- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2YT-29964-465/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17920-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., Valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š., Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. Š. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama, kad T. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama jų valdyti po palikėjo savo sutuoktinio V. A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. Nurodė, kad pareiškėja yra T. Š. marti ir paveldėtoja pagal testamentą. Taigi pareiškimą reiškia ne asmuo, kuris tiesiogiai sau prašo nustatyti juridinį faktą, bet pareiškimą reiškia mirusio asmens teisių perėmėjas. Mirusiosios T. Š. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina 2025 m. balandžio 17 d. Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-4314 bei 2025 m. kovo 5 d. Notaro liudijimas. Pati pareiškėja taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Palikėja buvo sudariusi testamentą, kur butą paliko savo marčiai R. Š.. Gyvas yra likęs T. Š. sūnus V. Š., t.y. pirmos eilės įpėdinis. Kitų suinteresuotų asmenų nėra(duomenys neskelbtini) V. A. Š. ir T. Š. (mergautinė pavardė: S.) įregistravo santuoką. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) m. susilaukė sūnaus – A. Š. (mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. susilaukė sūnaus – S. Š. (mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. susilaukė sūnaus – V. Š.. Santuokos metu sutuoktinė T. Š. pagal orderį Nr. 027349, registro Nr. 1083, 1978 m. lapkričio 12 d. gavo 3 kambarių butą esantį (duomenys neskelbtini) (Namų knygos 1 lapas). Šeima apsigyveno minėtame bute. 1992 m. gegužės 4 d. T. Š. privatizavo minėtą butą ir registravo Vilniaus teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure ir 1992 m. gegužės 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį registro Nr. 21-2274. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Namų knygoje, kuri pradėta 1992 m. gegužės mėn. ir baigta 1998 m. gegužės 22 d., nurodyta, kad „Š. T. A. savininkė pagal pirkimo pardavimo sutartį 1992-05-18 Reg. Nr. 21-2273“ (Namų knygos 1 lapas). Visa šeima laikė, kad butas yra įgytas p. T. vardu ir kad jį yra vienintelė šio buto savininkė, taip kaip nurodyta Namų knygoje. T. Š. ir V. A. Š. visą savo gyvenimą gyveno draugiškai, meilėje ir pagarboje vienas kitam. (duomenys neskelbtini) mirus V. A. Š. niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po V. A. Š. mirties. Mirus sutuoktiniui T. Š. liko ir toliau gyveno ir šeimininkavo jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). T. Š. liko visi vyro daiktai, bendrai įgyti baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, bei asmeniniai sutuoktinio daiktai. T. Š. dalį visai sudėvėtų daiktų, drabužių, avalynės išmetė, o bendrą su sutuoktiniu nuotraukų albumą ir kitus smulkius daiktus, kaip brangų atminimą, saugojo iki savo mirties ((duomenys neskelbtini) T. Š. aktyviais veiksmais pradėjo faktiškai valdyti visą esamą turtą. Ji prižiūrėjo butą, nuolatos mokėjo mokesčius, susijusius su buto tinkamu išlaikymu, mokėjo už faktiškai suvartotą bute elektros energiją, dujas, šilumą, karštą bei šaltą vandenį. Teismui pateikti mokėjimo knygelių išrašai patvirtina, kad T. Š. iki vyro ir po savo vyro mirties mokėjo už butui suteiktas ir priskaičiuotas elektros energijos paslaugas. Niekas neprieštaravo, kad T. Š. po savo vyro V. A. Š., o pareiškėjos uošvio, mirties priimtų palikimą, be to pati pareiškėja ir visa šeima buvo įsitikinę, kad butas ir visas kitas turtas automatiškai priklauso T. Š., kadangi taip buvo nurodyta Namų knygoje ir Registro centro išraše. T. Š. prižiūrėjo butą, tvarkydavo jį, nepertraukiamai mokėjo visus mokesčius, susijusius su buto išlaikymu ir priežiūra, visą laiką jame gyveno iki pat mirties. Dar 2018 m. rugsėjo 25 d. T. Š. disponuodama visu savo turtu įskaitant ir visą butą esantį (duomenys neskelbtini), aiškiai išreiškė savo valią ir sudarė testamentą, kuriame išdėstė, kam koks turtas atitenka. Pareiškėjai R. Š. paliko visą butą esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad palikimą po vyro, V. A. Š., mirties, priėmė jo žmona, pareiškėjos anyta T. Š. faktiškai pradėdama jį valdyti, palikimo priėmimo faktas negali būti nustatytas niekaip kitaip, kaip teisminiu būdu. Nei pareiškėja, nei jos velionė anyta neturėjo teisinio išsilavinimo, nežinojo apie tai, kad privalėjo per 6 mėnesius po V. A. Š. mirties kreiptis į notarą, todėl šiuo konkrečiu atveju gali būti pritaikyta LR CK 5.50 str. 2 d. numatyta teisė priimti palikimą ji tiesiogiai valdant, ką pareiškėjos anyta T. Š. ir padarė. Pažymėjo, kad visos išdėstytos aplinkybės rodo, jog po palikėjo mirties jo turtą faktiškai pradėjo valdyti jo žmona, t.y. T. Š. priėmė palikimą. Palikimas buvo priimtas per įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Nes T. Š. iki savo vyro mirties gyveno kartu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ten pat liko gyventi ir po savo vyro mirties iki pat (duomenys neskelbtini) Taip pat pažymėjo, kad nėra jokio ginčo dėl to, kad po V. A. Š. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė T. Š., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Testamentų registro pažyma patvirtina nurodytas aplinkybes, kadangi iki šios dienos niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo po V. A. Š. mirties. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimas buvo priimtas jį pradėjus faktiškai valdyti, reikalingas nustatyti, nes po T. Š. mirties Vilniaus miesto 25-ajame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla ir nėra galimybės jos tinkamai pabaigti, kadangi T. Š. turimas nekilnojamas turtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jai ir jos sutuoktiniui V. A. Š. ir niekas oficialiai nepriėmė šio turto po V. Š. mirties. Nustačius prašomą juridinį faktą, jų marčiai, pareiškėjai R. Š., bus galimybė priimti visą palikimą ir pabaigti notaro biure užvestą paveldėjimo bylą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. A. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. A. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į pareiškimą prašė R. Š. pareiškimą tenkinti visiškai. Nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens V. Š. motina T. Š. sudarė testamentą, kuriuo išreiškė savo valią, kam koks jos turtas atiteks po jos mirties. Kadangi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su ja visą laiką gyveno jo brolis A. ir jo žmona R., o (duomenys neskelbtini) mirus broliui, po jo mirties liko gyventi jo žmona R., tai motina nusprendė dar būdama gyva padalinti turtą, ką jį ir padarė dar tą patį mėnesį po brolio mirties pas notarą sudarydama testamentą. Niekas neprieštaravo, kad po mamos T. Š. mirties, jos butas atitiktų R., kadangi ji visą laiką gyveno tame bute ir padėdavo mamai T. Š.. Nurodė, kad nežinojo, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentai pilnai nėra sutvarkyti. Mama visados labai kruopščiai rūpinosi dokumentais. Laiku mokėdavo visas įmokas ir dokumentus laikė visiškoje tvarkoje. Po tėvo V. A. mirties ((duomenys neskelbtini) niekas iš šeimos nesikreipė į notarą, kadangi nebuvo tokio poreikio. Butas (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas mamai dar 1978 m. Vėliau tai būtent mama išsipirko šį butą. Visose dokumentuose (Namų knygoje, Registro Centro pažymose) mama buvo nurodoma kaip vienintelė buto savininkė. Visi šeimoje žinojo, kad butas priklauso mamai. Niekam nebuvo jokių minčių, kad reikia kreiptis į notarą. Po tėvo mirties mama ir toliau gyveno tame bute ir viską pati tvarkė. Praėjus 25 metams po tėvo mirties, mama kreipėsi į notarą ir sudarė testamentą, kurio paliko butą savo marčiai R.. Net ir tada niekas neinformavo, kad yra kažkokių neatitikimų buto dokumentuose. Mama po tėvo mirties tame bute pragyveno dar 31 metus ir per visą tą laiką niekados niekam nekilo jokių minčių, kad butas ar jo dalis priklauso ne mamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal tuo metu, kai mirė V. A. Š. ((duomenys neskelbtini) galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. A. Š. ir T. Š. (mergautinė pavardė: S.) (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) m. susilaukė sūnaus – A. Š. (mirė (duomenys neskelbtini) kuriuo sutuoktinė yra pareiškėja R. Š., (duomenys neskelbtini) m. susilaukė sūnaus – S. Š. (mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys nekslebtini)m. susilaukė sūnaus – V. Š.. V. A. Š., miręs (duomenys neskelbtini) buvo T. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) sutuoktinis ir pareiškėjos R. Š. šešuras/uošvis.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1992 n, gegužės 18 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.21-2274 pagrindu yra įregistruota T. Š. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau šis turtas įsigytas santuokoje ir vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, taip pat CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
(duomenys neskelbtini) mirė V. A. Š., po jo mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (2025 m. birželio 23 d. VĮ Registrų centras testamentų registro išrašas). Po jo mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi jo sutuoktinė T. Š. (deklaravusi savo gyvenamąją vietą tame bute dar nuo 1979 m. spalio 26 d.).
2018 m. rugsėjo 25 d. T. Š. sudarė testamentą, pagal kurį butą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko R. Š., t.y. savo sūnaus A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinei. Po savo anytos T. Š. mirties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 25-ąjį notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą (tai patvirtina 2025 m. kovo 5 d. liudijimas).
Pareiškėjos teigimu, T. Š., po sutuoktinio V. A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Tai, jog T. Š. sutuoktinio mirties metu ir po jo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su pareiškėja, paliko testamentu marčiai visą butą, patvirtina, kad minėtu butu buvo rūpinamasi, už jį mokami mokesčiai.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos R. Š. anyta T. Š. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio V. A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Š., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė V. A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti T. Š. marčios – pareiškėjos R. Š. paveldėjimo teisę pagal testamentą (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos R. Š., a.k(duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Š., a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos R. Š., a.k(duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą