Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių

10. Atsakovas R. Š. yra gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas, pastatas), savininkas.

11. Pagal panaudos sutartį dalis objekto (199,86 kv. m.) buvo perduota valdyti ir naudotis UAB „Roso“, kuri juo naudojosi iki 2020 m. rugpjūčio mėn.

12. Objektas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatas – gyvenamasis namas su gamybinėmis patalpomis, kuriomis naudojosi UAB „Roso“ ir kurios poreikiams patenkinti pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį buvo užtikrinta 36 kW leistina naudoti galia. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamajame name ir gamybinėse patalpose suvartotą elektros energiją pagal skirtingas elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis apskaitė skirtingi apskaitos prietaisai (skaitikliai). Gyvenamosios patalpose – buitinio (atsakovo R. Š.) vartotojo sutartis, o gamybinėms patalpoms – su UAB „Roso“ sudaryta komercinė sutartis.

13. Iš UAB „Roso“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), šį laišką pasirašant atsakovui R. Š., 2020 m. liepos mėn. ieškovei išsiųstas pranešimas, kuriuo informuojama, kad UAB „Roso“ nutraukia gamybą ir elektros pirkimo sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“, šiai patalpų daliai prašo sumažinti galingumą iki 15 KW ir pastatyti vieno tarifo elektros skaitiklį. Nurodė, kad elektros pirkimo sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“ sudarys pastato savininkas.

14. Ieškovė 2020 m. liepos 31 d. tuo pačiu elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) informavo atsakovą bei UAB „Roso“, jog paraiška dėl galios mažinimo yra atmesta, nes pateikta per anksti. Nurodė, kad pirmiausia turi būti sudaryta (persirašytina) elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir tik po to savo vardu teikti paraišką galios mažinimui.

15. UAB „Roso“ direktorė ir atsakovas R. Š. pasirašė 2020 m. rugpjūčio 5 d. Elektros skaitliuko perdavimo aktą (objektas (duomenys neskelbtini)), kurio kopiją UAB „Roso“ direktorė elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) pateikė ieškovei.

16. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė atsakovui pranešimą dėl sutarties sudarymo (toliau – Pranešimas) ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovės pasirašytą Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodė, kad per 30 kalendorinių dienų nuo šio laiško išsiuntimo datos prašo atsakovą pasirašyti ieškovės sutartį ir vieną jos egzempliorių grąžinti ieškovei atsakovui patogiu būdu: 1) atsakovui pasirašius fiziniu parašu ir ieškovės sutartį grąžinti vienu iš šių būdų (persiunčiant el. paštu (duomenys neskelbtini); siunčiant paštu adresu (duomenys neskelbtini)); 2) prisijungus prie savitarnos svetainės, kurią galima rasti www.eso.lt; 3) sumokėjus už suvartotą elektros energiją objekte (atsiskaitant už suvartotą elektros energiją objekte, patvirtinama, kad vartotojas (atsakovas) yra susipažinęs ir sutinka su sutarties Specialiosiomis ir Bendrosiomis sąlygomis, ir jos vartotojui (atsakovui) yra aiškios.

17. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti ieškovei už elektros energijos tarifo sudedamąją dalį – galios dedamąją, tiektą elektros energiją ir kitas su elektros energijos persiuntimu susijusiais paslaugas (iš viso 483,59 Eur), apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (akivaizdu, jog ieškinyje nurodyta klaidingi metai – 2019 m.) iki 2021 m. birželio 1 d. atsakovo nuosavybės teise valdomam objektui, kuris faktiškai iki tol trečiojo asmens naudotas kaip gamybinės patalpos, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

18. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes ieškinio suma neviršija 2000 Eur (CPK 441 straipsnio 2 dalis), ir sprendė, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas bei jį atmetė.

Dėl skolos priteisimo

19. Energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą bei vykdymą reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, kurios taikomos ir aprūpinant elektros energija (CK 6.391 straipsnis). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatą, energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

20. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buitinis elektros energijos vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla. To paties straipsnio 50 dalyje nustatyta, kad vartotojas yra asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams, o 51 dalyje reglamentuojama, kad vartotojo objektas yra vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija.

21. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

22. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuojantis CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis nenustato specialių taisyklių energijos tiekimo sutarties formai. Tai reiškia, kad šios sutarties sudarymui pakanka veiksnių šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais. Aplinkybė, kad asmenys nėra sudarę rašytinės formos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, nesudaro pagrindo teigti, kad jie nėra saistomi energijos pirkimo–pardavimo sutartinių santykių. Tokiu atveju būtina nustatyti, ar asmenys nėra išreiškę valios sudaryti sutartį kita forma, įskaitant ir valios išreiškimą konkliudentiniais veiksmais. Atsižvelgiant į elektros energijos tiekimo ypatumus ir į energijos pirkimo–pardavimo sutarties, kaip viešosios sutarties, pobūdį, tokia sutarties šalių valia yra išreiškiama energijos tiekėjui ir vartotojui sutikus nustatyta tvarka prijungti vartotojo įrenginius prie energijos tiekimo tinklų. Taigi vartotojo valia, kuria išreiškiamas sutikimas prijungti vartotojo įrenginius prie energijos tiekimo tinklų, yra teisiškai reikšminga aplinkybė, nulemianti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Būtent tokia speciali sutarties sudarymo taisyklė yra nustatyta tuo atveju, jei pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo–vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms. Tokiu atveju sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenustatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).

23. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl elektros energijos sutartinių santykių kvalifikavimo, kai nėra sudarytos rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, pripažįstama, kad tokio pobūdžio sutartys laikomos sudarytomis esant dviejų teisiškai reikšmingų faktų visumai: 1) elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją, 2) vartotojo elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, 16 punktas). Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė iki 2020 m. rugpjūčio mėn. tiekė elektros energiją (suteikė elektros energiją persiuntimo paslaugą ir kitas su elektros energijos persiuntimu susijusiais paslaugas, galią ir reaktyviąją energiją) į atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas pagal su trečiuoju asmeniu UAB „Roso“ sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kurias trečiasis asmuo naudojo komercinei (gamybinei) veiklai. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, naudotų trečiojo asmens komercijai, buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens (atsakovo patalpų naudotojo). Panaudos sutartis buvo nutraukta. Apie panaudos ir energijos pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimą buvo informuota ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (dėl to byloje ginčo nekilo).

25. Byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančių patalpų naudotojai nutraukus elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo, kaip patalpų savininko, sudaryta nebuvo.

26. Atsakovas byloje nurodė, kad jis elektros įrenginius, kuriais naudojosi UAB „Roso“, atjungė ir apie tai informavo ieškovę, t. y. įrodinėjo, kad jis nesutiko, jog elektros energiją naudojantys įrenginiai būtų prijungti prie elektros tinklų. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančių patalpų naudotojai nutraukus elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl leistinosios naudoti galios sumažinimo nuo 36 kW iki 15 kW. Tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismai netyrė ir nevertino, ar atsakovas, kaip objekto, į kurį tiekiama elektros energija, savininkas, išreiškė savo valią (sutiko), kad jo nuosavybės teise valdomas objektas būtų prijungtas prie energijos tiekimo tinklų ir į šį objektą būtų tiekiama elektros energija, ar kreipėsi į elektros energijos tiekėją dėl atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų. Taip pat, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovas sutiko, jog nuosavybės teise valdomas objektas būtų prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, turėtų būti įvertinta ar atsakovas tinkamai ir aiškiai išreiškė valią naudoti būtent sumažintą leistiną galią (15 kW). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino aplinkybių, kokią dalį ieškovės reikalavimo sudaro abonentinis mokestis – galios dedamoji, kuris mokamas nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto, ir kokią – už tiektą elektros energiją ir kitas su elektros energijos persiuntimu susijusiais paslaugas, nes ieškinyje šios sumos nėra konkretizuotos, nenurodytas aiškus faktinis pagrindas dėl šių sumų priteisimo, o susidariusios skolos laikotarpio pradžia (2019 m.) nurodyta klaidinga.

27. Akcentuotina, kad tol, kol galiojo ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, prievolinius santykius dėl elektros energijos tiekimo į atsakovui nuosavybės teise priklausantį objektą apibrėžė būtent ši sutartis. Tačiau ši sutartis, sudaryta ieškovės ir trečiojo asmens, vadovaujantis sutarties uždarumo principu, neturi įtakos atsakovo, kaip objekto, kuris buvo prijungtas prie elektros tinklų, savininko, teisėms ir pareigoms bei jos nuostatos automatiškai negali būti perkeltos kitam vartotojui vien tuo pagrindu, kad jis yra pastato savininkas. Tokios nuostatos nėra įtvirtinta ir apeliantės nurodomame Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 100 punkte. Siekdamas nustatyti, ar pasibaigus minėtai sutarčiai atsirado sutartiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo, kaip objekto, kuris buvo prijungtas prie elektros tinklų, savininkas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir nustatyti aplinkybes, ar atsakovas, pasibaigus su UAB „Roso“ sudarytai sutarčiai, išreiškė savo valią dėl jai priklausančio nuosavybės teise objekto prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, o jeigu sutiko, tai kokiomis sutarties sąlygomis (kokio dydžio leistiną galią užtikrinant). Tačiau, kaip jau buvo minėta, bylą nagrinėjęs teismas tokių aplinkybių netyrė ir nenustatė. Tuo tarpu jeigu objekto, kuris prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, savininkas aiškiai neišreiškia valios (nesiima aktyvių veiksmų) dėl tokio objekto atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų (pavyzdžiui, nesikreipia į elektros energijos tiekėją dėl atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų), tai yra pagrindas spręsti, kad tarp energijos tiekėjo ir objekto, kuris yra prijungtas prie tiekimo tinklų, savininko egzistuoja sutartiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo ir pardavimo, savininkui valią išreiškus konkliudentiniais veiksmais (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-701/2021).

