Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys K. D., V. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/22/00897, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-463-1071/2022, 2022 m. birželio 23 d. įsiteisėjusio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo pagrindu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sprendimu nustatyta ieškovo V. R. bendravimo su nepilnamete dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimas pakeistas ir nustatyta ieškovo V. R., bendravimo su nepilnamete dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka: 1) ieškovas bendrauja su dukra lyginėmis savaitėmis pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos penktadienį ne anksčiau kaip 16.30 valandą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare. Dukra pasiimama iš jos ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste; 2) ieškovas praleidžia su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalytos dalimis. Atostogų metu ieškovas gali be atskiro atsakovės sutikimo išvykti su dukra į užsienio valstybę; 3) atsakovė turi teisę praleisti su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalytos dalimis. Atostogų metu atsakovė gali be atskiro ieškovo sutikimo išvykti su dukra į užsienio valstybę. Atsakovės atostogų metu tėvo bendravimas su dukra nevyksta; 4) ieškovas bendrauja su dukra per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas lyginiais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos gruodžio 23 d. ne vėliau kaip 17.00 valandą vakare ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne vėliau kaip 12.00 valandą dienos; nelyginiais metais – pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. ne anksčiau kaip 12.00 valandą dienos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare, nebent ilgesnis bendravimas tėvui priklauso pagal kitus punktus; 5) ieškovas bendrauja su dukra per Naujųjų Metų šventę nelyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. ne vėliau kaip 18.00 valandą vakare ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare, nebent ilgesnis bendravimas tėvui priklauso pagal kitus punktus; 6) ieškovas bendrauja su dukra lyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos per jos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) ne anksčiau kaip 16.30 valandą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare; 7) ieškovas bendrauja su dukra nelyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos per Rugsėjo 1-osios šventę (pirmosios mokslo metų dienos šventę) ne anksčiau kaip tos dienos 8.00 valandą ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare; 8) ieškovas bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) ir per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare; 9) ieškovas negali pasiimti dukros, nors tai priklausytų pagal kitus punktus, per Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir atsakovės gimtadienį ((duomenys neskelbtini)); 10) apie tikslų dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas privalo informuoti atsakovę SMS žinute kiek įmanoma anksčiau tuo atveju, jei vaikas pasiimamas vėliau nurodytos anksčiausio laiko ribos ar grąžinamas anksčiau nurodytos vėliausio laiko ribos, ar nurodytu laiku tėvas negali pasiimti vaiko. Apie ketinimą pasiimti dukrą atostogų ir tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas ir atsakovė privalo pranešti vienas kitam SMS žinute ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Pirmenybės teisę atostogauti konkrečiu laiku turi tas tėvas, kuris pirmas pateikė informaciją apie numatomą savo atostogų laiką; 11) ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas vaikui bent 30 minučių per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis; 12) ieškovui prašant, atsakovė turi suteikti jam visą informaciją apie dukros sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ir užklasinėje veikloje ir nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su dukra; 13) ieškovas turi teisę slaugyti dukrą jos ligos atveju šioje bendravimo tvarkoje numatytu laikotarpiu, slaugos poreikį, laiką derindamas su atsakove.

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 antstolei vykdyti pateiktas 2022 m. liepos 5 d. Antstolės 2022 m. liepos 5 d. patvarkymu Nr. S-22-4-27951 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. Minėtas patvarkymas išsiųstas suinteresuoto asmens K. D. (toliau ir skolininkės) el. paštu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 7). 2022 m. liepos 5 d. elektroniniu paštu skolininkė informavo, kad 2022 m. birželio 23 d. teismui priėmus naują bendravimo tvarką nedelsiant informavo suinteresuotą asmenį V. R. (toliau ir išieškotoją), jog nuo 2022 m. liepos 1 d. su dukra atostogaus 30 dienų (SMS žinutė pridedama), kadangi prieš tai galiojusioje bendravimo tvarkoje, kuri buvo priimta 2022 m. kovo 17 d. buvo nurodyta, jog skolininkė privalo teikti informaciją dėl atostogų. Taip pat pateiktas skolininkės prašymas visą informaciją bei procesinius dokumentus gauti el. paštu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 9-10).

