros pirkimo sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“, apie tai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos mėnesį informavo ieškovę. Gamybinių patalpų daliai prašė sumažinti galingumą iki 15 kW ir pastatyti vieno tarifo elektros skaitiklį. Nurodė, kad elektros pirkimo sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“ sudarys pastato savininkas atsakovas. Ieškovė 2020 m. liepos 31 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą bei UAB „Roso“, jog paraiška dėl galios mažinimo yra atmesta, nes pateikta per anksti. Nurodė, kad pirmiausia turi būti sudaryta (persirašyta) elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir tik tada teikti paraišką galios mažinimui. UAB „Roso“ ir atsakovas 2020 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė elektros skaitliuko perdavimo aktą, kurio kopiją pateikė ieškovei.
9. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas iš UAB „Roso“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė ieškovei laišką, informuodamas, kad įmonė nutraukia gamybą ir elektros pirkimo sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“, patalpų daliai adresu (duomenys neskelbtini), prašė sumažinti galingumą iki 15 kW bei pastatyti vieno tarifo elektros skaitiklį (1 t., b. l. 43, 50–51, 94–95). Ieškovė į šį laišką atsakė 2020 m. liepos 31 d., nurodydama, kad paraiška dėl galios mažinimo yra atmesta, nes pateikta per anksti. Nurodė, kad pirmiausia turi būti sudaryta (persirašyta) elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir tik tada teikiama paraiška galios mažinimui. Teismas atsakovo argumentą, jog ieškovė jo neinformavo, kodėl prašymas dėl galios sumažinimo buvo nesavalaikis, atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nutraukus UAB „Roso“ sutartį su nepriklausomu tiekėju UAB „Elektrum Lietuva“ dėl energijos tiekimo objektui adresu (duomenys neskelbtini) atsakovas nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Nors atsakovas nurodė, kad jis yra sudaręs sutartį su UAB „Ignitis“, tačiau ši sutartis sudaryta su atsakovu, kaip buitiniu vartotoju dėl jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, tuo metu UAB „Roso“ nutraukus sutartį su nepriklausomu tiekėju UAB „Elektrum Lietuva“ dėl energijos tiekimo atsakovui priklausančioms gamybinėms patalpoms buvo reikalinga nauja sutartis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ir informavo atsakovą, kad prieš kreipiantis dėl galios sumažinimo, pirmiausia būtina savo vardu sudaryti sutartį dėl komercinės paskirties objektui teikiamos energijos. Šiuo atveju ieškovė aiškiai nurodė atsakovui kokių veiksmų jis turi imtis, kad būtų sumažinta leistina galia iki 15 kW.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės šioje byloje ir nėra tinkama ieškovė. Ieškovė teikia garantinio tiekimo paslaugą vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. Ieškovės atstovė patvirtino, kad atsakovas sutarties su nepriklausomu tiekėju nesudarė, todėl vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 17.2.1. punktu pareiga užtikrinti elektros energijos tiekimą teko ieškovei. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė, įrodymų, jog būtų sudaręs su nepriklausomu tiekėju sutartį dėl energijos tiekimo tuo metu buvusioms gamybinėms patalpoms nepateikė.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė, gavusi UAB „Roso“ ir atsakovo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą rodmenų suderinimo aktą, 2020 m. rugpjūčio 6 d. parengė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsiuntė atsakovui, tačiau rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo, kaip patalpų savininko, sudaryta nebuvo.
12. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad elektros įvadas objekto daliai adresu (duomenys neskelbtini) išmontuotas nebuvo. Atsakovas nurodė, kad atjungė elektros tiekimo liniją, tačiau įvadas neišmontuotas. Atsakovas teigė, kad kreipėsi į ieškovę kelis kartus dėl išmontavimo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad atsakovas nepateikė prašymo ir nesikreipė į elektros energijos tiekėją dėl atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų, kad nebūtų skaičiuojamas galios mokestis, nurodė ir ieškovės atstovė. Nors atsakovas tvirtino, kad sutarties su ieškove dėl elektros energijos tiekimo nesudarė ir neišreiškė valios, jog elektros energiją naudojantys įrenginiai būtų prijungti prie elektros tinklų, tačiau bylos nagrinėjimo metu kelis kartus aiškiai nurodė, kad norėjo, jog jo nuosavybės teise valdomam objektui elektros energija būtų teikiama, tik būtų pakeistas skaitiklis ir sumažinta galia nuo 36 kW iki 15 kW (2022 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 12 min. 22 sek. – 01 val. 12 min. 58 sek.; 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 13 min. 09 sek. – 01 val. 13 min. 39 sek.). Tai, kad atsakovas nesiekė, jog namo dalis būtų atjungta nuo energijos tiekimo tinklų, patvirtina ir jo vardu iš UAB „Roso“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiųstas laiškas, kuriuo atsakovas prašė, kad jo patalpų daliai būtų sumažintas galingumas iki 15 kW ir pastatytas vieno tarifo elektros skaitiklis. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas apmokėjo 2020 m. rugpjūčio mėnesio sąskaitą už elektros energijos tiekimą gamybinėms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42).
13. Teismas nurodė, kad nors rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių pasirašyta nebuvo, tačiau aplinkybės, kad atsakovas pats bylos nagrinėjimo metu ne kartą patvirtino, jog norėjo, kad jo namo daliai būtų tiekiama elektros energija, iki šiol nesikreipė į ieškovę dėl įvado išmontavimo ir elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų, o ieškovė tiekė elektros energiją (iki 2021 m. kovo 4 d.), patvirtina, jog atsakovas išreiškė savo valią, kad jo nuosavybės teise valdomas objektas būtų prijungtas prie energijos tiekimo tinklų ir į šį objektą būtų tiekiama elektros energija, todėl teismas laikė, kad tarp šalių egzistuoja sutartiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo, atsakovui valią išreiškus konkliudentiniais veiksmais.
14. Teismas nurodė, kad nors ieškovė garantinį energijos tiekimą patalpų daliai adresu (duomenys neskelbtini) nutraukė nuo 2021 m. kovo 4 d. (2 t., b. l. 62–63), tačiau atsakovas, kaip minėtos patalpų dalies savininkas, buvo priskirtas prie trečiosios grupės vartotojų, todėl turėjo pareigą mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama. Teismas sprendė, kad ieškovė, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas elektros energiją naudojo, pagrįstai skaičiavo 36 kW dedamosios galios mokestį. Ieškovė tiekė energiją minėtų patalpų daliai, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė, todėl laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. susidarė 483,59 Eur skola už parduotą energiją.
15. Įvertinęs tai, kad skolos susidarymo laikotarpiu dalis patalpų adresu (duomenys neskelbtini) buvo gamybinės paskirties ir nuosavybės teise priklausė atsakovui, laiku ir tinkamai atsakovas su ieškove už teikiamas paslaugas neatsiskaitė, teismas konstatavo, jog ieškovės patikslintas ieškinys yra pagrįstas, ieškovei iš atsakovo priteisė 483,59 Eur skolą už parduotą energiją per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Š. (toliau – ir apeliantas, atsakovas), atstovaujamas advokato T. T., prašo panaikinti 2023 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ieškovas sąmoningai nutylėjo bei nepasisakė, jog dar 2020 m. liepos 15 d. tarp atsakovo R. Š. ir trečiojo asmens UAB „Elektrum Lietuva“ buvo sudaryta buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis objektui (duomenys neskelbtini), energijos pardavimo laikotarpis 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. liepos 31 d. Ši sutartis yra civilinėje byloje (1 t., b. l. 22, 25). Tačiau šios esminės aplinkybės pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, o ieškovas galimai sąmoningai nutylėjo faktus, jog atsakovas pasirinko tiekėją ir sutartį visgi sudarė. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo prašymu į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu UAB „Elektrum Lietuva“, tačiau informacijos apie sudarytą sutartį trečiasis asmuo teismui taip pat neatskleidė, procese elgėsi pasyviai, o atsakovas tik po teismo sprendimo priėmimo surado paminėtą sutartį tarp savo dokumentų, dėl ko apie jos egzistavimą net nežinojo ir tikėjo ieškovo teiginiais, jog sutartis su tiekėju nebuvo sudaryta. Tokiu būdu galiojant 2020 m. liepos 15 d. buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai, UAB „Elektrum Lietuva“ turėjo pareigą informuoti ieškovą apie su atsakovu sudarytą energijos sutartį, o visi ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ skolos skaičiavimai už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. yra neteisėti, kadangi sutartis buvo sudaryta su tiekėju trečiuoju asmeniu UAB „Elektrum Lietuva“. Atsakovas elgėsi rūpestingai ir apdariai, tačiau dėl trečiojo asmens UAB „Elektrum Lietuva“ ir ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ nesuprantamų bei neteisėtų veiksmų, iš manęs priteisiamos nesamos skolos sumos, nors aš sudariau tiek sutartį, tiek po jos sudarymo kreipiausi į ieškovą dėl galios sumažinimo, dėl ko paraiška buvo atmesta taip pat nepagrįstai. Kauno apylinkės teismas, nevertindamas 2020 m. liepos 15 d. sutarties su UAB „Elektrum Lietuva“, kuri buvo pateikta į bylą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tokiu būdu pažeidė procesinės teisės normas, kas taip pat sąlygojo ir netinkamą materialinės teisės normų aiškinimą bei taikymą.
16.2. Kadangi 2020 m. liepos 15 d. buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu UAB „Elektrum Lietuva“, ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra tinkamas ieškovas, kadangi elektros energiją tiekė UAB „Elektrum Lietuva“. Ieškovas nėra ir nebuvo ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, todėl jam atitinkamai nepriklauso ir reikalavimo teisė. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Kauno apylinkės teismas nevertindamas 2020-07-15 sutarties su UAB „Elektrum Lietuva“, kuri buvo pateikta į bylą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tokiu būdu pažeidė procesinės teisės normas.
16.3. Ieškovo skaičiavimai ir pateiktos sąskaitos yra netgi teisiškai nereikšmingi, kadangi atsakovas buvo sudaręs sutartį su nepriklausomu tiekėju ir ieškovas neturėjo jokios teisės atsakovui skaičiuoti skolos, kuomet atsakovo tiekėju buvo UAB „Elektrum Lietuva“.
16.4. Iš civilinės medžiagos bei atsakovo konkliudentinių veiksmų bei ieškovo veiksmų akivaizdu, jog ieškovas nei tiekė, nei rezervavo atsakovui elektros galią, kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo tiekėjas buvo trečiasis asmuo. Todėl tarp atsakovo ir ieškovo nėra susiklostę elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai: ieškovas netiekia ir netiekė elektros energijos atsakovui kaip fiziniam asmeniui, o atsakovo elektros energiją naudojantys įrenginiai nėra ir nebuvo prijungti prie elektros tinklų. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad tarp ginčo šalių nebuvo susiklostę santykiai, atitinkantys energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Atsakovas, kaip fizinis asmuo, nebūdamas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovu šalis (abonentas), neturi jokios prievolės mokėti už nesuteiktas paslaugas ar nepatiektą energiją.
Atsiliepimas
16.5. Atsakovas, kaip fizinis asmuo ar patalpų savininkas, niekuomet nesutiko, kad elektros energiją naudojantys įrenginiai būtų prijungti prie elektros tinklų, atsakovas niekuomet nepageidavo, jog jam būtų tiekiama ir/ar rezervuota 36 kW galia, ne vieną kartą kreipėsi į AB ESO dėl susidariusios situacijos, tačiau ieškovas nereagavo, visiškai nebendradarbiavo su atsakovu, nors tokią pareigą turėjo ir privalėjo reaguoti. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog energijos tiekimo sutartys yra ir vartojimo sutartys.
16.6. Ieškovas reiškia ieškinį vadovaudamasis nesudaryta sutartimi, kurios nuostatos akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus.
