Kauno apylinkės teismo nutartis

Susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. e1-1617-753/2023, kurioje T. T. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. balandžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės R. N. K. 2023 m. balandžio 6 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju teismo baudžiamojoje byloje, kurioje T. T. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Ši byla teismui perduota tik elektronine forma.

T. T. šioje byloje kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime - (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo dešinėje rankoje laikė languoto popieriaus lankstinuką su 0,1314 g tabako, kuriame yra nedidelis kiekis - ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido - ADB-4en-PINACA, iki kol 2023 m. vasario 14 d. apie 16.00 val. asmens kratos metu, tabaką su psichotropine medžiaga rado ir paėmė pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. kovo 18 d. įsakymo „Dėl Vidaus reikalų ministro ir Generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 1V-67/I-31 „Dėl baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 1V-211/I-108 32 punkte nurodyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, protokolai tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimui turi būti rašomi elektronine forma IBPS. IBPS rengiami dokumentai – tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo protokolai, kuriuos turi pasirašyti proceso veiksme dalyvavę asmenys, gali būti pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu arba specialiame protokolo priede (protokolo šaknelėje), kuris skaitmeninamas ir įkeliamas į IBPS. IBPS rengiamiems dokumentams, kurie yra įteikiami arba pasirašytinai skelbiami, taikomas šiame punkte nurodytas pasirašymo būdas arba jie gali būti perduodami proceso dalyviams pasirašyti į IBPS EPP. Prieš pasirašydamas protokolą proceso dalyvis gali susipažinti su protokolo turiniu arba atsisakyti pasirašyti apie tai pažymint protokole arba specialiame protokolo priede (šaknelėje), bei daryti protokole pakeitimus, pataisymus ir papildymus. Proceso dalyvio prašymu jo pasirašytas protokolas gali būti pakartotinai jam pateikiamas susipažinti.

Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu patvirtinimo“ Nr. I-134 (toliau ir Rekomendacijos) 5 punkte yra nurodytos prokuroro kreipimosi su pareiškimu į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sąlygos, o viena iš jų, numatyta 5.4 punkte, yra tai, kad apie galimą sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras ar jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra informavęs įtariamąjį, kuris turi išreikšti savo valią dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Įtariamojo neprieštaravimas (sutikimas) dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turi būti išreikštas raštu.

Šių Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad prokuroras, gavęs ikiteisminio tyrimo medžiagą procesiniam sprendimui priimti ir nusprendęs, kad yra visos sąlygos kreiptis su pareiškimu į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, užpildo pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau – pranešimas) dalį, kurioje išdėstoma prokuroro pozicija dėl įtariamajam siūlomos skirti bausmės rūšies ir dydžio, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo, uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, proceso išlaidų atlyginimo tvarkos ir jų dydžio. <...> Prokuroras <...> šioje pranešimo dalyje turi nurodyti, <...>, ar siūloma bausmė apskaičiuota įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas. Kitą pranešimo dalį, kurioje nurodyta šio proceso tvarka ir pasekmės, išdėstyta įtariamojo nuomonė dėl bausmės, jos dydžio ir rūšies, užpildo prokuroras arba jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Įtariamasis (savo ranka) pranešime galėtų įrašyti: kad jis suprato apie galimybę procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, kokios rūšies ir dydžio bausmę prokuroras siūlys teisėjui paskirti už padarytas nusikalstamas veikas; pritaria tam ar prieštarauja, pareikšti nuomonę dėl siūlomos galutinės bausmės ir kitų baudžiamajame įsakyme spręstinų klausimų.

Teismui pateiktame prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad T. T. pritarė, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su jam siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole nurodyta, kad kaltinamasis su protokolu susipažino ir pastabų jam neturi, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis dokumentas nurodytų procese dalyvavusių asmenų buvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba specialiame protokolo priede (protokolo šaknelėje), kuris turi būti skaitmeninamas ir įkeliamas į IBPS. Tokio pasirašyto suskaitmeninto dokumento elektroninėje byloje nėra. Nesant visų minėtų asmenų tinkamai pasirašyto kvalifikuotu elektroniniu parašu ar pasirašyto, suskaitmeninto ir į IBPS įkelto procesinio dokumento, negalima įvertinti, ar procesiniame dokumente nurodytas veiksmas buvo atliktas ir ar jame dalyvavo jame nurodyti asmenys, o svarbiausia, patikrinti, ar kaltinamosios valia dėl prokuroro sprendimo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, taip pat dėl siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, neturi trūkumų. Tokiu būdu negalima nustatyti, ar toks procesinis veiksmas realiai buvo atliktas, o jeigu buvo atliktas, tai nėra galimybės nustatyti aiškios kaltinamojo T. T. valios ir atitinkamai jo sutikimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kas yra būtina sąlyga kreipimuisi su pareiškimu į teismą dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo.

Pažymėtina, kad Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolu kaltinamajam pranešama apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–425 straipsniuose, paaiškinama, kad sutikus su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras kreipsis su pareiškimu į teisėją siūlydamas atitinkamą konkrečią bausmę, su kuria supažindinamas kaltinamasis. Pažymėtina ir tai, jog prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam nėra įteikiamas kreipiantis į teismą dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl tiek pranešimas apie įtarimą, tiek Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas ir Pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra vieni iš esminių dokumentų, leidžiančių kaltinamajam žinoti, kuo jis kaltinamas ir kokia jam už tai gali būti paskirta bausmė, kadangi teisė į teisingą teismą, tinkamą gynybą kaltinamajam turi būti užtikrinama ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir viso proceso metu, tai yra bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, kitų instancijų teismuose, jai ruošiant atitinkamus prašymus ar skundus viso proceso metu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalį, teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi galimybę priimti tik vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais.

Šis galimų teismui priimti sprendimų sąrašas yra išsamus ir baigtinis, tačiau šioje baudžiamojo proceso įstatymo dalyje nėra nustatyta, kaip turėtų pasielgti teismas ir kokį atitinkamai sprendimą priimti turėtų tuo atveju, kai nėra duomenų apie tai, kad asmuo buvo tinkamai informuotas bei suprato teisines pasekmes dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Tokiai situacijai yra netinkamas nei vienas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatytų teismui galimų priimti sprendimų, kadangi minėti procesiniai dokumentai kaltinamajam turi būti įteikti ikiteisminio tyrimo metu ir, perdavus bylą nagrinėti teisme, nustatyti trūkumai negalės būti pašalinti. Teisės nuostatų, reguliuojančių, kaip tokioje situacijoje turėtų pasielgti teismas, kokį dėl to turėtų (galėtų) priimti sprendimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra įtvirtinta. Atitinkamas teisinis reguliavimas tokiai situacijai nėra eksplicitiškai ar implicitiškai nustatytas ir kituose įstatymuose ar teisės norminiuose aktuose. Todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas tokią situaciją vertinti kaip teisės spragą.

Kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Kartu Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc yra nepaneigiama. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkūros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas galėtų išspręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkūros būdu, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiškai (arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai intensyviai), t. y. kad nors Konstitucijoje ir yra įtvirtintos tam tikros vertybės, jos nėra deramai ginamos ir saugomos pagal Konstituciją. Tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Vertinant, kaip nustatyta teisės spraga galėtų būti teismo pašalinta ad hoc šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje, būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse yra nustatyta, kada gali būti grąžinama prokurorui byla, kuri teismui perduota nagrinėti ir teisme nagrinėjama ne supaprastinto proceso (prokurorui kreipiantis dėl teismo baudžiamojo įsakymo) būdu, o bendra tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse 254 straipsnio 3 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali šio Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.

Vertinant, ar tokie pažeidimai trukdo realiai bylos nagrinėjimui teisme teisiamajame posėdyje, svarbu pažymėti, kad šioje situacijoje, anksčiau minėtas pranešimas apie įtarimą, kiti procesiniai dokumentai ar procesinių veiksmų atlikimo metu surašomi kiti dokumentai turi būti suskaitmeninti ir aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti kaltinamojo valią bei sutikimą su teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl tik ištaisius konstatuotus trūkumus ir vis dar esant kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms bei prokurorui priėmus naują sprendimą, įmanomas yra ir pakartotinis prokuroro kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Šios aplinkybės rodo, kad prokuroras ištaisyti nustatytus pažeidimus ir priimti reikalingus naujus sprendimus byloje po to, kai joje ikiteisminis tyrimas baigtas, galės tik tuomet, kai byla jam bus grąžinta. Tai reiškia, kad nustatyti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai negali būti ištaisyti teisme, todėl šiuo metu trukdo nagrinėti bylą teisme. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, taikant įstatymo analogiją, t. y. bylos perdavimo prokurorui pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020).

Susiklosčiusioje situacijoje teismas aukščiau nurodytą teisės spragą užpildys ad hoc pritaikydamas tiek teisės analogiją, tai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalies nuostatas tiek, kiek pastarosios susiję su galimybe grąžinti bylą prokurorui nustačius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, trukdančius ją nagrinėti teisme, tiek ir teisės principus (teisingumo, protingumo). Remiantis šia teisė analogija bei paminėtais teisės principais, ši byla analogiškai kaip ir bylos nagrinėjimo teisme bendra tvarka atveju, turi būti grąžinama prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti. Tai atitinka ir aukštesnės instancijos teismo praktiką analogiškoje situacijoje, kuomet byla pirmos instancijos teismo buvo grąžinta prokurorui nustačius esminius baudžiamojo proceso trūkumus, tame tarpe ir dėl nepasirašytų ir (ar) netinkamai suskaitmenintų ir neįteiktų procesinių dokumentų byloje, o prokuroro skundas dėl to buvo netenkintas (2022 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-333-397/2022).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi, teisingumo bei protingumo principais, teismas

nutaria:

grąžinti prokurorui baudžiamąją bylą Nr. e1-1617-753/2023 (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje T. T. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, nustatytiems esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą pažeidimams pašalinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.