28. Nagrinėjamoje byloje nustačius dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų tarp šalių susiklosčiusius energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, teismas, siekdamas užpildyti šalių sutarties spragą dėl leistinosios naudoti galios, turėtų tirti ir, atsižvelgdamas į CK 6.195 straipsnyje nustatytus kriterijus bei įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nustatyti, koks pagrįstas leistinosios naudoti galios dydis turėjo būti nustatytas atsižvelgiant į individualius atsakovo elektros vartojimo poreikius, turėtų analizuoti ir įvertinti, ar atsakovo nuosavybės teise valdomam objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), dar prieš ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį jau buvo nustatyta leistinoji naudoti galia, kokie galėjo būti atsakovo elektros energijos vartojimo minėtame objekte pagrįsti poreikiai, techninės galimybės, ir kitas su leistinosios naudoti galios dydžiu nustatymu susijusias reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad Tvarkos 4 punkte numatyta, kad bendrovės elektros energijos vartotojai skirstomi į tris vartotojų grupes: 4.1 punkte apibrėžta, kad pirmosios grupės (buitiniai) vartotojai – fiziniai asmenys, kuriems elektros energijos persiuntimo paslauga teikiama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiems gyvenamiesiems namams, šių namų valdoje esantiems statiniams, daugiabučio ir (ar) bendrabučio tipo gyvenamųjų namų butams, vasarnamiams, sodų sklypams, garažams asmeniniams automobiliams laikyti ir kitiems gyvenamosios ar poilsio paskirties objektams, jeigu jie nėra naudojami verslo, veiklos ar profesijos poreikiams tenkinti); 4.2. antrosios grupės vartotojai – vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir mažiau; 4.3. trečiosios grupės vartotojai – vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra didesnė nei 30 kW. Taigi, byloje taip pat turėtų būti išsiaiškinta, kuriai elektros vartotojų grupei atsakovas galėjo būti priskirtas bei ar jis turi pareigą mokėti galios dedamosios mokestį.

29. Nustačius dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų tarp šalių susiklosčiusius energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistinos skolos dydžio, teismas turėtų vertinti ir šalių bendradarbiavimą sutartinių santykių metu. Remiantis CK 6.38 straipsnio 3 dalimi, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Tinkamas bendradarbiavimo pareigos vykdymas yra reikšmingas prievolinių teisinių santykių elementas, kuris sudaro galimybes sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu ir naudingesniu šalims būdu. Energijos tiekėjas yra šios veiklos profesionalas, jam tenka pareiga elgtis rūpestingai ir sąžiningai atskleisti visą informaciją, susijusią su elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų apibrėžimu, ir neklaidinti vartotojo. Jei energijos tiekėjas nesielgia sąžiningai, teikia neišsamią ar klaidinančią informaciją, nepagrįstai vengia atjungti elektros tinklus, į tai teismas gali atsižvelgti spręsdamas skolos priteisimo klausimą.

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės ir įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nesant pakankamo pagrindo kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nuspręsdamas, jog tarp šalių dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nesusiklostė sutartiniai elektros energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai išnagrinėjo ieškovės atsakovui pareikštą reikalavimą priteisti 483,59 Eur skolos. Nustatytas netinkamas proceso ir materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 483,59 Eur skolos ir kitų su tuo susijusių reikalavimų priteisimo. Tinkamam materialiosios teisės normų taikymui nagrinėjamoje byloje būtina tirti, nustatyti ir vertinti faktines bylos aplinkybes. Teismui neatskleidus ginčo esmės ir nesant pakankamo pagrindo kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tai laikytina esminiu proceso teisės normų pažeidimu, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme. Jeigu visas nutartyje nurodytas aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją – jie netektų galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka ir negalėtų kvestionuoti teismo padarytų išvadų. Todėl siekiant išsamiai įvertinti ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes dėl (ne)susiklosčiusių energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Apeliaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.