16.7. Ieškovo argumentus, jog sutartis buvo sudaryta atsakovo ir ieškovo konkliudentiniais veiksmais apmokant pateiktą sąskaitą, paneigia pateikti UAB „Maxima LT“ ir UAB „SOLLO“ raštai. Minėti raštai patvirtina, jog 2020 m. rugsėjo 28 d. atliktas 34,70 Eur mokėjimas už „ESO“ paslaugas pagal brūkšninius kodus buvo atliktas kaip AB „ESO“ verslo kliento įmoka. Tai tik dar kartą patvirtina, jog su atsakovu R. Š. kaip fiziniu asmeniu ieškovas sutarties niekuomet nesudarė nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais, todėl atsakovui ir nekyla pareiga apmokėti nepagrįstų sąskaitų.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
17.1. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovė nenutylėjo, o patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžių metu pasisakė apie tai, jog objektas, esantis (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Nekilnojamo turto registre viešai skelbiamais duomenimis, skolos susidarymo laikotarpiu buvo gyvenamasis namas su gamybinėmis patalpomis. Dėl elektros energijos tiekimo į objektą sudarytos dvi skirtingos sutartys, t. y. gamybinėms patalpoms buvo sudaryta komercinė sutartis, skirta aprūpinti elektros energija gamybinius įrenginius, suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini), elektros energiją apskaitė EAP Nr. 76649, o gyvenamajam namui - buitinio vartotojo sutartis, kitas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini), elektros energiją apskaitė EAP Nr. 02160222. Skola susidarė ne buitinio vartotojo sutartyje, o komercinio.
17.2. UAB „Roso“ nutraukus sutartį su nepriklausomu tiekėju UAB „Elektrum Lietuva“ dėl energijos tiekimo objektui adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Nors atsakovas nurodė, kad jis yra sudaręs sutartį su UAB „Ignitis“, tačiau ši sutartis sudaryta su atsakovu kaip buitiniu vartotoju dėl jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, tuo metu UAB „Roso“ nutraukus sutartį su nepriklausomu tiekėju UAB „Elektrum Lietuva“ dėl energijos tiekimo atsakovui priklausančioms gamybinėms patalpoms buvo reikalinga nauja sutartis.
17.3. Atsakovas neginčija skolos dydžio, tik pasisako, jog jam neturėjo būti skaičiuojama skola už elektros energiją ir su persiuntimu susijusias paslaugas pagal neva nesudarytą ar nutrauktą sutartį su juridiniu asmeniu.
17.4. Atsakovas, nuosavybės teise valdantis negyvenamosios paskirties objektą, yra priskiriamas komerciniams vartotojams. Atsakovui priklausantis objektas yra komercinės paskirties, kuriam yra rezervuota 36 kW galia, todėl atsakovas yra priskiriamas prie trečiosios grupės vartotojų (2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 03E-750 patvirtintos AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos (toliau - Tvarka) 4.3 punktas), privalantis mokėti galios dedamosios mokestį (Tvarkos VI skyrius) net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama (Tvarkos 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
17.5. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar, kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti ieškovei už elektros energijos tarifo sudedamąją dalį – galios dedamąją, tiektą atsakovo nuosavybės teise valdomame objekte esančioms gamybinėms patalpos.
20. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinkle, ir įrengtus apskaitos prietaisus (CK 6.161 straipsnio 1–2 dalys). Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).
21. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktika, kurioje sakoma, kad „Aplinkybė, kad asmenys nėra sudarę rašytinės formos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, nesudaro pagrindo teigti, kad jie nėra saistomi energijos pirkimo–pardavimo sutartinių santykių. Tokiu atveju būtina nustatyti, ar asmenys nėra išreiškę valios sudaryti sutartį kita forma, įskaitant ir valios išreiškimą konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-701/2021)“.
22. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), dalis jo patalpų naudojamos kaip gamybinės patalpos, kuriomis panaudos sutartimi naudojosi UAB „Roso“. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nors byloje duomenų apie sudarytą panaudos sutartį nepateikta, tačiau šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje esantis nekilnojamo turto registro išrašas, tai civilinėje byloje Nr. e2A-210-924/2022 konstatavo ir Kauno apygardos teismas
23. Gamybinėms patalpoms ir gyvenamajam namui, kaip buitiniam vartotojui, yra įvesti atskiri elektros tiekimo įvadai, dėl to ginčo nėra, tai patvirtina schemos bei šalys. Objekto adresu (duomenys neskelbtini) elektros įrenginiai, pagal technines sąlygas elektros įrenginių prijungimui prie akcinė bendrovė „VST“ skirstomųjų elektros tinklų, prijungti su 36 kW elektros įrenginių įrengtąja naudoti galia ir 36 kW leistinąja naudoti galia (vartotojas UAB „Roso“). Ieškovei iš UAB „Roso“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), laišką pasirašant atsakovui R. Š., 2020 m. liepos mėnesį išsiųstas pranešimas, kad UAB „Roso“ nutraukia gamybą ir elektros pirkimo sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“, patalpų adresu (duomenys neskelbtini) daliai, prašo sumažinti galingumą iki 15 KW ir pastatyti vieno tarifo elektros skaitiklį. Nurodė, kad elektros pirkimo sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“ sudarys pastato savininkas atsakovas. Ieškovė 2020 m. liepos 31 d. tuo pačiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą bei UAB „Roso“, jog paraiška dėl galios mažinimo yra atmesta, nes pateikta per anksti, atsakovas pirma turi sudaryti sutartį su elektros tiekėju, o tada prašyti mažinti galią.
24. Iš tos aplinkybės, kad atsakovas kreipiasi verslo bendrovės „Roso“ elektroniniu paštu, šiai bendrovei panaudos pagrindu teikia patalpas verslo vykdymui, spręstina, kad jis nėra eilinis buitinis elektros vartotojas ieškovės atžvilgiu. Be to toks betarpiškas naudojimasis UAB „Roso“ elektroniniu paštu, kaip savo asmeniniu (nes iš jo siunčia asmeninius laiškus) akivaizdžiai byloja jo sąsajas su verslu, nors ieškovės atžvilgiu jis yra vartotojas.
25. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. išsiuntė atsakovui adresu (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl sutarties sudarymo ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovės pasirašytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2020 m. rugsėjo 28 d. apmokėjo 34,70 Eur sąskaitą už pastatui adresu (duomenys neskelbtini) suteiktą elektros energiją (1 t., b. l. 42), kas pranešime buvo kaip nurodyta kaip viena iš sutarties sudarymo būdų (apmokant sąskaitą). Nors atsakovas nurodo, kad sąskaitą apmokėjo UAB „Roso“, tačiau kaip minėta atsakovo ir šios bendrovės sąsajos yra akivaizdžios.
26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis 2020 m. liepos 15 d. sudarė su UAB „Elektrum Lietuva“ buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį dėl elektros tiekimo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22, 25), todėl akivaizdu, kad pagal jo prašymą tiekta 36 kw galia turėjo būti sumažinta. Šis jo argumentas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši sutartis sudaryta su atsakovu, kaip buitiniu vartotoju dėl jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, tuo metu UAB „Roso“ nutraukus sutartį su nepriklausomu tiekėju UAB „Elektrum Lietuva“ dėl energijos tiekimo atsakovui priklausančioms gamybinėms patalpoms, akivaizdu buvo reikalinga nauja sutartis, nes prieš tai sudaryta sutartis buvo nutraukta, elektrą gamybinėse patalpose apskaito atskiras skaitiklis, jį ją tiekiama daug didesnė galia nei reikalinga buitiniam vartotojui. Savininkas patalpų buvo atsakovas, todėl jam kyla pareiga rūpintis tolimesniu sutarčių sudarymu ar nutraukimu gamybinėse patalpose.
27. Susirašinėjimo metu, akivaizdu, ieškovė informavo atsakovą, kad prieš kreipiantis dėl galios sumažinimo, pirmiausia būtina savo vardu sudaryti sutartį dėl komercinės paskirties objektui teikiamos energijos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad šiuo atveju ieškovė aiškiai nurodė atsakovui kokių veiksmų jis turi imtis, kad būtų sumažinta leistina galia iki 15 kW. Atsakovas, būdamas atidus ir atsakingas patalpų savininkas bei elektros vartotojas, akivaizdžiai turėjo imtis iniciatyvos sudaryti sutartį ar kitokiais veiksmais, laikantis teisės aktų bei ieškovės nustatytų taisyklių, kreiptis dėl galios sumažinimo. Atsakovas kaip atidus ir atsakingas vartotojas turėjo suprasti, kad galia bei elektra tiekiama nepertraukiamai, todėl šiuos veiksmus turėjo atlikti skubiai.
28. Pirmos instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog atsakovas nurodė, kad atjungė elektros tiekimo liniją, tačiau įvadas neišmontuotas. Atsakovas teigė, kad kreipėsi į ieškovę kelis kartus dėl išmontavimo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad atsakovas nepateikė prašymo ir nesikreipė į elektros energijos tiekėją dėl atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų, kad nebūtų skaičiuojamas galios mokestis, nurodė ir ieškovės atstovė, šios faktinės aplinkybės nepatvirtina jokie įrodymai. Nors atsakovas tvirtino, kad sutarties su ieškove dėl elektros energijos tiekimo nesudarė ir neišreiškė valios, jog elektros energiją naudojantys įrenginiai būtų prijungti prie elektros tinklų, tačiau bylos nagrinėjimo metu kelis kartus aiškiai nurodė, kad norėjo, jog jo nuosavybės teise valdomam objektui elektros energija būtų teikiama, tik būtų pakeistas skaitiklis ir sumažinta galia nuo 36 kW iki 15kW, juolab tai nurodė ir iš (duomenys neskelbtini) išsiųstame anksčiau minėtame elektroniniame laiške. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas išreiškė savo valią, kad jo nuosavybės teise valdomas objektas būtų prijungtas prie energijos tiekimo tinklų ir į šį objektą būtų tiekiama elektros energija, todėl laikoma, kad tarp šalių egzistuoja sutartiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo, atsakovui valią išreiškus konkliudentiniais veiksmais.
29. Remiantis elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų 2006 m. balandžio 6 d. UAB „Roso“ paraiška bei techninėmis sąlygomis elektros įrenginių prijungimui prie akcinės bendrovės „VST“ skirstomųjų elektros tinklų, gamybinių patalpų elektros įrenginiai buvo prijungti su 36 kW įrengtąją naudoti galia ir 36 kW leistinąja naudoti galia (1 t., b. l. 90, Nr. DOK-111779). Galios dedamosios mokestis yra skaičiuojamas ir privalo būti sumokėtas už teikiamą leistinosios naudoti galios rezervavimo paslaugą, nepriklausomai nuo to, ar elektra vartojama. Nustatyta, kad atsakovas žinojo, jog objekto daliai yra rezervuota 36 kW galia, tačiau dėl galios sumažinimo nustatyta tvarka nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo kreiptis ne bet kaip, bet identifikuodamas asmens tapatybę, o ne iš UAB „Roso“ elektroninio pašto, tik nurodant jog pasirašo atsakovas. Tokiu būdu ieškovei nėra galimybės nustatyti ar iš tikro dėl galios mažinimo, nutraukus sutartį su UAB „Roso“, kreipiasi atsakovas.
30. Atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nutylėjo, kad atsakovas 2020 m. liepos 15 d. sudarė su UAB „Elektrum Lietuva“ buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi patikslintame ieškinyje tai detalizuoja ir nurodo, su kuo sutinka apeliacinės instancijos teismas, kad šios sutarties sudarymas neįtakojo šalių santykių, kurie atsirado dėl atskiro elektros energijos įvado įvedimo į gamybines patalpas, su padidinta 36 kW galia. Todėl dėl kitų apelianto argumentų šiuo aspektu nepasisakytina.
31. Atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo ar patalpų savininkas, niekuomet nesutiko, kad elektros energiją naudojantys įrenginiai būtų prijungti prie elektros tinklų, atsakovas niekuomet nepageidavo, jog jam būtų tiekiama ir/ar rezervuota 36 kW galia, ne vieną kartą kreipėsi į AB ESO dėl susidariusios situacijos, tačiau ieškovas nereagavo, visiškai nebendradarbiavo su atsakovu, nors tokią pareigą turėjo ir privalėjo reaguoti. Šiuos argumentus paneigia ieškovės sutarties siuntimas, atsakovo pasyvumas jo gamybinėse patalpose esančio įvado galios keitimo atžvilgiu, susirašinėjimas su ieškove.
