- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-83-1042/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-13103-783/2024, kuria atmestas pareiškėjos A. K. pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. K. prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Nurodė, kad tėvo mirties dieną ji buvo nepilnametė ( (duomenys neskelbtini) metų), nesuvokė palikimo priėmimo esmės, todėl laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Teigė, kad palikimo priėmimu jos vardu motina nepasirūpino. Tvirtino, kad sulaukus pilnametystės, jai niekas nepasakė ir nepaaiškino apie galimybę paveldėti tėvo turtą. 2024 m. pradžioje su pareiškėja susisiekė notarė, kuri paaiškino, jog iki šiol niekas nesikreipė dėl jos tėvo palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad ji kartu su motina po tėvo mirties liko gyventi tėvo iš močiutės paveldėtame name, kuriame gyvena iki šiol.
3. Suinteresuotas asmuo R. K. sutiko su pareikšimu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime neprieštaravo pareiškėjos prašymo patenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. K. pareiškimą.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti daugiau nei penkerių metų praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo vertinimu, pareiškėja savo teises galėjo realizuoti per 3 mėnesius nuo pilnametystės sulaukimo ar praėjus nežymiam laikotarpiui po pilnametystės sulaukimo. Pažymėjo, kad pareiškėja tam, jog išsaugoti tėvo palikimą, turėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įrodyti, kad palikimą ji priėmė faktinio valdymo būdu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja A. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjai praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
8. Atskirajame skunde teigė, kad pareiškėjos tėvas po savo motinos mirties paveldėjimo procedūras tvarkėsi kai pareiškėja buvo nepilnametė. Tvirtino, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių. Pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškėjos prašymui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad neturi duomenų, jog turto paveldėjimo valstybės vardu procesas yra pradėtas, todėl neprieštarautų pareiškėjos prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo arba atnaujinimo.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
13. Įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikoma, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-313/2016, 21 punktas ir jame nurodyta praktika).
14. Kasacinis teismas iš esmės analogiškoje savo teisine problematika civilinėje byloje, kai palikimas atsiranda ir apie jį sužinoma pareiškėjui būnant nepilnamečiu, tačiau tapus pilnamečiu pareiškėjas iš karto aktyviai nerealizuoja savo teisių dėl palikimo priėmimo, išaiškino, kad aktualu nustatyti, ar dėl svarbių priežasčių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti po to, kai sulaukė pilnametystės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
15. Šiuo atveju pareiškėja savo prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti grindė aplinkybėmis, kad tėvo mirties dieną ji buvo nepilnametė, nesuvokė palikimo priėmimo esmės, neturėjo žinių apie pavedėjimo procedūras.
16. Pasisakydamas dėl apeliantės skundo teiginių dėl teisinių žinių stokos apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
17. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo teiginiai neparodo, kad teisinių žinių stoka, savo teisių nežinojimas, bloga finansinė padėtis, apeliantei tapus pilnamete sutrukdė per daugiau nei 5 metų terminą imtis aktyvių veiksmų galimam palikimui priimti. Taigi, pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas užsitęsė dėl ne nuo pareiškėjos priklausančių priežasčių.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.