- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-528-324/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- I. G.
- Ieškovas
- R. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei I. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26685-1050/2019 nustatytą nepilnamečių vaikų E. G. ir L. G. išlaikymo iš jų tėvo (ieškovo) dydį, nustatant, kad ieškovas privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą dėl infliacijos indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų lėšas uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant jų motiną (atsakovę).
2. Nurodė, kad nutraukiant santuoką šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina (atsakove), o vaikų tėvas (ieškovas) įsipareigojo teikti nepilnamečių vaikų išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas 2019 m. gruodžio 10 d. autoįvykio metu buvo labai stipriai sužalotas, jam nustatytas stuburo slankstelių lūžimas, juosmeninės nugaros smegenų dalies sužalojimas, dubens organų funkcijos sutrikimas, dėl ko tapo neįgalus, jam nustatytas 20 procentų bazinis darbingumo lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. (duomenys neskelbtini) Socialinės paramos skyriaus sprendimu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. jam paskirta 128,70 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Ieškovas tik birželio mėnesį gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos pranešimą, kad jam paskirta 260,97 Eur laikinoji išmoka, todėl šiuo metu ieškovo pajamos iš viso yra 389,67 Eur. Po patirtos traumos ieškovas beveik keturis mėnesius buvo gydomas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Palangos reabilitacijos ligoninėje. Tačiau ir po atlikto ilgo, sudėtingo gydymo ieškovas nevaldo kojų, jam yra sutrikusi dubens organų funkcija, šlapinimosi bei tuštinimosi funkcijos, išlikęs rijimo sutrikimas. Sveikatos ir fiziologinių funkcijų atlikimo priemonių įsigijimui reikalinga suma yra apie 350 Eur kas mėnesį, t. y. beveik visos ieškovo mėnesio pajamos. Bendra kitų būtinų pragyvenimo išlaidų suma sudaro 332,50 Eur per mėnesį. Ieškovas, suprasdamas, kad nepilnamečiams vaikams turi skirti bent minimalų išlaikymą, iš savo pajamų sutinka skirti po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad nuo pat teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo momento atsakovas nesirūpino ir nesidomėjo savo vaikais, neskyrė jiems išlaikymo, todėl visa vaikų išlaikymo našta teko atsakovei. 2019 m. gruodžio 10 d. autoįvykis buvo sukeltas paties ieškovo neatsakingu elgesiu ir neteisėtais veiksmais, kadangi ieškovas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (1,17 promilės etilo alkoholio koncentracija). Dėl ieškovo neatsakingo elgesio padarinių negali nukentėti teisėti nepilnamečių vaikų lūkesčiai ir interesai į išlaikymą tokio dydžio, kuris patenkintų būtinuosius poreikius. Ieškovo nedarbingumas nustatytas terminuotai nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. balandžio 2 d., jis gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje. Ieškovas pateikė studijų sutartį, kuri pagrindžia jo galimybę dirbti ne fizinį darbą. Studijos yra mokamos (1352 Eur mokslo metams), todėl ieškovas, sudarydamas studijų sutartį, buvo įsitikinęs, kad galės sumokėti studijų mokestį, tenkinti savo poreikius. Akivaizdu, jog iš socialinės išmokos 128,70 Eur ir netekto darbingumo pensijos 260,97 Eur tokių išlaidų ieškovas nepadengs, nekalbant apie nepilnamečių vaikų išlaikymą. Visos šios faktinės aplinkybės kelia pagrįstas abejones teikiamų duomenų tikrumu, kas sudaro pagrindą manyti, jog ieškovas gauna kitas nenurodytas pajamas. Nors ieškovas teigia, kad jo materialinė padėtis bloga, jis nesinaudoja valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba, kas sudaro pagrindą abejoti ieškovo deklaruojama materialine padėtimi. Atsakovė neturi realių galimybių viena užtikrinti abiejų nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimo, kadangi per mėnesį abiem vaikams reikia 1257,23 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26685-1050/2019 nustatytą nepilnamečių vaikų E. G. ir L. G. išlaikymo iš jų tėvo (atsakovo) dydį, nustatant, kad atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą dėl infliacijos indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų lėšas uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant jų motiną (atsakovę). Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 21 Eur žyminio mokesčio ir 670 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 60 Eur žyminio mokesčio ir 12,15 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas padarė išvadą, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-26685-1050/2019 įsiteisėjimo ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Kadangi šiuo metu ieškovas yra neįgalus, juda tik būdamas neįgaliojo vežimėlyje, niekur nedirba ir dėl savo sveikatos būklės šiuo metu dar neturi realių galimybių įsidarbinti, gauna 389,67 Eur mėnesines pajamas, kurių didžiąją dalį išleidžia medikamentams ir gydymo procedūroms, jam nustatytas pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, teismas padarė išvadą, kad jis nebegali mokėti mėnesinio išlaikymo kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 200 Eur.
6. Įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis apie šalių vaikų poreikius teismas konstatavo, kad jos pateiktoje lentelėje nurodyti vaikų poreikiai yra nebūtini, bet maksimalūs, jie neatitinka šalių gaunamų pajamų, t. y. tėvų turtinė padėtis neleidžia maksimaliai tenkinti visų toje lentelėje nurodytų vaikų poreikių, nes abiem šalims materialiai padeda jų tėvai, kas leidžia daryti išvadą, kad vaikų poreikiai turi būti žymiai mažesni. Atsakovė nepateikė konkrečių kas mėnesį patiriamų vaikų išlaikymo išlaidas pagrindžiančių įrodymų apie jos apmokamus komunalinius patarnavimus, internetą, Lietuvos televiziją, municipalinį mokestį, todėl neįrodė, kad kiekvieno vaiko poreikiams reikia po 628,62 Eur per mėnesį. Teismas padarė išvadą, kad šalys, numatydamos išlaikymo dydį, kartu pripažino, jog vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui pakanka 400 Eur kiekvienam. Pagal ieškovo paaiškinimus, po skyrybų jis su atsakove buvo sutarę, kad nustatytas ir teismo sprendimu patvirtintas 200 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui yra per didelis, ir atsakovė sutiko, kad jis mokėtų mažiau. Tai rodo, jog vaikų poreikių tenkinimui pakako mažesnės nei 400 Eur sumos kiekvienam vaikui. Kadangi atsakovė su vaikais gyvena užsienyje, teismui sudėtinga spręsti apie protingą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį jiems gyvenant Jungtinėje Karalystėje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog nuo santuokos nutraukimo 2019-09-05 iki 2020-05-08 ieškovo pateikto ieškinio būtų pasikeitusi jos turtinė padėtis ir vaikų būtinieji poreikiai, nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, jog nepilnamečiai vaikai turi ypatingų specialių poreikių ar lavintinų gabumų ir pan., teismas sprendė, kad vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui pakanka po 400 Eur kiekvienam. Kadangi nagrinėjamu atveju šalių vaikai atsakovės iniciatyva gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje, kas lemia didesnes išlaidas jų poreikiams tenkinti, teismas sprendė, kad atsakovė turi prisiimti atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant šalių sūnų poreikius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
1.1. neatitinka tikrovės teismo teiginys, kad šalių santuokoje gimė du vaikai. Šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, į santuokų registrą Lietuvoje įtraukta (duomenys neskelbtini). Šalių sūnus E. gimė (duomenys neskelbtini) gyvenant faktiniuose šeiminiuose santykiuose. Sūnus L. gimė santuokoje (duomenys neskelbtini). Nors ši aplinkybė nekeičia prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus esmės, tačiau turi būti nurodytos realios faktinės aplinkybės.
1.2. Skundžiamo sprendimo penktame puslapyje nurodyti tarpusavyje vienas kitam prieštaraujantys teiginiai: ketvirtoje pastraipose nurodoma, kad „tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteisto išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr.3K-2-209/2013)“, o šeštoje pastraipoje paskutinis teiginys po kablelio yra toks: „tačiau šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas tėvų turtinei padėčiai - tėvų galimybėms.“ Antrasis teiginys nepagrįstas teismų praktika, prieštarauja prioritetiniam vaiko teisių gynimo principui. Pripažintina, kad tėvų turtinė padėtis nėra svarbesnė už nepilnamečio vaiko poreikius.
1.3. Sprendime (5-6 psl.) pateikiami duomenys apie ieškovo 2019 m. gruodžio 10 d. autoįvykio metu patirtą traumą, nurodomi patirti sužalojimai, nustatytas nedarbingumo lygis, aptariama paskirta priežiūros išlaidų tikslinė kompensaciją, gautas darbo užmokestis, laikinoji išmoka. Nurodoma, kad ieškovas dirbo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d., tačiau ieškovas į Lietuvą su sūnumi L. atvyko 2019 m. sausio 9 d., taigi, jis negalėjo dirbti nuo 2019 m. sausio 1 d. nebūdamas Lietuvoje. Taip pat negalėjo pradėti dirbti sausio 1-ąją, kadangi ši diena yra šventinė.
1.4. Teismas nevertino svarbaus fakto, kad kaltu dėl eismo įvykio pripažintas pats ieškovas. Asmens, turinčio pareigą skirti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys negali būti laikomos priežastimis, kurios pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1026-324/2019). Nutartyje nurodytos aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, tačiau yra panašumų: nutartyje nagrinėtu atveju asmuo padarė nusikalstamą veiką, šiuo atveju ieškovas padarė administracinį nusižengimą, sąlygojusį jo paties sveikatos būklę.