32. Atmestinas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog energijos tiekimo sutartys yra ir vartojimo sutartys. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui turint gamybines patalpas ir jas suteikiant gamybai trečiajam asmeniui daugeliui metų, keičiant jose elektros galią ir įvedant atskirą įvadą, negalima atsakovo laikyti tik paprastu buitiniu vartotoju. Akivaizdu, kad jis turi prisiimti atsakomybę ir už verslo, su jo žinia esančio jo patalpose veiksmus ir nebesant poreikio padidintai galiai, ne bet kaip, o ieškovės nurodytais būdais teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl galios mažinimo. To nepadarius ir atsiranda atitinkamos teisinės pasekmės.
33. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovas, nuosavybės teise valdantis negyvenamosios paskirties objektą, yra priskiriamas komerciniams vartotojams. Atsakovui priklausantis objektas yra komercinės paskirties, kuriam yra rezervuota 36 kW galia, todėl atsakovas yra priskiriamas prie trečiosios grupės vartotojų (2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 03E-750 patvirtintos AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos 4.3 punktas), privalantis mokėti galios dedamosios mokestį (Tvarkos VI skyrius) net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama.
34. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
35. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38, 17 punkto, vartotojas prieš pradėdamas vartoti elektros energiją privalo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos tiekimo sutartį su tiekėju, kas ir buvo nurodoma atsakovui, taigi pagrįstas atsakovo reikalavimas atsakovui buvo sudaryti sutartį ir po to kreiptis dėl galios mažinimo, o to nepadarius tiekti buvusį kiekį galios ir skaičiuoti jos mokestį.
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog Ieškovė informavo atsakovą, kad UAB „Roso“ nutraukus sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“ jis turi sudaryti sutartį su nepriklausomu tiekėju ir tik tada kreiptis dėl galios dedamosios sumažinimo, tačiau atsakovas energijos pirkimo–pardavimo sutarties su nepriklausomu tiekėju nesudarė ir prašymo dėl galios dedamosios sumažinimo nepateikė. Šiuo atveju ieškovė elgėsi rūpestingai, pateikė atsakovui visą informaciją, susijusią su kreipimusi dėl galios sumažinimo, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi, atsakovui nesudarius sutarties su nepriklausomu tiekėju, paruošė sutartį ir išsiuntė ją atsakovui. Tuo metu atsakovas elgėsi pasyviai, žinodamas, kad į jam nuosavybės teise priklausančias gamybines patalpas yra tiekiama atitinkama elektros galia, kad buvęs patalpų naudotojas sutartį nutraukė, kad prašymas dėl galios sumažinimo pateiktas nesavalaikiai (t.y. per anksti, nes nesudaryta sutartis), nesiėmė jokių priemonių , kad sudaryti sutartį su nepriklausomu tiekėju, nepasirašė ieškovės pateiktos sutarties, nesikreipė dėl įvado išmontavimo. Nors ieškovė garantinį energijos tiekimą patalpų daliai adresu (duomenys neskelbtini) nutraukė nuo 2021 m. kovo 4 d. (2 t., b. l. 62–63), tačiau atsakovas, kaip minėtos patalpų dalies savininkas, buvo priskirtas prie trečiosios grupės vartotojų, todėl turėjo pareigą mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. O3E-750 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ (TAR, 2019-11-18, Nr. 2019-18374). Taigi ieškovė, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas elektros energiją naudojo, pagrįstai skaičiavo 36 kW dedamosios galios mokestį. Atsakovas su ieškove už jį neatsiskaitė, nors privalėjo tą padaryti (LR Elektros energetikos įstatymo 34, 40 straipsniai) (CPK 177,178 straipsniai).
37. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino teisės aktus reglamentuojančius su elektros energijos ir galios tiekimu, susijusius šalių santykius, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo R. Š. apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, iškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, įrodymų apie tai neteikia, todėl jos nepriteistinos (CPK 93, 98, 177, 178 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.