7. 2022 m. rugpjūčio 1 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojo prašymas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo, kuriame nurodyta, kad pagal 2022 m. birželio 23 d. teismo nutartį apie atostogas su dukra SMS žinute pranešė 2022 m. birželio 23 d., pakartotinai pranešta 2022 m. liepos 31 d., nuvykus į dukters deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau durų niekas neatidarė ir telefonu neatsiliepė. Taip pat skolininkė neleidžia susisiekti telefonu su dukra, nors teismo paskirta 30 minučių kasdien. Prašo tarpininkauti, kad vaiką išieškotojas galėtų pasiimti rytoj ryte 10 val. (v. b. l. 14).

8. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu laišku kreipėsi į skolininkę, prašydama pateikti pasiaiškinimą dėl netinkamai vykdomojo teismo sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. 10 val. skolininkė nesuteikė galimybės išieškotojui (vaiko tėvui) pasiimti dukrą jo atostogų laikui (v. b. l. 15). Antstolė 2022 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimu įpareigojo skolininkę įvykdyti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 ir netrukdyti vaiko tėvui V. R. praleisti su dukra M. R. 30 dienų atostogas. Dalyvaujant antstoliui 2022 m. rugpjūčio 2 d. 10 val. skolininkė įpareigota perduoti dukrą M. R. jos tėvui V. R., adresu (duomenys neskelbtini) (galima ir kitu adresu, suderinus tai prieš kelias valandas). Reikalavime nurodyta, jog konstatuota, kad skolininkė teismo sprendimo neįvykdė ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. 10 val., adresu (duomenys neskelbtini), neperdavė vaiko tėvui bei nekėlė telefono ragelio, kuomet 2022 m. rugpjūčio 1 d. 10.32 val. ir 10.37 val. buvo skambinta skolininkės mobiliuoju telefonu. Minėtas patvarkymas skolininkei įteiktas 2022 m. rugpjūčio 1 d., asmeniškai (v. b. l. 16, 18).

9. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 1 d. surašė aktą dėl V. R. bendravimo tvarkos su dukra Nr. S-4-220000366, kuriame konstatuota, kad teismo sprendimo 2 punktas – „ieškovas praleidžia su dukra vieno mėnesio atostogas per kalendorinius metus“ - nėra vykdomas. Skolininkė 2022 m. rugpjūčio 1 d. 10 val., adresu (duomenys neskelbtini), neperdavė vaiko tėvui praleisti vieno mėnesio atostogoms, nors išieškotojas apie planuojamą atostogų laiką vaiko mamą informavo nepažeisdama teismo sprendimu nustatyto termino – 10 punktas „SMS žinute, ne vėliau, kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios“. Skolininkė į 2022 m. rugpjūčio 1 d. 10.32 val., 10.37 val., neatsakė, 10.52 val. paskambinus vaiko močiutei, ragelį pakėlė skolininkės mama, tačiau pasakė, kad negali kalbėti ir padėjo ragelį. Reikalavimas perduoti vaiką tėvui skolininkei įteiktas 2022 m. rugpjūčio 1 d. 13 val. nuvykus į jos darbovietę. Skolininkė nurodė, kad vaiko išieškotojui neduos, nes bijo dėl jos saugumo, be to mano, kad neturi pareigos leisti tėvui bendrauti su dukra, nes šiuo metu tėvo atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas, vaikui paskirtas specialistas psichologinei būklei nustatyti, taip pat manė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui savaime negalimas sprendimo vykdymas. Skolininkė atsisakė perduoti vaiką išieškotojui nei mėnesiui, nei trumpesniam terminui (v. b. l. 19-20).

10. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 3 d. surašė aktą dėl antstolio reikalavimo vykdyti teismo sprendimą neįvykdymo Nr. S-4-220000401, kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. 10 val. išieškotojui nebuvo suteikta galimybė pasiimti dukrą M. R., adresu (duomenys neskelbtini), skolininkė išieškotojui telefono ragelio nekėlė (v. b. l. 24).

11. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo Nr. S-22-0000464 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, prašydama spręsti klausimą dėl skolininkės atsakomybės įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka išieškotojui su nepilnamete dukra, nevykdymo ir skirti skolininkei baudą išieškotojo naudai už nesuteiktą galimybę bendrauti 30 dienų su dukra jo atostogų metu (v. b. l. 25-27).

12. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8425-676/2022 skolininkei paskirta 3 Eur bauda išieškotojo naudai už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 dalyje už nesuteiktą galimybę bendrauti 30 dienų su dukra, nevykdymo dieną, šį terminą skaičiuojant nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos (v. b. l. 35-37). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartis pakeista ir skolininkei paskirta vienkartinė 30 Eur dydžio bauda išieškotojo naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 dalies nevykdymą – už nesuteiktą galimybę bendrauti 30 dienų su nepilnamete dukra, šį terminą skaičiuojant nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos (v. b. l. 42-45).

13. Antstolės kontoroje 2023 m. kovo 28 d. gautas išieškotojo elektroninis laiškas, kuriame nurodė, kad skolininkė neleidžia susiskambinti su dukra, nei į SMS, nei į skambučius neatsako, skolininkei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų ir teismo nutarties nevykdymo. Iš pateikto SMS ir skambučių sąrašo matyti, kad išieškotojas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 21 d. skolininkei išsiuntė 10 SMS žinučių bei skambino 42 kartus (v. b. l. 47-54).

14. Antstolė 2023 m. gegužės 4 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-23-4-13 bei 2023 m. gegužės 4 d. pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo Nr. S-23-4-19258 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, prašydama spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už vykdomojo rašto, kuris išduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 nevykdymo (netinkamo vykdymo) – trukdymo telefono ryšio priemonėmis išieškotojui bendrauti su dukra (v. b. l. 55-58).

15. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis skolininkė dirba (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini) jos uždirbamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 879 Eur (neatskaičius mokesčių). VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininkė nekilnojamojo turto neturi. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2023 m. gegužės 29 d. raštu Nr. IBPS-S-305722-23 pateikė informaciją, jog 2023 m. sausio 27 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 263 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį, tyrimas tęsiamas (c. b. l. 13-16).

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 yra įsiteisėjęs 2022 m. birželio 23 d. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 26 d., 2022 m. rugsėjo 5 d., 2022 m. spalio 10 d. nutartimis skolininkės kasaciniai skundai atsisakyti priimti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

17. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

18. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

19. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

20. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

22. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog pagal teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, rezoliucinėje dalyje patvirtintos tvarkos 11 punktą, „ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas vaikui bent 30 minučių per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis“. Nepilnamečio vaiko tėvas antstolei nurodė, jog vaiko mama nevykdo minėtos teismo sprendimo dalies.

23. Suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepime nurodo, kad pagal suinteresuoto asmens V. R. pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigoje skolininkės atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 245 straipsnį (Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas) už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 nevykdymą, todėl šioje byloje paskirta bauda būtų dvigubas nubaudimas suinteresuoto asmens atžvilgiu.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2023 m. gegužės 29 d. raštu Nr. IBPS-S-305722-23 pateikė informaciją, jog 2023 m. sausio 27 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 263 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį, tyrimas tęsiamas (c. b. l. 15-16).

25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas baudžiamosios ir civilinės atsakomybės ypatumus yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas yra įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas draudžia dvigubą baudžiamąjį persekiojimą. Principas non bis in idem taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje R. prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Š. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Kita vertus, non bis in idem principo taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Antai drausminių nuobaudų taikymas asmeniui nelaikytinas kliūtimi taikyti už tuos pačius neteisėtus veiksmus baudžiamąją atsakomybę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-418/2012, 2K-222-788/2017, 2K-21-628/2019). Baudžiamasis ir civilinis procesai non bis in idem principo požiūriu nėra konkuruojantys, todėl CPK nustatytų procesinio poveikio priemonių taikymas už teismo sprendimo nevykdymą taip pat savaime nepaneigia galimybės taikyti BK 245 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007). Esant nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, atmestini suinteresuoto asmens argumentai dėl dvigubo nubaudimo.

26. Suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepime nurodo, kad suinteresuotas asmuo V. R. pats nevykdo teismo sprendimo – su mažamete dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 metų sausio mėn. nebendrauja, santykiai su juo yra konfliktiški, V. R. siekia pakenkti K. D. teikdamas nepagrįsto turinio pareiškimus įvairioms institucijoms. Be to, suinteresuotas asmuo V. R. siekia bendravimo su dukra jam patogiu laiku, neatsižvelgdamas į vaiko ir motinos, vaiko interesus bei dienos režimą, dėl ko, skolininkei negali būti skiriama bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Iš antstolei pateikto 2023 m. kovo 28 d. išieškotojo elektroninio laiško matyti, kad skolininkė neleidžia susiskambinti su dukra, nei į SMS, nei į skambučius neatsako, skolininkei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų ir teismo nutarties nevykdymo. Iš pateikto SMS ir skambučių sąrašo matyti, kad išieškotojas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 21 d. skolininkei išsiuntė 10 SMS žinučių bei skambino 42 kartus, tačiau nei viena SMS žinutė nebuvo išsiųsta, ar paskambinta po 20.00 val., kaip tai numatyta 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo 11 punkte, vėliausiai išieškotojas skambino 19.17 val. (v. b. l. 47-54), kai tuo tarpu duomenų apie tai, kad skolininkė būtų suteikusi galimybę išieškotojui bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis, byloje nėra. Pastebėtina, kad tokių duomenų nepateikė ir pati skolininkė. Taigi skolininkės teiginiai, jog išieškotojas pats nevykdo teismo sprendimo ir su vaiku nebendrauja bei siekia bendravimo su dukra jam patogiu laiku, neatsižvelgdamas į vaiko ir motinos, vaiko interesus bei dienos režimą, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

27. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nepilnamečio vaiko tėvas, kaip tai numatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 11 punkte, laikydamasis 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo 11 punkte numatytos sąlygos bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 valandos, bandė susisiekti su skolininke tiek SMS žinutėmis, tiek skambučiais, tačiau skolininkė, neatsiliepdama į išieškotojo skambučius ir žinutes, nevykdė teismo sprendime patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos 11 punkte numatytos sąlygos - sudaryti sąlygas vaikui bent 30 minučių per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis. Esant šių aplinkybių visumai darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas skolininkei taikyti sankciją – baudą, numatytą CPK 771 straipsnio 6 dalyje.

28. Skolininkė atsiliepime nurodė, kad ji yra vieniša mama, augina dukrą M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto neturi, dirba keliose darbovietėse, darbo užmokestis siekia 740 Eur (atskaičius mokesčius), dėl baudos skyrimas skolininkei būtų ne tik nepakeliama finansinė našta, tačiau ir neigiamai atsilieptų vaiko interesų tenkinimui, todėl jai negali būti skiriama bauda už teismo sprendimo nevykdymą.

29. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis skolininkė dirba (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini) jos uždirbamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 879 Eur (neatskaičius mokesčių). VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininkė nekilnojamojo turto neturi (c. b. l. 13-15).

30. CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

31. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

32. Teismo vertinimu, įvertinus skolininkės turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė vykdomojoje byloje baudžiama antrą kartą dėl to paties teismo sprendimo tik kito bendravimo tvarkos su vaiku punkto nevykdymo, bauda skiriama už vieno bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punkto nevykdymą, įvertinus įstatyme įtvirtintą skirtinos baudos maksimalų dydį (300 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną), atsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus, į teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, spręstina, kad yra pagrindas skirti skolininkei K. D. 45 Eur vienkartinę baudą už teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta tėvo V. R. bendravimo tvarka su dukra M. R. 11 punkto: „Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas vaikui bent 30 minučių per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis“ nevykdymą, kuri, teismo įsitikinimu, esamoje situacijoje atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 771 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui skolininkei K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) baudą išieškotojo V. R. naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-463-1071/2022 dalies nevykdymą – už nesuteiktą galimybę ieškovui bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu (atsakovė privalo sudaryti sąlygas vaikui bent 30 minučių per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis).

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei vykdomąją bylą Nr. 0004/22/00825.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.