1.5. Nepagrįsti teismo argumentai apie ieškovo poreikiams būtinas pinigų sumas. Byloje nėra realias 350 Eur išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo motina D. Š. pasakė, kad vaistams skiriama apie 70-80 Eur, sauskelnėms apie 100 Eur, dar kažkiek buities reikmėms. Gydytojos N. J. medicininis išrašas/siuntimas nėra ir negali būti įrodymu apie patiriamas išlaidas. Šis medicinos dokumentų išrašas/siuntimas prieštarauja tiek VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės epikrizėje nurodytoms diagnozėms, tiek paskirtam gydymui. Pvz. reabilitacijos ligoninėje Bisacodyl 10 mg buvo skiriama kas trečią dieną, gydytoja N. J. rašo, kad reikia 2-3 žvakučių per dieną. Ši gydytoja nurodo, kad ieškovas dėl išmatų nelaikymo per dieną sunaudoja 5-6 sauskelnes. Tačiau, jei asmuo turi išmatų nelaikymo sutrikimą, tai jam nereikia Bisacodyl žvakučių, stimuliuojančių tuštinimosi procesą. Medicinos išraše nurodomos medikamentų ir medicinos priemonių kainos, nors tai neįeina į gydytojo kompetenciją. Ieškovo motina D. Š. dirba bendrosios praktikos slaugytoja N. J. bendrosios praktikos gydytojo kabinete. Šios aplinkybės yra pagrindas nepripažinti tinkamu rašytiniu įrodymu N. J. išduoto medicinos dokumento. Svarstytinas klausimas, ar N. J. nepažeidė medicinos darbuotojo etikos ir medicinos normų reikalavimų. Nesant įrodymais pagrįstų ieškovo išlaidų nėra pagrindo pripažinti, kad 128,70 Eur tikslinė kompensacija ir 260,9 Eur neįgalumo pensija yra skiriamos išimtinai ieškovo poreikių tenkinimui.
1.6. Ieškovas nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m liepos 4 d. gavo reabilitacijos paslaugas už privalomo sveikatos draudimo lėšas, o nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2020 m. liepos 31 d. už savo lėšas, tai patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę naudotis mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
1.7. Ieškovui nedarbingumas nustatytas terminuotai nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. balandžio 2 d., rekomendacijoje dėl darbo pobūdžio nurodyta, kad ieškovas gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje. Ieškovas parengiamajame posėdyje pripažino, kad eismo įvykio metu dirbo direktoriumi, tačiau nepateikė duomenų, kada ir kokiu pagrindu buvo nutraukti darbo santykiai. Esant šiuo metu nustatytam neįgalumui, neatmetama galimybė ieškovui dirbti nuotoliniu būdu, naudojantis kompiuteriu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų ieškojęs galimybės dirbti. Ieškovo pateikta studijų sutartis yra tik prielaida, kad baigęs studijas (jeigu jas baigs) turės galimybę dirbti ne fizinį darbą. Be to, studijos yra mokamos (1352 Eur mokslo metams). Ieškovas priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau tai negarantuoja, kad nereikės mokėti vėliau, nes pareiga mokėti kildinama iš studijų rezultatų. Ieškovas, sudarydamas studijų sutartį, turėjo įvertinti, kad galės sumokėti studijų mokestį, tenkinti savo poreikius.
1.8. Ketverius metus trunkantis išsilavinimo įgijimo variantas nėra racionalus, nes įgyti profesiją, atitinkamų įgūdžių ir žinių galima per Užimtumo tarnybos organizuojamus mokymus, profesinį rengimą. Be to, yra profesinio rengimo centrai, kuriuose profesinis parengimas žymiai trumpesnis – 4, 6, 8 mėnesiai.
1.9. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės teiginius apie ieškovo neracionalų elgesį, nuomojant butą Vilniuje. Ieškovas paaiškino, kad nuomojo 4 kambarių butą Vilniuje, nenurodė nuomos laikotarpio pabaigos, tačiau pažymėjo, kad po gydymosi Santaros klinikose apsigyveno pas motiną. Iš šių aplinkybių atsakovė sprendė, kad buto nuoma tęsėsi iki ieškovo išvykimo gyventi pas motiną. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad butą nuomai jis su atsakove susirado ir išsirinko drauge dar gyvendami Londone, tačiau toks ieškovo teiginys neatitinka tikrovės. Joks butas nuomai nebuvo pasirinktas, buvo peržiūrėta nemažai skelbimų apie nuomojamus butus, tačiau bendro sprendimo dėl konkretaus buto nuomos nebuvo; kokį butą išsinuomoti, ieškovas nusprendė vienasmeniškai. Ieškovas nepateikė buto nuomos sutarties, nors teismas buvo įpareigojęs tokį dokumentą pateikti, nepateikė įrodymų apie nuomos mokesčio dydį, apsiribojo tik teiginiu, jog nuomos mokestis buvo 400 Eur per mėnesį. Teismas šią sumą įvertino kaip įrodytą, tačiau nevertino kitos svarbios aplinkybės, kad ieškovo darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį buvo 595 Eur. Tai kelia pagrįstas abejones dėl ieškovo realiai disponuojamų lėšų, todėl pagrįstai manytina, kad jis neatskleidė savo tikrosios finansinės (turtinės) padėties.
1.10. Nesutiktina su teismo motyvu, jog nevertinami atsakovės argumentai apie ieškovo nevykdytą 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo nuo 200 Eur iki 50 Eur. Faktai apie ieškovo teiktą nepilnamečiams vaikams išlaikymą yra svarbūs ir šioje byloje, nes sprendžiamas vaikų išlaikymo klausimas. Po santuokos nutraukimo ieškovas vaikams visiškai neskyrė pinigų. Eismo įvykis, su kuriuo ieškovas sieja savo turtinės padėties pablogėjimą, tik pratęsė ieškovo neatsakingą elgesį vaikų atžvilgiu, nesirūpinimą jais.
1.11. Nesutiktina su teismo argumentu, jog faktas, kad ieškovas mokėjo už advokato paslaugas, esą neįrodo, kad jis turi kitokių, papildomų pajamų. Mokėjimo dokumentus pasirašė ieškovas, patvirtindamas, kad mokėtojas yra jis. Už atsakovę šias išlaidas apmokėjo jos motina, taigi atsakovė pagrindė, kad be savo tėvų pagalbos negalėtų iš savo gaunamų pajamų užtikrinti vaikų poreikių tenkinimo.
1.12. Nepagrįstas teismo teiginys, kad lentelėje nurodyti vaikų poreikiai yra ne būtini, bet maksimalūs. Ieškovas neginčijo atsakovės pateiktos vaikų poreikių lentelės, neteigė, kad kažkurios nurodytos išlaidos yra padidintos. Ieškovui tik kilo klausimas dėl buto nuomos dydžio, jam nebegyvenant kartu. Teismui buvo pateiktos nuomos sutartys, iš kurių matyti, kad ieškovui gyvenant kartu savaitės buto nuomos kaina buvo 135,22 svarai sterlingų, o pasikeitus situacijai ir atsakovei gyvenant su vaikais savaitės buto nuomos mokestis padidėjo iki 152,03 svarų sterlingų. Teismas nevertino patiriamų nuomos išlaidų.
1.13. Nepagrįstas teismo teiginys, kad ta aplinkybė, jog abiem šalims materialiai padeda jų tėvai, leidžia daryti išvadą, kad vaikų poreikiai turi būti žymiai mažesni. Vaikų poreikiai lentelėje nurodyti įvertinus realias aplinkybes. Iš esmės panašūs vaikų poreikiai buvo ir 2019 m. rugsėjo 5 d., kai buvo susitarta dėl išlaikymo dydžio po 200 Eur per mėnesį. Susitarimas buvo sudarytas neatsižvelgiant į realius vaikų poreikius. Nuo teismo sprendimo priėmimo momento pasikeitė tai, kad ir sūnus L. mokosi, jam reikalinga uniforma, mokymosi reikmenys. Tai, kad atsakovė neteikė visų komunalinių mokesčių išlaidų kvitų, nereiškia, kad tokios išlaidos nebuvo patirtos. Ieškovas taip pat nepateikė išlaidas pagrindžiančių duomenų.
1.14. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas su atsakove susitarė, jog nustatytas išlaikymo dydis yra per didelis ir atsakovė sutiko, kad ieškovas mokėtų mažiau. Atsakovė su ieškovu dėl to niekada nesitarė ir nesutiko, kad ieškovas mokėtų mažiau. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovas, atsakydamas į klausimą, kodėl nevykdė 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo sprendimo, nurodė, jog apie pinigų neturėjimą pasakė atsakovei, ji griežtai nereikalavo skirti vaikams pinigų, tai ieškovas jų ir neskyrė. Nesikreipimas į antstolius nereiškia atsakovės sutikimo, kad ieškovas neskirtų vaikams išlaikymo arba jį skirtų mažesnį, nei nustatyta teismo sprendimu.
1.15. Nesutiktina su teismo teiginiu dėl apsunkinto vaikų išlaikymo dydžio įvertinimo. Nagrinėjama civilinė byla nėra pirma teismo praktikoje, kai vienas iš tėvų gyvena užsienyje, todėl teismui pakanka informacijos apie pragyvenimo lygį Jungtinėje Karalystėje. Tai, kad Jungtinėje Karalystėje pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje, teismas patvirtino sprendime (9 puslapio 4 pastraipa), tačiau nepagrįstai nurodė, kad atsakovė savo apsisprendimu su vaikais gyvena užsienyje. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad į Jungtinę Karalystę ieškovas su atsakove išvyko kartu dar nebūdami susituokę, ten gyveno, dirbo, gimė vaikai, susituokė. Ieškovas 2019 m. sausio 7 d. grįžo į Lietuvą, o atsakovė liko Jungtinėje Karalystėje, nes ten dirba, gauna darbines pajamas, vaikai ugdomi ugdymo įstaigose, toks buvo bendras šalių sprendimas (atsakovė lieka Jungtinėje Karalystėje, ieškovas bandys įsitvirtinti Lietuvoje). Išvykęs į Lietuvą, balandžio mėnesį jis pradėjo santuokos nutraukimo procesą.
1.16. Nepagrįstas teismo teiginys, kad tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, turėtų tekti didesnės vaiko išlaikymo išlaidos. Byloje nustatyta, kad abu vaikai gimė Jungtinėje Karalystėje, ten gyvenant abiem šalims.
1.17. Nesutiktina su teismo teiginiu, jog atsakovės pajamos gerokai didesnės nei ieškovo, todėl atsakovei konstatuotina pareiga teikti didesnį išlaikymą. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad atsakovė, gaudama didesnes pajamas nei ieškovas, iš tų pajamų išlaiko du nepilnamečius vaikus ir pragyvena pati, o ieškovas pajamomis disponuoja vienas.
Atsiliepimas
1.18. Nesutiktina su bylinėjimosi išlaidų priteisimu tik iš atsakovės. Teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį, vykdė teismo įpareigojimus dėl duomenų pateikimo, buvo aktyvi proceso dalyvė, veikdama per atstovę. Atsakovei tenka visa nepilnamečių vaikų išlaikymo našta, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas dar labiau blogina turtinę padėtį – priteista pinigų suma turės didelę įtaką vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui, jų interesų apsaugai.
8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. sutiktina su atsakovės pastaba, kad šalių sūnus E. gimė dar iki šalių santuokos įregistravimo, tačiau šio vaiko, kaip ir santuokoje gimusio sūnaus L., tėvas yra ieškovas, bylos esmė – nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimas, todėl netikslus šios aplinkybės nurodymas jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir teisingumui neturi.
2.2. Atsakovė nurodė, kad asmens, turinčio pareigą skirti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys negali būti laikoma priežastimis, kurios pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą. Šis apeliacinio skundo argumentas grindžiamas teismų praktika - Kauno apygardos teismo 2019-11-25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1026-324/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1066-934/2020, tačiau nurodytose bylose nustatytos aplinkybės susijusios su išlaikymą privalančio teikti tėvo asmenybe; priežastys, dėl kurių jie negali mokėti priteisto išlaikymo, yra skirtingos nuo nustatytų šioje byloje. Nurodytose bylose ieškovų turtinė padėtis pasunkėjo dėl jų tyčinių nusikalstamų veiksmų, kas yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais, tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad ieškovas materialinę padėtį pabloginusią traumą patyrė dėl neatsargumo, kas negali būti tapatinama su tyčiniais nusikalstamais veiksmais.
2.3. Ieškovas kurį laiką po teismo sprendimo priėmimo neteikė vaikams išlaikymo, nes buvo verslo kūrimo pradžia, labai riboti finansiniai ištekliai, apie ką jis buvo informavęs vaikų motiną. Iš bylos duomenų matyti, kad iki santuokos nutraukimo, šalims jau gyvenant skyrium, ieškovas siuntė atsakovei lėšas vaikų išlaikymui, nors išlaikymas teismo sprendimu ir nebuvo nustatytas, kas rodo, kad ieškovas nusišalino nuo savo vaikų išlaikymo. Labai greitai po santuokos nutraukimo, praėjus vos trims mėnesiams, ieškovas patyrė avariją, po kurios iki 2020 m. gegužės mėnesio negavo absoliučiai jokių pajamų, todėl išlaikymo vaikams neturėjo iš ko teikti. Nuo 2020 m. spalio mėn. ieškovas kas mėnesį perveda vaikų išlaikymui 100 Eur.
2.4. Ieškovo pajamas sudaro 128,70 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija ir 260,97 Eur socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, kuri buvo paskirta 2020 m. rugsėjo 22 d. vietoje iki tol mokėtos 260,97 Eur laikinosios išmokos; iš viso 389,67 Eur per mėnesį. Sveikatos ir fiziologinių funkcijų atlikimo priemonėms reikalinga apie 350 Eur suma kas mėnesį, kiti būtinieji poreikiai sudaro 332 Eur sumą. Teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovo motina D. Š., pas kurią ieškovas gyvena po gydymosi ligoninėje, patvirtino, kad be jos materialinės paramos ieškovas neišsiverstų, ji perka maistą, skalbimo priemones, nes po vaistų ir sauskelnių įsigijimo ieškovui iš gaunamų pajamų beveik nieko nelieka.
2.5. Aplinkybė, kad ieškovo motina D. Š. dirba gydytojos N. J. BPG kabinete bendrosios praktikos slaugytoja, neduoda pagrindo abejoti šios gydytojos išduoto dokumento patikimumu, nes byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina tiek ieškovo traumą ir jos pasekmes, tiek gydymui ir slaugos priemonėms reikalingas išlaidas.
2.6. Ieškovo sveikatos būklė labai komplikuota ir nežiūrint į tai, kad neįgalumas jam nustatytas tik iki 2021 m. balandžio 2 d.; nelabai tikėtina, kad jis kada nors galės dirbti fizinį, nedidelės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Ieškovas pasirinko studijas (duomenys neskelbtini) kolegijoje pagal informacinių sistemų inžinerijos programą, kurios ateityje suteiks jam galimybę dirbti darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę, ir gauti pajamas. Tokios specialybės ir kvalifikacijos neįmanoma įgyti per Užimtumo tarybos ar profesinio rengimo centrų organizuojamas trumpalaikius mokymus, o profesinio pasirengimo kokybė - vienas iš prioritetų, siekiant gauti darbą.
2.7. Nesutiktina su atsakovės argumentu dėl studijų kainos. Byloje yra pateiktas LAMA BPO pranešimas ieškovui apie kvietimą studijuoti, kuriame nurodytas finansavimo pobūdis: vf (valstybės finansuojama), kas reiškia, kad už studijas ieškovui, esant pažangiam, mokėti nereiks. Toks finansavimo pobūdis skatina ieškovą studijuoti atsakingai ir įgyti tinkamą kvalifikaciją.
2.8. Duomenys apie ieškovo turtinę padėtį patvirtina, kad ieškovas jokio vertingo turto, santaupų neturi. Apklausiamas teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad po ištikusios nelaimės jam padėjo draugai ir šeima, kurie surinko pinigus reabilitacijai. Ieškovas, kaip ir atsakovė, naudojasi privataus advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, finansiškai padedant šeimos nariams. Pažymėtina, kad ieškovas už teisinę advokato pagalbą moka labai minimalų užmokestį, kuris nustatytas atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį ir yra keletą kartų mažesnis už Teisingumo ministro rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius.
2.9. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nebuvo detalizuotas kiekvieno vaiko išlaikymui būtinų išlaidų dydis, todėl, atsižvelgiant į tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, konstatuotina, kad teismo sprendimo priėmimo metu kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma sudarė 400 Eur. Atsakovė pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad abiejų vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma yra 1257,23 Eur arba 628,62 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovė reikalavimo dėl vaikų išlaikymui reikalingos sumos dydžio pakeitimo nepateikė, vaikų išlaikymui patiriamų išlaidų įrodymais nepagrindė. Nuo teismo sprendimo priėmimo laiko praėjo šiek tiek daugiau nei vieneri metai, per tokį laikotarpį natūralūs vaikų poreikių pokyčiai negali taip padidinti vaikų išlaikymui reikalingos sumos. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vaikų poreikių padidėjimui, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateiktoje lentelėje pažymėti ne būtini, bet maksimalūs vaikų poreikiai.
2.10. Nesutiktina su atsakovės teiginiu, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas jas iš atsakovės pilna apimtimi. Byloje nėra nustatyta, kad kurios nors iš šalių procesinis elgesys būtų netinkamas, todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų ir nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo sumažintas iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – piniginių perlaidų kvitus.
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. vasario 8 d. pateiktame rašte (nuomonėje dėl ieškovo prašomų priimti naujų įrodymų) patvirtino, kad ieškovo nurodytos lėšos gautos, sutiko, kad pateikti priedai yra susiję su nagrinėjama civiline byla, todėl jie priimtini.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šalių pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, todėl yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo
16. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 33 punktas). Pagal bendrą CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti: CPK 279 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Teismo sprendimu priteistos vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo galimybę tiesiogiai nustato CK 3.201 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ir CK 3.201 straipsnio 3 dalis, leidžianti pakeisti išlaikymo formą. Tais atvejais, kai dėl vaiko išlaikymo buvo susitarta teismo patvirtinta sutuoktinių sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių, taikytina taip pat ir CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje patikslinta, kad dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamąja vieta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
17. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismų procesinių sprendimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo res judicata galios neįgijimo ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas).
18. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26685-1050/2019 patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su mama (atsakove) (sutarties 3 punktas), o atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumas numatyta indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (sutarties 2.2 punktas). Ieškovas teismo prašė sumažinti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį iki 50 Eur, reikalavimą grindė pablogėjusia turtine padėtimi dėl jo neįgalumo.
19. Taigi nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nėra pagrindo svarstyti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26685-1050/2019 buvo priteistas nepilnamečių vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas, nes teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
20. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).
21. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Todėl sprendžiant, ar tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).
22. Sutiktina su apeliante, jog aplinkybė, kad ieškovas 2019 m. gruodžio 10 d. neblaivus vairavo transporto priemonę ir patyrė autoįvykį, kurio metu buvo stipriai sužalotas ir dėl to neteko darbingumo, parodo neatsakingą ieškovo elgesį, tačiau sprendžiant dėl iš ieškovo priteisto vaikų išlaikymo sumažinimo reikšmingomis aplinkybėmis laikytinas ieškovo turtinės padėties pokytis (turimas turtas ir gaunamos pajamos) bei jo elgesys siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.
23. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nei Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu, nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu jokio nekilnojamojo turto ir automobilio neturėjo/neturi. Ieškovas nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. kovo 22 d. ir nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. birželio 21 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 27 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini), ieškovo darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. sudarė 385,2 Eur; 2020 m. vasario mėn. 565 Eur; 2020 m. kovo mėn. 529,36 Eur; 2020 m. balandžio mėn. 158,88 Eur; 2020 m. gegužės mėn. 556 Eur; 2020 m. birželio mėn. 522,89 Eur; 2020 m. liepos mėn. 826,09 Eur; 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. 950 Eur; 2020 m. spalio mėn. 960,66 Eur; 2020 m. lapkričio mėn. 131,91 Eur, taigi ieškovo vidutinės mėnesio pajamos nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. buvo 594,18 Eur. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo gautas pajamas iš individualios veiklos, ieškovas nenurodė tokių pajamų dydžio, todėl jos nevertintinos. 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovas autoįvykio metu patyrė traumą, jam buvo nustatyti daugybiniai stuburo slankstelių lūžimai, juosmeninės nugaros smegenų dalies sužalojimas, dubens organų funkcijos sutrikimas, dėl kurių ieškovas tapo neįgalus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. STS-1384 jam nustatytas 20 procentų bazinis darbingumo lygis nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) Socialines paramos skyriaus sprendimu laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. jam paskirta 120,12 Eur/mėn. priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, o nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. - 128,70 Eur/mėn. Nuo 2020 m. balandžio 3 d. ieškovui mokama 260,97 Eur dydžio išmoka. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-26685-1050/2019 įsiteisėjimo ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, t. y. pablogėjo, kadangi ieškovas yra neįgalus, jo darbingumo lygis 20 procentų, jam nustatytas pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, gauna 389,67 Eur mėnesines pajamas, todėl jis nebegali mokėti vaikų išlaikymui 400 Eur per mėnesį.
24. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas yra baigęs (duomenys neskelbtini) mokyklą, įgijęs viešbučio darbuotojo kvalifikaciją. Kaip paaiškino ieškovas 2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje jis įgijo patirties kloti plyteles. Akivaizdu, kad ieškovas dėl neįgalumo šiuo metu negali dirbti nei statybinių darbų, nei pagal įgytą viešbučio darbuotojo kvalifikaciją. Ieškovas nuo 2020 m. balandžio 4 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. birželio 2 d. išvadoje nurodyta aplinkybė), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie darbo paieškos rezultatus. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) ir studento studijų sutartis Nr. 29BP-196 patvirtina, kad ieškovas nuo 2020 m. pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) pagal pirmosios pakopos koleginių studijų programą informacinių sistemų inžinerija ištęstine studijų forma valstybės finansuojamoje studijų vietoje. Logiška manyti, kad įgijus tokią kvalifikaciją padidės ieškovo galimybės įsidarbinti ir gauti kvalifikaciją atitinkantį atlygį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad pagal jo esamos sveikatos būklę gautų pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
25. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apeliacinio teismo argumentus, kad ketverius metus trunkantis išsilavinimo įgijimo būdas nėra racionalus. Ieškovas yra neįgalus, todėl akivaizdu, kad nesant jo sveikatos pagerėjimo pastangos įsitvirtinti darbo rinkoje bus sudėtingesnės, nei tokios negalios neturinčių asmenų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas per Užimtumo tarnybos organizuojamus mokymus būtų galėjęs įgyti tapatų išsilavinimą ir kvalifikaciją, kokio siekia pradėdamas studijas kolegijoje. Be to, ieškovo pasirinktos studijos yra valstybės finansuojamos.
26. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo neįgalumas nustatytas terminuotai, todėl ateityje jo pajamos gali didėti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
27. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas pagal dėl sveikatos būklės galėtų dirbti nuotoliniu būdu, naudojantis kompiuteriu, kadangi byloje nėra įrodymų, jog ieškovas pagal turimus įgūdžius šiuo metu jau galėtų įsidarbinti informacinių technologijų srityje (priešingai – ieškovas 2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad jo IT žinios yra menkos).
28. Atsakovė kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas apie ieškovo poreikiams būtinas pinigų sumas nurodydama, kad byloje nėra realias 350 Eur išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė kvestionuoja Bisacodyl žvakučių poreikį, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovui tokie vaistai nebūtų reikalingi. Priešingai, tiek viešosios įstaigos Palangos reabilitacijos ligoninės epikrizėje, tiek gydytojos N. J. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad ieškovui reikalingos Bisacodyl 10 mg. Nors gydytojos N. J. medicinos siuntime pažymėta, kad šio medikamento per dieną reikia 2-3, o VšĮ Palangos reabilitacios ligoninės epikrizėje – kas trečią dieną, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti gydytojos N. J. nurodyta ligos eiga ir taikytu gydymu. Aplinkybė, kad ieškovo motina D. Š. dirba gydytojos N. J. BPG kabinete bendrosios praktikos slaugytoja, taip pat neduoda pagrindo abejoti šios gydytojos išduoto dokumento, kaip įrodymo, patikimumu, nes byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tiek ieškovo traumą ir jos pasekmes, tiek gydymui ir slaugos priemonėms reikalingas išlaidas.
29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad buto nuomos sutartis buvo nutraukta bei butas atlaisvintas 2019 m. gruodžio 15 d., t. y. tuoj pat po autoįvykio, tai patvirtina byloje esantis buto nuomotojos ir ieškovo susirašinėjimas. Ši aplinkybė paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad nuomos sutartis buvo nutraukta tik 2020 m. kovo mėnesį ir tai parodo ieškovo neracionalų elgesį.
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos nepagrįstai nevertino, jog ieškovas nevykdė teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje kilo ginčas dėl vaikų išlaikymo dydžio sumažinimo dėl ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, todėl buvo būtina nustatyti, ar ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės. Jei atsakovė laikė, kad ieškovas netinkamai vykdo savo prievolę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, galėjo kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo.
31. Apeliantė teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę dėl abiejų vaikų gimimo santuokoje, tačiau netikslus šios aplinkybės nurodymas jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir teisingumui neturi, kaip ir pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatyta aplinkybė, kad ieškovas Lietuvoje pradėjo dirbti nuo 2019 m. sausio 1 d. Kaip minėta nutarties 19 punkte, ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2019 m. sausio 11 d.
32. Visgi apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki 50 Eur sumažintina išlaikymo kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
33. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006). Akivaizdu, kad sumažinant iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistiną sumą net 300 Eur (150 Eur x 2), būtų itin ženkliai sumažinti būtinieji vaikų poreikiai, o kai kurių poreikių patenkinimo galimybės ir visai neliktų. Juos vertindamas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad atsakovė su vaikais gyvena užsienyje savo apsisprendimu. Abi šalys byloje pripažino, jog į Jungtinę Karalystę kartu išvyko dar nebūdami susituokę 2012 m., ten gimė abu šalių vaikai. Akivaizdu, kad apsigyventi Jungtinėje Karalystėje ir ten auginti vaikus buvo bendras šalių sprendimas, todėl atsakomybę dėl pragyvenimo lygio šioje valstybėje ir su tuo susijusių vaikų poreikių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė vien atsakovei, be to, kaip minėta, vaikų poreikiai iš naujo nenustatinėtini.
34. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė uždirba 861,87 svarų sterlingų per mėnesį, t. y. 952,05 Eur. Jungtinėje Karalystėje vaikams skiriami vaiko pinigai, kurie savo dydžiu nevienodi: E., pirmam vaikui šeimoje, po 21,05 svarų sterlingų (23,25 Eur) per savaitę, 93 Eur per mėnesį; antram vaikui L. skiriama 13,95 svarų sterlingų (15,41 Eur) per savaitę, 61,64 Eur per mėnesį. Iš viso atsakovės gaunamos pajamos sudaro 1106,69 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į būtinas šeimos išlaidas būstui ir elementariems atsakovės poreikiams tai reiškia, kad viena ji nebūtų pajėgi patenkinti visus nepilnamečių vaikų poreikius (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), tuo tarpu ieškovo elgesys vykdant vaikų išlaikymo pareigą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasižymi neatsakingumu. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pagrįstu laiko atsakovės argumentą, jog ieškovo mokėjimas už advokato paslaugas įrodo jį turint kitokių, papildomų pajamų. Dėl sunkios savo turtinės padėties ieškovas galėjo pateikti prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tokiu atveju jis ne tik nepatirtų teisinės pagalbos išlaidų, bet ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nors ieškovas ir nurodė, kad advokato pagalbos išlaidos buvo apmokėtos jo artimųjų, vertinant tokias išlaidas atitikties vaikų interesams aspektu jos galėjo būti panaudotos vaikų išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose pateiktą informaciją apie ieškovo sveikatos būklę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo gaunama 128,70 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, skirta specialiesiems papildomiems poreikiams dėl neįgalumo tenkinti, šiam tikslui ieškovui nėra pakankama, tačiau pripažįsta pagrįstu ir apeliantės argumentą, kad byloje nėra nustatytos visiems ieškovo poreikiams reikalingos išlaidos. Ieškovas, disponuodamas nedidelėmis lėšomis ir turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius sūnus, turėtų itin atsakingai planuoti visas savo išlaidas ir žinoti, kiek jų reikia jo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Išlaidų neskaičiavimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas disponuoja ir kitomis jo neįvardintomis pajamomis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodyti argumentai ir byloje surinktų įrodymų visuma atsižvelgiant į prioritetinius šalių vaikų interesus leidžia daryti išvadą, kad ieškovas vaikų išlaikymui gali skirti bent po 80 Eur per mėnesį kiekvienam.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako ir pažymi, kad tėvų ginčo atveju jų turtinė padėtis vertinama teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
36. Vadovaujantis nurodytais motyvais sprendimas pakeistinas, išlaikymo sumą padidinant iki 80 Eur kiekvienam vaikui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
38. Spręsdamas šį klausimą apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriomis vadovaujantis teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
39. Apeliantė pagrįstai teigia, kad iš esmės jai tenka visa šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo našta, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas pablogintų jos turtinę padėtį ir su tuo susijusias vaikų išlaikymo galimybes – pirmosios instancijos teismo iš jos ieškovui priteista ženkli 670 Eur advokato pagalbos išlaidų suma turės didelę įtaką vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui, jų interesų apsaugai. Minėta, kad ieškovas galėjo pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, tuomet advokato pagalbos išlaidos būtų žymiai mažesnės. Šiuo aspektu reikšminga ir aplinkybė, jog pirminė ieškovo turtinės padėties pablogėjimo priežastis, dėl kurios susidarė bylinėjimosi išlaidos, buvo eismo įvykis, t. y. paties ieškovo neatsargus elgesys kelyje nepasirinkus saugaus važiavimo greičio ir neatsižvelgus į eismo sąlygas, vairuojant neblaiviam. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje ir 96 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas, nepriteisiant iš atsakovės ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.
40. Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl abi šalys turi teisę į apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 331 Eur bylinėjimosi išlaidų (81 Eur žyminį mokestį ir 250 Eur už advokato teisinę pagalbą). Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių. Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą (58 proc.), atsakovei iš ieškovo priteistina 192 Eur (331 Eur x 0,58), o ieškovui iš atsakovės priteistina 105 Eur (250 Eur x 0,48) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pritaikius reikalavimų įskaitymo institutą, atsakovei iš ieškovo priteistina 87 Eur (192 Eur – 105 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
41. Apeliacinio teismo pašto išlaidų suma yra 6,74 Eur. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (58 proc.), tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės priteistinos sumos (atitinkamai 2,83 Eur ir 3,91 Eur) yra mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš šalių nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą, padidinant iš ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį iki 80 (aštuoniasdešimties) Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, ir panaikinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovui bei valstybei.
Priteisti iš ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87 (aštuoniasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.