Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys byloje yra R. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

9. Praleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

11. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodyta praktiką).

12. Iš pareiškime, atsiliepime nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių nustatytos faktinės aplinkybės: pareiškėjos A. K., g. (duomenys neskelbtini), tėvas A. K. (duomenys neskelbtini) mirė, pareiškėjai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) m. Po A. K. mirties liko 0.1500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame sklype yra gyvenamasis namas, kiti statiniai, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos močiutė O. K. mirė (duomenys neskelbtini), po O. K. mirties liko 1.2500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, jog pareiškėjos A. K. tėvas A. K. po motinos O. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą kreipdamasis į notarų biurą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas. Tiek O. K., tiek A. K. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame name. (duomenys neskelbtini) mirus A. K., niekas dėl A. K. palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėja A. K. ir jos motina R. K. po A. K. mirties liko gyventi tame pačiame (duomenys neskelbtini), esančiame name, kuriame iki mirties gyveno tiek pareiškėjos tėvas A. K., tiek ir močiutė O. K..

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui priimti ir šį prašymą grindžia aplinkybėmis, kad palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė ((duomenys neskelbtini) metų), nesuvokė palikimo priėmimo esmės, todėl laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimu jos vardu mama nepasirūpino, taip pat nurodo, jog sulaukus (duomenys neskelbtini), niekas jai nepaaiškino dėl būtinybės kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

14. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs dėl teisės normų susijusių su terminų pabaiga taikymo (2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byla Nr. 3K-3-46/2006). Materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja su asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ir pasibaigimu. Turi būti atsižvelgta, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Todėl turi būti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas bei kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismų praktikoje formuojama nuostata, jeigu įpėdinis galėdamas palikimą priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą arba nepradeda jo faktiškai valdyti, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta.

15. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti praleidimo turi įvertinti ir atsižvelgti į objektyvias termino praleidimo aplinkybes, laiko tarpą, kiek jis buvo praleistas, kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo po A. K. mirties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.

16. Minėta, kad pareiškėja tėvo A. K. mirties dieną buvo nepilnametė, jos atstovė pagal įstatymą – motina R. K. – dėl palikimo priėmimo nepilnametės vardu nesikreipė. Pareiškėja A. K. nurodė, kad dėl palikimo priėmimo ji į notarą nesikreipė, nes sulaukus pilnametystės, niekas nepasakė ir nepaaiškino apie galimybę paveldėti tėvo turtą, kad ji gali ir turi priimti palikimą pareiškėja nežinojo ir to nesuprato. Dėl palikimo priėmimo sužinojo 2024 m. pradžioje kai susisiekė notarė, kuri paaiškino, jog iki šiol niekas nesikreipė dėl A. K. palikimo priėmimo, todėl esant tokiai situacijai, pareiškėjos tėvui priklausiąs turtas gali pereiti valstybei. Sužinojusi pareiškėja kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydama skirti jai nemokamą teisinę pagalbą siekiant išspręsti paveldėjimo klausimus.

17. Taigi, svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi pareiškėja laiko atstovės pagal įstatymą, tai yra mamos, nesikreipimą pareiškėjos vardu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, taip pat tai, kad ir sulaukus pilnametystės, niekas jai nepasakė apie teises ir pareigas priimant palikimą. Tačiau aplinkybė, kad pareiškėja pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, nelaikytina aplinkybe, objektyviai sutrukdžiusia atlikti įstatyme nustatytus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis).

18. Teismo vertinimu pareiškėja neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti daugiau nei penkerių metų praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo septyniolikos metų amžiaus, pilnamete tapo (duomenys neskelbtini). Tuo metu pareiškėja, būdama nepilnamete ir neturėdama teisinių žinių galėjo tinkamai nesuprasti apie savo teisę paveldėti turtą po tėvo mirties. Pareiškėjos motina, atstovė pagal įstatymą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo mirus pareiškėjos tėvui. Tai, kad pareiškėjos motina, kaip jos atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, kaip ir neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai, ji savo teises galėjo realizuoti per 3 mėn. nuo pilnametystės sulaukimo ar praėjus nežymiam laikotarpiui po pilnametystės sulaukimo, kad būtų pateisintos priežastys, dėl ko terminas yra praleistas.

19. Tačiau nuo jos, pareiškėjos, pilnametystės momento praėjo daugiau nei penkeri metai. Toks ilgas laikotarpis yra nepateisinamas nežinojimu, apsunkinta materialine padėtimi. Todėl teismas pripažįsta, jog pareiškėja A. K. nenurodė jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių po to, kada ji sulaukė pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškimas dėl termino atnaujinimo negali būti tenkinamas. Konstatuojama, jog pareiškėja A. K. negalėjo nežinoti aplinkybių, kad egzistuoja tėvo palikimas ir jo niekas nepriėmė, nes pati gyveno ir gyvena su motina gyvenamajame name, kuriame prieš tai gyveno jos tėvas, močiutė ir kuris, pasak seniūnijos, priklausė O. K., o Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis – priklausė pačiam A. K.. Juo labiau, kad tėvas dar (duomenys neskelbtini), po savo motinos mirties, kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Tai yra pareiškėjos šeimai buvo žinoma, kad vienas iš palikimo priėmimo būdu yra kreipimasis į notarą, tą turėjo žinoti ir (duomenys neskelbtini) m. amžiaus sulaukusi pareiškėja. Pripažįstama, jog pareiškėja A. K., po pilnametystės sulaukimo per daugiau nei 5 metus nesikreipusi dėl tėvo palikimo priėmimo, objektyvių priežasčių, dėl ko toks ilgas terminas praleistas, nepateikė, visos pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios (teisės aktų reikalavimų nežinojimas, sunki turtinė padėtis ar panašiai), prašymas dėl termino atnaujinimo yra atmetamas.

20. Visgi teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškime pateikti pareiškėjos A. K. paaiškinimai, pridėti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą manyti, kad tiek pareiškėja A. K., kaip pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek ir jos motina R. K., kaip sutuoktinį pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis), likdamos gyventi name, kuris priklausė pareiškėjos močiutei O. K. ar tėvui A. K., šį namą prižiūrėdamos, mirusiojo A. K. palikimą (ir turtines teises) priėmė faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti. Tai yra vienu iš alternatyviu palikimo priėmimo būdų, numatytu CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

21. Tačiau teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo negali nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, be to, šias aplinkybes pareiškėja A. K. turėtų ir įrodinėti, o ne įrodinėti termino praleidimo priežastis. Be to, toks sprendimas ne tik neatitiktų civilinio proceso reikalavimų, bet ir būtų siurprizinis ir pačioms pareiškėjoms. Todėl pareiškėja A. K., atmetus jos prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, tam, kad išsaugoti tėvo palikimą, turėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tai, kad prašymas dėl termino atnaujinimo yra atmestas, neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į teismą ir įrodyti, kad palikimą priėmė faktinio valdymo būdu. Juo labiau įrodžius, jog pareiškėja A. K. (arba ir suinteresuotas asmuo R. K.) priėmė palikimą faktinio valdymo būdu, neaktualus yra ir praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo klausimas – sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pakankamas pagrindas kreiptis į notarą dėl A. K. palikimo priėmimo.

22. Byloje susidarė 15,86 Eur pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88, 92 straipsniai), kadangi pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)TP-C-2024-04062 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš pareiškėjos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.